Magistro darbo objektas – sociologiniai visuomenės tyrimai. Darbo tikslas Apžvelgti Lietuvoje atliktus sociologinius tyrimus. Išanalizuoti visuomeninės Lietuvos televizijos (toliau LTV) autorinėse laidose rodomų visuomenės atstovų socialinius ryšius, remiantis stratifikacijos modeliais suskirstyti juos į klases. Atlikti socialinį ekrano žmonių pjūvį, atskleisti šiandieninės Lietuvos visuomenės portretą – vystymosi, kaitos, lūžio etapų aspektus, nustatyti prielaidas, lėmusias vienokią ar kitokią visuomenės stratifikaciją. Palyginti realybėje egzistuojantį visuomenės modelį su tuo, kuris atsispindi televizijos laidose. Darbo uždaviniai: Sužinoti kokie yra atlikti sociologiniai tyrimai, ką, remdamiesi jais, galime sužinoti apie Lietuvos visuomenę, jos struktūrą, modelius ir kitus segmentus. Ištirti bei apžvelgti atliktų sociologinių tyrimų medžiagą, statistinius duomenis, LTV laidų archyvinę medžiagą, susisteminti, suklasifikuoti laidų dalyvius, taip pat išnagrinėti kitą, socialinius aspektus nagrinėjančią, medžiagą, padėsiančią patvirtinti arba paneigti keliamą hipotezę. Išsiaiškinti, ar egzistuoja skirtumas tarp Lietuvos televizijos laidose formuojamos visuomenės modelio ir modelio, kuris pagrįstas atliktų sociologinių tyrimų duomenimis bei išvadomis. Naudojantis mokslinės literatūros analize, tiriant televizijos laidų dalyvius, buvo prieita išvados, kad Lietuvos visuomenės modelis neatitinka to modelio, kurį sukuria televizijos. Darbe kelta hipotezė pasitvirtino. Darbe... [toliau žr. visą tekstą] / Theme actuality. Television like phenomenon has been analyzed and explored since it had begun. Television has become an usual discussion object because it has positive aspects (information, discovery opportunities) and also for negative (irresponsible view into facts, law defiance, bad influence for youngest users groups, too big commerciality).Finding parallels by comparing television public model with model which was made by social public analysis will help to find and understand what we see in TV screen. It is important to study persons types who we see in TV like separate public model. My work aim is to overlook the social analysis which was made in Lithuania, also to research public representative from LTV who have them own copyrighted shows social links according stratification models and separate them into groups. Also to perform sociological shows heads cut, to reveal today’s Lithuanian public portrait-development, changing, fracture stage aspects, to set presumptions which has determined public stratification. Compare public model which exists in reality with model which reflects in TV shows. Research object. The newest Social research institute, Lithuania Statistic Department accomplished analysis, statistical data, others whose department’s social analysis which can be found in them database also LTV archives ant documents converged with LTV work. I will try to examine the hypothesis that persons who take part in LTV shows social reality doesn’t mach Lithuanian... [to full text]

Magistro tezių tikslas yra sukurti skirtingų programinės įrangos tipų (gatavos arba reikalingos sukurti) įsigijimo valdymo gaires. Tokioms gairėms sukurti pirmiausia reikia apibrėžti programinės įrangos tipus. Kiekvienam apibrėžtam programinės įrangos tipui nustatyti jų įsigijimo keliai ir sudaryti kriterijai, kurie padėtų parinkti tinkamą įsigijimo kelią. Literatūros šaltinių apžvalgoje išanalizavus programinės įrangos įsigijimo modelius bei standartus nustatyti šie programinės įrangos tipai: COTS, MOTS ir naujai kuriama programinė įranga (NKPĮ). Remiantis įsigijamos programinės įrangos tipais ir projekto charakteristikomis nustatyti įsigijimo keliai. Programinės įrangos įsigijimo keliui parinkti sudaryti kriterijai, kurie apibūdina įsigyjamą programinę įrangą, įsigijimo projekto resursus ir aplinkos faktorius. Veiklos, kurios turi būti vykdomos kiekviename programinės įrangos įsigijimo kelyje, nustatytos panaudojant CMMI-ACQ procesų modelį. Procesų veiklos vykdytinos kiekviename programinės įrangos įsigijimo kelyje: nurodoma, kokiu keliu turi būti įsigyjama programinė įranga, kokias veiklas reikia vykdyti, pateikiamos rekomenduojamos pastangos, reikalingos kiekvienam PĮ įsigijimo keliui. / The primary objective of master thesis is to provide guidelines for managing a different types of software acquisition projects. Firstly, to provide guidelines is necessary to define types of software. Secondly, to create the ways of acquisition for each defined type of software and to create criteria that allows to select the right way of acquisition. During the analysis of existing software acquisition process models software types was defined: COTS (Commercial-off-the-shelf software), MOTS (Modified-off-the-shelf software), fully developed software. To have an effective acquisition processes, it is useful to employ an adequate level of formality for those processes according to the characteristics of the acquisition project. The ways of software acquisition was defined in accordance with defined software types and characteristics of acquisition projects. That can be used as a guideline on what level of formality is appropriate for the actual software acquisition project. To select the way to acquire software, there were created criteria that describes the characteristics of acquiring software, acquisition project resources and environment factors. CMMI-ACQ process model was used to define activities of each software acquisition way. Each acquisition way contains suggestions on what activities to perform for the different acquisition project customization.

Modeliais grįsta sistemų architektūra (MDA) yra „Object Management Group“ (OMG) konsorciumo iniciatyva apibrėžti naują požiūrį į programų sistemų kūrimą remiantis modeliais ir automatizuota jų transformacija į programinį kodą. Siekdama standartizuoti šį požiūrį, OMG patvirtino visą eilę standartų, bet esminiai MDA principai ir praktikos glūdi modeliais grįstame sistemų kūrimo stiliuje, kuris yra fundamentalus programų sistemų inžinerijoje. MDA idėjos, pradžioje sukėlusios didelį entuziazmą IT bendruomenėje, ilgainiui peraugo į skepticizmą ir kai kurie autoriai atvirai pradėjo abejoti modeliais grįsto sistemų kūrimo perspektyva. Šiame darbe analizuojamos praktinio MDA taikymo programų sistemų kūrimo procese aspektai ir galimybės, analizuojami galimi sprendimai ir kliūtys, dėl kurių MDA požiūris gali būti sunkiai pritaikomas. Įvairių autorių įvardijami praktiniai MDA taikymo programų sistemų kūrimo procese sunkumai, didelės tam reikalingos investicijos, pastangos ir resursai, tinkamų instrumentų trūkumas, didelė standartų įvairovė ir sudėtingos technologijos iš dalies lėmė išaugusį skepticizmą MDA paradigmai. MDA apibrėžia naujus sistemų kūrimo principus ir standartais apibrėžia technologijas, kurios pagrindžia šiuos principus. Tai neišvengiamai įtakoja patį programų sistemų kūrimo procesą, kuris turi pasipildyti naujomis veiklomis, praktikomis ir technologijomis, kaip kurti sistemas taikant MDA požiūrį. Šiame kontekste būtinas tam tikras pragmatinis požiūris į MDA ir su juo... [toliau žr. visą tekstą] / Model Driven Architecture (MDA) is an approach to using models in software development, which states that models and model-based transformations are a key part of effective automated software development. The Object Management Group (OMG) has defined standards for representing MDA models, but the principles and practice of MDA are rooted in model-based styles of development that have been fundamental to software engineering from its earliest days. Unfortunately, early enthusiasm for Model Driven Architecture (MDA) has dissipated to the point that many people are openly skeptical of the value of any model-driven approach. This paper examines the practical realities of MDA, difficulties and challenges in adopting an MDA approach to software engineering process. While MDA requires additional efforts and high investment to be adopted in software engineering process, it doesn’t provide any means or guidelines for this. This paper argues that to be successful, a pragmatic MDA approach must be executed in context of a sound Enterprise Architecture providing an integrated business architecture and governance structure that enables an organization to respond to business requirements quickly and appropriately.