In master study is analyzed the problem of code of doctor’s ethics in legal dimension. The relevance of doctor’s ethics is highlighted by the new viewpoints in Lithuanians’ lives, often not corresponding with the old understanding of ethics, which is natural for Lithuanian mentality. The objective of the research is to research the role of doctor’s ethics code in the formation of medical practice and while growing the society’s interest in the quality of doctor-patient relation and to analyze the interaction between Lithuania’s doctor’s ethics principles and law that fine-tunes health care in Lithuania. IN study was made the research with the purpose to analyze the interaction between the principles of doctor’s ethics code and the principles of Lithuania’s law that fine-tunes the health care. The results of the research show that the set of analyzed pieces of legislation does not guarantee the universal definition of doctor’s ethics norms and. For this reason the relevance of doctor’s ethics code exists.

Lietuva vis labiau įsitraukia į daugiamatę pasaulio raidą: pasinaudodama integracijos pranašumais ji siekia ilgalaikio konkurencingumo pasaulio ir Europos erdvėje. Šalyje nėra gausių gamtinių išteklių, ji nepasižymi išskirtine geografine padėtimi, todėl žmogiškieji ištekliai tampa pagrindine valstybės vertybe. Sparčiai didėjantis žmogiškųjų išteklių poreikis – vienas dabartinio laikmečio iššūkių, kurį sukelia besiplečiančios rinkos ekonominiai dėsniai, gamybos dinamiškumas, jos struktūriniai pokyčiai, naujos technologijos, stiprėjanti konkurencija ir aukštos kvalifikacijos specialistų stoka. Šiandieninis darbo pasaulis kelia iš esmės naujus reikalavimus žmogui jo karjeros kelyje. Šiuolaikiniam individui būtina karjeros kompetencija, kurią laiduoja aukšti specialieji profesiniai bei bendrieji: bendradarbiavimo bei veikimo socialinėje aplinkoje, darbo pasaulio pažinimo, sprendimų priėmimo, veiklos planavimo ir kiti gebėjimai. Dabartinėje, sparčiai besikeičiančioje, aplinkoje kiekvienam visuomenės nariui vis svarbesnė tampa galimybė mokytis ir tęsti savo žinių ir įgūdžių lavinimą visą gyvenimą. Nuošalėje atsiduria asmenys pradžioje, dažniausiai nenorintys, o vėliau ir nesugebantys prisitaikyti prie nuolat kintančių ir sudėtingėjančių gyvenimo sąlygų. Visuomenė vis labiau skirstosi į tuos, kurie turi rinkos poreikius atitinkančius įgūdžius ir kvalifikaciją, ir tuos, kurie jos neturi. Tikėtina, kad jauni žmonės, įgiję tik pagrindinį išsilavinimą, tačiau neįgiję darbinės... [toliau žr. visą tekstą] / The greatest treasure of every country in the world is its scholastic frame quality and youth education. The efficiency of educational system is expressed through the number of inceptives in proportion to the number of students who have achieved a certain education degree. It is essential for a student to undergo success in each part of an educational chain and develop correspondent competence. There is an objective in our country to warrant compulsory primary education and apprenticeship up to 16 years of age. Recently, persons from 18 to 24 years without secondary education and who do not proceed to study are being taken into particular consideration. The weak link in Lithuanian educational system is vocational training schools. Each year approximately 7 thousand apprentices of these schools terminate their learning agreements before acquiring vocation. Therefore the aim of this investigation is to discover the reasons which prevent students from acquiring their chosen profession. The first part covers theoretical aspects of ineffectual learning, taking scientists’ researches into consideration, the extent of an unsuccessful learning and prime reasons for an early retreat from the educational system. The second section renders the reasons and assumptions for leaving vocational schools on the grounds of a particular vocational school activity analysis and unsuccessful students’ questionnaire information. The results identify difficulties of psychological, educational... [to full text]

Tyrimo problema: Lietuvoje nepakankamai ištirta kokių žinių ir gebėjimų pedagogai turi turėti siekiant taikyti IKT ugdymo procese: parengiant savarankiškai besimokantį ugdytinį, gebantį tirti atvirus švietimo išteklius, vertinti jų patikimumą, taikyti IKT formalaus ugdymo procese. IKT kompetencija pedagogo profesinėje veikloje nėra apibrėžta, o pedagogo profesijos kompetencijos apraše pateiktas IKT kompetencijų apibrėžimas neatitinka šiuolaikinių IKT kompetencijų tarptautinių aprašų bei pedagogo veiklai keliamų reikalavimų švietimo reformos kontekste. Tyrimo objektas – pedagogų IKT kompetencija. Tyrimo tikslas – nustatyti pedagogų IKT kompetencijos sandarą ir jos raišką profesinėje veikloje. Tyrimo uždaviniai: 1. Aptarti pedagogo profesines kompetencijas Mokytojo profesijos kompetencijos aprašo kontekste. 2. Apibrėžti pedagogo IKT kompetenciją. 3. Apžvelgti Lietuvoje atliktus IKT kompetencijos raiškos tyrimus pedagogo profesinėje veikloje. 4. Ištirti pedagogų IKT kompetencijos raišką profesinėje veikloje. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, duomenų analizei naudota aprašomoji statistinė analizė (naudojant SPSS Statistics 19 programą). Duomenų rinkimui naudota internetinė apklausa ir struktūruotas interviu. Pagrindinės išvados: 1. Kompetencijos sąvokos vienaskaitos ir daugiskaitos formos panaudojimas „Mokytojo profesijos kompetencijos apraše“ (2007) yra painus ir nelogiškas – mokytojų profesinę kompetenciją sudaro aštuonios kompetencijos. 2. Pedagogo IKT... [toliau žr. visą tekstą] / Research issue: In Lithuania has not been sufficiently explored yet, which specific knowledge and skills the teacher should have in order to use ICT tools in the educational process under certain conditions: developing self-learners among children who are able to explore open educational resources, to value their validation, to apply and to use ICT in formal educational process. ICT application competencies are not described and ICT competence definition in teacher's professional competence schedule does not meet the definition of modern ICT competencies in the international schedule and the requirements of teachers' activities in context of education reform. Research subject – teachers' ICT competence. Research aim – to determine the contents of teacher ICT competence and it's identification in teacher professional activities. Research goals: 1. To discuss teacher ICT competencies in the context of teacher professional competence schedule in Lithuania. 2. To define teacher ICT competence. 3. To review ICT competence identification researches in teachers’ professional activities in Lithuania. 4. To explore teachers' ICT competence identification. Research methods – analysis of scientific literature, data analysis was performed using descriptive statistical analysis (using SPSS Statistics 19 program). Data collected using an online survey and structured interviews. The main conclusions: 1. The use of the singular and plural forms of ‘Competence’ term in “Teachers... [to full text]

Moterų socialinė-ekonominė situacija Lietuvos kaime Santrauka Šiame magistro darbe atkreipiamas dėmesys į moterų situaciją teritoriniu aspektu, t. y. į kaimo vietovėse gyvenančias moteris. Gyvenimas kaime turi tam tikrą specifiką: nors kaime mažesnė oro tarša, vaizdingesnis kraštovaizdis, platesnė erdvė, visgi šioms vietovėms būdinga prastesnė socialinė infrastruktūra, mažesnės profesinės karjeros ir užimtumo galimybės, labiau komplikuotas susisiekimas ir pan. Kaimo moterų tema dar nėra plačiai išnagrinėta mokslinėje literatūroje, tad pateikiami duomenys yra nepakankamai išsamūs, gana fragmentiški. Dažniausiai minimas gilesnis kaimo moterų skurdas, prastesnės gyvenimo sąlygos, didesni darbo krūviai, pasyvesnis dalyvavimas socialinėje bei kultūrinėje veikloje, didesni jaunų, labiau išsilavinusių moterų migracija į miestą. Dėl šių priežasčių kaime gyvenančioms moterims kyla didesnis pavojus atsidurti socialinėje atskirtyje. Pagrindinis darbe keliamas tikslas – išanalizuoti Širvintų rajono kaimo moterų socialinę-ekonominę situaciją atskleidžiant socialinius-ekonominius veiksnius turinčius didžiausią poveikį kaimo moterų padėčiai bei labiausiai sąlygojančius socialinę atskirtį. Siekiant įgyvendinti iškeltą tikslą Širvintų rajone buvo vykdomas tyrimas apklausiant kaime gyvenančias darbingo amžiaus moteris. Apklausai atlikti buvo sudaryta anketa. Siekiant išsiaiškinti kaimo moterų socialinę-ekonominę situaciją buvo naudojami 7 ją charakterizuojantys veiksniai: užimtumas, pajamų... [toliau žr. visą tekstą] / Socio-Economic Situation of Women in Countryside of Lithuania Summary This master‘s dissertation is focused on the situation of women from the territorial point of view, therefore women living in rural areas are emphasized here. Life in such areas has it‘s own particularity: air pollution is extended to a lesser degree, landscape is more picturesque and wider spread of nature – all those factors are typical of countryside. On the other hand, worse social facilities, less employment and career possibilities, complicated means of communication are more applicable in rural than in urban areas. The subject of rural women is not fully explored in scientific literature yet that’s why given information is not enough circumstantial and quite fragmentary. Topical issues usually dealt are poverty among rural women, bad living conditions, high workload, passive participation in social and cultural activities, increased young and educated women migration to cities. Because of these reasons women living in rural areas are facing a bigger probability to experience social exclusion. The main objective in this dissertation is to analyze socio-economic situation of rural women in Širvintos region revealing socio-economic factors which have a big impact on situation of rural women and determine a social exclusion. With the view of implementation of proposed object, there was an empirical research carried out and employable rural women were polled in Širvintai region. There was a questionnaire... [to full text]

Darbe nagrinėjama sportininkų dvejopo pobūdžio profesinė veikla, jos įgyvendinimas Europos Sąjungoje ir Lietuvos universitetuose. Analizuojamos priežastys, paskatinusios tokios veiklos atsiradimą, taip pat tokios veiklos nauda sportininkams. Pateikiama Lietuvos universitetų, remiančių sportininkus- studentus, analizė. / The present research focuses on the athletes' dual careers and its implementation in the European Union and Lithuanian universities. It also analyzes the main reasons which caused the rise of such phenomenon, as well as the profit of the dual careers for athletes. The analysis of Lithuanian universities which support student- athletes is presented in the research.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama postmodernizmo stiliaus raiška privačiuose gyvenamuosiuose namuose Lietuvoje, nuo XX a. 9 dešimtmečio vidurio iki 10 dešimtmečio pabaigos. Siekiant atskleisti šio stiliaus bruožus, specifiką ir kultūrinę reikšmę Lietuvoje darbe analizuojami Vakarų pasaulio (JAV, Vakarų Europos, Japonijos) privačių gyvenamųjų namų etalonai bei sąlygos, nulėmusios jų raidą. Darbe nustatoma, kad to meto socialiniai, politiniai, ekonominiai veiksniai Lietuvoje, iš esmės lėmė ir šios architektūros nepažinimą ir kritišką vertinimą. Daroma prielaida, kad dėl politinių-ekonominių veiksnių, užsienio profesinė periodika buvo viena iš pagrindinių priemonių postmodernizmo architektūrai pažinti. Todėl atliekama privačių gyvenamųjų namų publikuotų užsienio periodiniuose leidiniuose ir Lietuvoje lyginamoji analizė. Nustatomi charakteringiausi Lietuvos postmodernizmo architektūros privačių gyvenamųjų namų bruožai ir jų sąsajos su užsienio architektūra. Iš nagrinėjamų Lietuvos postmodernizmo stiliaus privačių gyvenamųjų namų išskiriami aukšto kokybinio lygio pastatai-etalonai, įvardinamos jų vertingosios savybės.Darbo apimtis – 92 p. teksto be priedo, 57 iliustr., 9 schemos, 99 bibliografiniai šaltiniai, 3 priedai. / The goal of Master thesis is to investigate expression and features of postmodern style of private dwelling-houses of Lithuania, from the middle of the 9th decade to the 10th decade of the twentieth century. In order to reveal the characteristics, features and cultural significance of the style in Lithuania, the private dwelling-houses of postmodern style of the Western world (the U.S., Western Europe, Japan) are analyzed, as well as conditions which prompted their development. The paper discusses that the social, political and economic factors of Lithuania at that time, led to the suspicion and critical evaluation of postmodern architecture in general.It is assumed that due to the political-economical factors, the Western magazines were one of the main tools for Lithuanian architects to get to know postmodern architecture. Therefore, a comparative analysis between private dwelling-houses published in foreign periodicals, and of Lithuania, is conducted. Consequently the most common features of private dwelling-houses of postmodern style in Lithuania and their links with Western architecture are determined. Houses of Lithuania of high quality postmodern architecture are named, their valuable properties are defined. Thesis consists of: 92 p. text without extras, 57 pictures., 9 schemes, 99 bibliographical entries, 3 appendixes included.