Disertacijoje įvertinta 144 sportininkų, patyrusių ūmią čiurnos raiščių traumą, čiurnos funkciją atspindinčių rodiklių kaita reabilitacijos eigoje. Greta įprastinių čiurnos funkciją atspindinčių rodiklių, tokių kaip čiurnos skausmas, patinimas, subjektyviai vertinama čiurnos funkcija, šiame darbe taip pat buvo vertinama čiurnos izometrinė eversijos ir inversijos jėga. Kadangi izometriniai jėgų matavimai buvo atliekami ūmiuoju čiurnos raiščių pažeidimo periodu, tai buvo vertinamas ir šių matavimų poveikis čiurnos funkcinei būklei. Darbe taip pat buvo vertinamas ir palyginamas įprastinės ir paspartintos kineziterapijos programos efektyvumas, nustatomos atskirų rodiklių, atspindinčių čiurnos funkcinę būklę, tarpusavio sąsajos ir jų reikšmė prognozuojant čiurnos funkcijos atsigavimą. Darbe įrodyta, kad taikant paspartintos kineziterapijos programą, atsižvelgiant į reabilitacijos eigoje įvertintus izometrinės eversijos ir inversijos jėgų rodiklius, galima pasiekti didesnį reabilitacijos efektyvumą. Taip pat nustatyta, kad izometrinės jėgos matavimai neturi įtakos čiurnos funkcinei būklei, o šių matavimų metu gauti duomenys objektyviai atspindi reabilitacijos eigą ir pagal tai galima dalinai prognozuoti čiurnos funkcijos atsigavimą. / In the dissertation, an analysis of ankle‘s function indicators as well as their changes during the rehabilitation of 144 sportsmen after acute ankle sprain was performed. In addition to conventional indicators of ankle function (lower extremity scale score, pain, and swelling) in this study the indicators of isometric ankle eversion and inversion strength were assessed. Since the isometric strength measurements were performed during acute stage after ankle sprain, the impact of these measurements to functional status of the ankle and recovery course was evaluated. Additionally, in this study the efficacy of standard and accelerated home-based exercise program were assessed and intercorrelations of ankle function indicators and their predictive value for ankle recovery were established. It was shown, that isometric measurements of eversion and inversion strength do not influence ankle‘s functional state and course of rehabilitation among sportsmen after acute ankle sprain. Accelerated home-based exercise program based on isometric testing had a trend of better improvement of ankle function. It was also found that the isometric eversion and inversion strength measurement does not affect the functional state of the ankle, and the data obtained during these measurements objectively reflects the course of rehabilitation and can predict the recovery of ankle function.

Lietuvoje vykstanti švietimo sistemos reforma yra viena sudėtinių modernios, demokratinės valstybės tapsmo dimensijų. Švietimo pertvarka palietė visas jos struktūrines sritis ir lygmenis. Ypač reikšminga specialiojo ugdymo pertvarka, kuri keičia ne tik iki šiol mažiausiai visuomenei pažįstamos – specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų – grupės padėtį, bet kartu ir bendrojo lavinimo sistemą ( Galkienė, A. 2003). Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas (1998 12 15 Nr. VIII 969) įpareigoja išskirtinį dėmesį skirti specialiųjų poreikių vaikų ir paauglių ugdymui. Šiame įstatyme specialiųjų poreikių asmenys įvardijami kaip „vaikai ir suaugusieji, dėl įgimtų ir įgytų sutrikimų turintys ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese, visuomenės gyvenime“ ( Barkauskaitė, M. ir kiti, 2001). Lietuvos Respublika kurdama modernią atvirą mokyklą vadovaujasi šalies švietimo nuostata, kad neįgaliųjų švietimas – neatskiriama bendrosios švietimo sistemos dalis. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, skaičius bendrojo lavinimo mokyklose nuo 1995 m. iki 2003 m. išaugo 2,5 karto. Nuostata į integralų bendrojo ir specialiojo ugdymo santykį vienoje švietimo sistemoje siekia realizuoti lygių galimybių principą kiekvienam mokiniui; laiduoja švietimo prieinamumą siekiant įgyti bendrąjį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją bei mokytis visą gyvenimą. Ši nuostata neabejotinai aktualizuoja vidinio ugdymo diferencijavimo problemą ir tik tam... [toliau žr. visą tekstą] / The long lasting attitude that problems connected with special needs people is their and their family business and these people are useless to the society, the new civilized view of society changes. A person having special needs as strong as they could be has the same rights as the others: to live the same homes as the rest, to learn in the same schools, to work the same jobs and to have the same possibilities. There are the students having special needs, because in the context of life quality the learning process and self – realization are very important. One of the most complicated tasks and acute specialized as well as general pedagogic and psychology and the whole society’s problems – to prepare a person to life, future job, having in mind requirements for nowadays and future economy. Moreover, life dictates necessary conditions to prepare a special needs student, a young person for future profession, his/her working activity. It is necessary to overlook nowadays situation, raising questions, requirements, but it is obvious the need of future social and economic requirements. Knowing all these requirements we want to look through the changes in education of special needs students, providing them professional education, if the teachers gained more knowledge and competences in special education area? Research problem. Peculiarities of teachers’ work in identifying and meeting students’ special education needs in vocational training. Research aim. To analyze and... [to full text]

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos sudaro didžiąją dalį tarp sergamumo, mirtingumo ir neįgalumo priežasčių. Mirtingumo rodiklių vertinimas - tradicinis pirminis išeičių matavimas, tačiau ir pacientai, ir medikai vis labiau domisi ne vien tuo, kaip sumažinti mirtingumą, bet ir kaip sumažinti simptomus, padidinti funkcines galimybes, kitaip tariant, pagerinti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Darbo tikslas – išnagrinėti sergančiųjų IŠL su sveikata susijusią gyvenimo kokybę bei jos pokyčius ilgalaikio stebėjimo metu. Uždaviniai: 1. Išnagrinėti sergančiųjų IŠL su sveikata susijusią gyvenimo kokybę priklausomai nuo sociodemografinių rodiklių (amžiaus, lyties, išsilavinimo, darbinės padėties). 2. Išnagrinėti sergančiųjų IŠL su sveikata susijusią gyvenimo kokybę priklausomai nuo pradinės funkcinės būklės (kardiovaskulinės, psichoemocinės, miego kokybės). 3. Įvertinti kardiovaskulinės, psichoemocinės būklės bei miego kokybės įtaką sergančiųjų IŠL su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei. 4. Įvertinti sergančiųjų IŠL (po ūminio miokardo infarkto, perkutaninės transliuminalinės vainikinių arterijų angioplastikos ir aorto-vainikinių arterijų jungčių operacijos) su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pokyčius ilgalaikio stebėjimo metu. Tyrimo kontingentas ir metodai. Tiriamąjį kontingentą sudarė KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto kardiovaskulinės reabilitacijos klinikos pacientai, atvykę reabilitaciniam gydymui po ūmaus miokardo infarkto, perkutaninės... [toliau žr. visą tekstą] / Cardiovascular diseases including coronary artery disease (CAD) are very prevalent in Lithuania. The primary outcome interest has traditionally been mortality, but patients and researchers are increasingly interest in identifying interventions that not only improve mortality, but also reduce symptoms, increase functional ability; in other words, improve patients health-related quality of life. Health-related quality of life represents the effect of an illness and its treatment as perceived by the patient, that it is modified by impairments, functional stress, perceptions and social opportunities, and is influenced by disease, injury, treatment or policy. The aim of the study was to analyze health-related quality of life in CAD patients and to assess its changes during long-term period. The objectives of the study: 1. To evaluate health-related quality of life in CAD patients according to sociodemographic factors (gander, age, education level and employment status). 2. To evaluate health-related quality of life in CAD patients according to functional status ���� angina pectoris, heart failure, NYHA functional class, anxiety, depression and sleep quality. 3. To assess the impact of demographic factors, cardiovascular status, psycho-emotional status and sleep quality on health-related quality of life in CAD patients. 4. To assess the health-related quality of life changes during long-term period in CAD patients (after acute myocardial infarction (MI), percutaneous transluminal... [to full text]

Darbe atlikta teorinė neįgaliųjų profesinės reabilitacijos specialisto profesinės kompetencijos apibrėžties analizė. Iškelta hipotezė, kad neįgaliųjų profesinės reabilitacijos specialisto profesinė kompetencija yra daugiamatis konstruktas, kurio turinys grįstas trimis lygiais: konceptualiuoju (žinios, asmeninės savybės, nuostatos), instrumentiniu (gebėjimai ir vaidmenys) bei integraciniu (funkcijos ir socialinis veiklos tinklas). Siekiant identifikuoti neįgaliųjų profesinės reabilitacijos specialisto profesinės kompetencijos struktūrą buvo: a) išanalizuoti 5 užsienio šalies (JAV) neįgaliųjų profesinės reabilitacijos specialistų pareigybiniai veiklos aprašai, išskiriant profesinės kompetencijos struktūrines dalis (taikant kokybinį tyrimą – dokumentų analizę); b) atskleistas neįgalių asmenų (N=5) požiūris į profesinės reabilitacijos specialisto profesinę kompetenciją (taikant kokybinius tyrimus – pusiau struktūruotą interviu ir diskurso analizę); c) nustatyti neįgaliųjų profesinės reabilitacijos specialisto profesinės kompetencijos struktūrinių dalių ypatumai, remiantis specialistų (N=135), dirbančių neįgaliųjų profesinės reabilitacijos sistemoje požiūriu (taikant kiekybinį tyrimą – anketinę apklausą). Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Atlikus teorinę analizę buvo atskleista neįgaliųjų profesinės reabilitacijos specialisto profesinės kompetencijos struktūra, kurią sudaro trys lygiai: konceptualusis, instrumentinis bei integracinis. 2. Remiantis atliktu tyrimu... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with the theoretical analysis of the definition of the professional competence of vocational rehabilitation specialist of the disabled. Hypothesis: it is supposed that the professional competence of vocational rehabilitation specialist of the disabled is complex construct and the content of it is base don three levels: conceptual (knowledge, personal characteristics and attitudes), instrumental (abilities and roles) and integrational one (functions and social network of work). Trying to identify the structure of professional competence of vocational rehabilitation specialist of the disabled there were: a) analyzed 5 descriptions of duties and activities of the vocational rehabilitation specialists of the disabled in a foreign country (USA) picking out structural parts of the professional competence (qualitative research – analysis of documents); b) revealed opinion of professional competence of vocational rehabilitation specialist of the disabled by 5 disabled persons (qualitative research – half structural interview and discursive analysis); c) defined peculiarities of the structural parts of the professional competence of vocational rehabilitation specialist of the disabled by an opinion of 135 specialist which work in a system of vocational rehabilitation for disabled (quantitative research – interrogatory by filling the form). The most important empirical conclusions that were drawn are: • Revealed structure of the professional competence of vocational... [to full text]

Lietuvoje 2003 m. pirmą kartą pripažinti neįgaliais dėl nugaros problemų 2 064 asmenys. Paprastai medicininis gydymas ar reabilitacija nėra labai orientuoti į asmens sugrįžimą į darbą. Į darbą orientuota darbinė reabilitacija tai galimybė išsaugoti ankstesnę darbo vietą ir/ar išvengti chroniškumo ir nuolatinės negalios. Tarptautinėje funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacijoje profesinė reabilitacija apibūdinama pirmiausia, kaip funkcinis ištyrimas ir reabilitacinių intervencijų kompleksas nukreiptas į asmens aktyvinimą ir dalyvumo profesinėje veikloje skatinimą. Vertinant kliento funkcines galimybes ir trūkumus ergonomiškai atlikti bet kokį darbą yra taikoma Funkcinio pajėgumo vertinimo metodika (FPV). Reabilitacinėje ergonomijoje pirmiausiai reikia ištirti ir treniruoti pagrindines fizines funkcijas optimalios profesinės integracijos požiūriu. Šio darbo tikslas: Nustatyti, darbingumo atkūrimo programų poveikį nugaros apatinės dalies skausmui vykdant profesinę reabilitaciją. Uždaviniai: 1. Įvertinti tiriamųjų funkcinį pajėgumą profesinės reabilitacijos darbingumo atkūrimo etapo pradžioje ir pabaigoje. 2. Įvertinti tiriamųjų skausmą profesinės reabilitacijos darbingumo atkūrimo etapo pradžioje bei pabaigoje. 3. Įvertinti pacientus savęs vertinimo anketa profesinės reabilitacijos darbingumo atkūrimo etapo pradžioje bei pabaigoje. Taikyti metodai. Tiriamuosius sudarė 50 klientų (amžiaus vidurkis 4,6 ± 3,30m.) atvykusių į profesinę reabilitaciją iš kurių 10 buvo moterų... [toliau žr. visą tekstą] / 2003 in Lithuania 2064 people were admit as being disabled due to back problems. Usually medical treatment or rehabilitation is not focused on the person’s return to work. The work oriented vocational rehabilitation should be an opportunity to retain previous work place and/or avoid chronic and permanent disability. Vocational rehabilitation in International Classification of Functioning, Disability and Health classification is defined primarily as functional testing and rehabilitation interventions in complex focused on an activation of the person and the promotion of participation in professional activities. The Functional capacity evaluation methodology (FPV) is applied to assess the client's functional capabilities and weaknesses ergonomically to perform any work. Firstly is necessary to investigate and to train the basic physical functions in rehabilitation ergonomic on optimal integration of professional attitude. The aim of this thesis is to determine the impact of work rehabilitation programs for low back pain in vocational rehabilitation. Objectives: 1. To evaluate the functional capacity of the subjects' at the beginning and at the end of recovery phase of vocational rehabilitation. 2. To evaluate the person’ pain at the beginning and at the end of recovery phase of vocational rehabilitation. 3. To evaluate the patient self-assessment questionnaire and at the end of recovery phase of vocational rehabilitation. Methodology Research accounted for 50 clients... [to full text]

Analizuojant kochlearinio implanto reikšmę žymiai neprigirdinčių ir kurčių vaikų santykių su aplinka pokyčiams, nors kochlearinė implantacija yra labai efektyvus klausos protezavimo metodas, integruojant ir reabilituojant žymiai neprigirdinčius ir kurčius vaikus visuomenėje, tačiau tai palyginti nauja sritis ir mes neaptikom kitų mokslinių tyrimų, nagrinėjančių šią temą Lietuvoje. Klausa žmogui yra vienas iš pagrindinių komunikacijos būdų tarp aplinkinių ir pasaulio, kuriame jis gyvena. Statistikos duomenimis, per metus maždaug 35 vaikams nustatomas įgimtas kurtumas. Vienas iš būdų padėti klausos negalią turintiems asmenims reabilituotis ir integruotis į visuomenę - tai kochlearinės implantacijos. Pirmoji kochlearinė implantacija ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse atlikta 1999 metais. Šiuo metu Lietuvoje yra operuoti, 75 vaikai. Mūsų darbo naujumą sudaro tai, kad šis darbas vienas pirmųjų tokio pobūdžio darbų Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti kochlearinio implanto reikšmę žymiai neprigirdinčių ir kurčių vaikų santykių su aplinka pokyčiams. Tyrimo tikslui įgyvendinti sprendžiami šie pagrindiniai uždaviniai: 1. Išsiaiškinti ar tiriami vaikai naudojosi individualiais klausos aparatais iki implantacijos. 2. Išanalizuoti ugdymo įstaigos pasirinkimą priklausomai nuo to, kada buvo atlikta implantacija, iki šešerių metų ir jau sulaukus šešerių metų amžiaus. 3. Ištirti vaikų santykių su aplinkiniais ir bendraamžiais pokyčius iki ir po kochlearinės... [toliau žr. visą tekstą] / Though the Cochlear implantation is an extremely effective prosthetic appliance for the treatment of hard of hearing people, the analysis of the impact of Cochlear implant to the changes of considerably hard of hearing and deaf children relationship with environment required lots of efforts, because this kind of children integration to society is rather new in Lithuania and there is a lack of investigations. Hearing is among the main people communication means which they use for acquiring the world they live in. According to statistics, approximately 35 children are born per annum with the diagnosis of deafness. Thus, Cochlear implantation is one of the ways to help people with hearing disability to rehabilitate and integrate into society. In 1999 the first Cochlear implantation has been performed not only in Lithuania but also in Baltic states. Up till now 75 children have been operated. The novelty of our work is composed since it is one of the first works of this kind in Lithuania. The objective of this paper is to analyze the significance of Cochlear implant to the changes of considerably hard of hearing and deaf children relationship with environment. For the implementation of the objective, the paper has been solving the following exercises: 1. To discover whether the inquiring children have been using their individual hearing-aids till implantation. 2. To analyze the choice of educational institution without reference to the time the implantation has been... [to full text]

Psichosocialinė reabilitacija – labai jauna profesinės veiklos sritis, gyvuojanti vos pirmą dešimtmetį, tai yra viena iš prioritetinių psichikos sveikatos paslaugų Lietuvoje, kurios dėka psichikos negalią turintys asmenys turi galimybę integruotis į visuomenės gyvenimą ir aktyviai jame dalyvauti. Vykdydamas psichosocialinės reabilitacijos procesą, socialinis darbuotojas remiasi savo profesinėmis kompetencijomis, tai yra savo įgūdžiais, žiniomis bei vertybėmis. Svarbu pabrėžti, kad socialinių darbuotojų, dirbančių psichosocialinės reabilitacijos centruose, profesinės kompetencijos problema Lietuvoje yra nauja, aktuali bei nėra išdiskutuota iki galo. Išsiaiškinta, kad psichosocialinė reabilitacija bei jos specialistų atliekamas darbas Lietuvoje yra mažai nagrinėjamas, todėl tyrimo tikslas buvo atskleisti teorinius ir praktinius socialinio darbuotojo veiklos ypatumus psichosocialinės reabilitacijos centruose. Tyrimo tikslui pasiekti iškelti 3 uždaviniai: atskleisti psichosocialinės reabilitacijos proceso, orientuoto į ilgalaikę psichikos negalią turinčius asmenis, teorines charakteristikas; atskleisti socialinio darbo svarbą psichosocialinės reabilitacijos procese bei nustatyti ir įvertinti socialinių darbuotojų veiklos ypatumus, psichosocialinės reabilitacijos centruose teikiant socialines paslaugas psichikos sveikatos problemų turintiems klientams. Tiriamojoje darbo dalyje, tyrimo tikslui pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti pasirinktas kokybinis tyrimo tipas– pusiau... [toliau žr. visą tekstą] / Psychosocial rehabilitation is a quite new sphere of professional activities that exists for its first decade; however, it is one of the priorities of mental health services in Lithuania that provides mentally disabled persons with an opportunity of integration in the community and active involvement in its life. In course of implementation of the psychosocial rehabilitation process, the social worker bases his/her activities on the own professional competences, i.e. the own skills, knowledge and values. It is important to stress that the problem of professional competence of social workers engaged at centers of psychosocial rehabilitation is a new problem in Lithuania; however, it is an urgent one that is not finally settled. It was elucidated that psychosocial rehabilitation and the works performed by professionals of this sector in Lithuania are poorly explored, so the aim of this research was disclosing the theoretical and practical peculiarities of the activities of a social worker at centers of psychosocial rehabilitation. For implementation of the aim, 3 tasks were set: to disclose the theoretical properties of the psychosocial rehabilitation process oriented towards persons with long-year mental disability; to disclose the importance of social works in the psychosocial rehabilitation process; and to identify and assess the peculiarities of the activities of social workers social services at centers of psychosocial rehabilitation on providing social services to... [to full text]

Nugaros skausmas gydomas taikant kompleksines reabilitacijos priemones, tačiau ir po jų taikymo kai kuriem pacientams išlieka vidutinio intensyvumo skausmas ir gyvenimo kokybė pagerėja ne visose srityse. Šio darbo tikslas yra nustatyti, kuriose sveikatos srityse po sėkmingo II reabilitacijos etapo įveikimo, išlieka tam tikri apribojimai ir nustatyti individualios kineziterapijos programos poveikį su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ir skausmo intensyvumui. / Back pain is treated through complex rehabilitation measures, however, some of health indicators remains unchanged. The goal of this study is to determine which health indicators remains impaired at the end of 2nd stage of rehabilitation, and to determine the effectiveness of individual physical therapy programme for quality of life and pain intensity.