Magistro darbo objektas – informacinio karo apraiškos Lietuvos ir Italijos žiniasklaidoje. Kadangi pats konfliktas vyko labai trumpai, vos penkias dienas, bet įtampa augo jau seniai, siekiant nuosekliai ištirti konflikto eigą bei ėjimą link jo, svarbu apsibrėžti objekto tyrimo laikotarpį – nuo 2008 m. liepos mėn. 3 d. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. 19 d. Žiniasklaidos tyrimo laikotarpis pasirinktas nuo 2008 m. liepos mėn. 3 d, dėl kelių priežasčių: (1) tiriant informacinio karo apraiškas žiniasklaidos priemonėse siekiama analizuoti, kaip augusi įtampa tarp dviejų valstybių buvo atspindėta užsienio žiniasklaidos priemonėse – Lietuvos ir Italijos populiariausių dienraščių internetinėse svetainėse, (2) 2008 m. liepos mėn. 3 d. – padidėjo ir nuolat tendencingai augo įtampa tarp Gruzijos ir jos separatistinio regiono Pietų Osetijos, ten įvykus keliems sprogimams ir žuvus tiek Pietų Osetijos, tiek Gruzijos pareigūnams – anot Rusijos vienos iš nedaugelio nepriklausomų žurnalistų Julijos Latyninos, būtent ši data gali būti laikytina karo pradžia, privedusia prie vadinamojo penkių dienų Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto. Visą tyrimo laikotarpio pasirinkimą sąlygoja dar keletas priežasčių: (1) daroma prielaida, kad būtent šiuo laikotarpiu turėjo būti didžiausia koncentracija pranešimų augančios įtampos bei konflikto tema, (2) didžiausia tikimybė, kad galėjo būti vykdomos informacinio karo atakos, siekiant paveikti pasaulinės bendruomenės nuomonę, (3) nesant aiškių įrodymų, kas pradėjo... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis Russia - Georgia information warfare reflection in Lithuanian and Italian mass media by Vilija Navickaite the student of Vilnius university Communication faculty the Institute of Journalism, aims to analyze the case study of Russia Georgia information warfare reflection in selected Lithuania and Italian mass media. Five day war between Russia and Georgia held in the summer of 2008 during the Olympic games in Beijing immediately concentrated the world’s mass media attention and raised the public sphere discussions on the reasons and consequences of two states confrontation. This statement was fundamental for the research main question uplift: which position Lithuanian and Italian mass media took in the Russia Georgia conflict and what reasons did it determine. The paper claims to verify the hypothesis that Italian mass media was favourable to Russia’s position considering official Italian Russian close relationship and the personal friendship of recent Italian prime minister and media magnate Silvio Berlusconi with Russia’s ex president and recent prime minister Vladimir Putin. By the other hand Lithuanian mass media should have been fovourable to Georgia’s position considering common historical experience and the official Lithuania’s government support to this country advocating in European Union and NATO membership procedure. In order to verify the selected hypothesis the research was based on information warfare and communication security theoretical concepts... [to full text]

Thesis analyses imaging of women in the Cairo graffiti field that emerged after 2011 January 25 revolution. Author raises and argument that Cairo graffiti is not only a romanticized and heroic space created as genre of freedom of expression and used as a struggle against changing political systems in Egypt, but rather a pluralistic public sphere where different opinions, ideas and arguments are emerging. Thesis distinguishes major archetypes used as predominant images of women, it analyses what features are used in constructing the "correct" role of woman. / Magistro darbas analizuoja moterų vaizdavimą Kairo miesto graffiti erdvėje. Keliant pagrindinę tezė, jog tai nėra vien tik romantizuota ir herojiška kovos prieš kintančią sistemą Egipte forma (Mubarako rėžimas, Armijos valdymas, prieštaringai vertinamo prezidento Morsi kadencija), o veikiau dinamiška bei pliuralistinė viešoji sfera, kur išreiškiamos skirtingos nuomonės, vyksta dialogai ir debatai ir kartais net „graffiti karai“. Bandoma nustatyti kokios moteriškumo įvaizdžiai bei vaidmenys naudojami konstruojant „teisingąją“ moteriškumo idėją. Analizei pasitelkiami vokiečių sociologo Jurgeno Habermaso viešosios sferos principai bei Yuval Davis lyties kaip nacionalinio simbolio konstravimo teorija; naudojami surinkti graffiti darbai gatvėse, interviu su graffiti piešėjais, moterų teisių aktyvistais. Kairo graffiti erdvė ir joje varijuojančios idėjos yra lyginama su visuomenėje vykstančiais debatais apie moters padėti, vaidmenį bei teises. Pirmoji darbo dalis iškelia tris pagrindiniu moteriškumo archetipus: moteris-tauta, moteris-mama, moteris- kekšė, - dominuojančius graffiti sferoje, kur moters atvaizdas dažnai naudojamas kaip metafora įvairių struktūrų, režimo, ar pačios šalies kritikai bei šlovinimui. Analizuojama kaip šie tipai atspindi visuomenėje vyraujančias vertybes susijusias su moters padėtimi bei elgesiu. Antrojoje dalyje analizuojama trys vyraujantys debatai susiję su moterų teisėmis ir padėtimi: seksualinis priekabiavimas, moterų teisių aktyvizmas bei tradicinis... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje analizuojama trečiajame ir ketvirtajame XX a. dešimtmečiuose rusų porevoliucinėje emigracijoje veikusio intelektualinio ir politinio sąjūdžio - "eurazininkų" - idėjinė evoliucija. Nustatoma, kad eurazininkų sąjūdžio idėjinė transformacija (kuri dažnai apibūdinama kaip "Rusijos idėjos išsigimimas į Kremliaus mafijos pasaulinės hegemonijos idealą") buvo nulemta skirtingų koncepcijų (atstovaujamų pirmiausia N.Trubeckojaus, P.Savickio, G.Florovskio ir L.Karsavino) konkurencijos, atvedusios į 1929 m. eurazininkų judėjimo skilimą. Disertacijoje parodomas išskirtinis L.Karsavino (nuo 1928 m. gyvenusio Kaune)vaidmuo "klasikinio" eurazizmo idėjinėje evoliucijoje. / The ideological evolution of the intellectual and political movement existed in postrevolutionary Russian emigration in the third and fourth decades of the XX century is analyzed in this dissertation. The ideological transformation of the Eurasians movement (which was defined as "degeneration of Russian idea to the Kremlin mafia universal ideal of hegemony") was determined by the rivalry between different conceptions which were represented by N.Trubetzkoy, P.Savicky, G.Florovsky and L.Karsavin. L.Karsavin role (lived in Kaunas since 1928) in this dramatic movement's evolution which culmination was the split of the movement in 1929 is analyzed in this dissertation.

The ideological evolution of the intellectual and political movement existed in postrevolutionary Russian emigration in the third and fourth decades of the XX century is analyzed in this dissertation. The ideological transformation of the Eurasians movement (which was defined as "degeneration of Russian idea to the Kremlin mafia universal idea of hegemony) was determined by the rivalry between different conceptions witc were represented by N.Tubetzkoy, P.Savicky, G.Florovsky and L.Karsavin. L.Karsavin role (lived in Kaunas since 1928) in this dramatic movement's evolution which culmination was the split of the movement in 1929 is analyzed in this dissertation. / Disertacijoje analizuojama trečiajame ir ketvirtajame XX a.dešimtmečiuose porevoluiucinėje rusų emigracijoje veikusio intelektualinio ir politinio sąjūdžio - "eurazininkų" - idėjinė evoliucija. Nustatoma, kad idėjinė eurazininkų judėjimo transformacija (kuri dažnai apibūdinama kaip "Rusijos idėjos išsigimimas į Kremliaus mafijos pasaulinės hegemonijos idealą") buvo nulemta skirtingų koncepcijų, kurioms atstovavo pirmiausia N.Trubeckojus, P.Savickis, G.Florovskis ir L.Karsavinas, konkurencijos, atvedusios į 1929 m. judėjimo skilimą. Atskirai nagrinėjamas L.Karsavino (nuo 1928 m. gyvenusio Kaune), suvaidinusio ypatingą vaidmenį klasikinio eurazizmo idėjinėje evoliucijoje, "eurazinis" palikimas.

The dissertation seeks to modify, update and bring back the tradition of political theory which based its understanding of political in the state and the society mainly on the perspective of the military dimension. The dissertation argues this forgetfulness creates serious obstacles when trying to understand contemporary military changes and their wider implications. Historical turn of political science is seen as a way to make this update real. Historical notion of Military revolution is seen as specific conceptual “tool” that will make this turn. Using historiographical analysis development of military revolution, changing character of war, transformation of armed forces and development of American civil-military, military and police relations are discussed. American case is analysed because by being the most militarily advanced Western state this country had to felt first the effect of changes in state and society caused by military transformation. / Disertacijoje siekiama išsiaiškinti, kodėl buvo užmiršta mastymo tradicija, kuri politinius veiksmus valstybėje ir visuomenėje aiškina remdamasi karine perspektyva. Ši mastymo tradicija gali būti „atrasta“ pasitelkus istorinę perspektyvą bei istorikų pasiūlyta Karinės revoliucijos (angl. military revolution) idėja. Darbe apžvelgiama „karingų“ politikos teorijų raida ir priežastys, kodėl jos buvo užmirštos aptarimui. Pasitelkus istoriografinę analizę yra detaliai aptariama Karinės revoliucijos idėjos raida, karo pobūdžio kaita, karinės organizacijos transformacija. Istoriškai valstybės karinėje srityje kopijuodavo dominuojančios, paradigminės valstybės karines (technologines, konceptualines, socialines) praktikas. Todėl darbe yra aptariama JAV kariškių ir civilių santykių bei Amerikos kariuomenės ir policijos institucijų sąveikos būklė, nes manoma, jog būdamos stipriausia karinė galybė pasaulyje JAV anksčiau už kitas Vakarų valstybes patiria pokyčius, aptariamus šioje disertacijoje.

Disertacijoje siekiama išsiaiškinti, kodėl buvo užmiršta mastymo tradicija, kuri politinius veiksmus valstybėje ir visuomenėje aiškina remdamasi karine perspektyva. Ši mastymo tradicija gali būti „atrasta“ pasitelkus istorinę perspektyvą bei istorikų pasiūlyta Karinės revoliucijos (angl. military revolution) idėja. Darbe apžvelgiama „karingų“ politikos teorijų raida ir priežastys, kodėl jos buvo užmirštos aptarimui. Pasitelkus istoriografinę analizę yra detaliai aptariama Karinės revoliucijos idėjos raida, karo pobūdžio kaita, karinės organizacijos transformacija. Istoriškai valstybės karinėje srityje kopijuodavo dominuojančios, paradigminės valstybės karines (technologines, konceptualines, socialines) praktikas. Todėl darbe yra aptariama JAV kariškių ir civilių santykių bei Amerikos kariuomenės ir policijos institucijų sąveikos būklė, nes manoma, jog būdamos stipriausia karinė galybė pasaulyje JAV anksčiau už kitas Vakarų valstybes patiria pokyčius, aptariamus šioje disertacijoje. / The dissertation seeks to modify, update and bring back the tradition of political theory which based its understanding of political in the state and the society mainly on the perspective of the military dimension. The dissertation argues this forgetfulness creates serious obstacles when trying to understand contemporary military changes and their wider implications. Historical turn of political science is seen as a way to make this update real. Historical notion of Military revolution is seen as specific conceptual “tool” that will make this turn. Using historiographical analysis development of military revolution, changing character of war, transformation of armed forces and development of American civil-military, military and police relations are discussed. American case is analysed because by being the most militarily advanced Western state this country had to felt first the effect of changes in state and society caused by military transformation.

2003-ųjų pab. šimtai tūkstančių gruzinų išėjo į gatves protestuoti prieš suklastotus prezidento rinkimų rezultatus. Prezidentas E.Ševarnadzė buvo priverstas atsistatydinti. Šis įvykis, vadinamas Rožių revoliucija, sukėlė politinio chaoso pabaigos viltį ir pristatė pasauliui dar vieną jauną demokratiją. Vis dėlto, po revoliucijos vykdytos politinės reformos atskleidė kiek kitokias tendencijas. Remiantis Freedomhouse reitingu, Gruzija vis dar priskiriama pusiau laisvų šalių kategorijai, kaip ir prieš revoliuciją. Paradoksaliai, praėjus vos keletui metų po to, kai Gruzijoje buvo pasodintos demokratijos rožės, opozicija vėl eina į gatves protestuoti prieš tą patį demokratijos trūkumą. Šiame kontekste kyla tyrimo klausimas, kodėl Rožių revoliucijos, laikytos demokratijos proveržiu, pasekmės buvo tokios netvarios. Ieškodama atsakymo, darbo autorė teigia, jog įvykio analizė turi būti atliekama kitokiame kontekste, nei siūlo dauguma mokslinių darbų. Nemažai autorių remiasi prielaida, kad Rožių revoliucija buvo neeilinis įvykis šalies kontekste. Vienas iš šio darbo tikslų - parodyti, kad ši prielaida nėra teisinga, o, turint omenyje "revoliucijos" termino nuvertėjimą šiandienos politikos moksluose, Gruzijai galima diagnozuoti "revoliucijos sindromą", kadangi panašiu būdu valdžia nepriklausombės laikotarpiu keitėsi keletą kartų iki revoliucijos. Taip pat, nesėkmingai bandyta pakartoti revoliuciją pastaruoju laikotarpiu. Teigiama, jog siekiant susidaryti išsamų revoliucijos priežasčių... [toliau žr. visą tekstą] / In the end of the year 2003, hundreds of thousands of Georgians went out to the streets in order to protest against the fraudulent presidential elections. Incumbent E.Shevarnadze was forced to resign. This event, called Rose Revolution, raised hope of the end of political chaos and brought a brand new democracy to the World. However, political reforms in the country revealed a different trend. According to the Freedomhouse ratings, Georgia still remains only a partly-free country as before the Revolution. Paradoxically, just a few years after the Roses of democracy were planted to the Georgian soil, the opposition again finds itself in the streets protesting against the lack of democracy. This situation raises a research question why the consequences of the Rose Revolution, which seemed a manifest of democracy in its essence, were so short-lasting. In search for the answer the author of this master thesis argues for an alternative context of analysis and theoretical background which differ from the ones prevailing in the scientific discourse on the issue. Many works rest on the premise that The Rose Revolution was an extraordinary event in the country. One of the main aims of this case study is to prove that it was not unique. Furthermore, taking into consideration „devaluation“ of the term revolution in nowadays political science Georgia is worth a diagnosis of entire “revolutionary syndrome” as a similar model of the government change has taken place already a few times... [to full text]

Šiuolaikinė Centrinė Azija (CA / Kazachstanas, Uzbekistanas, Kyrgyzstanas, Tadžikistanas ir Turkmėnistanas) yra tarptautiniu mastu ekonomine ir saugumo prasme svarbus regionas. Jo didžiausia problema – ilgalaikio politinio stabilumo, kuris tapo disertacijos objektu, stoka. Atitinkamai, disertacijos tikslas buvo nustatyti pagrindines esamo ir potencialaus Centrinės Azijos valstybių nestabilumo priežastis, detaliai atskleisti jų esmę ir pasiūlyti efektyvią ilgalaikio stabilumo CA šalyse užtikrinimo koncepciją. Stabilumas studijoje apibrėžtas kaip revoliucijos bei objektyvios / subjektyvios (psichologinės) socio-politinės ir socio-ekonominės nepasitenkinimo valdžia bazės kaip revoliucijos prielaidos ir sąlygos atskiroje šalyje nebuvimas. Palankesnės sąlygos bet kokiai revoliucijai (klasikinei ar „spalvotai“), kaip teigiama disertacijoje, susidaro pereinamojo laikotarpio visuomenėse, neturinčiose gilių istorinių valstybingumo tradicijų, kaip tai yra CA valstybėse. Todėl buvo padaryta išvada, kad sėkmingas valstybės (kaip etninio-pilietinio ir institucinio darinio) „kūrimas“ yra fundamentali prevencinė revoliucijos (nestabilumo) ir jos prielaidų atsiradimo sąlyga, prezidentinių Centrinės Azijos šalių režimų valdymo sistemos organizavimo metu taikant socio-politinio korporatizmo principą. Jo esmė – konsensualinė valstybės valdančiojo elito politika, tenkinant ne vien savo, bet ir visuomeninius socio-ekonominius poreikius, kas turėtų užtikrinti ilgalaikį politinių CA šalių sistemų... [toliau žr. visą tekstą] / Contemporary Central Asia (CA / Kazakhstan, Uzbekistan, Kyrgyzstan, Tajikistan and Turkmenistan) is an internationally important region in economic and security sense. Its biggest problem is the lack of long-term political stability, which became the object of the thesis. Accordingly, the purpose of the thesis was to determine the basic reasons of instability in CA states, to disclose their detailed essence and offer an effective conception to maintain long-term stability in them. Stability was defined in dissertation as absence of revolution and objective/subjective socio-political and socio-economic base of discontent with the government of a single taken country, which is a premise and condition of the revolution in it. More favorable conditions for any revolution (classical or “colorful”), as it was stressed in the study, are supposed to form in the transitional societies with no deep historical tradition of statehood, as it is in case of CA states. Therefore, the conclusion was made that the successful state (as ethnic-civil entity and institutional system) “building” is a fundamental preventive condition of revolution (instability) and its premises there, applying principle of socio-political corporatism in organization of the system of governance in the framework of Central Asian presidential regimes. The core idea of the principle is a consensual politics of the ruling elite of the country, meeting not only individual needs, but also socio-economic needs of the... [to full text]

Contemporary Central Asia (CA / Kazakhstan, Uzbekistan, Kyrgyzstan, Tajikistan and Turkmenistan) is an internationally important region in economic and security sense. Its biggest problem is the lack of long-term political stability, which became the object of the thesis. Accordingly, the purpose of the thesis was to determine the basic reasons of instability in CA states, to disclose their detailed essence and offer an effective conception to maintain long-term stability in them. Stability was defined in dissertation as absence of revolution and objective/subjective socio-political and socio-economic base of discontent with the government of a single taken country, which is a premise and condition of the revolution in it. More favorable conditions for any revolution (classical or “colorful”), as it was stressed in the study, are supposed to form in the transitional societies with no deep historical tradition of statehood, as it is in case of CA states. Therefore, the conclusion was made that the successful state (as ethnic-civil entity and institutional system) “building” is a fundamental preventive condition of revolution (instability) and its premises there, applying principle of socio-political corporatism in organization of the system of governance in the framework of Central Asian presidential regimes. The core idea of the principle is a consensual politics of the ruling elite of the country, meeting not only individual needs, but also socio-economic needs of the... [to full text] / Šiuolaikinė Centrinė Azija (CA / Kazachstanas, Uzbekistanas, Kyrgyzstanas, Tadžikistanas ir Turkmėnistanas) yra tarptautiniu mastu ekonomine ir saugumo prasme svarbus regionas. Jo didžiausia problema – ilgalaikio politinio stabilumo, kuris tapo disertacijos objektu, stoka. Atitinkamai, disertacijos tikslas buvo nustatyti pagrindines esamo ir potencialaus Centrinės Azijos valstybių nestabilumo priežastis, detaliai atskleisti jų esmę ir pasiūlyti efektyvią ilgalaikio stabilumo CA šalyse užtikrinimo koncepciją. Stabilumas studijoje apibrėžtas kaip revoliucijos bei objektyvios / subjektyvios (psichologinės) socio-politinės ir socio-ekonominės nepasitenkinimo valdžia bazės kaip revoliucijos prielaidos ir sąlygos atskiroje šalyje nebuvimas. Palankesnės sąlygos bet kokiai revoliucijai (klasikinei ar „spalvotai“), kaip teigiama disertacijoje, susidaro pereinamojo laikotarpio visuomenėse, neturinčiose gilių istorinių valstybingumo tradicijų, kaip tai yra CA valstybėse. Todėl buvo padaryta išvada, kad sėkmingas valstybės (kaip etninio-pilietinio ir institucinio darinio) „kūrimas“ yra fundamentali prevencinė revoliucijos (nestabilumo) ir jos prielaidų atsiradimo sąlyga, prezidentinių Centrinės Azijos šalių režimų valdymo sistemos organizavimo metu taikant socio-politinio korporatizmo principą. Jo esmė – konsensualinė valstybės valdančiojo elito politika, tenkinant ne vien savo, bet ir visuomeninius socio-ekonominius poreikius, kas turėtų užtikrinti ilgalaikį politinių CA šalių sistemų... [toliau žr. visą tekstą]

Santrauka Diplomatinio protokolo kaita kaip veidrodis atspindi visus visuomenės gyvenimo pokyčius. Didelę įtaką diplomatiniam protokolui turėjo revoliucinės idėjos, reikalavusios keisti visa ką, įskaitant diplomatų, kaip valstybių atstovų, tarpusavio bendravimą. Lygybės siekis ir aristokratiškų manierų atmetimas buvo pirmasis bandymas radikaliai keisti diplomatinį protokolą. Tačiau šis bandymas nebuvo iki galo sėkmingas. Iš pagrindų pakeistus tarpusavio bendravimo taisykles, vėliau vėl buvo bandoma sugrįžti prie anksčiau nusistovėjusių normų. Vis dėl to liko naujovių. Nuo XX amžiaus pradžios iki mūsų dienų dėl sparčiai tobulėjančių logistikos ir telekomunikacijos technologijų, į diplomatinio protokolo erdvę patenka vis daugiau ir naujų veikėjų. Komunikacija darosi intensyvesnė, tai savo ruožtu sąlygoja tarptautinio bendravimo taisyklių paprastėjimą. Intensyvus technologijų vystymas padarė žiniasklaidą aktyvia diplomatinės komunikacijos tarpininke, tarnaujančia ne tik kaip komunikacinio pranešimo kanalas, bet ir kaip pranešimo interpretuotoja. Diplomatinio protokolo erdvės plėtimasis įtraukia diplomatinės komunikacijos dalyvius į praktiškai nepertraukiamą komunikacijos procesą, kuris tampa kasdienybe. Šis tapsmas vėlgi sąlygoja protokolo taisyklių paprastėjimą ir bendravimo betarpiškumo didėjimą. Diplomatinis protokolas, nors ceremonijų ir ritualų bei diplomatų tarpasmeninis bendravimas supaprastėjo, vis dėlto yra būtina tarptautinės komunikacijos priemonė, kuria naudojasi ne... [toliau žr. visą tekstą] / ABSTRACT The developments in diplomatic protocol unquestionably reflect, as on a mirror, all the social, historical, economic, geopolitical and technological changes that through the passage of time take place in the life of any society. Revolutionary ideas can be considered some of the most influential factors affecting diplomatic protocol, as they sought a thorough transformation that would not leave a single sphere of life untouched, not even the way diplomats should interact. The frenetic pursuit of equality and refusal of aristocratic manners was the first though unsuccessful attempt to radically change diplomatic protocol. Interpersonal communication rules established by revolutionary force would later on turn back to previously set norms. Yet some innovations remained, at least in the revolutionary spirit that would always stir the minds of future generations to find new agents of change. The rapidly advancing logistics and telecommunication technologies led to an expansion of the diplomatic protocol arena, onto which more and more players can be seen entering from the most varied walks of life and professions. Communication amongst them has become more intense than ever before, and this has undoubtedly conditioned the need to simplify the rules of interpersonal communication. The smart pace of technological development has also made of mass media an active mediator, which does not only function as a communication channel, but has also taken the role of information... [to full text]