Šiame darbe analizuojamos nuteistųjų patirtys dalyvaujant socialiniuose tinkluose, kaip antrinėje narkomanijos prevencijoje. Tyrimu siekta aptarti nuteistųjų antrinės narkomanijos prevencijos sampratą; apibūdinti socialinio tinklo sampratą socialinio darbo kontekste ir socialinio tinklo intervencijos modelį socialinio darbo praktikoje, atskleidžiant socialinio darbuotojo vaidmenis mobilizuojant socialinius tinklus antrinėje narkomanijos prevencijoje laisvės atėmimo vietose; analizuoti nuteistųjų dalyvavimo pirminiame (šeimos, giminės, draugų) tinkle poveikį narkotikų vartojimui; atskleisti nuteistųjų dalyvavimo antriniame (reabilitacinės grupės) tinkle, kaip antrinėje narkomanijos prevencijoje, poveikį pirminio tinklo ryšiams ir nuteistųjų integracijai į visuomenę. Tyrimo objektas – nuteistųjų patirtys dalyvaujant socialiniuose tinkluose. Tyrimo tikslas - analizuoti, apibendrinti ir specifikuoti nuteistųjų patirtis dalyvaujant socialiniuose tinkluose, kaip antrinėje narkomanijos prevencijoje. Darbe atliktas kokybinis tyrimas. Tyrimo duomenys rinkti atliekant iš dalies struktūruotąjį interviu, duomenys analizuoti naudojant interpretuojamąją fenomenologiją. Tyrimo dalyviai atrinkti taikant netikimybinę, kriterinę atranką. Tyrime dalyvavo 10 respondentų, atitinkančių šiuos kriterijus: nuteistieji, atliekantys bausmę pataisos namuose; buvę narkotikų vartotojai ar priklausomi nuo narkotikų; dalyvaujantys antrinėje narkomanijos prevencijoje (reabilitacinėje grupėje) laisvės... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work is to analyse the experiences of imprisoned in social networks that are considered to play the secondary role in drug prevention.The work describes the term „secondary drug prevention“, explains both the conception of social network and the model of intervention. Here the functions of social workers as moderators who play an important role in mobilising social networks in the places of imprisonment are also revealed. Additionally, the other purpose of the work is to find out the impact of primary social network (i.e. family, relatives, friends) on drug abusing among imprisoned and contrary to show the impact of secondary network on primary network as well as on integration the imprisoned to the society. The object of research is the experiences of imprisoned in social networks. The goals of the research are to analyse, to specify and generalise those experiences. The data was collected through semi-structured interviews and analysed by the method of interpretative phenomenology. The ten respondents who were selected by criterion sampling have been involved in secondary drug prevention network. The results of the research are the following: a narrow circle of friends and relatives and often broken relationships due to imprisonment have a negative influence on those abusing drugs. As a rule family members feel the shame and do not support their relative. At this stage social workers are able to create and support secondary drug prevention network... [to full text]

In den letzten Jahren wird im Bezirk Jurbarkas ein Anwachsen der Kriminalitätsrate festgestellt, obwohl er nicht zu den Bezirken zählt, in denen die Indikatoren besonders hoch sind (Im Kreis Tauragė steht der Indikator ebenfalls an vorletzter Stelle). Einen besonders negativen Beitrag zum Ansteigen der Kriminalitätsrate liefert die hohe Arbeitslosigkeit (obwohl sie seit 2003 etwas zurück ging). Sowohl die Arbeitslosigkeit als auch die Kriminalität werd durch das Angrenzen von Jurbarkas an das Gebiet Kaliningrad der Russischen Föderation beeinflusst. Aus Kaliningrad führen die Einwohner des Bezirks Tabak, Alkohol, Brennstoffe und andere Schmuggelwaren nach Litauen ein. Es gibt auch Angaben, dass aus Jurbarkas gestohlene Kraftfahrzeuge nach Kaliningrad geschafft werden. Einen großen Anteil an der Kriminalitätsstruktur des Bezirks Jurbarkas haben Diebstähle und andere Vergehen an Eigentum. An zweiter Stelle stehen Vergehen, die mit der Herstellung und Realisierung von hausgemachten alkoholischen Getränken in Verbindung stehen. Die Kriminalitätsstruktur hat sich besonders 2000-2002 verändert, bis dahin haben Diebstähle lediglich 39% der Vergehen ausgemacht (und dahingehend unterschied sich Jurbarkas von anderen Bezirken, in denen gerade diese Vergehen dominierten), und 2003-2005 stieg dieser Teil bis auf 58%. 2003-2005 sank ebenfalls die Aufklärungsrate von Verbrechen und die Zahl von Vergehen, die von Minderjährigen und Betrunkenen begangen wurden, nahmen stark zu. Der Bezirk... [to full text]

Das Ziel meiner Magisterarbeit ist die Erscheinung des Selbstmords unter sozial – pädagogischem Aspekt zu ermitteln und die Ansichten der Pädagogen über diese Erscheinung zu erforschen. Außerdem setze ich mir zum Ziel zu erforschen, invieweit die Pädagogen vorbereitet sind, Präventivmaßnahmen zu ergreifen. Die Hypothese der Untersuchung: 1. Die Pädagogen sind bereit, präventive Maßnahmen gegen Selbstmord zu ergreifen. Aber es fehlt ihnen an Information über die Besonderheiten des Selbstmords und über die Möglichkeiten der Präventivmaßnahmen. Selbstmord ist eine komplizierte Erscheinung, die in verschiedenen Kulturen, Epochen und bei den Menschen von unterschiedlichen Rassen vorkommt. Diese Erscheinung widerspiegelt sich in zwischenmenschlichen Beziehungen und im seelischen Leben des Menschen. Sie ist als Kraft, die zu einer bestimmten Tat führt, sie ist als eine bestimmte Form des Protests. Selbstmord kann als Disharmonie der inneren Welt erscheinen, die im Augenblick der menschlichen Unsicherheit auf den Tod des Menschen verlangt. Selbstmord kann auch als das Ergebnis der schweren psychischen Krankheit vorkommen. Am häufigsten ist Selbstmord das Ergebnis des langen Prozesses, der manchmal auch das ganze Leben hindurch dauert. Die Aktualität dieses Problems ist auch in Litauen von besonderer Wichtigkeit. Das bestätigt die Statistik, die davon zeugt, dass jedes Jahr in Litauen etwa 1700 Menschen Selbstmord begehen. Noch mehr, 17000 Menschen versuchen es jedes Jahr, sich... [to full text]

Tačiau profesinių mokyklų vyresniųjų paauglių priklausomybė narkomanijai prevencijos strategijos požiūriu nėra tirta. Šis aspektas ir yra magistrinio darbo naujumas. Šiame kontekste kyla mokslinės problemos klausimas: ką reikia akcentuoti profesinių mokyklų vyresniųjų paauglių priklausomybės narkomanijai prevencijos strategijoje. / The increasment of the usage of the narcotics is one of the sharpest problems which the society collides with lately. The researches done by A. Davidavičienė show, that in 1995, 3.2 percent of the 15 – 17 years old students used the illegal drugs, and, in 1999 the drugs were used by even 15.5 percent of the students. In the Eastern and Central European countries the started to use drugs two times more often from 1995 till 1999 and in Lithuania even five times. According to the data of the state psychological centre in ten years, from 1991 till 2001, at the institutions of the health care 7,6 times were registrated persons more, who were dependent on the narcotic addiction.

Šis darbas skirtas narkomanijos kaip priklausomybės ligos bei jos prevencijos Lietuvoje aptarimui, žiniasklaidos vaidmens Lietuvoje pateikiant informaciją apie narkomaniją bei jos prevenciją nustatymui. Vartojantys narkotines medžiagas priklauso marginalinei grupei, užima ribinę vietą visuomenėje. Narkotikų vartojimas yra deviantinis elgesys, turintis pasekmių ne tik juos vartojančiam žmogui, bet ir aplinkiniams – dėl priklausomybės kenčia artimieji, narkomanai daro nusikaltimus, jie yra nedarbingi, išlaikomi valstybės, kuri skiria lėšas jų gydymui. Todėl labai svarbi narkomanijos prevencija. Lietuvoje vykdomos įvairios prevencinės programos, skirtos tiek visuomenės sveikos gyvensenos įpročių formavimui, taip pat dirbama su rizikos grupių atstovais bei vykdomas narkomanų gydymas, reabilitacija ir reintegracija į visuomenę. 2005-2006 metais buvo atlikta didžiųjų dienraščių („Lietuvos ryto“ ir „Respublikos“) analizė. Šiuo tyrimu buvo siekiama kiekybiškai įvertinti „Lietuvos ryto“ ir „Respublikos“ domėjimąsi įvairiomis su narkotikais, narkomanija bei jos prevencija susijusiomis problemomis bei išanalizuoti, kaip Lietuvos didieji dienraščiai informuoja skaitytojus apie narkomanijos problemas bei narkomanijos prevenciją. Atlikus tyrimą nustatyta, kad dėmesys narkomanijai, jos prevencijai mažėja, publikuojama vis mažiau straipsnių šia tema, nors narkomanijos mastai nemažėja. Lietuvos didžiuosiuose dienraščiuose daugiausia buvo rašoma apie nusikalstamas veikas, susijusias su... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this thesis is drug addiction as dependence disease, it‘s prevention in Lithuania and role of mass media in providing information about drug addiction and also it’s prevention in Lithuania. People taking narcotic substance belong to marginal group and hold marginal place in society. Drug abuse is deviant act having results not only to person taking narcotic substance but also to society – relatives suffer because of person’s dependence, drug addicts commit crimes. They are invalid, can not work as any other member of society, therefore state supports them and give money for their treatment. Therefore prevention of drug addiction is really important. There are many prevention programs going on in Lithuania designed for formation of society’s healthy lifestyle habits, also there are programs for members of risk groups and for treatment, rehabilitation of drug addicts and their reintegration to society. There was research of best Lithuanian daily newspapers (“Lietuvos rytas” and “Respublika”) conducted in year of 2005 – 2006. The object of this research was to evaluate in quantitative way “Lietuvos rytas” and “Respublika” interest in various problems related with drugs, drug addiction and it’s prevention. Also to analyze how best Lithuanian daily newspapers inform their readers about drug addiction and it’s prevention. It was established that interest to drug addiction and its prevention is declining; there are less publications about this theme though drug... [to full text]

SANTRAUKA Magistro darbo tema „Nusikaltimai žmogaus gyvybei ir kaltininko asmenybė“. Nusikaltimai žmogaus gyvybei – tai viena iš nusikaltimų žmogui rūšių, už kuriuos baudžiamoji atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies XVII skyriuje. Šiais nusikaltimais yra kėsinamasi į svarbiausią asmens teisinę vertybę – jo gyvybę. Magistro darbo objektas – nusikaltimai žmogaus gyvybei ir paties kaltininko asmenybė. Pagrindinis darbo tikslas – atskleisti žmogaus gyvybės apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis esmę ir parodyti pagrindines kaltininko asmenybės savybes. Magistro darbe trumpai pateikiama įstatymų, reglamentuojančių baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimus žmogaus gyvybei, raida; atskleista nusikaltimų žmogaus gyvybei samprata ir jų sudėties požymių analizė. Neįmanoma išsiaiškinti padaryto nusikaltimo esmės, neanalizuojant asmenybės to asmens, kuris padarė tą nusikaltimą. Kaltininko asmenybės bruožų charakteristikoje analizuojami: 1) socialiniai – demografiniai ir 2) kriminaliniai – teisiniai asmenybės bruožai; 3) dorovinės kaltininko asmenybės savybės; 4) psichologiniai kaltininko asmenybės ypatumai. Ši analizė siejama su statistiniais duomenimis, kurie atskleidžia kokie asmenys padarė nusikaltimus žmogaus gyvybei per statistinius metus (lytis, pilietybė, amžius, išsilavinimas, užimtumas, neblaivumas ir pan.) bei aptariami psichologiniai kaltininko asmenybės ypatumai: agresyvumas, valingumas, emocijos ir kt. Greta analizės išnagrinėta ir... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The theme of this job - ,, The crimes danger to person life and own causer‘s personality. The crimes imminence to person life is one of the crime‘s sort, where criminal responsibility is described in the Criminal Code of Lithuanian Republic in the XVII chapter. These crimes encroach on person‘s the most important right to live. The subject of this job - the crimes danger to person life and own causer‘s personality. The purpose of this job – to show the juridical implements, which protected the person‘s rights and the main causer‘s features of his own personality. There are shortly decribed the law processes, wich are regulating the crime‘s danger to person life and unclosed the conception about people life, their features analysis. It is impossible to see crimes purport, if you don‘t analyse own causer‘s personality, either it is a trutful notion, that causer‘s personality isn‘t dissociative of done crime heaviness. In this job there are analysed the features of causer‘s individuality: 1) social -demographis; 2) criminal-juridical ; 3) moral; 4) psychological features. This analysis is asociate with statistical facts, wich shows the person‘s rating, who has made hard crimes through the year (assess sex, age, nationality, education, employment, insobriety and etc.) and there are given the psychological features of causer‘s individuality: voluntary, individuality, emotions and etc. Herewith near the analysis there are given the social environment‘s influence to causer‘s... [to full text]

Smurtas ir patyčios tarp mokinių mokykloje tampa vis dažnesniu reiškiniu, žalojančiu vaikus, kenkiančiu jų sveikatai ir mokymuisi, neigiamai veikia mokyklos psichologinį klimatą. Smurtas mokykloje yra nepageidaujamas, nesuderinamas su mokyklos tikslais ir uždaviniais, neužtikrina vaiko teisės saugiai gyventi. Smurto prevencija mokykloje yra aktuali visai mokyklos bendruomenei. Tyrimo problema - mokykloje tarp mokinių vis dažniau pasireiškia smurtas ir patyčios. Šios problemos sprendimas aktualus mokykloje dirbantiems socialiniams pedagogams ir mokytojams. Tyrimo objektas – smurtas mokykloje tarp mokinių ir jo prevencija. Tyrimo klausimas – koks mokinių, mokytojų ir socialinių pedagogų požiūris į smurtą tarp mokinių ir jo prevenciją ? Tyrimo tikslas – sukurti smurto tarp mokinių prevencinės veiklos modelį vidurinėje mokykloje. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibrėžti smurto sampratą, kilimo priežastis, pasireiškimo požymius ir pasekmes. 2. Teoriškai atskleisti smurto prevencijos sampratą, lygius ir veiklos galimybes mokykloje. 3. Atskleisti mokinių, mokytojų ir socialinių pedagogų požiūrį į smurtą ir jo prevenciją mokykloje. 4. Parengti smurto prevencinės veiklos vidurinėje mokykloje modelį. Tikslui pasiekti pasirinktas aprašomasis kiekybinis tyrimo tipas. Mokslinės literatūros analizė atskleidė smurto ir jo prevencijos teorinius aspektus. Empiriniam tyrimui įgyvendinti taikyta kiekybinė metodologija su kokybinio tyrimo elementu. Mokinių požiūriui į smurtą ir jo prevenciją... [toliau žr. visą tekstą] / Violence and sneering are becoming more and more common phenomenon among schoolchildren at school. This phenomenon harms the young generation, their health and the learning process, negatively affecting the psychological climate at school. Violence is not acceptable at school, it is not combined with the aims and goals of the school. Besides, violence does not guarantee the right to live safely. The prevention of violence is relevant to the whole community of the school. The problem – violence and sneering are rather common phenomenon among schoolchildren. The solving of these problems is relevant to both social workers and teachers working at school. The object of the investigation – violence at school among schoolchildren and the prevention of it. The question of the investigation – what is the attitude of pupils, teachers and social workers towards violence among schoolchildren and its prevention? The purpose of the investigation – to create the model of violence prevention among schoolchildren at a secondary school. The goals of the investigation: 1. To define the concept of violence, the causes of its generation, the features of its spread and the consequences to the child. 2. Theoretically reveal the concept of violence prevention, the levels and the possibilities of the activity at school. 3. To show the attitude of pupils, teachers and social workers towards violence and the prevention of it. 4. To create the model of... [to full text]

Šiame darbe analizuojamos moksleivių nusikalstamumo prevencijos problemos. Darbo tikslai yra ištirti moksleivių nusikalstamumo reiškinį, prevencijos sistemą, suformuluoti moksliškai pagrįstas moksleivių nusikalstamumo prevencijos rekomendacijas, išskirti problemas, dėl kurių rekomendacijas įgyvendinti gali būti sudėtinga. Šio tikslo siekiama analizuojant registruoto moksleivių nusikalstamumo būklę, struktūrą ir dinamiką, įvertinant latentinį moksleivių nusikalstamumą, atskleidžiant veiksnius, sąlygojančius moksleivių nusikaltimus, ieškant būdų skirtų atitinkamiems veiksniams neutralizuoti. Įvairių statistinių bei mokslinių tyrimų duomenų, įstatymų bei mokslinės doktrinos analizė padėjo atpažinti ir išsiaiškinti pagrindines problemas, kurios sudaro kliūtis veiksmingai moksleivių nusikaltimų prevencijai. Pagrindines problemos yra: 1) įstatymų tarpusavio nesuderinamumas ir spragos, kaip antai Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros bei Socialinių paslaugų įstatymų neatitikimai; 2) psichosocialinio išsilavinimo specialistų stoka; 3) sisteminiai trūkumai, pavyzdžiui, socialinės pagalbos funkcijų perdavimas Švietimo ministerijai, nevyriausybinių organizacijų vaidmens neapibrėžimas vaiko (re)socializacijos procese, nepakankamas ir nenuolatinis NVO rėmimas; 4) visuomenėje paplitę stereotipai, susiję su delinkventinio elgesio vaikų marginalizavimu ir nesugebėjimu (nemokėjimu) su jais elgtis, dichotomišku lyčių vaidmens supratimu, psichosocialinės pagalbos nuvertinimu. Todėl... [toliau žr. visą tekstą] / In this work the problems of schoolchildren crime prevention are analyzed. The main goals of this work are to study the phenomenon of criminality and the system of its prevention, formulate scientific recommendations, and present the problems that burden said recommendations. Thus the level, structure and dynamics of registered crime as well as latent criminality are analyzed. The factors that condition crime are analyzed and the means devoted to neutralize said factors are searched. The analysis of various statistical and scientific data, as well as precedents and doctrine let to recognize and discover the problems, which burden effective crime prevention. The main problems are: 1) lack of specialists with psychosocial education; 2) incompatibility of legal acts; 3) systematic shortages, such as the confusion of social protection and education functions, insufficient support of NGO; 4) the spread stereotypes, related with the marginalization of delinquents, the conception of dychotomic role of sexes and the depreciation of psychosocial help. Thus it is recommended to change problematic laws and to prepare the new ones, increase the number of specialists with psychosocial education, continually support NGO, organize special seminars and enlighten the society in order to blow about stereotypes.

Mokyklose dažniausia smurto forma patyčios. Pradinėse klasėse mokiniai tyčiojasi vienas iš kito taip pat dažnai kaip ir vyresnėse. Todėl šios problemos sprendimas - naujų patyčių prevencijos būdų ir priemonių paieška - yra aktualus pradinėse klasėse dirbantiems pedagogams. Tyrimo tikslas – pateikti patyčių tarp pradinių klasių mokinių prevencijos galimybes. Empirinis tyrimas atskleidė, jog mokykloje pradinukai jaučiasi saugiai ne visada. Dominuojančios patyčių formos yra prasivardžiavimas, stumdymas, apkalbėjimas, šaipymasis. Anketinės apklausos duomenų analizė atskleidė, kad pradinėse klasėje jau pasitaiko visų patyčių formų. Dažniausiai pradinių klasių mokiniai tyčiojasi koridoriuose, šalia mokyklos, mokyklos kieme ir klasėse. Mokiniai patyrę patyčias arba pastebėję kitus tyčiojantis dažniausiai pasako mokytojams, tėvams. Kartais vaikai, pedagogų nuomone, patyčias tik stebi. Pradinukai teigia, jog jie atsako tuo pačiu, galvoja keršto planą, arba tampa aukos gynėjais. Patyčių prevencija pradinėse klasėse vykdoma klasės ir individualiu lygiu. Mokytojų ir socialinių pedagogų interviu atskleidė, jog taikomi įvairūs metodai ir priemonės patyčių mažinimui. Mokyklos mastu, kaip teigė socialiniai pedagogai, galėtų būti daroma daugiau. Remiantis mokslinės literatūros analize ir empirinio tyrimo išvadomis, parengtos patyčių prevencijos pradinėse klasėse galimybių rekomendacijos, kurios turėtų padėti organizuoti ir tobulinti prevencinę veiklą. / Teasing is the most common form of violence at school. Teasing among pupils in primary school is as much common as in senior forms. Solution to this problem – searching for the new ways and means of prevention - is very important for the teachers working in primary schools. The objective of investigation – present the possibilities to prevent teasing among pupils in primary school. Empirical investigation has disclosed that pupils not always feel safe in primary school. Dominant forms of teasing are nicknames, pushing, slander, and sneer. The analysis of the data of questionnaire has disclosed that all forms of teasing happen in primary school. Usually, pupils of primary school sneer in the corridors, near the school, in the school yard and in the classrooms. Pupils undergoing teasing or noticing others doing that, speak with teachers or parents. Sometimes pupils, from teachers’ point of view, observe sneering. Infant state that they retaliate, create revenge plans or become victim’s protector. Prevention of teasing is prosecuted according to two levels – class and individual. An element of qualitative investigation, a standardized interview, helped to reveal, the teachers point of view towards the teasing among pupils in primary school and the prevention of teasing. To a school extent, as social educators state, it could be done much more. According to scientific literature analysis and the conclusions of empirical investigation, presented recommendations of possibilities of... [to full text]

Patyčios – toks agresorių elgesys, kai negalinčiam pasipriešinti asmeniui nuolat sukeliamas fizinis ar psichologinis diskomfortas. Kadangi šis reiškinys labai paplitęs įvairiose žmonių bendruomenėse: pradedant ikimokyklinėmis įstaigomis ir baigiant akademine bendruomene ar darbo kolektyvais, todėl būtina patyčių prevencija – veiklų, kuriomis siekiama užkirsti nusikalstamo elgesio riziką, visuma, skirta asmenų psichiniam ir fiziniam saugumui užtikrinti. Patyčias, jų prevenciją nagrinėja užsienio ir Lietuvos mokslininkai. Daugiausia dėmesio skiriama šio reiškinio analizei jaunes-niųjų klasių grupėje, tačiau patyčios aktualios ir vyresnių klasių mokiniams. Todėl magistro darbe analizuojamas patyčių prevencijos organizavimas ir įgyvendinimas išgrynintoje gimnazijoje, kurioje mokosi 15 – 19 metų mokiniai. Tyrimo rezultatai parodė, jog patyčios aktualios gimnazijoje, tačiau prevenciniuose renginiuose, kuriuos organizuoja socialinė pedagogė, mokinių taryba, klasių auklėtojos, dalyvauja tik dalis mokinių, ypač neaktyvūs vaikinai. Respondentų nuomone, sėkmingiausiai patyčių prevenciją sekasi įgyvendinti renginius organizuojant ne gimnazijoje, kviečiantis lektorius – žinomus Lietuvos žmones, priimant aiškias mokinių elgesio taisykles, parengtas vadovaujantis ugdymo įstaigos bendruomenės siūlymais, efektyvinant gimnazistų saugumo stebėseną, teikiant individualias konsultacijas, mokinių elgesį svarstant mokytojų posėdžių metu. Svarbiausios patyčių prevencijos organizavimo ir įgyvendinimo... [toliau žr. visą tekstą] / Bullying is an aggressor‘s behaviour when a person unable to resist is put under constant physical and psychological discomfort. Since this phenomenon is widely spread in different human communities, starting with pre - school educational institutions and finishing with academic community and working associations, thus, prevention of bullying is an urgent matter as a whole complex of actions seeking to prvent the risk of criminal behaviour, to guarantee a person‘s psychic and physical security. Bullying and its prevention is analysed by foreign and Lithanian scientists.The greatest attention is needed to analyse this phenomenon in the group of younger classes, however, bullying occurs among senior studentas as well. That is why organising and implementation of bullying prevention is analysed in the master‘s work in refined gymnasia with students aged 15 -19. Research results show that bullying is an acute problem in gymnasia but preventional activities organised by a social pedagogue, students‘ council, class teachers are attended only by part of the students, boys being especially inactive. According to the respondents‘ opinion, the most successful implementation of bullying prevention is when organised not in gymnasia but inviting lecturers, famous Lithuanian people, also passing clear school rules, worked up according the suggestions of the community of the educational institution, observing students‘ security more efficiently, providing individual consultations... [to full text]