Konkurencingumas, kaip tyrimo objektas svarbus tiek užsienio, tiek Lietuvos mokslininkams. Taip pat konkurencingumo sąvoka plačiai naudojama tarp valdžios, verslo ir mokslo atstovų, bei kitų visuomenės veikėjų. Konkurencingumas, mokslo ir technologijų plėtra – svarbi šalies plėtros strategijos dalis. Globalėjantis pasaulis, ekonominė rinka atneša daug naujų galimybių bei grėsmių. Tiek didesnė įtaka, tiek didesnis konkurencingumas padeda šaliai siekti užsibrėžtų tikslų, bei stiprinti savo pozicijas tarptautiniu mastu. Objektas – teritorijų konkurencingumo skatinimas. Tikslas - pagrįsti europinių paramos instrumentų svarbą siekiant paskatinti subnacionalinių teritorijų konkurencingumą. Rašant darbą atlikta dokumentų analizė ir kokybinis tyrimas, paremtas struktūruotais interviu su penkiais respondentais, atstovaujančiais verslo, mokslo ir valdžios interesus. Aptarta konkurencingumo samprata, išanalizuotos strategijos, įvairių lygmenų institucijų strategijų svarba konkurencingumo skatinimui, tinklaveika ir jos sąsajos su konkurencingumu. Parodyta, kad Europos lygmeniu kuriami strateginiai dokumentai, kurie numato ilgalaikes ir trumpalaikes priemones, tikslus ir dotacijas išsikeltiems uždaviniams pasiekti. Valstybė šių strategijų rėmuose priima nacionalinę strategiją, programavimo dokumentus ir eilę priemonių tikslams pasiekti. Europinių strategijų sėkmė ir panaudojimas priklauso nuo nacionalinių valstybių, jų įvairių lygių valdžios ir viešųjų institucijų, įmonių, švietimo ir... [toliau žr. visą tekstą] / Competitiveness as a research object is important for foreign and Lithuanian scientists. Competitiveness concept is widely used by government, business, and science representatives as well by other social characters. Competitiveness, science and technology development is very important part of country’s development strategy. More and more global world, economical market brings new opportunities and danger. Thus bigger influence and bigger competitiveness helps for country to reach its goals and to strengthen its positions in international sphere. Object – competitiveness stimulation of territories. The Aim – to justify the importance of European support which helps to stimulate competitiveness of sub national territories. This paper reveals the analysis of documents and quality research, which is based on structural interviews with five respondents, who represent business, science and government’s interests. It also discusses about the concept of competitiveness, analyzed strategies, and the importance of various levels of institutions’ strategies for stimulating competitiveness, also networking and its links with competitiveness. It is shown that in European level created documents foresees long-term and short-term tools, aims and subsidies to accomplish tasks. Country in the frames of these strategies adopts national strategy, schematic documents and a wide range of tools to achieve goals. The success of European strategies depends on national states, their various levels... [to full text]

Susiklosčius ekonominio sunkmečio situacijai, Lietuvos valdžios institucijoms ir įstaigoms tenka ieškoti būdų kaip taupyti ir optimizuoti biudžeto lėšas. Kreipiamas didelis dėmesys į efektyvesnį lėšų panaudojimą valstybiniame sektoriuje. Pradėta Lietuvos vykdomosios valdžios institucijų sistemos reforma, kuri apėmė įvairius sistemos lygius. Šiomis pertvarkomis siekta aiškios valstybės institucijų vietos valstybės valdymo sistemoje nustatymo, funkcijų išgryninimo, didesnės institucijų atskaitomybės, veiklos efektyvumo. Analizuojant reformų rengimą ir įgyvendinimą Lietuvoje gretinimui buvo pasitelktas ir Norvegijos vykdomosios valdžios struktūrinių reformų atvejis. Taigi šio darbo tikslas – ištirti Lietuvos vykdomosios valdžios institucijų sistemos pertvarkas centrinės valdžios lygmenyje. Siekiant įgyvendinti darbo tikslą ir iškeltus uždavinius, buvo atliekamas empirinis tyrimas. Pasitelktas pusiau struktūruoto interviu su Lietuvos vykdomosios valdžios institucijų sistemos pertvarkų administracinio lauko veikėjais. Tyrimo metu surinkti duomenys buvo analizuojami naudojantis institucionalizmo teorijos įrankiais ir kategorijomis. Darbe atskleisti veiksniai, kurie įtakojo reformų Lietuvoje rengimą, nustatomi užsibrėžti pertvarkų tikslai. Taip pat analizuojami veikėjų, dalyvavusių pertvarkose, įtaka ir interesai. Bandoma ištirti, kaip institucijos bendradarbiavo ir komunikavo reformos rengimo bei įgyvendinimo procese, kokiomis priemonėmis bandė siekti savo tikslų ir... [toliau žr. visą tekstą] / During an economic recession public institutions must find ways to save money and optimize state budget. A careful attention must be payed to efficient use of funds in the public sector. In Lithuania an executive branch reorganization which included the various levels of the executive system has been started. Aims of these transformations were to set clear positions of institutions in the system of executive branch, refine the functions of these institutions, achieve greater institutional accountability and efficiency. An analysis of the reform development and implementation in Lithuania was compared to executive structural reforms in Norway. Consequently, the aim of this work is to investigate the executive branch reorganization and reform of Ministries in Lithuania. In order to implement the objective and tasks of this work an empirical research was carried out. Semi-structured interviews with members of Lithuanian reform administrative field were taken. The study collected data were analyzed using the tools of institutional theory. This work revealed forces, which influenced the development and implementation of ecetutive branch reform in Lithuania and identifies goals of this reorganization. It also analyzes the power and interests of the members of administrative field who took part in the reform. Also, this work is trying to examine how cooperation and communications during processes of reform took place and attempts to achieve goals and interests. This study... [to full text]

Šio magistro darbo objektas – Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (toliau Šiaurės Korėja) branduolinė programa ir jos keliamos grėsmės tarptautiniam saugumui. Pastarosios yra nagrinėjamos pasitelkiant realizmo teoriją ir jos atstovo Hans J. Morgenthau sisteminį ir nesisteminį požiūrį į valstybę, R. Cooper senosios ir naujosios pasaulio tvarkos sąvokas, Šiaurės Korėjos reakcijas į tarptautinės bendruomenės galios demonstravimą tarptautinėje arenoje. Taip pat analizuojamos tarptautinės bendruomenės pastangos spręsti susidariusią situaciją plėtojant daugiašalius santykius (dėmesį sutelkiant į keturšales ir šešiašales derybas). Šiame darbe yra teigiama, jog Šiaurės Korėja traktuoja tarptautinę aplinką kaip priešišką sau, nes vis dar grindžia savo politiką senosios pasaulio tvarkos koncepcija, t. y. Šaltojo Karo laikotarpio nustatytomis taisyklėmis, todėl daugiašalės derybos netenka prasmės. Galiausiai yra pateikiamos įžvalgos, kaip ateityje gali klostytis įvykiai Korėjos pusiasalyje. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirma – realizmo teorijos analizė pasitelkiant Hans J. Morgenthau sisteminį ir nesisteminį požiūrį į valstybę. Antra – Šiaurės Korėjos branduolinės programos įtaka tarptautiniam saugumui. Trečia – daugiašalių santykių neefektyvumo priežastys, Šiaurės Korėjos reakcija į tarptautinės politikos pokyčius ir ateities perspektyvos. Darbe pateikiama sutrumpinimų rodyklė ir priedai. / The object of this major thesis is the Democratic People’s Republic of Korea’s (North Korea) nuclear program and the threat it possesses to international security. The latter are being analyzed within realism theory and Hans J. Morgenthau’s systemic and non-systemic view to the state, R. Cooper’s new and old world order concepts, North Korea’s reactions to international community’s power demonstration in international system. Also, the analysis of international community’s efforts to deal with the emerging situation through multilateral negotiations is being carried out (concentrating the attention to four and six-party talks). In this thesis the statement is being made, that North Korea is viewing international system as rival to her, because it still forms politics according to the old world order concept, that is according to the rules that emerged during Cold War, and this is why the multilateral talks most of the times are meaningless. Lastly, the insights to the future events in Korea peninsula are being proposed. The thesis is composed of three parts. In the first part the analysis of realism theory according to Hans J. Morgenthau is being carried out. In the second part the influence of nuclear North Korea’s program to international security is pointed out. The third part tells why multilateral negotiations were not effective, what is the North Korea’s reaction to the changes in international politics and the future perspectives are being told. This analysis includes... [to full text]

Lietuvos Respublikos įvaikinimo politikos reguliavimo nuostatų vertinimo tyrimu siekiama geriau suprasti tiriamąjį reiškinį, identifikuojant pagrindines problemas, trukdančias siekti efektyvaus įvaikinimo reguliavimo ir įgyvendinimo, nurodant priemones šios viešosios politikos gerinimui. Todėl tyrimo tikslas – išanalizuoti įvaikinimo reguliavimą ir įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Siekiant tyrimo tikslo, buvo išsikelti šie uždaviniai: išanalizuoti reguliavimo ir įgyvendinimo koncepcijas, parenkant įvaikinimo reguliavimo įgyvendinimui tirti teorinę prieigą; apibrėžti įvaikinimo sampratą ir ištirtumą; išnagrinėti įvaikinimo reguliavimo ir įgyvendinimo procesą, pasitelkus ex ante ir ex poste teorinę prieigą; remiantis ekspertų ir įtėvių požiūriu, identifikuoti teisines ir socialines problemas, trukdančias siekti efektyvaus praktinio įvaikinimo reguliavimo ir jo įgyvendinimo. Siekiant atskleisti tyrimo dalyvių požiūrį į įvaikinimo reguliavimą ir jo įgyvendinimą, pasirinktas kokybinis tyrimas. Tyrime dalyvavo 9 asmenys: du seimo nariai, dvi įtėvių šeimos, ekspertas, VTAT, VTAS, NVO, VTAKĮ specialistai. Duomenims rinkti pasirinktas pusiau struktūrizuotas interviu. Tyrimo metu gauti duomenys atskleidė, jog praktiniame įvaikinimo kontekste sėkmingai pritaikyta GIMK programa, griežtai laikomasi tarptautinių įsipareigojimų bei įvaikinus suteikiamos socialinės garantijos. Tačiau nepaisant šių privalumų egzistuoja struktūrinės, teisinės, socialinės problemos, kurios sudaro sudėtingų... [toliau žr. visą tekstą] / The research deals with the evaluation of regulations and rules of child adoption in the Republic of Lithuania. It tries to explain the phenomenon while revealing the main problems that prevent from seeking effective control and implementation of adoption as well as showing how the public policy may be improved. Thus, the aim of the research is to analyze the regulating and implementation of child adoption in the Republic of Lithuania. In order to achieve the aim the following objectives have been set out: to analyze the concepts of regulating and implementation in order to choose the theoretical approach to investigate the implementation of adoption regulating; to define the concept and exploration of child adoption; to examine the process of regulating and implementation of adoption using ex-ante and ex-post theoretical approaches; to identify legal and social problems that prevent from seeking effective regulating and implementation of adoption with regard to experts and parents‘ opinions. The qualitative research was chosen in order to reveal the research participants‘ attitudes towards the regulating and implementation of child adoption. Nine participants took part in the research: two members of the Seimas, two adoptive families, an expert and specialists from VTAT, VTAS, NVO and VTAKI. The semi-structured interview was chosen as a method to gather data. The data that was gathered during the research revealed that GIMK programme is successfully applied in the... [to full text]

Magistro baigiamąjį darbą sudaro 4 skyriai. Pirmajame skyriuje nagrinėta įrodymais grįstos politikos teorinė prieiga. Antrajame – įrodymų naudojimas sveikatos priežiūros srityje. Tuo tarpu trečiasis skyrius skirtas sveikatos priežiūros įstaigų bei paslaugų restruktūrizacijos analizei akcentuojant trečiojo restruktūrizacijos etapo pasiekimus. Galiausiai paskutiniame skyriuje koncentruojamasi į empirinę darbo dalį, išryškinant sveikatos priežiūros specialistų, sveikatos politikos formuotojų požiūrį į trečiojo restruktūrizacijos etapo rezultatus sveikatos priežiūros paslaugų bei trečiosios programos įgyvendinimo kontekste. Užsibrėžtas darbo tikslas: išanalizuoti trečiojo sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo etapo rezultatus remiantis įrodymais grįstos politikos teorine prieiga. Darbo uždaviniai: išanalizuoti įrodymais grįstos politikos teorinę koncepciją bei jos taikymą sveikatos priežiūros srityje; pasitelkus Lietuvos sveikatos ekspertų vertinimus, teisinį reglamentavimą, išnagrinėti sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizacijos etapų pasiekimus; atskleisti paslaugų prieinamumo, kokybės ir saugumo pokyčius trečiojo restruktūrizacijos etapo kontekste; išanalizuoti stacionarinių paslaugų, finansavimo bei įstaigų tinklo optimizacijos rezultatus ir jų poveikį sveikatos priežiūrai; atskleisti trečiosios restruktūrizacijos programos tikslo bei uždavinių įgyvendinimo problemas; išnagrinėti trečiojo restruktūrizacijos etapo rezultatų... [toliau žr. visą tekstą] / The M.A. thesis consists of four chapters. In the first chapter the evidence-based theoretical approach to the political theory is analyzed. In the second chapter the use of evidence in the area of health care is discussed. The third chapter deals with the analysis of the restructuring of health care system, emphasizing results of the third stage of the restructuring. In the last chapter the empirical part of the research is presented. It shows the approaches of health care specialists and creators of health politics concerning the results of the third stage of restructuring in the context of health care delivery system and implementation of the third stage programme. The aim of the M.A. thesis is to analyze the results of the third stage of health care delivery system restructuring regarding the evidence-based theoretical approach to the political theory. In order to achieve the aim the following objectives have been set out: to review the thoretical conception of the evidence-based theoretical approach to the political theory and its application in the area of health care; to analyze the results of the stages of health care delivery system restructuring regarding the evaluation of Lithuanian health care experts and legal regulation; to show the changes in accessibility, quality and safety of health care delivery services in the context of the third stage of restructuring; to analyze the results of health care stationery services, financing and optimization of institution... [to full text]

Analizuojant ES tapsmą didžiąja galybe nustatyta, kad tarptautinės prekybos kontekste išryškinamos trys prekybos lyderės – ES, Kinija bei JAV. Maksimalus liberalios prekybos privalumų išnaudojimas veikia ekonominių rodiklių augimą bei sustiprina ES padėtį pasaulyje. Todėl darbo problema apibrėžiama probleminiu klausimu – ar ekonominis ES potencialas ir turima įtaka pasaulinėje prekybos sistemoje leidžia ES tapatinti su didžiąja galia? Ginamieji teiginiai: • Išorinių ekonominių santykių dėka ES galia pasaulinėje arenoje įtvirtinama nuolat didėjant jos įtakai tarptautinės prekybos sistemoje; • ES, kitų didžiųjų galybių konstekste, dėl įtakos (ypač ekonominės) konkuruoja su Kinija bei JAV, kur pastebimas didėjantis Kinijos vaidmuo pasaulinėje arenoje. Darbo objektas – ES ir didžioji galybė. Darbo tikslas – išanalizuoti ES potencialą tapti didžiąja galybe pasaulinėje arenoje, remiantis ekonominiais ES galios indikatoriais. Išanalizavus ir palyginus ES, JAV bei Kinijos prekybinius santykius ir bendradarbiavimą nustatyta, jog ES, JAV bei Kinija ne tik traktuojamos kaip didžiosios ekonominės galybės pasaulinėje arenoje, bet ir viena su kita tampriai susijusios prekybiniais ryšiais. Tokia padėtis dar labiau nulemia ES galios stiprėjimą, nes tiek JAV, tike Kinija siekia stiprinti prekybinius ryšius su ES valstybėmis narėmis. Įvertinus ES padėtį pasaulinėje arenoje nustatyta, kad mokslininkų atlikti tyrimai atskleidžia įvairių pasaulio šalių poziciją galios atžvilgiu. Didžiausią... [toliau žr. visą tekstą] / The analysis of the EU becoming a great power revealed that three leaders such as EU, China and USA are highlighted in the international trade context. Maximum utilization of the advantages of a liberal trade affects and economic growth indicators strengthen the EU's position in the world. Therefore, significant issue defines the labor problem - whether the economic potential of the EU and held influence in the global trading system enables the EU to be synonymous with the most power? The main claims are discussed: • External economic relations through the EU’s power in the world market establish a permanent increase in the influence of the international trading system; • The EU and other major powers effects (especially economic) compete with China and the U.S., where China's growing role is observed in global arena. The object is the EU and the global power. The aim is to analyze the EU's potential to become a great power in the world arena, based on the economic power indicators. The analysis and comparison of the EU, the U.S. and China trade relations and cooperation stipulates that the EU, U.S. and China are not only considered as the major economic power in the global arena, but also with each other are closely related in trade relations. This situation is further determined by the strengthening of the EU's powers, as both the United States, China seeks to strengthen trade relations with the EU Member States. The evaluation of the EU's position in the global arena shows... [to full text]

Azijos žemyne formuojasi pasaulio geopolitinis-ekonominis centras. Vienos svarbiausių valstybių šiame procese yra Kinijos Liaudies Respublika (toliau Kinija), Indija ir Pietų Korėja. Geopolitinio-ekonominio centro formavimosi laikotarpiu komplikuotas ir probleminis tampa valstybių ekonominio saugumo užtikrinimas. Iškyla klausimas kokias priemones ir kuo remiantis pasitelkia šios valstybės savo ekonominio saugumo stiprinimui. Šio tyrimo objektas yra Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominė diplomatija. Darbo tikslas: pritaikyti ir kritiškai įvertinti Herscher-Ohlin-Vanek (HOV) modelį įvykdant Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominės diplomatijos lyginamąją analizę po įstojimo į Pasaulio Prekybos Organizaciją. Tikslui pasiekti iškeliami šie uždaviniai: 1) ištirti saugumo kaitą ir ekonominės diplomatijos sampratą; 2) įvertinti HOV modelį bei jo metodologinį pritaikymą Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominės diplomatijos analizei; 3) išanalizuoti esminius Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominės diplomatijos bruožus; 4) ištirti Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominės diplomatijos įrankių panaudojimą ekonominiam saugumui užtikrinti; 5) empiriškai palyginus Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominės diplomatijos įrankius kritiškai įvertinti HOV modelį. Tyrimui naudojami metodai: aprašomasis metodas, kokybinių ir kiekybinių metodų sintezė, ekonominės diplomatijos HOV modelis bei lyginamasis metodas. Atlikus tyrimą gauti rezultatai, jog HOV modelis daugeliu... [toliau žr. visą tekstą] / In Asia develops new world geopolitical-ecanomic centre. Of most important countries in this process are China, India and South Korea. Complicated period of geopolitical-economic centre formation rises vulnerabilies and challenges for the assurance of these countries economic security. Rises questions that means and why use these countries for their economic security strengthening. The object of this research is the economic diplomacy of China, India and South Korea. The goal is: to use and critically evaluate Herscher-Ohlin-Vanek model after accomplished comparative analysis of China, India and South Korea economic diplomacy after their join to the World Trade Organization. The tasks are: 1) to survey the fluctuation of security and conception of economic diplomacy; 2) to evaluate HOV model and its methodological application to the analysis of China, India and South Korea economic diplomacy; 3) to analyse essential features of China, India and South Korea economic diplomacy; 4) to examine China, India and South Korea economic diplomacy tools appliance for the assurance of economic security; 5) after empirical comparision of China, India and South Korea economic diplomacy tools to critically evaluate HOV model. For the research are used: descriptive method, the synthesis of qualitive and quantitive methods, economic diplomacy HOV model and comparative analysis. After research obtained results show that HOV model in most of cases can be used to explain countries‘ economic... [to full text]

Globalių iššūkių veikiamas pasaulis nuolatos turi atsinaujinti ir adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų. Valstybės šiame kontekste ne išimtis. Galima teigti, jog valstybės patyria didžiausią spaudimą surasti geriausią sprendimų variantą, kaip amortizuoti globalių jėgų spaudimą. Vienas iš palankiausių būdų tą padaryti, atsigręžti į regionines organizacijas. Šiai dienai sėkmingiausia regioninė organizacija yra laikoma Europos Sąjunga, o po jos rikiuojasi ASEAN. Visgi mokslinių tyrimų, lyginančių šias dvi organizacijas, nėra daug dėl to, kad yra nusistovėjusi nuomonė, jog ES yra n=1 atvejis, o didelė dalis klasikinių regioninių teorijų yra kilusios iš Europos intelektinio paveldo. Naujojo regionalizmo teorija meta iššūkį ir teigia, jog ES gali būti palyginama ir turi būti lyginama, kadangi tik taip galima suprasti regioninių procesų mechanizmus. Išanalizavus šių dviejų regioninių organizacijų regionalizacijos procesų kaitą buvo atrasta. ES ir ASEAN regionalizacijos procesų kaita yra beveik vienoda savo pradžia, dominuoja saugumo tematika. Yra visiškai skirtinga savo funkcionavimu, ES ryški institucionalizacija ir supranacionalinių institucijų skatinimas. ASEAN vengimas bet kokių institucionalizacijos formų ir neformalumo skatinimas. Tik iš dalies panaši įtaka valstybėms narėms ir trečiosioms šalims, kur ES turi sukaupusi solidesnę patirtį. Taip pat buvo atrasta, jog nevalstybiniai aktoriai turėjo skirtingas roles. ES atveju institucijų jau buvo paruošta platforma jiems ateiti... [toliau žr. visą tekstą] / Global challenges have been affecting the world constantly. Thus there are pressures to innovate and adapt to changing conditions. State in this context is not an exception. It can be argued that the states have been experiencing far greater pressures to find the best solutions to amortize global pressure. One of the most favorable way to do that, turn to regional organizations. To date, the most successful regional organization is considered to be the European Union, followed by ASEAN. However, the research comparing these two organizations is not much on the fact that there are well-established opinions, that EU n=1 case and a large part of the regional classic theories originate from the EU intellectual heritage. The new regionalism approach throw a challenge to claim that the EU can be compared and should be compared, because it is the only one way to understand the processes of regional mechanisms.The analysis of these two regional organizations regionalization processes shift have shoved that. EU and ASEAN regionalization processes change is almost the same at their start, dominates security issues. They are totally different in their functioning, the EU followed hard institutionalization and promotion of supranational institutions. ASEAN have avoided of any form of institutionalization and promoted the informality. Only partially comparable influence to Member States and third countries where EU has acquired a more solid experience. It was also discovered that... [to full text]

Siekiant skatinti valstybės tarnautojus vadovautis nustatytais etikos standartais, užtikrinti etišką jų elgesį profesinėje veikloje, užkirsti kelią etinių problemų atsiradimui ir plitimui valstybės tarnyboje, reikalinga vadybinė perspektyva, t.y. etikos valdymas, padedantis pasiekti aukštesnių elgesio standartų, kelti valstybės tarnautojų profesionalumo lygį, didinti visuomenės pasitikėjimą valdžia ir jos institucijomis, formuoti teigiamą valstybės tarnybos įvaizdį. Darbe analizuojama etikos valdymo problematika bei tobulinimo galimybės Lietuvos valstybės tarnyboje. Darbo tikslas – išanalizuoti etikos valdymo priemonių sklaidą ir jų realizavimą Lietuvos valstybės tarnyboje. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: apibrėžti etikos sampratą mokslinių diskursų kontekste, atskleidžiant jos svarbą valstybės tarnyboje; įvardinti etikos valdymo priemones, padedančias užtikrinti nustatytų etikos standartų laikymąsi valstybės tarnyboje; įvertinti etikos valdymo institucinę ir įstatyminę infrastruktūrą Lietuvos valstybės tarnyboje; atskleisti etikos valdymo tobulinimo galimybes Lietuvos valstybės tarnyboje. Darbe naudoti metodai – mokslinės literatūros, teisės aktų ir dokumentų analizė bei kokybinis tyrimas – pusiau struktūruotas interviu. Atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos valstybės tarnyboje etika užtikrinama teisiniu reglamentavimu, institucine priežiūra, įvadiniu valstybės tarnautojų mokymu. Tačiau tai nėra pakankamai veiksmingos priemonės, užtikrinančios etinių standartų... [toliau žr. visą tekstą] / In order to induce state servants to follow the established standards of ethics, to guarantee their ethical behavior in professional activity, to prevent the emergence of ethical problems and their spread in state service, managerial perspective is necessary, i.e. ethics management, which helps to achieve higher standards of behavior, to raise the level of professionalism of civil servants, to increase public confidence in the government and its institutions, to form positive image of state service. The work elaborates on the problems of ethics management and its improvement opportunities in Lithuanian state service. The aim of the work is to analyze the spread of ethics management measures and their realization in Lithuanian state service. The following objectives were set to achieve the aim: to define the concept of ethics in the context of scientific discussions by revealing its significance in the state service; to list ethics management measures that contribute to the guarantee of observance of established ethical standards in the state service; to evaluate ethics management institutional and legitimate infrastructure in Lithuanian state service; to reveal ethics management improvement opportunities in Lithuanian state service. Methods used in the work are: analysis of scientific literature, legal acts and documents, qualitative research – semi-structured interview. The research revealed that ethics in Lithuanian state service is guaranteed by legal regulation... [to full text]

Magistro darbas analizuoja įžymiųjų Frankfurto atstovų – Foucault ir Habermaso diskusiją, detaliau gilinamasi į komunikacinio veiksmo teorijos ir genealogijos metodų aiškinimą ir jų taikomumą. Nors apie šią diskusiją jau buvo plačiai analizuota ir apsvarstyta viešojoje akademinėje bendruomenėje, tačiau šio darbo išskirtinumas yra tai, kad gilinamasi į transgresijos perspektyvos atveriamus dekonstrukcijos ir rekonstrukcijos motyvų kryptingumų atskleidimus. Svarbu išsiaiškinti, ar socialinių formų destabilizacija įtakoja dekonstrukciją, ar rekonstrukcija nesudaro priežastinių ryšių santykių hierarchijos, vedančios link vienos krypties orientyro (vienpusiškumo)? Remiantis transgresijos sąvokos koncepcija, nurodančia įvykių nesugrįžtamo motyvo prielaidą ir panašių įvykių pakartotinumo galimumo motyvą. Apibendrinant pastaruosius pastebėjimus, galime teigti, kad rekonstrukcija ir dekonstrukcija atlieka svarbų vaidmenį socialiniuose moksluose atsirandantiems emerdžiškumams. Siekiant plačiau analizuoti komunikacinio veiksmo teorijos ir genealogijos metodų pateiktis, kuriamos koreliacijos, išryškinusios emerdžentiškumo motyvo skvarbių pretenzijų pasireiškimą. Magistrinis darbas siekia praturtinti klasikinės socialinės metodologijos keliamų klasifikavimo standartų nugulusius reikalavimus naujomis stiliaus atpažinimo galimybėmis, sutelkiančias lygiavertę lygiavimosi pretenziją į meninio stiliaus paraiškos svarumo pateiktį. / This masterʼs thesis analyses the debate of the famous Frankfurt representatives Foucault and Habermas, while examining in more detail the interpretation of the theory of communicative action and genealogy methods and their applicability. Although this debate has already been widely analyzed and discussed in the public academic community, however, the uniqueness of this paper is the analyzing of the disclosures of the purposefulness of the motifs of the deconstruction and reconstruction, revealed by the transgression perspective. It is important to find out, whether the deconstruction or reconstruction, which are influenced by the destabilization of social forms, do not constitute the hierarchy of causative relations, leading to the one – way target. Based on the notion of the transgression concept, indicating the hypothesis of the motif of the irreversibility of events and the motif of the possibility of the repeatedness of similar events. Summarizing the recent observations, it can be stated about the importance of the reconstruction and deconstruction in social sciences, while originating emergentisms. In order to analyze in more detail the method presentations of the theory of communicative actions and genealogy, the correlations are created, in order to emphasize the penetrating pretensions of the emergentism motif. This master‘s thesis aims to enrich the standard overlying classification requirements, raised by the classical social methodology, with the new... [to full text]