The purpose of my work is to make the theoretic generalization of lands estimation, to analyse the device of wholesales estimation and the chance of using that device in cadastre. In my work was inspected the national and wholesales estimation, and descripted methods and criterions of estimation. I inspected the difference and analogy between estimation method in Lithuania and in some countries of Europe union. I make the database of lands plot for Klaipėda town, using GeoMap2004 software. This database is available, for accumulation, editing and analysing of lands plot.

Ilgalaikis nedarbas laikoma labai svarbia darbo rinkos problema tiek Lietuvoje, tiek visose Europos Sąjungos šalyse. Ilgalaikiu bedarbių skaičiaus mažinimas – vienas iš pagrindiniu Lietuvos darbo biržos 2005 metu veiklos tikslu. Šiandieninės nesprendžiamos ilgalaikio nedarbo problemos – tai rytdienos socialinės problemos, kurių sprendimui reikės vis didesnių visuomeninių lėšų. 2004 metais bendras bedarbių skaičius sumažėjo 37,8 tūkst., tačiau ilgalaikių bedarbių dalis, palyginti su bendru bedarbiu skaičiumi, išliko didelė (26,9 proc.). 2005 metu pradžioje Lietuvoje kas trečias bedarbis nedirbo daugiau kaip 12 mėnesių. Šiuo darbu siekiama išsiaiškinti ilgalaikių bedarbių integracija į darbo rinką sąlygojančius veiksnius, įvertinti užimtumo priemonių veiksmingumą, darbo biržos teikiamu paslaugų efektyvumą, bedarbių darbinės motyvacijos lygį, bei nustatyti šios bedarbių grupės užimtumą didinančias kryptis bei priemones. Darbą sudaro keturi skyriai. Įvade pateikti darbo tikslai, uždaviniai, hipotezės. Pirmame skyriuje aptarta ilgalaikių bedarbių situacija darbo rinkoje, išanalizuotos ilgalaikio nedarbo priežastys, socialinės ir ekonominės ilgą laiką nerandančių darbo žmonių nedarbo problemos. Antrame skyriuje dėmesys skirtas naujausių ilgalaikių bedarbių užimtumo politikos krypčių Lietuvoje ir Europos Sąjungoje aptarimui. Trečiame skyriuje aprašytas sociologinio tyrimo modelis, tiriamųjų atrankos, anketos sudarymo logika ir duomenų apdorojimas. Ketvirtame skyriuje pateikti tyrimo... [to full text] / Long-term unemployment is considered a very significant labour market problem in Lithuania as well as in all European Union countries. Reducing a number of the long-term unemployed is one of the main tasks of Lithuania Labour Exchange for the year 2005. The purpose of this thesis is to find out the factors determining successful integration of the long-term unemployed into the labour market. Also, this thesis aims to evaluate employment means, service effectiveness of Labour Exchange, motivation level of the unemployed and to set directions and means for employment increasing.

SUMMARY Irma ACHALAJA The Impact of Lithuania's Integration to European Union on Grain Market Development Final work of Master studies, 96 pages, 35 figures, 22 tables, 56 references, 8 appendix, Lithuanian language. KEYWORDS: grain market, regulation instruments, prices policy, intervention, market development. Research object – grain market and its regulation. Research subject – food grain market regulation instruments. Research aim – evaluation what Lithuania’s integration to EU gave to grain market. Objectives: 1) to describe grain market development in the world, EU and Lithuania; 2) to establish differences between grain market regulation in EU and Cairn’s group countries; 3) to analyze grain market change in Lithuania; 4) to establish and compare grain market intervention system in Lithuania before integration to EU and after; 5) clarify grain market perspectives in the world, EU and Lithuania. Research methods – analysis and synthesis, classification of statistics, the grouping of statistics facts, monographic, logical and graphical modelling methods. In the way of studies of Lithuanian and abroad authors’ literature, statutes of The Republic of Lithuania and the other documents about grain and its market, FAOSTAT, EUROSTAT databases in this final project are established and described the development, regulation and perspectives of grain market in the world, EU and Lithuania.

Šio magistro darbo tema yra gyvenamojo būsto rinka Lietuvos didžiuosiuose miestuose 2003- 2007 metais. Darbe nagrinėjama gyvenamojo būsto rinkos problematika: staigūs pokyčiai, šuolinis kainų ir paklausos didėjimas, pasiūlos mažėjimas, įvairūs veiksniai, įtakojantys gyvenamųjų patalpų rinką. Darbo tikslas – kelerių metų gyvenamojo būsto rinkos Lietuvoje analizė ir ateities tendencijų numatymas. Jam pasiekti darbe iškelti tokie uždaviniai: išanalizuoti gyvenamojo būsto bumo ir kainų šuolio priežastis, supažindinti su būsto paskolų įtaka gyvenamojo būsto paklausai ir prognozuoti ateities tendencijas. Darbe nagrinėjama gyvenamojo būsto ir žemės sklypų rinka: pateikiama kelerių metų šios rinkos raida bei kainų kaita Lietuvoje, rinkos bumo priežastys, tendencijos ir prognozės ateityje, pelningiausi ir paklausiausi sektoriai. / The topic of this Master’s work is the habitable accomodation market in the biggest Lithuania countries in the year 2003-2007. The paper elaborates problematic issues of the habitable accomodation market: sudden changes, increase in prices and demand, decrease in supply; as well as some factors, which influence habitable accomodation market. The paper aim is to analyse the habitable accomodation market in Lithuania for the past few years and to predict future tendencies. To reach this aim there are some tasks: it is needed to analyse the causes of the habitable accomodation boom and the price surge; to explore the influence of housing loans on the demand for habitable accomodation and to prognosticate future tendencies. The author analyses the market of the habitable accomodation and grounds: development and price alternations on this market in Lithuania for the several past years; causes of the market boom, tendencies and forecasts to the future; the most profitable and markitable sectors.

Pastaraisiais metais yra ypač pakilęs susidomėjimas investicijomis vertybinių popierių biržoje. Žmonės vis dažniau prekiauja vertybinių popierių biržoje, vieni patys sudarydami ir valdydami savo investicinį portfelį, o kiti investicinio portfelio sudarymą patiki įvairioms finansinių maklerių įmonėms ar bankams. Tačiau šį susidomėjimą „atvėsino“ šiuo metu finansų rinkose vyraujanti situacija - vertybinių popierių kainų svyravimai yra didžiuliai ir nenuspėjami. Kadangi Lietuvoje investavimas dar yra naujovė, prastos žinios iš už Atlanto nepatyrusiam investuotojui gali sukelti didesnę paniką, nei ji iš tikrųjų turėtų būti. Ir tai kas vyksta finansų rinkose yra, ko gero, pirmas kartas, kai Lietuvos investuotojai tiesiogiai susidūrė su didesniu nei norėtųsi rinkų kritimu. Problema: Mokslinės literatūros įvairiais vertybinių popierių biržų veikimo, vertybinių popierių prekybos klausimais yra labai daug. Mokslinėse publikacijose, ypač užsienio autorių, didelis dėmesys skiriamas rinkos mikrostruktūros, prekybos vertybiniais popieriais efektyvumo klausimams, investicijų grąžos vertinimui. Tačiau reikia pastebėti, kad palyginus mažai nagrinėjama finansų rinkų pokyčiai keičiantis ekonominiams ciklams, jų poveikis investicijų rezultatams. Tuo tarpu finansų krizės bei ekonominio nuosmukio sąlygomis tai tampa viena iš aktualiausių problemų. Darbo tikslas: Išanalizuoti finansų rinkos pokyčius Lietuvoje, bei atskleisti jos tolimesnės plėtros galimybes. Pirmoje darbo dalyje trumpai... [toliau žr. visą tekstą] / Recently, interest in investments at a stock exchange has been particularly growing. More and more often people trade at a stock exchange making and managing an investment portfolio at their own discretion, whereas others trust formation of an investment portfolio to a range of financial brokerage companies or banks. This interest, however, has been cooled down by the situation prevailing in the financial markets at the moment – securities price fluctuations are enormous and unpredictable. As investment in Lithuania is still a new thing, bad news from across the Atlantic may cause a greater panic for an inexperienced investor than it really should be. Furthermore, the processes taking place in financial markets most likely represent the first time when Lithuanian investors have encountered directly a fall in markets that is greater than one could wish. Problem: Just very few scientific literature sources dealing with operation of the stock exchange and securities trade are available. Scientific publications, especially those by foreign authors, pay great attention to efficiency of the market micro structure and securities trade as well as to assessment of return on investment. It shall be noted, however, that examination of changes in financial markets under changing economic cycles as well as impact thereof on investment results is relatively low, whereas under conditions of a financial crisis and economic recession this issue becomes one of the most relevant problems. Aim... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe tiriama, ar akcijų rinkos signalizavo apie ekonomikos pokyčius 2000-2012 m. laikotarpiu Baltijos šalyse. Pirmojoje darbo dalyje pateikiami teoriniai ekonominio ciklo ir jo indikatorių aspektai, analizuojamos priežastys, kodėl akcijų rinkos gali būti vadinamos ekonomikos indikatoriais bei išanalizuojami orientuojančio ryšio tarp akcijų rinkų ir ekonominio ciklo moksliniai tyrimai. Antrojoje, tiriamojoje dalyje, siekiama išsiaiškinti ar akcijų rinkos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gali būti vadinami orientuojantys ekonomikos ciklo sekos indikatoriais. Tam kad būtų ištirtas šis ryšys, buvo pasirinkti keturi makroekonominiai rodikliai (BVP, neto darbo užmokestis, mažmeninė prekyba, pramoninės produkcijos apimtis) ir grafinės analizės, Grangerio priežastingumo testo bei VAR modelio pagalba šis ryšys buvo tiriamas. Rezultatai parodė, jog tik iš dalies akcijų rinkos yra orientuojantis ekonomikos ciklo sekos indikatorius Baltijos valstybėse, nes reikšmingas ir patikimas ryšys buvo rastas tik su BVP ir pramoninės produkcijos apimtimis. / The thesis investigates if the stock markets signaled about the economic changes for the period of 2000 – 2012 in the Baltic States. In the first part of this work the theoretical overview on economic cycle and its indicator aspects are introduced. What is more, the circumstances why the stock markets can be described as economic indicators are also presented. Moreover, the scientific researches about the orientation links between the stock markets and the economic cycle are analyzed in this final work. The practical part of the work seeks to find out if the stock markets in Lithuania, Latvia and Estonia can be called leading indicators of economic cycle sequence. In order to analyze these relations, four macroeconomic indicators were chosen (GDP, net earnings, retail and volume of industrial production). With the help of graphic analysis, Granger Causality Test and VAR model this relation was analyzed. The results show that the stock markets are just partially leading indicators of economic cycle sequence in the Baltic States because the significant and reliable relation was found only with the volumes GDP and industrial production.

Šiame darbe analizuojama Lietuvos darbo rinkos politika. Darbo rinka yra viena pagrindinių ekonominės sistemos rinkų. Tuo pačiu ji yra ir socialinis reiškinys įtakojantis pagrindinius socialinės raidos veiksnius – gyvenimo lygį, užimtumą, išsilavinimą, įsidarbinimo galimybes, darbo užmokestį. 2004 metai Lietuvai ir jos įgyvendinamai darbo rinkos politikai buvo labai svarbūs ir reikšmingi. Lietuva įstojusi į Europos Sąjungą tapo realiu Europos užimtumo strategijos įgyvendinimo ir atviro jos koordinavimo proceso dalyviu. Darbo tikslas - įvertinti pastarųjų metų Lietuvos darbo rinkos situaciją ir valstybės politiką šioje srityje, išsiaiškinti Lietuvos pastangas siekiant prisitaikyti prie Europos Sąjungos keliamų reikalavimų, identifikuoti kliūtis, trukdančias plėtrai. / Policy of Lithuanian labour market is analysed in the present work. Labour market is one of the main markets of the economic system. It is also a social phenomenon influencing the main factors of social development - the standard of life, employment, education, employment possibilities, and wages. 2004 was very important and significant for Lithuania and the policy of the labour market realised by it. Upon entering of the European Union we became actual participators of the European employment strategy realisation and its open coordination process. The purpose of this work is to sum up the Lithuanian labour market situation of the recent years and country policy in this direction, to ascertain endeavour made by Lithuania seeking to adapt to the requirements raised by the European Union as well as to identify obstacles that keep down the development. In this work is reviewed labour market and labour market policy by theoretical aspects. That become the basis upon analysing the labour market management system in the case of Lithuania. The main country labour institutions are singled out in the research as well as active and passive measures of the labour market policy prepared and realised by these institutions together with their efficiency. Evaluation of legitimate basis regulating Lithuanian labour market and the strategy of the European Union is performed. Lithuanian labour market, its development tendencies and influencing factors are analysed. Situation of individual... [to full text]

Magistro darbo objektas – žiniasklaidos laisvių ir žmogaus teisių suderinimo problema informacinėje visuomenėje. Darbo tikslas – apibrėžti ir įvardinti pagrindinius veiksnius, sudarančius prielaidas informacijos sklaidai ir jos ribojimui informacinėje visuomenėje. Pagrindiniai darbo uždaviniai – parodyti, kaip žiniasklaida įgyvendina spaudos laisvės principą informacinės visuomenės sąlygomis; nusakyti veiksnius, varžančius informacijos laisvę; atskleisti jos kontrolės mechanizmą; analizuoti priežastis, sudarančias spaudos laisvės ir jos kontrolės problemą. Naudojantis lyginamosios analizės metodu prieita prie išvados, kad šiuolaikinio pasaulio vystymuisi lemiamą įtaką daro informacija, susikuria informacinės visuomenės sąvoka. Globalizacijos kontekste įvyksta žiniasklaidos sistemų konvergencija. Ji nusakoma technologiniu, ekonominiu, profesiniu, erdviniu bei kultūriniu kriterijais. Žiniasklaidos veiklą ir turinį apsprendžia rinkos ekonomikos dėsniai. Žurnalistikos misiją vis daugiau nustumia į šoną komerciniai visuomenės informavimo interesai. Demokratiniame pasaulyje žiniasklaida yra laisva nuo politinės cenzūros, tačiau jos veiklą kontroliuoja verslo korporacijos. Keičiasi žurnalistikos vertybinės orientacijos, žurnalistika iš pilietinės virsta „rinkos žurnalistika“. Magistro darbas gali būti naudingas žurnalistiką tiriantiems mokslininkams, žurnalistikos disciplinų dėstytojams, žurnalistams ir studentams. / In our days information makes a big influence to all world changes. Globalistion helps media to provide with information all spheres of human life. In civilized world free market plays the main role. Media has become a kind of business, too. That means there are significant transformation in media content. Being a part of business, press and audiovisual companys propagates much distructive information, which affects human rights. There are discussed in this article about the influence of political and economical groups for the media. There is analyzed the ways how society can be protected from destructive information. Prohibitation and limitation can be useful to block free circulation of information. It could be possible to limit violation by the law and pressmen self-regulation mechanisme.

Pagrindinis visuomenės informavimo priemonių tikslas, misija – būti informacijos kanalu, tarnaujančiu visuomenei, suponuoja svarbiausius žiniasklaidos principus, vertybes. Visuomenės informavimo įstatymas, žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, žurnalistikos teoretikai ir kritikai svarbiausiomis žiniasklaidos vertybėmis įvardija: žodžio, kūrybos ir sąžinės laisvę, pliuralizmą, nepriklausomybę, objektyvumą, tikslumą, informacijos išsamumą teisingumą, sąžiningumą, pagarbą žmogui ir visuomenei, asmeninę atsakomybę, savireguliaciją, toleranciją, nuomonių įvairovę. Toks idealistinis požiūris į visuomenės informavimo priemones turėtų būti pateisintas ir tapti žiniasklaidos egzistavimo priežastimi. Žiniasklaidos rinka yra verslo sritis, reikalaujanti ypatingo reguliavimo, nes visuomenės informavimo priemonės egzistuoja ne tik ekonominiame lygmenyje – jos vykdo ir tam tikrą misiją visuomenėje. Bendrieji konkurenciją reglamentuojantys teisiniai aktai neaprėpia visų žiniasklaidos rinkos niuansų. Kai kurie teisiniai aktai, būdami tik rekomendacinio pobūdžio, negali užtikrinti žiniasklaidos nepriklausomybės ir pliuralizmo, sėkmingo pilietinės žiniasklaidos egzistavimo. Demokratinėje šalyje viešąją informaciją skleidžiančios visuomenės informavimo priemonės privalo atskleisti visuomenei tam tikrus duomenis apie viešosios informacijos rengėjų ir platintojų savininkus, jų komercinius interesus, politinę orientaciją ir pan. Šios viešumo ir skaidrumo reikalaujančios nuostatos yra būtinos... [toliau žr. visą tekstą] / The key purpose and mission of mass media is to be the channel of information serving the society, and it presupposes the most important principles and values of media. The law of mass media, ethic code of journalists and publishers, theorists and critics of journalism claim that the primary values of media are freedom of speech, creativity, and conscience, pluralism, independence, objectivity, accuracy, information comprehensiveness and correctness, honesty, respect for an individual and society, personal responsibility, self-regulation, tolerance, and variety of opinions. Such an idealistic view to mass media should be given credit and become the reason of the very existence of media. Media market is a business field needed of particular regulation because mass media not only exists in the economic level but performs a certain mission within the society as well. General legal acts regulating the competition do not cover all the aspects of media. Some legal acts being only of recommendatory base cannot ensure neither the independence and pluralism of media nor successful existence of public media. In a democratic country mass media providing public information must reveal to the public certain data about the owners of public information providers and spreaders, their commercial interests, political orientation, and etc. These provisions requiring publicity and transparency are necessary in order to ensure pluralism of opinions and prevent monopolism and manipulations in the... [to full text]

Pastarąjį dešimtmetį dėl vis didėjančio globalizacijos tempo vienu iš aktualiausių debatų ekonomikos srityje tapo konkurencingumas. Jis dažnai siejamas su valstybių ekonominio potencialo vystymu, kurį įtakoja ne tik atskiros ekonomikos šakos ar įmonės, tačiau ir valstybinis sektorius, pasitelkdamas reguliacinę politiką. Ji sukuria tam tikrą veikimo rėmą – nustato privačių veikėjų elgesio taisykles, ir tokiu būdu įtakoja atskirų rinkų, tokių kaip prekių, kapitalo, darbo jėgos funkcionavimą bei patrauklumą. Siekiant įvertinti, palyginti valstybių konkurencingumą bei atitinkamai jas pozicionuoti, tarptautinės organizacijos (Pasaulio Bankas; Pasaulio ekonomikos forumas) bei ekspertai, remdamiesi tam tikrais kriterijais, kasmet teikia palyginamojo pobūdžio konkurencingumo studijas. Pavyzdžiui, 2006 m. rugsėjo mėnesį paskelbtais Doing Bussiness vertinimais Lietuva užima 16 vietą pagal palankumą užsiimti verslu. Tačiau pagal vieną iš šio minėto rodiklio aspektų – darbo rinkos reguliavimą – Lietuva teužima tik 119 vietą iš 175. Pagrindinis šio darbo tikslas – identifikuoti Lietuvos darbo rinkos reguliavimo modelį ir jo poveikį šalies konkurencingumui, atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos šalių darbo rinkos reguliavimo praktiką. / One of the most important issues concerning economic performance debated in recent years is competitiveness. It is often being associated with the development of countries economical potential, influenced not only by the different economical branches or enterprises, but also by public sector, which is empowered with regulatory policy. This policy is meant to create a certain framework for actions – by setting the rules for the behaviour of private actors, thus influencing the functioning and attractiveness of different kind of markets (goods; capital; labour force). Each year such economic and social research giants as The World Bank, The World Economic Forum announce “the leaders and the loser” of economic potential and attractiveness. For example, based on the “Doing Business” (2006) assessment Lithuanian ranks as a 16th country as regards the ease of doing business. However based on one of the detailed indicators – employing workers - Lithuania ranks only as a 119th country out of 175 countries. The main aim of this work - to identify Lithuanian labour market regulation model and its influence regarding country’s competitiveness, based on the practice of European Union labour market regulation models. It is also aimed to determine whether Lithuanian labour market regulation model and the level of its flexibility facilitate the strengthening of Lithuania’s competitiveness, i.e. how much it is prepared to cope with the challenges of ageing labour force, emigration; or to... [to full text]