Švietimo kaitos vadyba mūsų šalyje niekada nebuvo tokia ryški, kaip dabar, XXI-ame amžiuje, kai pasaulis priartėjo prie mūsų, o mes prie jo, įžengėme į globalizacijos, žinių ir informacinių technologijų visuomenę. Dabartinė nepriklausomos Lietuvos švietimo kaitos vadyba, turinti dviejų dešimtmečių istoriją, yra dinamiška, artima Vakarų Europos ir kitų išsivysčiusių pasaulio šalių švietimo sistemoms. Prie to daug prisidėjo mokslininkų vykdyti tyrimai gerosios patirties skleidimas. Pasirinkta magistrinio darbo tema, aktuali ir pasižymi naujumu: girdisi įvairių vertinimų tiek iš besimokančiojo jaunimo, tiek iš jų tėvų ir kitų socialinių gyventojų sluoksnių. Tyrimo objektas – mokinių tėvų, prekybos centrų ir bankų darbuotojų, aukštesniųjų kursų studentų požiūris į švietimo kaitos vadybą ir jos tobulinimą. Tyrimo problema – kaip visuomenė vertina dabartinę švietimo kaitos vadybą ir ją lemiančius veiksnius. Tyrimo tikslas – atskleisti visuomenės požiūrį į švietimo vadybos kaitą ir jos tobulinimą. Tyrimo imtis – 229 respondentai, iš jų: 62 mokinių tėvai, 45 prekybos darbuotojai, 44 Swedbank darbuotojai, 78 III–IV kursų studentai. Tyrimo bazė. Tyrimas atliktas Vilniaus miesto dviejose vidurinėse mokyklose, Vilniaus pedagoginiame universitete, Swedbanke ir Kosmados parduotuvėse. Atliekant tyrimą naudoti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir teisinių dokumentų analizė, anketinė apklausa, kontent analizė, matematinių – statistinių duomenų analizė. Tyrimo rezultatai: išsiaiškinta... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of the change management of education in our country becomes important as never before. The current system of the change management of education in Lithuania is very dynamic and has much common with Western Europe or the educational systems of other developed countries. Lithuanian scientists have made a big contribution to achieve the current level of the development of the education system. The issues covered in the thesis have some features of novelty and are topical. They are widely discussed by students, their parents and other interested parties from different social groups. The object of the research is the attitude of students‘ parents, emploees` of supermarkets and banks, students of the higher grade towards the change management of education and its development. The issue of the research is society‘s attitude towards the change management of education and the factors which have impact on it. The main aim of the research is to reveal society‘s attitude towards the change management of education and its development. The survey of 229 respondents was caried out during the course of the research: 62 of the parents of students, 45 supermarket emploees, 78 – III-IV year students. The basis of the research. The research was performed at two secondary schools in Vilnius, Vilnius pedagogical university, bank “Swedbank“ and supermarket “Kosmada“. During the course of the research the following research methods were applied: the analysis of scientific... [to full text]

Rūpestingumo pareiga egzistuoja kiekvienam visuomenės nariui, tačiau advokatams, kaip specifinės veiklos atstovams, šios pareigos laipsnis ir turinys yra aukštesni – jų veiksmai turi atitikti kvalifikuoto ir protingai rūpestingo profesionalo elgesio standartą. Profesinę civilinę atsakomybę gali lemti net ir lengviausia kaltės forma – neatidumas, klaida – todėl advokato kaltė gali būti eliminuojama įrodžius, kad profesionalas ėmėsi maksimalių atidumo, rūpestingumo, atsargumo priemonių atitinkamoje situacijoje. Jau romėnų teisės šaltiniuose egzistavo advokato pofesinė civilinė atsakomybė už vengimą atlikti pareigas ar netinkamą jų įgyvendinimą. Advokatas privalo sąžiningai atlikti ne tik tas pareigas, kurios numatytos sutartyje su klientu, tradiciniuose teisės aktuose – įstatymuose, bet taip pat ir profesinės etikos taisyklėse. Įrodžius sąžiningumo pareigos pažeidimą, tuo pačiu konstatuojamas ir advokato neteisėtų veiksmų egzistavimas. Dėl advokato neteisėtų veiksmų žalą patyręs asmuo gali būti ne tik klientas, bet ir tretysis asmuo. Pastarasis turi įrodyti, kad advokatas pažeidė rūpestingumo pareigą, kurios buvimas nustatomas atsižvelgiant į tai, ar advokatas protingai galėjo numatyti, kad asmuo remsis jo išvada tolimesnėje veikloje. Advokatų profesinės civilinės atsakomybės netaikymas, apribojimas ar atleidimas nuo atsakomybės sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės normomis. / A duty of care exist to each member of the public, but some groups of the professionals, because of the specific of their jobs, must exercise reasonable skill and care. Professional civil liability can result even in the easiest form of guilt - inadvertence, mistake. The fault can be eliminated when it is shown that the professional has taken the maximum in the situation. The sources of Roman law also attest the existence of civil responsibility of an advocate for improper performance of the duties or avoidance of proper performance of the duties. The attorney’s duties may be found in the rule of law, contract between attorney and the client and in the legal ethics requirements. The plaintiff may be both: attorney’s client and non-client, who suffered the damage. The latter must prove that attorney violated the duty of care, which is determined. Attorney reasonably could have foreseen that a person will rely on its conclusion Other questions related the attorney professional civil liability – the limitation or abolition, dismissal of professional liability, is dealt under the common rules of civil liability.

Profesinė sveikata yra visuomenės sveikatos dalis, apimanti darbuotojų socialinę, dvasinę bei fizinę gerovę. Darbuotojų sveikatos priežiūra yra sudėtinė profesinės saugos ir sveikatos dalis, už kurios įgyvendinimą Lietuvoje atsako dvi ministerijos ( Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija). Darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos iškelia vis daugiau tokios situacijos trūkumų, tačiau yra mažai atlikta mokslinių tyrimų, kurie atspindėtų darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų veiklą, jų prevencinį veiksmingumą. Todėl šiuo tyrimu bus siekiama įvertinti Lietuvos profesinės sveikatos sistemos ir tarnybų veiklą bei žmogiškuosius išteklius. Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų veiklą ir žmogiškuosius išteklius. Uždaviniai: 1. Ištirti Lietuvos įmonių DSS tarnybų veiklą bei atliekamas funkcijas; 2. Įvertinti DSS tarnybų žmogiškuosius išteklius profesinės sveikatos priežiūros srityje. Duomenys buvo surinkti, atliekant anketinę apklausą elektroniniu paštu, panaudojant Higienos instituto anketą (1 priedas), aprobuotą VU magistro darbe „Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų veiklos vertinimas Lietuvos energetikos sektoriaus įmonėse“. Anketą sudaro 39 klausimai. Atlikus tyrimą galima teigti, kad Lietuvos įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų veikla tik iš dalies atitinka Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Konvencijoje Nr. 161 nurodomas funkcijas. Tokios funkcijos kaip sveikos gyvensenos bei... [toliau žr. visą tekstą] / The professional health is a part of public health, and includes social, spiritual and physical welfare of the employees. The health maintenance of the employees is an integral part of professional safety and health, and there're two ministries in Lithuania, which are responsible for the implementation of it (Ministry of Social Safety and Work, Ministry of Health Care). The organizations of the employers and trade unions raises more and more disadvantages of such system, but there are not much scientific researches made, which could reflect the work and preventive activity of the Service of Occupational health and safety (OHS). That's why within the present study it will be sought to appraise the Professional health system of Lithuania, the activity of Services and human resources. The intent of this study is to appraise the work of the Services Occupational of health and safety and human resources in the Lithuanian companies. Targets: To investigate the activity and functions of the OHS Services in the Lithuanian companies; to appraise the human resources of the OHS in the sphere of professional health-care. The statistical data was collected by the method of questionnaire, which was send to the companies by e-mail (Questionnaire of the Institute of Hygiene (1 appendix), approved by the VU Master Paper. There're 39 questions in the questionnaire. After the research was made it could be said that the work of the Services of OHS in the Lithuanian companies only partly... [to full text]

Tyrimo objektas – mentoriaus vertinimas. Tikslas - ištirti mentoriaus kaip praktikos vadovo vertinimą turizmo organizacijoje. Uždaviniai: 1. Atskleisti profesinės praktikos teorinius aspektus. 2. Išanalizuoti mentoriaus kaip profesinės praktikos vadovo teorines sampratas. 3. Atlikti „Turizmo ir sporto vadybos“ programos turizmo vadybos profesinės praktikos mentoriaus vertinimą. Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, apklausa anketiniu būdu, aprašomoji statistika. Profesinė praktika yra neatsiejama studijų proceso dalis. Jos metu pagrindinį vaidmenį atlieka praktikos vadovas (mentorius) ir studentas. Mentorius kaip profesinės praktikos vadovas, moko studentą, jį konsultuoja bei padeda spręsti problemas. Jis reikalingas kaip modelis, iš kurio studentas gali semtis praktinės patirties ir tapti puikus tos srities specialistas. Tyrimas parodė, kad studijų programos „Turizmo ir sporto vadyba“ turizmo srities mentoriaus vertinimas yra teigiamas. Tai yra toks žmogus, kuris turi ne mažesnę nei 3 metų darbo patirtį, bendrauja su studentu, juo pasitikėdamas, turi tokias asmenines savybes kaip komunikabilumas, nuoširdumas, humoro ir atsakingumo jausmas ir kt. Tyrime buvo atskleista, kad turizmo srities mentoriai labiausiai vaidina konsultanto vaidmenį, t.y. padeda spręsti iškilusias problemas. Svarbiausias mentoriams aspektas – sutarimas. Kitaip tariant, bendravimo su studentais palaikymas ir formvimas, kuris paremtas abipusia pagarba ir pasitikėjimu. / Object of the research: the evaluation of mentor The purpose: to analyse the mentor‘s role as a practice manager of tourism organization. The aims: 1. To reveal theoretical aspects of the professional practice. 2. To analyze mentor‘s theoretical concepts as a supervisor of professional practice. 3. To carry out the study program „Tourism and sport management“ in the field of tourism, the evaluation of profesional practice mentor. The methods: analysis of the scientific literature, survey used questionnaires, descriptive statistics. Professional practice is an integral part of the process of study. During this time the supervisor (mentor) and the student perform the main role. The mentor as a professional practice supervisor teaches the student, gives an advice and helps to solve problems. He is needed as a model from which the student can get a practical experience and become a great specialist in a specific field. The research showed that the study program „tourism and sport management“ in the field of turism evaluation of the mentor is positive. This is a person, who has not less than 3 years work experience, interacts with students by trusting them. Also, he has personally qualities as sociability, sincerity, a sense of responsibility and humor and etc. The research revealed that mentors in the field of tourism play the role of consultant, they help to solve problems. The most important aspect for mentors - agreement. In other words, the support and formation of... [to full text]

Probleminis klausimas:Kokie veiksniai daro įtaką studentų adaptacijos procesui? Darbo objektas:studentų adaptacijos profesinės praktikos vietoje procesas Darbo tikslas:Išanalizuoti studentų adaptacijos procesą profesinės praktikos vietoje Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti adaptacijos sampratą ir charakteristikas. 2. Pristatyti adaptacijos veiksnius bei problemas profesinės praktikos vietoje 3. Ištirti studentų adaptacijos procesą profesinės praktikos vietoje ir išskirti jam įtaką darančius veiksnius. Svarbiausios išvados ir rezultatai: 1. Išanalizavus adaptacijos sampratą galima teigti, kad adaptacija suprantama kaip naujų darbuotojų prisitaikymas prie organizacijos, prie jos reikalavimų, sąlygų, aplinkos. Studentų adaptacija profesinėje praktikos vietoje – procesas, apimantis valdymo ryšių doktrinas, mokymosi ir žinių pritaikymo procesus, kai studentas prisitaiko prie naujos aplinkos, darbo vietos, kolektyvo, vadovo, darbo sąlygų, reikalavimų.Adaptacijos procesą charakterizuoja šie rodikliai: adaptacijos būdai, formos, etapai ir rūšys. 2. Atlikus adaptacijos veiksnių apžvalgą išryškėjo trys pagrindiniai veiksniai, tai organizaciniai; socializacijos; individualūs veiksniai. Dažniausiai pasitaikančios problemos praktikos atlikimo vietoje: darbo funkcijų bei darbo sąlygų pristatymo trūkumas; įsiliejimo į koletyvą problemos. 3. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog studentai profesine praktika liko patenkinti, organizacijose juos gerai priėmė, supažindino su kolektyvu, stengėsi atsakyti į... [toliau žr. visą tekstą] / Problematical question:What factors makes influence to students adaptation process? The object:Process of students adaptation at professional practice place The aim:To analyze process of students adaptation in professional practice place Tasks: 1. To reveal conception and characteristics of adaptation 2. To present factors and problemsof adaptation at professional practice place 3. Toexamine students adaptation process at professional practice place and exclude proceses that makes influence to it. The most important conclusions and results: 1. After analysis of adaptation conception it is possible to state that adaptation is a process then new employee adapts to organization, to its requirements, terms, environment. Students adaptation at professional practice place is a process that covers doctrines of management conections, learning and keeping knowledge up to date processes., then student adapts to new environament, work place, other employees, director, work conditions and requirements. Process of adaptation is characterized by these indicators: adaptation ways, forms, stages and types. 2. After performing overview of adaptation factors three main factors were found: organizing, socialization and individual factors. The most common problems that occur at professional practice place: lack of presentation of work functions and work conditions; problems of joining new collective. 3. After performing survey it became clear that students were happy with their professional... [to full text]

Tyrimo objektas. Profesinės orientacijos Tikslas. Išnagrinėti pirmą profesiją pasirinkusių ir persikvalifikuojančių asmenų profesines orientacijas Tyrimo uždaviniai: 1. Išnagrinėti profesines orientacijas ir jų pasireiškimo formas įvairaus amžiaus tarpsniuose. 2. Atskleisti asmenų pirmosios profesijos rinkimosi motyvus ir profesines orientacijas. 3. Ištirti persikvalifikuojančių asmenų poreikius, motyvus ir profesines orientacijas. 4. Palyginti profesines orientacijas asmenų, kurie renkasi pirmąją profesiją ir persikvalifikuoja. Hipotezės: 1. Asmenų pirmosios profesijos rinkimąsi labiau įtakoja išoriniai veiksniai, jų profesinės orientacijos mažiau išreikštos asmeniniais motyvais 2. Persikvalifikuojančių asmenų profesinėse orientacijose labiau išreikšti asmeniniai motyvai Tyrimo metodika 1. Mokslinės literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizė 2. Anketinė apklausa 3. Matematinė tyrimo rezultatų analizė Tyrimo vietos: profesinė mokykla; kolegija; universitetas; suaugusiųjų mokymo centras. Tyrimo rezultatai: Lyginant persikvalifikuojančių ir besimokančių pirmosios profesijos asmenų profesines orientacijas, nerasta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių. Persikvalifikavimo priežastis yra dvejopo pobūdžio: vidinės (savirealizacijos ir karjeros) bei išorinės (didesnio užmokesčio ir darbo susiradimo). Tyrimo pradžioje iškelta hipotezė, kad asmenų pirmosios profesijos rinkimąsi labiau įtakoja išoriniai veiksniai, jų profesinės orientacijos mažiau išreikštos... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose: to examine professional orientationst of the persons, who have chosen their first professions and who are in retraining. Objectives of the study: 1. to examine professional orientations and their expression in a variety of age groups. 2. to reveal motives and professional orientations for the first careers. 3. to analyse needs, motives and professional orientations of persons in retraining. 4. to compare professional orientations of individuals who are choosing their first occupation and who are in re-training. Hypotheses: 1. The first choice of profession more influenced by external factors, their professional orientations are less expressed by personal reasons. 2. Personal motives are stronger expressed in professional orientations of persons in retraining. Research Methods: 1. Analysis of scientific literature and other sources of information 2. A questionnaire-based survey 3. Mathematical analysis of the survey results Test site: a vocational school; College; University; adult education center. The results : Comparison of professional orientations of persons in retraining and those studying for their first profession has found no statistically significant differences between the groups. The reasons for retraining are of two types: internal (self-realization and career) and external (higher wage and employment). The hypothesis that individuals' first choice of profession is more influenced by external factors, their professional orientations are less... [to full text]

Magistro darbe yra išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių mokslinės literatūros šaltiniai apie organizacijos įvaizdžio konstravimo problematiką: įvaizdžio esmę, jo formavimo bei kūrimo principus; organizacijos komunikacijos charakteristikos reikšmę institucijos įvaizdžiui bei organizacijos įvaizdžio formavimo strategijų aspektus. Darbe atskleidžiama Joniškio miesto ir rajonų 10 – 12 klasių mokinių bei jų mokytojų nuomonė apie visuomenėje vyraujantį Joniškio ŽŪM įvaizdį, atskleidžiamas jo turinys ir nustatomas profesinės mokyklos įvaizdžio konstravimo kryptingumas. Patvirtinamos darbo autorės suformuluotos mokslinio tyrimo hipotezės, jog profesinės mokyklos įvaizdis yra operacionalizuojamas ir identifikuojamas konstruktas; profesinės mokyklos įvaizdis yra sąlygiškai neigiamas ir tai, jog perspektyviausia Joniškio ŽŪM įvaizdžio formavimo kryptis – kurti jaukios, saugios, sudarančios galimybių kokybiškai pasirengti profesinei veiklai, laiduojančios galimybę gauti pradinį startą kvalifikuotai darbo vietai gauti, atviros aplinkai, gerai aprūpintos bei profesionalios mokyklos įvaizdį. / This paper analyses and systematises the literature of diverse Lithuanian and foreign authors who discussed the problems arising when constructing the image of an organisation: the essence of image, the principles of its formation and creation; the impact of the communicational characteristic of an organisation on the image of an institution as well as the aspects of the strategies of the organisation's image creation. The paper covers the analysis of the opinions of Joniškis town and its districts' teachers and pupils from 10 and 12 forms about Joniškis Agricultural School’s image. The content of the image is disclosed and the direction of the vocational school's image building is determined. The following hypotheses set forth by the author are substantiated: the image of the vocational school is an operationalised and identified construct; the image of the vocational school is conditionally negative; the most perspective direction for the image creation of Joniškis Agricultural School - to create the image of a cosy, safe, providing possibilities of qualitative preparation for career, ensuring a possibility to gain the start that opens the gates to a qualified job, open to the environment, fully equipped and professional school.

Švietimo įstaigos, kuri kartu plėtoja ir gamybinę veiklą statusas lemia ir išskirtinę tokios institucijos veiklos kokybės sampratą. Iškyla tam tikra pirminį profesinį pasiruošimą teikiančių mokyklų ugdymo kokybės, nuolatinio proceso tobulinimo vertinimo galimybių problema. Stebima aiškios švietimo kokybės sampratos stoka, nors Lietuvos profesinių mokyklų vadovų susirūpinimas profesinės sistemos prestižu bei plėtra neretai susijęs būtent su ugdymo kokybės samprata. Akivaizdu, jog pirminį profesinį pasiruošimą teikiančios mokyklos ugdymo kokybės vertinimas yra sudėtingas procesas: būtina nustatyti pagrindinius veiksnius, nuo kurių priklauso ugdymo kokybė, ir apibrėžti vertinimo kriterijus. Kiekvienos mokyklos ugdymo kokybe, be abejo, pirmiausia suinteresuoti jų vadovai, tačiau paslaugos kokybę vertina ir mokiniai, tėvai bei darbdaviai. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti veiksnius, kurie turi įtakos ugdymo kokybei, apžvelgti galimus vertinimo kriterijus naudojamus profesinėje mokykloje. Teorinėje darbo dalyje, remiantis įvairia moksline metodine medžiaga, apžvelgiamos dominuojančios veiklos kokybės sampratos, tinkančios profesinėms mokykloms, kartu glaustai aptariami ir ugdymo kokybės vertinimo būdai. Atsižvelgiant į tai, jog labai svarbu apibrėžti atskirų profesinės mokyklos darbo sričių vertinimo kriterijus, tyrime analizuojamos minėtų klientų grupių (mokinių, tėvų bei darbdavių) ugdymo kokybės sampratos, jos lyginamos su teorinėje darbo dalyje apžvelgtomis veiklos kokybės... [toliau žr. visą tekstą] / The status of an educational institution, which also is engaged in production activities, determines the exceptional conception of quality of such institution’s activities. This, in turn, results in a problem of opportunity evaluation of educational quality and constant development of estimation potentials of vocational schools. It is obvious that educational quality evaluation of vocational schools is a complicated process: it is necessary to determine the main factors, which influence the quality of education, and define the criteria for evaluation. The heads of schools are the ones, who are most of all interested in the quality of education, although quality of services is also valued by students, parents and employers. The purpose of the research is to find out, which factors have the most influence on quality of education, also to review the possible criteria for evaluation, used in vocational schools. Based on various scientific materials, the theoretical part of the work includes review of the dominating concepts of activity quality, which can also be used for vocational schools. The possible ways for evaluating the educational quality are disputed as well. Baring in mind the importance of deciding on evaluation criteria for all the different fields of activities in vocational schools, the work includes analysis of quality conceptions of the above mentioned client groups (students, parents and employers). These conceptions are also compared to the activity quality... [to full text]

Santrauka Šio darbo tema yra asociacijų laisvė ir darbuotojų bei darbdavių atstovavimas. Darbo tikslas ir yra, naudojantis užsienio valstybių patirtimi nagrinėjamu klausimu išanalizuoti Lietuvos asociacijų laisvės principo, darbuotojų ir darbdavių atstovavimo reglamentavimą, teismų praktiką bei doktriną, išaiškinant galimas Lietuvos teisinio reguliavimo spragas, nubrėžiant asociacijų laisvės principo bei darbdavių ir darbuotojų atstovavimo tendencijas Europoje ir Lietuvoje, pateikiant tam tikrus situacijų sprendimo variantus. Lietuvos nacionaliniai įstatymai, reglamentuojantys asociacijų laisvės principą bei darbdavių ir darbuotojų organizacijas iš esmės atitinka tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas. Nepaisant to asociacijų laisvė praktiškai Lietuvoje nėra tinkamai įgyvendinama. Pastebimas profesinių sąjungų pliuralizmas, tačiau pačiose profesinėse sąjungose narystė pastaraisiais metais tik mažėja. Darbdavių organizacijos linkusios tartis daugiau su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir taip pat, kaip ir profesinės sąjungos neinicijuoja dvišalių susitarimų. Taip pat pastebėtina darbdavių organizacijų teisinio statuso problematika – Lietuvoje nėra specialaus įstatymo, reglamentuojančio darbdavių organizacijų veiklą. Darbdavių organizacijų kompetencija privalomai turi būti apibrėžta įstatuose. Kaip atsvara profesinėms sąjungoms, Lietuvoje buvo įstatymiškai įtvirtintas naujas darbuotojų atstovavimo subjektas – darbo taryba, galintis užpildyti atsiradusią nišą... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The theme of this work is the principle of freedom of association and the representation of employers and employees. The purpose of this work is to analyse the legal regulation, doctrine, case law on the principal of freedom of association and representation of employers and employees, to clarify the gaps of the legislation of Lithuania. On the base of the experience of the foreign countries, outlining its tendencies in Europe and in Lithuania, and presenting the possible reasonable manners of its resolution. The national laws of Lithuania, which regulate the principle of freedom of association and the organisations of employers and employees, correspond to the stipulation of the international legislation. Despite that, the principle of freedom of association in practice is not duly executed in Lithuania. It can be observed the trade unions’ pluralism, but the density in the trade unions is only decreasing of late years. The employers organizations are inclined to negotiate with Government of the Republic of Lithuania and do not initiate the bipartite agreements as well as the trade unions. It shall be indicated the problem of legal status of the employers’ organization – there is no special law, regulating the activities of the employers’ organizations in Lithuania. The competence of the employers’ organizations shall obligatorily be determined in the Articles of Association. The labour council was established by law in Lithuania as a new subject of the... [to full text]

Individualaus religingumo įtakos aspektai individo kasdieninei veiklai Santrauka Darbe analizuojamas individualaus religingumo įtakos aspektai individo kasdieninei veiklai. Darbe analizuojamas individualaus religingumo poveikis individo kasdieninei veiklai. Pagal A. Schutzo sukurta fenomenologinę visuomenės teoriją, kuri jam rūpi ne kaip objektyviai teisinga ar metafiziškai tikra veiksmo prasmė, bet kaip ta, subjektyviai suvokia veikiantysis individas. Remiantis N. Luckmano pasiūlytos religijos interpretavimo kasdieniame gyvenime teorija, ieškoma individualaus religingumo funkcijų individo kasdieninėje veikloje. Kasdienis gyvenimas yra suprantamas kaip socialiai konstruojama tikrovė, kurią valdo subjektyvus procesas, padedantis sutvarkyti ją. T. Luckmano koncepcijoje į religiją žvelgiama kaip į simbolinį pasaulį, kuris suteikia platesnę prasmę individo kasdienio gyvenimo tikrovei, neišeidamas už savo reikšmės ribų ir socialinio pasaulio aspekto. Kasdienę tikrovę jie suprato kaip pažįstamą ir kartu sąlyginį pasaulį, nes jis sukonstruotas iš simbolių, socialinės patirties ir kuri pasireiškia individo veikloje. Šio darbo tikslas - išsiaiškinti individualaus religingumo įtaką individo kasdieninei veiklai. Nustatyti individualaus religingumo ypatumus, išsiaiškinti ar religija įtakoja individo veiklą ir kokias funkcijas atlieka individualus religingumas. Individualus religingumas yra šio tyrimo objektas. Individualusis religingumas, suformuotas kiekvieno individo asmeniškai iš... [toliau žr. visą tekstą] / Aspects of individuals religiosity influence on persons everyday activity Summary In this work the aspects of individual religiosity’s influence on person’s everyday activities are analyzed. According to the A. Schutz phenomenological society theory, which concerns him not because it is objectively correct or metaphysically real meaning of action, but as a one, which is subjectively perceived by operative person. With reference to the theory of religion’s in daily life interpretation offered by T. Luckmann, individual religiosity functions in person’s daily activity are being searched. Daily life is perceived as socially constructed reality, which is in control of subjective process helping to organize it. In Luckmann’s conception religiosity is seen as a symbolic world, which provides broader meaning for the reality of person’s daily life, not leaving the boundaries of its meaning and the social aspect of the world. They perceive daily reality as a familiar and also as a conditional world, because it is constructed from symbols and social experience which display in person’s activity. The purpose of this work is to ascertain the influence of individual religiosity on person’s daily activity. Also to determine peculiarities of individual religiosity, ascertain whether person’s activity is influenced by a religion and what functions are performed by individual religiosity. The individual religiosity is the object of this analysis. Individual religiosity is formed personally by... [to full text]