The change of learning motivation and achievements in general education in vocational school The objective of the research: Evaluation of changes in learning motivation and achievements in general education in vocational schools. The tarks of the research: 1. Determining the fects of studying motivation changes in vocational schools. 2. Deseribing the influence of motivation changes on learning achievements. Methods and sources of the research. The research has been fulfilled applying general and special scientific methods as literature analysis, statistical analysis, grouping of research data, generalization and comparison. The data has been processed by SPSS computer programme. The guestionnaire has been chosen as the main research method. The area of the research. The research has been carried out with 196 students and 40 teachers from vocational schools. Conclusions: · The research results showed that about 60% students decided to study in a vocational school, because their studies in a secondary school were not successful. · The research also revealed the fact that the learning achievements of most students at a vocational shool remain almost the same though motivation rises. · The students and the teachers pointed out the factors which should be important in enhancing the motivation to study. They are such as active training methods, validity of assessment system, motivating training material, interest, figurative style and relation with future profession.

Daugybė tyrimų aiškinasi, kodėl nedarbas tarp žmonių su nugaros smegenų pažeidimais toks aukštas, mažai kas besidomi, kaip neįgalūs žmonės susidoroja su išoriniais ir vidiniais veiksniais sprendžiant įsidarbinimo problemas. Profesinė reabilitacija, o po to ir grįžimas į darbo rinką, tai procesas, kurį įtakoja įvairūs veiksniai. Šiame darbe didžiausias dėmesys skiriamas savo negalios priėmimui, Aš-efektyvumo įvertinimui, bei vidiniams ir išoriniams motyvuojantiems veiksniams. Žmogaus su judėjimo negalia integracija į visuomenę priklauso ne tik nuo aplinkinių nuomonės, bet pirmiausiai nuo pačio žmogaus savęs vertinimo: nuo savo negalios priėmimo, savęs, kaip galinčio savimi pasirūpinti ir efektyviai dirbti. O ypač svarbu, kad noras vėl „grįžti į gyvenimą“ gimtų žmogaus viduje. Šio darbo tikslas – nustatyti sunkią judėjimo negalią turinčių žmonių pasirengimo profesinei reabilitacijai psichologinius veiksnius Tyrime naudojamos metodikos: pradinis interviu (renkami demografiniai duomenys apie tiriamuosius), motyvacijos langas (tai schema, kurios pagalba galima nustatyti žmogaus ketinimus ir motyvaciją keistis. Tai yra, kokie vidiniai ir išoriniai veiksniai motyvuoja profesinei reabilitacijai), noras ar viltis bei įsitikinimas, jog pavyks įsidarbinti metų bėgyje, Aš-efektyvumo klausimynas specialiai sukurtas žmonėms su nugaros smegenų pažeidimais, negalios priėmimo klausimynas (tiriama žmogaus nuostata į negalią, ko nors netekus (mobilumo, galūnių ir pan.), vertinamas pozityvus... [toliau žr. visą tekstą] / Lots of researches are devoted to investigate why unemployment rate among people with spinal cord injury is so high. Not enough attention is paid to the issue of how disabled people cope with external and internal factors when facing employment problems. Vocational rehabilitation and re-entry to labor market are processes influenced by many factors. The most attention in this paper is devoted to acceptance of own disability, evaluation of self-efficacy as well as to internal and external motivating factors. The integration of people with motion disability into society depends not only on society opinion, first of all it depends on person‘s self-evaluation: acceptance of own disability, self, as able to take care of him/herself and work effectively. Particularly important is that the wish to „come back to life“ came from person‘s inside. The aim of this paper is to determine the psychological factors for vocational rehabilitation of people with deep motion disability. The following research methods were used: initial interview (demographic data was gathered about the target group), motivation window (a scheme which is used to set person‘s intentions and motivation to change, i.e. which internal and external factors promote vocational rehabilitation), wish or hope and conviction that they will get employed in the course of one year, Self-Efficacy, specially developed for people with spinal cord injury, questionnaire of disability acceptance (person‘s attitude to disability... [to full text]

Europos šalių socialinių, politinių, ekonominių ir kultūrinių pokyčių vyksmas ir orientavimasis į rinkos dėsniais pagrįstą ūkį lemia permainas ir mūsų šalies profesinio rengimo sistemoje. Lietuvoje profesinis rengimas tampa viena iš prioritetinės veiklos sričių. Siekiant pagerinti profesinio rengimo kokybę, profesinės mokyklos prestižą, būtina išspręsti vieną iš pagrindinių problemų – sukurti patrauklią aplinką, kuri laiduotų ugdymo kokybę. Šiandien profesinių mokyklų tikslas yra ne tik rengti specialistus, gebančius savarankiškai dirbti konkurencingos rinkos sąlygomis, išsiugdžiusius puikias dvasines, dorovines, kultūrines, pilietines savybes, bet ir sukurti patrauklią, saugią, modernią aplinką, geras ugdymo sąlygas, skatinančias nuoširdžius ir demokratiškus mokytojų ir mokinių santykius. Patrauklios aplinkos kūrimas profesinėje rengimo institucijoje – tai nauja, aktuali, teoriniu ir praktiniu aspektais mažai tyrinėta problema. Šiame darbe moksline prasme nauja tai, kad pateikiamas patrauklios aplinkos kūrimo ir tobulinimo modelis, skirtas profesinio ugdymo proceso įgyvendinimui. Tyrimo objektas: patrauklios profesinio ugdymo aplinkos kūrimas. Tyrimo tikslas: Parengti profesinės mokyklos patrauklios aplinkos kūrimo ir tobulinimo modelį. Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti aktualias mokslines teorijas ugdymo ir aplinkos ryšio klausimais; aptarti profesinio ugdymo ir aplinkos sampratas; išanalizuoti profesinio ugdymo aplinką lemiančius veiksnius; ištirti pasirinktos profesinio... [toliau žr. visą tekstą] / The process of social, political, economical, cultural changes and the orientation to the economy based on the laws of the market in European countries causes these changes in the system of the vocational training in our country too. It becomes the aprioristic educational activity in Lithuania. The restoration of the independence, the reform of the educational system in Lithuania stimulated the necessity of taking care of the attraction of our vocational training. The new reform of education, its changes reveal new problems: the interaction between training and its environment. Today it is very important to improve the system of the vocational training. It must correspond to the needs and interests of students, teachers and employers.We must create an attractive environment in order to increase the quality of the vocational training. This problem was discusssed some years ago by many scientists. Today it has become more important creating the model of attrative environment of vocational training and improvement. The goal of the vocational schools is not only to train specialists who will be able to work independently under the competitive conditions of the market having moral, cultural, civic, features, but also to create safe and modern environment, good training conditions stimulating perfect relations between students and teachers.The aim of the research is to create the model of the improvement of such environment in the vocational school. We have carried out the... [to full text]

Scientific Problem Health care is the underlying value for a society aspiring after quality of life. This is a field where the quality of services is assessed by experts, not by service receivers. For this reason, results can be visible after quite a long time when it is too late to correct them. The inherent human right to have better health, a healthy environment and acceptable, accessible and appropriate health care is defined in the Health System Legislation of the Lithuanian Republic (1994). The main goal of the entire health care system is to assure this inherent human right. Health policy began to take shape in 1990, at the restoration of independence in Lithuania. Financing according to the rigid articles of financial estimates, extensive increase in the number of stationary services and health care specialists, passive policy, oriented only to the treatment of diseases, and a biomedical attitude towards health were all gradually replaced. Attention has been focussed on the creation of active policy. One of the main orientations of health system development has been the reorganization of training for health care specialists – nurses – in accordance with EU standards, especially to ensure that practising nurses have the opportunity for professional expression. The reform of the health care system has also created more tasks – planning of nursing staff demand, licensing of specialists, their motivation, etc. The reform of nursing science, training of general care... [to full text] / Mokslinė problema LR Sveikatos sistemos įstatyme (1994) apibrėžta prigimtinė žmogaus teisė turėti kuo geresnę sveikatą, sveiką aplinką, priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą. Visos sveikatos priežiūros sistemos pagrindinis tikslas – užtikrinti šią žmogaus prigimtinę teisę. 1990 m. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, pradėta formuoti sveikatos politika. Dėmesys koncentruojamas į aktyvios politikos kūrimą. Viena iš pagrindinių sveikatos sistemos plėtotės krypčių - tai sveikatos priežiūros specialistų - slaugytojų - profesinio rengimo pertvarka pagal ES standartus, ypač dirbančių slaugytojų profesinės raiškos galimybių užtikrinimas. Sveikatos priežiūros sistemos reforma iškėlė ir daugiau uždavinių, t.y. slaugos personalo poreikio planavimas, specialistų licencijavimas, jų motyvavimas ir kt. Slaugos mokslo reforma, bendrosios praktikos slaugytojų rengimas, teisinės bazės, reglamentuojančios specialistų teises, pareigas, atsakomybę, sukūrimas liudija, kad sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių vystymui skiriamas pakankamas dėmesys, tačiau menkas sveikatos sektoriaus finansavimas, netolygus žmogiškųjų išteklių pasiskirstymas, mažėjantis slaugytojų skaičius, didėjanti emigracijos tendencija išlieka aktualūs Lietuvos sveikatos politikos formuotojų darbotvarkės klausimai. Slaugos specialistai - skaitlingiausia sveikatos priežiūros specialistų grupė. Tai savarankiški specialistai, lygiaverčiai asmens sveikatos priežiūros specialistų komandos nariai, gebantys vykdyti... [toliau žr. visą tekstą]

Darbo aktualumas Gyvenimo kokybės siekiančiai visuomenei sveikatos priežiūra yra pamatinė vertybė. Tai sritis, kur paslaugų kokybę dažniausiai vertina ekspertai, o ne paslaugų gavėjai, taigi, rezultatai gali būti matomi gana po ilgo laiko, kuriuos koreguoti būna per vėlu (Lane, 2001). Prigimtinė žmogaus teisė yra turėti kuo geresnę sveikatą, sveiką aplinką, priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą (LR Sveikatos sistemos įstatymas, 1994). Visos sveikatos priežiūros sistemos pagrindinis tikslas – užtikrinti šią žmogaus prigimtinę teisę. 1990 m. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, pradėta formuoti sveikatos politika - pamažu atsisakyta finansavimo pagal griežtus sąmatos straipsnius, ekstensyvaus stacionarių paslaugų, sveikatos priežiūros specialistų skaičiaus augimo, pasyvios politikos, orientuotos tik į ligų gydymą, biomedicininio požiūrio į sveikatą. Dėmesys koncentruojamas į aktyvios politikos kūrimą. Į šį procesą aktyviai įtraukiamas pacientas/klientas, formuojamas holistinis, visa apimantis požiūris į sveikatą, jos tausojimą, išsaugojimą, užtikrinamas sveikatos priežiūros paslaugų teisumas, saugumas, kokybė, prieinamumas ir kt. (Sveikatos priežiūros reformos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo strategija, 2004). Šios nuostatos priimtos 1991 m. patvirtintoje Nacionalinėje sveikatos koncepcijoje, kurioje taip pat numatytos sveikatos sistemos plėtojimo kryptys bei išskirti prioritetai: Lietuvos žmonių sveikatos tausojimas bei stiprinimas, ligų profilaktika, valdymo... [toliau žr. visą tekstą] / Scientific Problem Health care is the underlying value for a society aspiring after quality of life. This is a field where the quality of services is assessed by experts, not by service receivers. For this reason, results can be visible after quite a long time when it is too late to correct them. The inherent human right to have better health, a healthy environment and acceptable, accessible and appropriate health care is defined in the Health System Legislation of the Lithuanian Republic (1994). The main goal of the entire health care system is to assure this inherent human right. Health policy began to take shape in 1990, at the restoration of independence in Lithuania. Financing according to the rigid articles of financial estimates, extensive increase in the number of stationary services and health care specialists, passive policy, oriented only to the treatment of diseases, and a biomedical attitude towards health were all gradually replaced. Attention has been focussed on the creation of active policy. One of the main orientations of health system development has been the reorganization of training for health care specialists – nurses – in accordance with EU standards, especially to ensure that practising nurses have the opportunity for professional expression. The reform of the health care system has also created more tasks – planning of nursing staff demand, licensing of specialists, their motivation, etc. The reform of nursing science, training of general care... [to full text]

Darbe analizuojami klausimai, kurie susiję su muzikos pedagogų rengimu, nagrinėjama jų profesinė kompetencija bei jos tobulinimo ypatumai. Mokytojų rengimo problema itin aktuali, nes ne tik švietimo reformos eigos sėkmė, bet ir tolesnė mūsų kultūros raida didžia dalimi priklauso nuo tinkamai paruošto pedagogo. Pagrindinė Lietuvos šiandieninės švietimo politikos kryptis – profesinio tobulėjimo skatinimas – atvėrė plačias galimybes pačių mokytojų profesiniam tobulėjimui. Siekiant atskleisti muzikos mokytojų požiūrį į profesinį tobulinimąsi buvo atliktas tyrimas, kurį sudarė tęstinė muzikos pedagogų apklausa raštu bei muzikos ir menų mokyklų vadovų kokybinis tyrimas. Pirmojo tyrimo etapo metu apklausta 109 muzikos mokytojai, antrajame tyrimo etape buvo siekiama apklausti kuo daugiau respondentų, dalyvavusių pirmajame tyrimo etape (91muzikos pedagogas). Tyrimo objektas – muzikos pedagogų kvalifikacijos bei profesinių kompetencijų plėtojimas. Darbo uždaviniai: 1) išnagrinėti muzikos pedagogų profesinio rengimo etapus; 2) išanalizuoti šiandieninius reikalavimus muzikos mokytojo kompetencijoms; 3) atskleisti muzikos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo formas; 4) ištirti muzikos mokytojų požiūrį į kvalifikacijos tobulinimą, kaip savo profesinės veiklos sudedamąją dalį; 5) išnagrinėti profesinio tobulinimosi motyvaciją skatinančius ir ribojančius veiksnius; 6) nustatyti muzikos bei menų mokyklų vadovų požiūrį į muzikos pedagogų kvalifikacijos plėtojimo galimybes. Tęstinio tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / In this work the issues related to preparation of music educators have been analyzed and also the peculiarities of their professional competences and their improvement has been investigated. The problem of the preparation of teachers has been a relevant one, as not only the success of education reform course, but also the further development of our culture is mostly based on the relevant preparation of teachers. The main direction of present educational policies in Lithuania is the encouragement of professional improvement; ant is has presented wide possibilities of the professional improvement of teachers. In order to reveal the attitude of music teachers towards their professional improvement, the research has been carried out, which consisted of continuous written survey of music teachers and also the qualitative research of art school directors. In the first stage of this research 109 music teachers have been questioned, while in the second part of the research the attempts have been made to question more respondents, who had already participated in the first stage of the survey (i.e. 91 music teachers). The object of the research – the development of qualification and competences of music teachers. The following tasks have been made: 1) to review the peculiarities of professional preparation of music teachers; 2) to analyze the current requirements for the competences of music teachers; 3) to reveal the qualification improvement forms among music teachers; 4) to... [to full text]

Magistro darbe apžvelgiamos gydytojo profesinės atsakomybės, neturtinės žalos atlyginimo, medicinos darbuotojų civilinės atsakomybės draudimo istorinės ištakos ir dabartinis teisinis reguliavimas bei jo taikymo ypatumai Lietuvoje. Detaliai analizuojamas gydytojo padarytos žalos pacientui kompensavimas taikant gydytojo profesinę civilinę atsakomybę, atkreipiamas dėmesys į teorines ir praktines problemas. Ypatingas dėmesys skiriamas neturtinės žalos atlyginimui, nes didžiausi pacientų ieškiniai pareiškiami prašant atlyginti būtent neturtinę žalą. Nagrinėjamos neturtinės žalos atlyginimo galimybės dydžio ir subjektų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, atžvilgiu. Darbe akcentuojami medikų profesinės civilinės atsakomybės ypatumai, analizuojama Lietuvos teismų praktika pacientų sveikatos sužalojimo bylose. Dabartinės Lietuvos sveikatos sistemos būklės kontekste įvertinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija gydytojams keliamo maksimalių pastangų standarto klausimu. Svarbią vietą užima asmens sveikatos priežiūros įstaigų draudimo, kaip alternatyvaus pacientui padarytos žalos kompensavimo būdo, analizė. Darbe įvardijami privalomojo medicinos darbuotojų draudimo ypatumai ir trūkumai, tiriamos šios draudimo rūšies įgyvendinimo problemos Lietuvoje, jo santykis su savanoriškuoju medicinos darbuotojų draudimu. Autorė siūlo būdus, kurie galėtų padėti įgyvendinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų privalomąjį draudimą Lietuvoje. / The Master thesis provides an overview of historical origins of the medical professional liability, compensation of non-material harm, insurance of civil liability of medical employees, as well as the current legal regulation of the field and the peculiarities of its application in Lithuania. A detailed analysis of the compensation of harm, caused by a doctor to a patient, with the application of the doctor’s professional civil liability, is provided, highlighting theoretical and practical problems. A special attention is accorded to the compensation for non-material harm, since the biggest claims of patients are usually related to this kind of harm. Possibilities of compensating non-material harm are considered, in terms of size and persons, possessing the right to such compensation. The thesis highlights singularities of medical professional civil liability, analyses the practice of Lithuanian courts of law in cases involving injuries to patients. In the current context of the Lithuanian healthcare system, the position of the Lithuanian Supreme Court in relation to the standard of maximum effort, applied to doctors, is evaluated. Analysis of insurance of personal healthcare institutions, as an alternative method of compensating harm done to the patient, is given an important place in the thesis. The study presents peculiarities and shortcomings of the obligatory insurance of medical employees, examines the problems of implementing such system in Lithuania, its relation to... [to full text]

Problema: Mokyklos ir mokytojų parama mokiniams planuojant karjerą. Tyrimo objektas: Lietuvos ir Vokietijos mokinių požiūris į profesinės karjeros planavimą. Tyrimo klausimai: 1. Koks mokinių žinojimo lygmuo, apie profesinės karjeros planavimą? 2. Kiek ir kokių žinių apie profesinės karjeros planavimą mokiniams suteikia mokykla? Tikslas: Ištirti ir palyginti Lietuvos mokyklos ir Vokietijos mokyklos profesinės karjeros palanvimo mokinių požiūrį. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti Lietuvos mokyklos ir Vokietijos mokyklos profesinės karjeros planavimo panašumus ir skirtumus. 2. Išnagrinėti Lietuvos mokyklos ir Vokietijos mokyklos teikiamą mokiniams informaciją apie profesinės karjeros planavimą. 3. Ištirti ir palyginti Lietuvos mokyklos ir Vokietijos mokyklos mokinių požiūrį į profesinės karjeros planavimą. Hipotezė: Lietuvos ir Vokietijos mokyklų 12 klasių mokinių požiūris į profesinės karjeros planavimą skiriasi. Rezultatai. 1. Išanalizavus Lietuvos mokyklos ir Vokietijos mokyklos profesinės karjeros planavimo panašumus ir skirtumus galima teigti, kad Vokietijoje veikia švietimo ir profesinio informavimo, orientavimo ir konsultavimo sistema mokyklose, aukštosiose mokyklose, įdarbinimo agentūrose, savivaldybių socialinės ir jaunimo rūpybos tarnybos, privačios ir valstybinės institucijos. Lietuvoje profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugų teikimas vyksta padedant mokiniams pasirinkti savo kelią švietimo, mokymo bei užimtumo srityse ir aktyviai planuojant savo profesinę... [toliau žr. visą tekstą] / The problem: Support of the school and teachers to pupils planning their carrier. The object of the research: the attitude of the 12th grade pupils in schools of Lithuania and Germany towards career planning. Research questions: 1. What is the pupils’ level of knowledge about career planning? 2. How much and what kind of knowledge about the career planning is provided to pupils at school? The goal of the research: To investigate and compare the Lithuanian and German school students' career planning approach. Tasks: 1. To analyze Lithuanian schools and German schools professional career planning career similarities and differences. 2. To examine Lithuanian schools and German schools provided information for students about career planning. 3. To explore and compare Lithuanian schools and German school students' views of career planning. Hypothesis: Lithuanian and the German school 12th grade students' approach to career planning is different. 1. After the analysis of the professional career planning benefits in Lithuania and Germany, it can be stated that in Lithuania pupils develop the professional orientation, the ability to consciously choose a profession. In Germany the development of practical skills in work environment is encouraged which consequently leads to the choice of the study program. 2. The attitude of pupils in German and Lithuanian schools towards the professional career planning is different due to different educational systems and the... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo "Moterų profesinę karjerą lemiantys veiksniai"objektas: moterų profesinę karjerą lemiantys veiksniai. Tyrimo tikslas:remiantis teorinio ir empyrinio tyrimo duomenimis, išanalizuoti moterų profesinę karjerą lemiančius veiksnius ir jų ypatumus.Uždaviniai:1)aptarti moters profesinės karjeros vystymosi raidą, motyvaciją, kliūtis;2)išnagrinėti moterų karjerossėkmę lemiančius vidinius ir išorinius veiksnius;3)apžvelgti socialinės pagalbos galimybes profesinės karjerossiekiančioms moterims;4)atskleisti moterų požiūrį į karjerą ir ją lemiančius veiksnius.Darbe naudoti pagrindiniai metodai:mokslinės literatūros analizė,kiekybinis metodas(anketinė apklausa). / The object of the Master's final thesis "The determiningfactors of women's professional career"is women'sapproach towards the factors that determine their professional career. Aim of investigation:to analyse the determiningfactors of women's professional career and theirfeatures based upon theoretical and empirical analysis data.Tasks:1)to discuss the developmen, motivation and bariers of women'sprofessional career;2)to analyse the inner and external factors that determine the success of women'scereer; 3)to review the possibilities of social aid for women who are seeking professional career; 4)to reveal women's approach to career and its determining factors.The main methods used in the thesis:analysis of scientific literature, quantitative method (survey).

Tinkamas karjeros pasirinkimas dažnai nulemia visapusiškai kokybišką asmens ateitį. Profesijos pasirinkimas yra daugialypis procesas, kurį lemia daugelis veiksnių, kurie skirstomi į vidinius bei išorinius. Šiame darbe apžvelgiama profesijos pasirinkimo proceso samprata, teorijos, analizuojami pagrindiniai profesinės mokyklos mokinių profesijos pasirinkimą įtakojantys veiksniai: savęs pažinimas, vertybės, interesai, gabumai, darbo rinkos tendencijos, aplinka bei joje veikiantys asmenys. Darbo tikslas – išsiaiškinti profesinės mokyklos mokinių profesijos pasirinkimo veiksnius. Siekiant išsamiai atskleisti tyrimo uždavinius, pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas – anketinė apklausa. Tyrime iš viso dalyvavo 252 mokiniai, iš Biržų technologijų ir verslo mokymų centro. Jų amžius – 16-52 metai. Tyrimo metu stengtasi nustatyti profesijos pasirinkimo vidinius bei išorinius pasirinkimo veiksnius, profesinės mokyklos privalumus, ugdymo karjerai, profesinio informavimo veiklos mokykloje ypatumus, mokinių ateities planus. Mokslinės literatūros analizė apie profesijos pasirinkimo procesą atskleidė poreikį įvertinti savo norus, galimybes bei darbo rinkos tendencijas. Tik atsižvelgus į tris profesijos pasirinkimo kriterijus: noriu, galiu, reikia, pavyks tinkamai vystyti savo karjeros kelią. Profesiją būtina rinktis racionaliai, sistemingai – įvertinant tiek objektyvius (vidinius), tiek subjektyvius (išorinius) profesijos pasirinkimo veiksnius. / A proper carrier choice usually has an effect on a person’s stable future. A carrier choice is a multiple process, which is influenced by many factors, subdivided into internal and external. The present research paper reviews the process of carrier choice, theories, analyses the main factors influencing carrier choice of vocational school students: self-cognition, values, interests, capabilities, labour market tendencies, the atmosphere and the persons in it. The aim of the paper – to figure out the factors for carrier choice of vocational school students. In order to fulfil thoroughly the tasks of the paper, the quantitative research method was chosen, mainly – a questionnaire. The research sample consisted of 252 students from Biržai Technology and Business Training Centre. Their age is varied – 16-52 years old. The research aimed to define the internal and external carrier choice factors, the advantages the vocational school offers, the peculiarities of carrier training and professional information at the school, the future plans of students. The scientific literature analysis on the process of carrier choice, gave an impulse to evaluate oneself wishes, possibilities and labour market tendencies. Given the three carrier choice criteria – I wish, I can, I must – one will succeed in properly developing his/her carrier path. The carrier must be chosen with consideration, systematically, having evaluated both subjective (internal) and objective (external) factors of carrier... [to full text]