The study aim was to evaluate the risk factors, clinical components, diagnostic criteria of the metabolic syndrome (MS) and to estimate its relationship with neuropsychiatric disorders. This is the first study in Lithuania in which were examined the relationship between neuropsychiatric disorders (major depression, dysthymia, suicidality, posttraumatic stress disorder, generalized anxiety disorder) and the MS in randomized population based adult sample. Were evaluated relationship between demographic characteristics and MS rate, were elucidated prevalent risk factors and clinical components and evaluated ability of MS diagnostic criteria to identify subjects with insulin resistance. It was established, that MS was more frequent in women, in elderly and in unemployed subjects; more prevalent components – arterial hypertension and central obesity; the central obesity, hypertension, hyperglycemia and microalbuminuria were established more prevalent in the elderly; the odds to have MS increases with higher stage of carbohydrate disorder; the type 2 diabetes mellitus in family history and obesity increases odds to have the MS; the usage criteria of the World Health Organisation or International Diabetes Federation for diagnostic of MS provides significant more odds to identify subjects with insulin resistance; the significant relationship were assessed between the MS and these neuropsychiatric disorders: major depression, suicidality and posttraumatic stress disorder.

Šio tyrimo tikslas moderniais spektrometrijos tyrimo metodais nustačius inkstų akmenų cheminę sudėtį ir ištyrus metabolinio sindromo klinikinius ir laboratorinius rodiklius, nustatyti ir įvertinti priežastinį ryšį tarp šlapimo takų akmenligės ir metabolinio sindromo. Tyrime dalyvavo trisdešimt keturi 40-75 metų amžiaus vyrai. Tiriamiesiems pagal klinikinius ir laboratorinius kriterijus buvo diagnozuotas metabolinis sindromas. Sprendimas dėl metabolinio sindromo kriterijų rėmėsi naujausiomis Amerikos širdies asociacijos (AHA) ir Nacionalinio širdies, plaučių ir kraujo instituto (NHLBI) rekomendacijomis, kurios taiko ATP III (Nacionalinės cholesterolio mokymo programos (NCEP) suaugusiųjų gydymo grupės III) kriterijus, išskyrus nedidelius pakeitimus (2 lentelė). Šis sprendimas grindžiamas išvada, kad ATP III kriterijai yra paprasti naudoti klinikinėje praktikoje ir neakcentuoja vienos metabolinio sindromo priežasties. Tyrime dalyvavusiems vyrams buvo pamatuotas ūgis, svoris, liemens apimtis, apskaičiuotas kūno masės indeksas, pamatuotas arterinis kraujo spaudimas. Turinčiais normalų kūno svorį buvo laikomi tie, kurių KMI siekė 19,0&#8722;25,0 (kg)/ūgis (m2). Pacientai, kurių KMI siekė 25,1&#8722;30,0 (kg)/ūgis (m2), buvo laikomi turinčiais antsvorį, 30,1&#8722;35,0 (kg)/ūgis (m2) – turintys I laipsnio nutukimą, 35,1&#8722;40,0 (kg)/ūgis (m2) – II laipsnio nutukimą, 40 (kg)/ūgis (m2) ir daugiau – III laipsnio nutukimą. Buvo atlikti kraujo ir šlapimo tyrimai. Šlapimo takų akmenys... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of this study was to use modern Fourier infrared spectroscopy to analyze the chemical kidney stones composition in patients with metabolic syndrome and to investigate the relationship between metabolic syndrome and kidney stone disease. The study included 34 patients. Metabolic syndrome was defined to the criteria of the AHA/NHLB (American Heart Association/ National Heart, Lung and Blood Institute). Subjects satisfying 3 or more of the following criteria were defined as having metabolic syndrome: central obesity with a waist circumference >102 cm for males; triglyceride &#8805;1,7 mmol/l; high-density lipoprotein (HDL) cholesterol &#8804;0,9 mmol/l for males; blood pressure &#8805;130/85 mmHg, and fasting glucose &#8805;5,6 mmol/l. The weight, height, waist circumference, and systolic and diastolic blood pressure of patients were measured. Body mass index (BMI) was calculated as body weight (in kilograms) divided by the square of height (in meters). The patients were classified as having normal weight, when BMI&#8804;25, overweight, when 25<BMI &#8804;30, obese BMI>30. Biochemical blood and urine tests were performed. Concentrations of total cholesterol, triglycerides, HDL cholesterol, LDL cholesterol, glucose, parathormone, uric acid in blood, urinary calcium, uric acid, and pH were analyzed. The compositions of the stones were analyzed by Fourier transform infrared (FTIR) spectroscopy. Differences between groups were tested for significance using t-test... [to full text]

Sjogreno sindromas, arba autoimuninis epitelitas, – tai neaiškios kilmės lėtinė autoimuninė liga, pažeidžianti egzokrinines liaukas ir dažniausiai pasireiškianti „sausuoju keratokonjunktyvitu” ir kserostomija. Šis sindromas pasižymi plačia klinikine raiška, apimančia tiek ir autoimuninę egzokrinopatiją, tiek ir sisteminį organizmo pažeidimą (pvz., kraujagyslių, plaučių, inkstų). Manoma, kad pagrindinis pirminio Sjogreno sindromo patologinis veiksnys yra padidėjusi epitelinių ląstelių apoptozė, kuri skatina egzokrininių liaukų infiltraciją limfocitais ir autoantikūnų gamybą. Darbo tikslas – ištirti sergančiųjų Sjogreno sindromu T limfocitų subpopuliacijų kiekybinius pokyčius. Limfocitų identifikavimui naudotas tėkmės citometrijos metodas. Tiriamąją grupę sudarė devyni asmenys, 2011 m. dėl sausumo sindromo besikreipusių į Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikas (VULSK). Tiriamojoje grupėje buvo devynios moterys, kurių amžiaus vidurkis 48 m. ± 16,4 (min 20 m., max 67 m.). Sergančios pirminiu Sjogreno sindromu (n=5, amžiaus vidurkis 45,2 m. ± 15,96, min 20 m., max 61 m.) ir neautoimuninės kilmės sausumo sindromu (n=4, amžiaus vidurkis 51,75 m. ± 18,5, min 25 m., max 67 m.) ligonės nustatytos VULSK gydytojų, pagal Amerikos ir Europos bendro sutarimo Sjogreno sindromo klasifikacijos kriterijus ir taisykles. Gauti grupių duomenys buvo palyginti tarpusavyje. Nustatyta tendencija, kad sergančiųjų pirminiu Sjogreno sindromu periferiniame kraujyje mažėja NK ląstelių... [toliau žr. visą tekstą] / Sjögren’s syndrome is a chronic autoimmune disease associated with variable degree of lymphocytic infiltration of salivary and lacrimal glands, broad clinical manifestations and approximately 5% of patients developming lymphoma. The most prevalent symptom in patients with Sjögren’s syndrome is diminished lacrimal and salivary gland function, xerostomia, kerotoconjunctivitis sicca and parotid gland enlargement. Changes in blood lymphocyte subsets not only mirror alterations in other tissues and organs, but might also provide information about involvement of the immune system in the pathogenesis of Sjögren’s syndrome. Evaluation of phenotypic changes of peripheral blood lymphocytes can be useful in monitoring and treatment of the disease. The aim of this study was to evaluate the quantitative changes in peripheral blood T lymphocyte subsets in patients with Sjögren’s syndrome. Patients and Methods: T lymphocyte subsets in peripheral blood of 5 patients with Sjögren’s syndrome were determined using flow cytometry and compared with the group of 4 control subjects. All patients and control subjects were female. The mean age of patients with Sjögren’s syndrome was 45,2 years, range 20 – 61 years. The mean age of subjects of the control was 51,8 years, range 25 – 67 years. A trend for the decrease in percentage of NK cells in peripheral blood was determined in patients with primary Sjögren’s syndrome. Little change was found in percentages of T and B lymphocytes. The detailed... [to full text]

Daugeliui žmonių vaikai yra ne tik didžiausia gyvenimo palaima, bet ir rimčiausias iššūkis. Šioje grupėje ypač išsiskiria negebantys sutelkti dėmesio, judrūs, impulsyvūs vaikai. Kuo labiau padidėjęs vaiko aktyvumas ir impulsyvumas, tuo dažniau jam kyla psichosocialinės adaptacijos sunkumų, ypač vaikų kolektyve. Sutrikusio elgesio, nedėmesingų, impulsyvų vaikų socializacija mokykloje yra svarbi ir sudėtinga pedagoginė problema, kartu tai vienas iš dažniausiai pasitaikančių elgesio ir socialinės raidos sutrikimų tarp vaikų. Išanalizuotoje literatūroje radau, kad visuomenėje yra nuo 3 iki 10 procentų vaikų turinčių hiperkinezinį sindromą. Tirtose mokyklose buvo nustatyta 8% vaikų, turinčių hiperkinezinį sindromą. Nemažas procentas yra impulsyvių, nedėmesingų, neklusnų vaikų. Mokinių, turinčių hiperkinezinį sindromą, tėvai ne visada supranta šio sutrikimo esmę ir dažnai nereaguoja į vaiko hiperaktyvumą, dėmesio stoką ir impulsyvumą. Dauguma vaikų tirtose mokyklose negali pakankamai ilgai susikaupti dėmesį ruošiant pamokas. Tokiems vaikams ne tik sunku paruošti pamokas, bet ir mokytis mokykloje, atlikti tam tikrą veiklą.. Pradinių klasių mokytojai negeba naudotis teisingumu dirbdami su tokiais mokiniais, turinčiais hiperkinezinį sindromą: pernelyg retai vaikas iš anksto supažindinamas su tinkamo elgesio taisyklėmis, retai jam deferencijojamos ir dozuojamos užduotis, vaikas pernelyg retai gauna teigiamą įvertinimą. Mokyklose nėra specialiųjų pedagogu, niekas neužsiima vaiko... [toliau žr. visą tekstą] / Problem. Socialisation of primary school pupils with hyperkinetic syndrome. The object of research. Primary school pupils with hyperkinetic syndrome. The aim of research. Analyse the peculiarities and problems of socialisation of Polish primary school pupils with hyperkinetic syndrome. Objectives: 1. To give general characteristics of children with hyperkinetic syndrome. 2. To reveal the problems of Polish – speaking children with hyperkinetic syndrome and suggest some ways to their solution. 3. To define the role of an educator in helping the children with hyperkinetic syndrome. Most people`s children are not only the greatest blessing but also the most serious challenge. This group includes excessively active and impulsive children with attention – deficit. The more active and impulsive are children, the more often they have psychosocial adaptation difficulties, especially in a children`s group. Socialisation of inattentive, impulsive school children with disruptive behaviour is an important and complicated pedagogical problem. Moreover, it is one of the most often disorders of behaviour and social development in children. Having analysed some literary resources, I have found out that in some western countries, as well as in the USA, there are 3 to 10 per cent of children with hyperkinetic syndrome. Such statistical researches have not been conducted in Lithuania. The research which I have conducted can`t be considered to... [to full text]

The aim of the study: by historical and prospective cohort studies to investigate the validity of postconcussion syndrome as a useful clinical entity in adults. The objectives of the study: 1. To determine the prevalence and degree of headache, dizziness and cognitive dysfunction as well as headache diagnoses after concussion and in controls with minor non-head injuries 2-3 years after the trauma and to make a comparison of these symptoms in both groups. 2. To evaluate the degree of all other symptoms attributed to the postconcussion syndrome 2-3 years after concussion and to compare it with the degree of the same symptoms experienced by controls. 3. To determine the prevalence and duration of acute posttraumatic headache. 4. To determine the prevalence and degree of symptoms of the postconcussion syndrome after concussion and in controls 3 months and 1 year after the trauma and to make a comparison of these symptoms in both groups. 5. To compare the severity of symptoms 1 year after the trauma between concussion patients and controls in relation to marital status and education. 6. To evaluate the influence of duration of unconsciousness and anterograde amnesia on the severity of headache and cognitive dysfunction. The present study was unable to confirm the concept of the postconcussion syndrome as a useful diagnostic entity. The postconcussion syndrome has therefore little validity.

Darbo tikslas Ištirti mažų pagal nėštumo trukmę vaikų postnatalinį augimo pobūdį, hormonų profilį bei nustatyti prenatalinius ir ankstyvuosius postnatalinius veiksnius įtakojančius vaikų augimą ir metabolinius pokyčius iki brendimo Darbo uždaviniai 1. Ištirti mažų pagal nėštumo trukmę vaikų postnatalinio augimo pobūdį pirmaisiais 6 gyvenimo metais, lyginant juos su to paties amžiaus vaikais, gimusiais atitinkančio nėštumo trukmei svorio ir ūgio. 2. Įvertinti tėvų ir naujagimių antropometrinių rodiklių bei hormonų profilio gimimo metu įtaką mažų pagal nėštumo trukmę vaikų augimui nuo gimimo iki 6 metų. 3. 6 metų mažiems ir atitinkantiems nėštumo trukmę vaikams ištirti hormonų profilį (insulinoidinį augimo faktorių–I (IGF–I), IGF–I surišantį baltymą–3 (IGFBP–3) leptiną, adiponektiną), jautrumą insulinui bei lipidų profilį. 4. Nustatyti gimimo svorio ir ankstyvojo postnatalinio augimo įtaką vaikų nutukimo, atsparumo insulinui bei dislipidemijos rizikai iki brendimo. Mažiems pagal nėštumo trukmę vaikams anksti nustatyti pradiniai metaboliniai pakitimai (sumažėjęs jautrumas insulinui, padidėjęs leptino ir sumažėjęs adiponektino kiekis, dislipidemijos požymiai, gliukozės tolerancijos sutrikimas), žemaūgiškumas, polinkis nutukimui gali suteikti savalaikę informaciją bei galimybę pritaikyti ankstyvas profilaktines priemones nutukimui bei 2 tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymui vyresniame amžiuje. / Aim The present study aims to explore the postnatal growth pattern and hormonal profile in small for gestational age children and to identify prenatal and early postnatal risk factors of short stature and postnatal metabolic changes in early prepubertal age. Objectives: 1. To explore the postnatal growth pattern of children born small for gestational age during the first six years of life in comparison with children of appropriate for gestational age birth size. 2. To evaluate the impact of parental axiology, neonatal anthropometry and hormonal status at birth on the early postnatal growth of small for gestational age children. 3. To investigate hormonal profile (insulin like growth factor-1, insulin like growth factor binding protein-3, adiponectin and leptin), insulin sensitivity and lipid profile in six-year-old small and appropriate for gestational age children. 4. To evaluate the influence of birth size and postnatal growth pattern on the risk of obesity, insulin resistance and dyslipidemia in small for gestational age children during the late prepubertal period.

Tyrimo tikslas – įvertinti širdies nepakankamumo įtaką pacientų, sergančių ūminiu koronariniu sindromu, gyvenimo kokybei. Tyrimo uždaviniai. Nustatyti, kaip atskiri širdies nepakankamumo simptomai (silpnumas ar dusulys, nerimas ar depresija), jų pasikartojimo dažnis ir sunkumo laipsnis įtakoja skirtingų širdies nepakankamumo funkcinių klasių pacientų gyvenimo kokybę. Palyginti skirtingų širdies nepakankamumo funkcinių klasių pacientų gebėjimą susidoroti su kasdienine veikla. Nustatyti, kaip širdies nepakankamumo sunkumo laipsnis įtakoja pacientų, sergančių ūminiu koronariniu sindromu, gyvenimo kokybę. Patikrinti pacientų žinias apie esamą ligą. Pateikti praktines rekomendacijas, kaip efektyviau panaudoti gyvenimo kokybės įvertinimo klausimynus kasdieninėje praktikoje kiekvienam pacientui, sergančiam širdies nepakankamumu, siekiant pagerinti pacientų gyvenimo kokybę. Tyrimo populiacija. VšĮ VU ligoninėje Santariškių klinikos gydyti 109 pacientai, sergantys ūminiu koronariniu sindromu ir širdies nepakankamumu. Tyrimo metodai. Tiriamąjį darbą sudarė anketavimas, naudojant standartizuotus „Minesotos gyvenimo sergant širdies nepakankamumu“ bei Kanzaso kardiomiopatijos klausimynus, medicininių dokumentų ir tyrimo rezultatų analizė. Statistinė analizė atlikta naudojant „Microsoft Office Excel 2003“ ir SPSS 16.0 (version for Windows) statistinę programą. Darbo rezultatai ir išvados. Širdies nepakankamumo sunkumo laipsnis buvo įvertintas pagal Niujorko širdies asociacijos (NYHA)... [toliau žr. visą tekstą] / Keywords: coronary heart disease, acute coronary syndrome, heart failure, quality of life. Purpose of the research: to appraise the influence of heart failure on the quality of life of patients with acute coronary syndrome. Objectives of the research: to determine how separate symptoms of heart failure (weakness or dyspnea, anxiety or depression), the frequency of repetition and the severity of symptoms affect the quality of life of patients differing from the point of view of the functional class of heart failure. To compare the ability to cope with everyday living tasks by patients differing in terms of the functional class of heart failure. To determine how the severity of heart failure influences the quality of life in patients with acute coronary syndrome. To check patients' knowledge about the relevant illness. To offer practical recommendations for the efficient application of life quality survey questionnaires in everyday practice of each patient with of heart failure for the purpose of improving the quality of life of patients. Population under the research: 109 patiens with acute coronary sindrome and heart failure receiving medical treatment at Vilnius University Hospital Santariškių Clinics. Methods of the research. Research consisted of a questionnaire-based survey carried out on the grounds of Minnesota Living With Heart failure and Kansas City Cardiomyopathy questionnaires as well as of the analysis of medical records and test results. Statistical anglysis was... [to full text]

Disertacijoje tyrinėjami moterų antropometriniai ir medžiagų apykaitos pokyčiai nėštumo metu ir praėjus 20 metų po gimdymo. Pagrindinis darbo tikslas – įvertinti moterų antropometrinius ir medžiagų apykaitos pokyčius, įvykusius per 20 metų bei įvertinti metabolinio sindromo ilgalaikės rizikos sąsajos su moterų kūno sandaros ir medžiagų apykaitos pokyčiais, įvykusiais dar buvusių nėštumų metu. Tyrimo rezultatai parodė, kad per 20 metų tiriamosioms vystosi nepalankus kūno sandaros pokyčiai (kūno masės, KMI padidėjimas, riebalinio audinio centralizacijos tendencija) ir medžiagų apykaitos pokyčiai (proaterogeninio pobūdžio dislipidemiją, padidėjusia serumo gliukozės koncentracija bei padidėjęs atsparumas insulinui). Tyrimas taip pat atskleidė ankstyvuosius kūno sandaros skirtumus tarp sveikųjų ir metaboliniu sindromu sergančiųjų moterų. Pasiūlyti du antropometriniai rodikliai, kurie galėtų padėti prognozuoti ilgalaikę metabolinio sindromo išsivystymo riziką - santykinis žasto trigalvio raumens klostės pokytis ir absoliučiojo pasyviosios kūno masės prieaugio nėštumo laikotarpiu santykis su naujagimio gimimo mase. Be to, tyrime įvertintas kraujo serumo adipokinų koncentracijos ir jų išvestinių rodiklių ryšys su moterų fiziologinėmis ir patologinėmis būklėmis. / This work research is the longest known research of observing the body structure and metabolic changes in women during pregnancy and 20 years after it. Tasks of work – to assess the changes in the anthropometric and metabolic parameters in women within twenty years; to assess the relations of a long-term risk of metabolic syndrome with the body composition and metabolic changes in women had happened during their previous pregnancies. The research data show unfavourable long-term changes in the women’s body structure parameters (body mass and BMI increased, adipose tissue centralization was determined) and metabolic parameters (a proatherogenic dyslipidaemia, the glucose concentration increased and resistance of insulin increased). The work data show the first body markers were already detected during pregnancy for the women who had the metabolic syndrome at the end of the research. We found two anthropometric indicators which could help to prognosticate a long-time risk of the development of metabolic syndrome the relative change in the triceps skin fold and the ratio between the absolute growth in the passive body mass during pregnancy and the neonate’s birth mass. Besides, the research assessed the relation of the adipokines profile parameters with physiological and pathological conditions in women.

This work research is the longest known research of observing the body structure and metabolic changes in women during pregnancy and 20 years after it. Tasks of work – to assess the changes in the anthropometric and metabolic parameters in women within twenty years; to assess the relations of a long-term risk of metabolic syndrome with the body composition and metabolic changes in women had happened during their previous pregnancies. The research data show unfavourable long-term changes in the women’s body structure parameters (body mass and BMI increased, adipose tissue centralization was determined) and metabolic parameters (a proatherogenic dyslipidaemia, the glucose concentration increased and resistance of insulin increased). The work data show the first body markers were already detected during pregnancy for the women who had the metabolic syndrome at the end of the research. We found two anthropometric indicators which could help to prognosticate a long-time risk of the development of metabolic syndrome the relative change in the triceps skin fold and the ratio between the absolute growth in the passive body mass during pregnancy and the neonate’s birth mass. Besides, the research assessed the relation of the adipokines profile parameters with physiological and pathological conditions in women. / Disertacijoje tyrinėjami moterų antropometriniai ir medžiagų apykaitos pokyčiai nėštumo metu ir praėjus 20 metų po gimdymo. Pagrindinis darbo tikslas – įvertinti moterų antropometrinius ir medžiagų apykaitos pokyčius, įvykusius per 20 metų bei įvertinti metabolinio sindromo ilgalaikės rizikos sąsajos su moterų kūno sandaros ir medžiagų apykaitos pokyčiais, įvykusiais dar buvusių nėštumų metu. Tyrimo rezultatai parodė, kad per 20 metų tiriamosioms vystosi nepalankus kūno sandaros pokyčiai (kūno masės, KMI padidėjimas, riebalinio audinio centralizacijos tendencija) ir medžiagų apykaitos pokyčiai (proaterogeninio pobūdžio dislipidemiją, padidėjusia serumo gliukozės koncentracija bei padidėjęs atsparumas insulinui). Tyrimas taip pat atskleidė ankstyvuosius kūno sandaros skirtumus tarp sveikųjų ir metaboliniu sindromu sergančiųjų moterų. Pasiūlyti du antropometriniai rodikliai, kurie galėtų padėti prognozuoti ilgalaikę metabolinio sindromo išsivystymo riziką - santykinis žasto trigalvio raumens klostės pokytis ir absoliučiojo pasyviosios kūno masės prieaugio nėštumo laikotarpiu santykis su naujagimio gimimo mase. Be to, tyrime įvertintas kraujo serumo adipokinų koncentracijos ir jų išvestinių rodiklių ryšys su moterų fiziologinėmis ir patologinėmis būklėmis.

Perdegimo sindromas akivaizdžiausiai pastebimas socialinių darbuotojų tarpe ir yra viena aktualiausių problemų. Lietuvoje trūksta tyrimų, kurie nagrinėtų socialinio darbo kontekstus, kuriuose formuojasi socialinių darbuotojų profesinio perdegimo prielaidos ir tyrimų, kurie nustatytų socialinių darbuotojų naudojamas profesinio perdegimo įveikos strategijas, kurių pagalba darbuotojai sėkmingai įveikia profesinį perdegimą. / The burnout syndrome is most distinctly observed among social workers. This syndrome causes fatigue, lethargy, mental and emotional exhaustion, frustration, conflicts with clients and colleagues. There is lack of studies and research in Lithuania about social work burnout syndrome and the contexts in which we could find new coping strategies.