Bakalauro darbe analizuojamas perdegimo sindromo apraiškos socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos įstaigose, profesinėje veikloje pagal tris dimenisijas: depersonalizacija (neigiamas, abejingas, ciniškas požiūris į darbą, bendradarbius, ugdytinius), emocinis išsekimas - (fizinių bei emocinių resursų išeikvojimas, persidirbimo jausmas) ir asmeninių profesinių siekių redukcija (žmogaus bejėgiškumas, neigiamas savęs ir savo darbo vertinimas). Darbo tikslas - išanalizuoti vaikų globos įstaigųų socialinių pedagogų patiriamo perdegimo sindromo apraiškas profesinėje veikloje. Tyrime dalyvavo 100 socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos įstaigose. Uždaro tipo klausimyno metodu tirta socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos įstaigose, perdegimo sindromo apraiškos profesinėje veikloje, remiantis dimensijomis (depersonalizacija, emocinis išsekimas, sumažėję asmeniai laimėjimai) išskirti aspektai: darbo pobūdis, stresas darbe, darbo santykiai su kolegomis ir ugdytiniais, savęs vertinimas profesinėje veikloje, darbo sąlygos. Depersonalizacijos srities klausimai apima kolegų ir ugdytinių santykius, emocinio išsekimo sritis apima darbo pobūdį ir emocinę būseną darbo metu, o asmeninių profesinių siekių redukcija apima savęs vertinimą ir darbo sąlygas. Analizuojant tyrimo duomenis, bandyta įvertinti socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos namuose, perdegimo sindromo apraiškas profesinėje veikloje. Tyrimu nustatyta, jog gana sudėtingas socialinių pedagogų darbo pobūdis... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor's paper analyzes the social manifestations of burnout syndrome social pedagogue working in orphanages, according to the three professional dimentions: depersonalization (negative, indifferent, cynical attitude towards work, colleagues, and learners), emotional exhaustion (physical and emotional exhaustion of resources) and decreased professional accomplishment (human helplessness, negative self-evaluation and his job). The aim is to examine how the burnout syndrome is experienced by the teachers in children's social care homes. The study included 100 social pedagogues working in child care centers. Closed-ended questionnaire method was used. The volunteers were social pedagogues working in child care facilities who experience the burnout syndrome manifestations of the occupation. The principles of the basis of dimensions (depersonalization, emotional exhaustion, reduced the achievements of a person) were used to distinguish aspects: depersonalization, field questions from colleagues and pupils included relationships, emotional exhaustion areas included the nature and emotional condition at work, personal and professional goals included the reduction of self-evaluation, and working conditions. The analysis of the data was to try to assess the social educators, working in orphanage and assess manifestations of burnout syndrome in working life. The study found that relatively complex social nature of teachers' work (work intensity, complexity and... [to full text]

193 consecutive patients older than 75 years with ACS were included in the study. Clinical process characteristics of acute coronary syndrome in elderly patients have been assessed in this study; the relation between patient survival and clinical process characteristics as well as treatment methods has been established. For this purpose the survival of elderly patients with acute coronary syndrome and, also, the frequency of MACE (major adverse cardiovascular events) during the 3 years after acute coronary syndrome has been analysed. The assessment of the patient group homogeneity according to the age group, acute coronary syndrome forms and GRACE risk has been performed. The analysis and comparison of the patients who received and those who did not receive invasive treatment, as well as the characteristics of their acute coronary syndrome clinical progress and outcomes have been presented in this study. The links between the patient survival and the factors of patient history, clinical progress and treatment have been established. The comparison of the patients with acute coronary syndrome who survived with the ones who did not survive based on the various factors of their history, clinical progress and treatment subject to the invasive or conservative treatment received has been provided. Thus, the study searched for the factors having various impacts on the patients survival depending on the treatment – invasive or conservative – received. / Tirti pasirinktiniai 193 pacientai, gydyti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Tyrime buvo nagrinėjami vyresnio amžiaus pacientų ūminio koronarinio sindromo klinikinės eigos ypatumai, ligonių išgyvenamumo ryšys su klinikinės eigos ypatumais bei gydymo būdais. Tuo tikslu buvo išanalizuotas vyresnio amžiaus pacientų, patyrusių ūminį koronarinį sindromą, išgyvenamumas bei didžiųjų nepageidaujamų kardiovaskulinių įvykių dažnis per 3 metus nuo ūminio koronarinio sindromo pasireiškimo pradžios. Buvo įvertintas pacientų grupių homogeniškumas pagal amžiaus grupes, ūminio koronarinio sindromo formas bei GRACE riziką. Buvo palyginti pacientų, kuriems taikytas ir netaikytas invazinis gydymas, ūminio koronarinio sindromo klinikinės eigos bei išeičių ypatumai. Tyrime buvo įvertintos išgyvenamumo sąsajos su pacientų anamnezės, klinikinės eigos bei gydymo veiksniais, taip pat bei palyginti išgyvenę ir neišgyvenę pacientai, patyrę ūminį koronarinį sindromą pagal anamnezės, klinikinės eigos bei gydymo veiksnius priklausomai nuo invazinio ar neinvazinio gydymo taikymo. Tokiu būdu buvo ieškoma veiksnių, kurie skirtingai reikšmingi pacientų, gydytų invaziniu ir neinvaziniu būdu, išgyvenamumui.

Tirti pasirinktiniai 193 pacientai, gydyti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Tyrime buvo nagrinėjami vyresnio amžiaus pacientų ūminio koronarinio sindromo klinikinės eigos ypatumai, ligonių išgyvenamumo ryšys su klinikinės eigos ypatumais bei gydymo būdais. Tuo tikslu buvo išanalizuotas vyresnio amžiaus pacientų, patyrusių ūminį koronarinį sindromą, išgyvenamumas bei didžiųjų nepageidaujamų kardiovaskulinių įvykių dažnis per 3 metus nuo ūminio koronarinio sindromo pasireiškimo pradžios. Buvo įvertintas pacientų grupių homogeniškumas pagal amžiaus grupes, ūminio koronarinio sindromo formas bei GRACE riziką. Buvo palyginti pacientų, kuriems taikytas ir netaikytas invazinis gydymas, ūminio koronarinio sindromo klinikinės eigos bei išeičių ypatumai. Tyrime buvo įvertintos išgyvenamumo sąsajos su pacientų anamnezės, klinikinės eigos bei gydymo veiksniais, taip pat bei palyginti išgyvenę ir neišgyvenę pacientai, patyrę ūminį koronarinį sindromą pagal anamnezės, klinikinės eigos bei gydymo veiksnius priklausomai nuo invazinio ar neinvazinio gydymo taikymo. Tokiu būdu buvo ieškoma veiksnių, kurie skirtingai reikšmingi pacientų, gydytų invaziniu ir neinvaziniu būdu, išgyvenamumui. / 193 consecutive patients older than 75 years with ACS were included in the study. Clinical process characteristics of acute coronary syndrome in elderly patients have been assessed in this study; the relation between patient survival and clinical process characteristics as well as treatment methods has been established. For this purpose the survival of elderly patients with acute coronary syndrome and, also, the frequency of MACE (major adverse cardiovascular events) during the 3 years after acute coronary syndrome has been analysed. The assessment of the patient group homogeneity according to the age group, acute coronary syndrome forms and GRACE risk has been performed. The analysis and comparison of the patients who received and those who did not receive invasive treatment, as well as the characteristics of their acute coronary syndrome clinical progress and outcomes have been presented in this study. The links between the patient survival and the factors of patient history, clinical progress and treatment have been established. The comparison of the patients with acute coronary syndrome who survived with the ones who did not survive based on the various factors of their history, clinical progress and treatment subject to the invasive or conservative treatment received has been provided. Thus, the study searched for the factors having various impacts on the patients survival depending on the treatment – invasive or conservative – received.

Darbe plačiau nagrinėjami perdegimo sindromo sampratos raida, socialinio darbuotojo perdegimą sąlygojantys veiksniai, ,,perdegimo“ prevencija ir būdai, kokia galima ,,perdegimo sindromo“ prevencija. Temos aktualumas ir naujumas Tyrimų gausa apie perdegimo sindromą rodo problemos egzistavimą ir paplitimą. Labai mažai atlikta tyrimų, kaip jaučiasi socialiniai darbuotojai, išgyvenantys perdegimo sindromą, kokios naudojamos įgalinimo strategijos. Analizuojama, kokią įtaką turi perdegimo sindromui darbo stažas, lytis, darbas skirtingose institucijose su skirtingos motyvacijos klientais. Nagrinėjami, kokie efektyviausi pagalbos būdai, kovojant su ,,perdegimo sindromu“. Tačiau nepakanka empirinių tyrimų, kuriuose būtų pateikiama kokybinė socialinių darbuotojų nuomonių apie perdegimo sindromą arba kaip jie išgyveno perdegimą analizės. Problema – neatsakingas socialinių darbuotojų požiūris į savo gyvenimo kokybę, sveikatą, netinkamas darbo ir poilsio laiko planavimas, dėl kurių išsivysto ilgai trunkantis ir pavojingas sveikatai perdegimo sindromas. Darbo tikslas – išanalizuoti profesinio perdegimo sindromo prevencijos galimybes socialiniame darbe. Darbo uždaviniai: Išanalizuoti perdegimo sindromo sampratos raidą; Išryškinti socialinio darbuotojo perdegimą sąlygojančius veiksnius; Pateikti perdegimo sindromo prevencines priemones ir įveikimo būdus bei strategijas; Ištirti profesinio perdegimo sindromo prevencijos prielaidas socialiniame darbe bei numatyti socialinių darbuotojų... [toliau žr. visą tekstą] / The paper work analyzed more with burnout syndrome concept development, social worker burnout influencing factors, burnout prevention and the possible ways of burnout syndrome prevention. Topicality and novelty. Research on the abundance of the burnout syndrome shows the existence and prevalence of the problem. Very little research done by social workers shows how they feel, experiences burnout syndrome, which strategy’s are used of empowerment. It analyzes what work experience, gender; work in different institutions with different motivation clients has the impact of burnout syndrome. It examines the most effective ways to help in the fight of the burnout syndrome. But, to provide qualitative views on social workers burnout syndrome or how they survive the burn analysis, there are not enough empirical studies. The problem - the irresponsible attitude of social workers in their quality of life, health, inadequate work and leisure time planning which develops long-lasting health hazard and the burnout syndrome. The aim is to analyze the prevention opportunities of the professional burnout syndrome in social work. The goals: To analyze the evolution of the concept of burnout syndrome; To highlight a social workers burnout influencing factors; To present preventive measures and ways of coping and strategies of burnout syndrome; To investigate the prevention of professional burnout syndrome assumptions in social work and to foresee the methods for defeating the professional... [to full text]

Alkoholinio vaisiaus sindromo sąvoka yra labai plati, ja apibūdinamas kūdikio ar vaiko negrįžtamų anomalijų rinkinys (Lombard et al., 2007). Sindromas pasireiškia motorinio, socialinio, pažintinio ir kalbos vystymosi sutrikimais (Steinhausen et al., 2003), todėl AVS sergantiems asmenims taikomas kompleksinis gydymas (Burd et al., 2003). Tyrimo objektas – alkoholiniu vaisiaus sindromu sergančių vaikų stambioji ir smulkioji motorika. Tyrimo problema – nėra aišku, kokia kineziterapijos ar fizinio aktyvumo forma tinkamiausia alkoholinį vaisiaus sindromą turintiems vaikams, kad gerėtų stambioji ir smulkioji motorika. Darbo tikslas – nustatyti kineziterapijos poveikį vaikų stambiajai ir smulkiajai motorikai esant alkoholiniam vaisiaus sindromui. Šiam tikslui pasiekti iškelti uždaviniai: 1) Įvertinti stambiosios motorikos rodiklius vaikams, turintiems alkoholinį vaisiaus sindromą, taikant bendralavinančius pratimus (kontrolinė grupė) ir judriuosius žaidimus (tiriamoji grupė) prieš ir po kineziterapijos. 2) Įvertinti smulkiosios motorikos rodiklius vaikams, turintiems alkoholinį vaisiaus sindromą, taikant bendralavinančius pratimus (kontrolinė grupė) ir judriuosius žaidimus (tiriamoji grupė) prieš ir po kineziterapijos; 3) palyginti stambiosios ir smulkiosios motorikos rezultatus tarp vaikų, kuriems taikyti bendralavinantys pratimai ir judrieji žaidimai; 4) palyginti bendrą standartinį motorikos rodiklį tarp vaikų, kuriems taikyti bendralavinantys pratimai ir vaikų, kuriems taikyti... [toliau žr. visą tekstą] / Fetal alcohol syndrome is an umbrella term used to describe the irreversible array of anomalies associated with in utero alcohol exposure (Lombard et al, 2007). Fetal alcohol syndrome manifestes by developmental perturbation in motor, social, cognitive and language domain (Steinhaussen et al, 2003). Appropriate management nearly always involves a multidisciplinary team effort with ongoing programming (Burd et al, 2003). Subject: gross and fine motor in children with fetal alcohol syndrome. Problem: there is no clear evidence about the most proper form of physiotherapy or physical activity on purpose to improve gross and fine motor functions in children with fetal alcohol syndrome. Objective: to determine the effectiveness of physiotherapy on gross and fine motor in children with fetal alcohol syndrome. There are four tasks to reach an objective: 1) to determine gross motor indexes for children with fetal alcohol syndrome in casual physiotherapy group (control) and active playing group (investigative) before and after physiotherapy; 2) to determine fine motor indexes for children with fetal alcohol syndrome in casual physiotherapy group (control) and active playing group (investigative) before and after physiotherapy; 3) to compare fine and gross motor indexes between the casual physiotherapy group and active playing group; 4) to compare standard motor score between the casual physiotherapy group (control) and active playing group (investigative); The fine and gross motor... [to full text]

Staigios kūdikio mirties sindromo diagnostika ir etiopatogenezė taikant šiuolaikinius metodus išlieka ribota ir net iki 0,5% mirties priežasčių nepavyksta nustatyti, atsakoma ne į visus klausimus susijusius su sindromo išsivystymu ir diagnoze. Viena iš šiuolaikinių metodų perspektyvų yra imunohistocheminių bei molekulinių metodų taikymas diagnozės patvirtinimui arba atmetimui. Minėti tyrimai yra labai svarbūs priežastinių ryšių nustatymui ir etiopatogenezės pagrindimui. Medžiagų apykaitos sutrikimai, tokie kaip glikogenozės I tipo liga – viena iš aktualiausių ir dažniausiai pasitaikančių, tačiau mažiausiai ištyrinėtų ligų. Darbo tikslas diagnozuoti glikogenozės I tipo atvejį taikant naujausias imunohistocheminių bei molekulinių tyrimų metodologijas. Tyrime naudojama naujausia parafine įlietų audinių technologija, audiniai įvertinti histologiškai, atliktos imunohistocheminės reakcijos. Iš parafine įlietų audinių išskirta DNR, kokybė įvertinta atlikus spektrofotometrinį tyrimą ir elektroforezę gelyje. Išskyrus DNR iš širdies ir kepenų buvo atlikta polimerazės grandininė reakcija naudojant tikslinius glikogenozės I tipo pradmenis. Gauti rezultatai parodė glikogeno kiekio padidėjimą kepenyse. Histologiniuose preparatuose matoma kasos, širdies miokardo, antinksčių hipertrofijos bei hiperplazijos. Imunohistocheminio tyrimo metu pastebėtas glikogeno kaupimasis kasos ląstelėse. Naudojantis gliukozės-6-fosfatazės žymenimis PGR metodu glikogenozės atvejo patvirtinti nepavyko. Iškeltos... [toliau žr. visą tekstą] / Diagnosis and etiopathogenesis of Sudden infant death syndrome are limited even nowadays, and up to 0.5 % of death the cause remains undiagnosed, not all the questions, related to the syndrome and diagnosis are answered. One of the applicable methods and perspectives for diagnosis rejection or approval are immunohistochemistry analysis and molecular methods. A very important determination of causal links and proof of etiopathogenesis are very important and possible only after the already mentioned tests. Metabolic disorders, especially glycogenosis type I disease - one of the sorest and the most common, but least-studied cases. The aim of this study is to diagnose glycogenosis type I using the latest immunohistochemistry and molecular methods. The latest technology of paraffin embedded tissue was used in the study, tissues were evaluated histologically, immunohistochemical reaction was carried-out. DNA was extracted from paraffin embedded tissues, quality was measured by spectrophotometric analysis and gel electrophoresis. Using the heart and liver - DNA polymerase chain reaction was performed using targeted glycogenosis type I primers. The results showed an increase of glycogen in the liver. Pancreas, heart, adrenal hypertrophy and hyperplasia were detected in histological samples. During immunohistochemical study an accumulation of glycogen in pancreas cells was observed. Using glucose-6-phosphatase PCR markers of glycogenosis could not be confirmed. Hypotheses for further... [to full text]

Darbo tikslas Ištirti kserostomijos klinikos ypatumus ir juos lemiančius veiksnius sergant Šegreno sindromu, po radioterapijos kaklo ir galvos srityje bei vartojant triciklius antidepresantus ir pasiūlyti burnos sveikatos pagerinimo būdą. Darbo uždaviniai 1. Ištirti pagrindinius kserostomijos klinikos simptomus ir nustatyti juos įtakojančių veiksnių reikšmingumą. 2. Nustatyti kai kurių etiologinių kserostomijos veiksnių sąsają su pacientų amžiumi, lytimi ir pagrindiniais klinikos simptomais. 3. Ištirti didžiųjų ir mažųjų seilių liaukų funkcinę būklę sialometrijos ir sialoscintigrafijos metodais ir įvertinti jos įtaką klinikiniams simptomams. 4. Nustatyti kserostomijos trukmės sąsają su pagrindiniais kserostomijos simptomais. 5. Nustatyti sergančiųjų pacientų dantų, apydančio ir burnos higienos būklės sąsają su kserostomijos etiologija ir klinika. 6. Pasiūlyti kserostomijos stadijų klasifikaciją ir jos diagnostikos kriterijus. 7. Patobulinti dirbtinių seilių sudėtį ir pasiūlyti sergančiųjų kserostomija burnos sveikatos pagerinimo būdą. Medžiaga ir metodai Tyrimų medžiagą sudarė dvi grupės: I. KMU dantų ir burnos ligų klinikoje 2003 – 2005 metais 64 pacientai, pirmą kartą besikreipę konsultuotis dėl sausos burnos, buvo įtraukti į studiją. Iš jų 34 atrinkti dirbtinių seilių poveikiui tirti iš kurių 27 pacientam atliktas sialoscintigrafinis tyrimas; II. Iš KMUK archyvo atsitiktiniu būdu buvo atrinktos 481... [toliau žr. visą tekstą] / There is a continuous discussion about the basic xerostomia etiology and clinic problems in literature. Still individual authors have no unified opinion on how and to what extent the etiological factor of hyposalivation is relevant to manifestation of various aspects of xerostomia (Jensen SB et al.). There is no final objective data about the relationship of subjective patient complains with age, sex, psychological status and duration of xerostomia. There is an on-going discussion among certain authors in medical literature on when salivation should be considered as deficient, and what level of hyposalivation causes clinical xerostomia. Proper treatment of xerostomia is one of the most relevant problem. At the present, there is no unified treatment strategy that is towarded to stage or severity degree of xerostomia. However, objective criteria are not developed yet to classify xerostomia severity. Most authors, independently of absence of clear indications, recommend anticariesogenic, antibacterial treatment and to compensate the lack of saliva with artificial ones. Currently, there are not available saliva substitutes as one of the most important xerostomia treatment component on the market in our country. The study is also needed to evaluate the effectiveness of the treatment. 2. THE AIM AND THE GOALS OF THE STUDY The aim of the study was to evaluate the pecularities of xerostomia etiology and clinic and the... [to full text]

Šeimos gydytojai ir bendruomenės slaugytojai bendradarbiaudami su šeimomis, kuriose auga vaikai su Dauno sindromu, savo praktikoje susiduria su pakankamai sudėtingomis situacijomis, kuomet tenka pasirūpinti ne tik vaiko su negalia poreikiais, bet taip pat ir visa šeima. Gimus vaikui su negalia, kai šeima yra pasimetusi ir išgyvena sunkų laikotarpį savo gyvenime, tenka į tai jautriau atsižvelgti ir stengtis jiems padėti prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų, nes nėra geresnio būdo padėti vaikui, kaip stiprinti tėvų galimybes tai padaryti jiems patiems. Specialistų bendradarbiavimas su šeima, padedant susiorientuoti pagalbos sistemoje ir atrasti tinkmiausius pagalbos būdus, yra pagrindas siekiant visapusiškos gerovės vaikui bei abipusio pasitenkinimo teikiamų paslaugų kokybe. / Family doctors and community nurses, collaborating with families raising children with Down syndrome, encounter quite complicated situations in practice, when they must take care not only for the needs of the disabled child, but for the whole family as well. After the birth of a child with a disability, when the family is confused and experiencing difficult period, there appears a great need of external sensitivity and assistance for the family to adapt to new conditions of its life, because there is no better way to help the child, as to enhance parents’ ability to do it by themselves. Professionals’ collaboration with the family, by helping to orientate in the support system and to find the most suitable ways of support, is the basis for a comprehensive welfare of the child and for mutual satisfaction with quality of services provided.

Darbo tikslas: Įvertinti pacientų, po riešo kanalo tunelinio sindromo operacijos, rankų funkciją ir savarankiškumą po ergoterapijos ir praėjus dviems metams po jos. Darbo uždaviniai: • Įvertinti pacientų, po riešo kanalo tunelinio sindromo operacijos, rankų funkciją ir savarankiškumą. • Įvertinti ergoterapijos poveikį pacientų, kuriems operuotas riešo kanalo tunelinis sindromas, rankų funkcijai ir savarankiškumui. • Nustatyti veiksnius, lemiančius pacientų rankų funkcijos ir savarankiškumo lygį po reabilitacijos ir praėjus dviems metams po jos. Metodika: Tyrimas buvo atliekamas VšĮ "Kauno kalniečių poliklinika" įstaigoje. Tyrimas buvo atliktas 2012-2014 metais. Tyrime dalyvavo 44 pacientai - 10 (23%) vyrų ir 34 (77%) moterys, kuriems buvo diagnozuotas riešo kanalo tunelinis sindromas ir atlikta operacija. Informacijai surinkti apie pacientus, kuriems buvo atlikta riešo kanalo tunelinio sindromo operacija, buvo naudojama: • Anketa; • Dinamometras; • Manometras • Goniometas; • Dviejų taškų diskriminacijos testas; • Kasdienės veiklos vertinimo klausimynas (ADL) ir SF-36 klausimynas; • Skaitmeninė skausmo įvertinimo skalė. Visi matavimai ir anketinės apklausos buvo atliekamos tris kartus: prieš ir po ergoterapijos procedūrų bei po 2 metų. Išvados: 1. Pacientai, kuriems buvo atlikta riešo kanalo tunelinio sindromo operacija, buvo sumažėjusi plaštakos raumenų jėga, riešo judesių amplitudė, sutrikę jutimai ir turėjo problemų su apsitarnavimu. 2. Po ergoterapijos... [toliau žr. visą tekstą] / Aim: To evaluate the patients after carpal tunnel syndrome surgery, hand function and independence after occupational therapy and two years after. Objectives: • To evaluate the patients after carpal tunnel syndrome surgery, hand function and independence. • To evaluate the effect of occupational therapy in patients after carpal tunnel syndrome surgery, hand function and independence. • To identify the factors influencing patients' hand function and level of independence after rehabilitation and two years after.

Perdegimo sindromas laikomas „psichiniu sindromu“, kuris apibūdina idealistiškai nusiteikusių ir atsidavusių, pareigingų žmonių būseną, kai dėl per didelio profesinio krūvio arba asmeninių savybių, arba ir dėl vieno, ir dėl kito, žmogus galiausiai pasijunta visiškai išsekęs. Dažnas slaugytojų susidūrimas su neigiamomis emocijomis, sunkumais, kuriuos reikia įveikti norint suteikti pacientui realią pagalbą, ir mažas slaugytojos profesijos prestižas visuomenėje, lemia neigiamą slaugytojų darbo dinamiką. Tai yra, keičiasi slaugytojų motyvacija, nusiviliama profesija, išsivysto perdegimo sindromas ir vyksta neigiami pokyčiai specialistų asmenybės struktūroje. Tikslas: Ištirti Universiteto ligoninės vaikų skyrių slaugytojų perdegimo sindromo paplitimą ir jo ryšį su asmeninėmis savybėmis. Uždaviniai: 1) Įvertinti slaugytojų, dirbančių Universiteto ligoninės vaikų skyriuose, perdegimo sindromo paplitimą. 2) Ištirti slaugytojų, dirbančių Universiteto ligoninės vaikų skyriuose, pagrindines asmenines savybes. 3) Įvertinti perdegimo sindromo ir slaugytojų asmeninių savybių sąsajas. Tyrimo metodas 2013 m. sausio - kovo mėnesiais atlikta slaugytojų anoniminė anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo Universiteto ligoninės vaikų skyrių slaugytojos. Anoniminio anketavimo metodu apklausta 216 slaugytojų (atsakas 84 %). Visos respondentės buvo moterys. Tyriamųjų perdegimo sindromo paplitimas buvo vertintas standartizuotu Maslach perdegimo sindromo klausimynu – MBI (angl. Maslach Burnout Inventory)... [toliau žr. visą tekstą] / Burnout syndrome refers to „mental syndrome“ that defines the state of idealistically minded and dedicated, dutiful people when due to excessive workload or personal characteristics, or due to both circumstances a person finally feels completely exhausted. Frequent negative emotions, difficulties that are faced by nurses and that must be overcome in order to provide a real help to a patient, also poor status of the nurses profession in the society determine low dynamics of work of nurses. I.e. motivation of nurses’ changes, they become disappointed regarding their profession, develops a burnout syndrome and there are adverse changes in the structure of personality of professionals. Purpose: To analyse the prevalence of burnout syndrome among the nurses of University hospital‘s children department and its relation with personal features. The method of analysis. During the period between January and March 2013 the anonymous questionnaire survey was carried out. The nurses of University hospital‘s children departments were participating in the analysis. Through application of the method of anonymous questionnaire 216 nurses were questioned (response rate is equal to 84%). All the respondents were women. Prevalence of burnout syndrome among the survey participants was assessed through application of standardized Maslach questionnaire of burnout syndrome – MBI (Maslach Burnout Inventory). The questionnaire contains 22 propositions that measure three dimensions of burnout... [to full text]