• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 33
  • 3
  • Tagged with
  • 36
  • 11
  • 8
  • 8
  • 6
  • 6
  • 5
  • 5
  • 4
  • 4
  • 4
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
21

Europos Sąjungos valstybių narių teisinių sistemų panašumai ir skirtumai / The similarities and differences of the european union member states legal systems

Indriliūnaitė, Vilma 24 November 2010 (has links)
ES valstybėmis narėmis šiuo metu yra 27 šalys, tačiau visos valstybės, nepaisant jų skirtumų, turi atskirą teisminę, vykdomąją ir įstatymų leidžiamąją valdžią. ES yra unikali sąjunga: jos valstybės narės yra įsteigusios bendras institucijas, kurioms perduoda dalį savo suvereniteto, kad tam tikri konkretūs bendro intereso klausimai galėtų būti naudingai sprendžiami Europos lygmeniu, taip pat egzistuoja atskira teismų sistema. ES teisės sistema nėra visiškai savarankiška, formaliai ES ir jos teisės sistema išlieka pagrįsta nacionalinėmis konstitucijomis ir yra priklausoma nuo nacionalinių institucijų tiek ES teisės kūrimo, tiek jau priimtos ES teisės įgyvendinimo ir taikymo aspektu. Valstybių narių teisinių sistemų grupavimas (iš pradžių į bendrosios teisės ir kontinentinės (civilinės) teisės) padeda pastebėti jų tarpusavio panašumus ir skirtumus bei daromą įtaką ES teisinei sistemai. Kontinentinė teisė dar skirstoma į: prancūzų, germanų, Skandinavijos šalių šeimos grupes. Pagrindiniai skirtumai tarp bendrosios teisės ir kontinentinės yra: sprendimų priėmimas, teisės aktų kalba, civilinių procesų, įstatymo aiškinimo metodai. Panašumai: kontinentinės teisės nei vienoje valstybėje nėra formaliai įteisinto teisinio principo, kuris įpareigotų teismą laikytis aukštesnio teismo sprendimo, tačiau praktikoje tokio principo daugelyje šalių visgi laikomasi, o štai bendrojoje teisėje vis ryškesnis siekis unifikuoti teisę. Kalbant apie Skandinavijos šalių teisę, tai jos vieningumui buvo... [toliau žr. visą tekstą] / There are 27 Member States in European Union (EU), and all of them are based on separate legislative, executive and judiciary power. EU is a unique union, which Member States established common institutions, for which they transfer a part of their sovereignty, for the purpose that common questions would be usefully solved at European level. Moreover, there are also separate judiciary system. Actually, EU legal system is not independent, formally EU and its legal system is based on national constitutions and depends on national institutions in creation of EU law, and also depends on realizing of already legislated EU law. Assorting legal systems of Member States is useful, because it helps to see their differences and similarities and also the impact of them to EU legal system. Firstly, dividing legal systems to common law and continental law groups. Latter is divided into French, German and Scandinavian law groups. Basic differences between common law and continental law are: making the decisions, the language of laws, civil process, methods of interpreting law. Similarity is that, nevertheless there are not in continental Europe states officially established principle for lower courts to follow the decision of higher court, but in practice this principle is acknowledged. Another similarity is that in common law there are obvious purpose to unify law with the help of legislator. As to the Scandinavian law, so for this unity of law there were favourable circumstances: common... [to full text]
22

Kultūrinių skirtumų įtaka e-komercijos strategijų formavimui / Influence of cultural differences on e-commerce strategies

Janulionytė, Ingrida 08 September 2009 (has links)
Darbo objektas – elektroninės komercijos strategijos ir kultūrinių skirtumų įtaka jų formavimui. Darbo tikslas - pasiūlyti elektroninės komercijos strategijos modelį, kuris galėtų būti modifikuotas prisitaikant prie kultūrinių skirtumų. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išanalizuoti ir suklasifikuoti elektroninės komercijos strategijos modelius, kurie yra dabar naudojami kuriant e-komercijos sistemas; išanalizuoti kultūrinius skirtumus, kurie gali turėti įtakos e-komercijos sistemoms; atlikti tyrimą, kuriame analizuojamos šiuo metu naudojamos e-komercijos strategijos ir pateikti kultūrinių skirtumų poveikį; pasiūlyti e-komercijos strategijos modelį, kuris būtų modifikuotas atsižvelgiant į kultūrinius skirtumus ir pritaikomas kultūriškai skirtinguose regionuose. Ištyrus kultūrinius regionų skirtumus ir išanalizavus teorinius e-komercijos modelius prieita išvados, kad elektroninės komercijos strategijų formavimą įtakoja keturi pagrindiniai faktoriai – paslaugos, prekės ženklas, technologijos ir rinka. Kiekvienas iš jų yra būtinas formuojant strategiją, tačiau siekiant lyderystės reikia pasirinkti vieną faktorių kaip pagrindinį, o kitus palikti kaip būtinus strategijos formavimo elementus. Remiantis šiais faktoriais bei mokslinės literatūros analize suformuotas apibendrinantis elektroninės komercijos sistemų formavimo modelis. Įvertinant atliktos kultūrinių skirtumų analizės rezultatus pasiūlytas elektroninės komercijos strategijos formavimo modelis, kuriame be tradicinių... [toliau žr. visą tekstą] / Part of companies IT budgets dedicated to creating modern e-commerce systems is constantly increasing. Along with positive attitude to implementation of new technologies and e-commerce systems growth of internet users worldwide can be noticed. There are huge cultural differences between different markets, often depending not on geographical reasons, but on historical, ethical and religious aspects also. Although not enough attention is given to affect those cultural differences have on success of e-commerce solutions. Analysis of currently used e-commerce strategy models led to forming a new proposed e-commerce model based on models reviewed in analyzed sources. Four main driving factors were outlined: technology, service, brand and market. Everyone of them is necessary when forming e-commerce strategy. Analysed sources suggest choosing one of these factors as main and keeping other as less important, but necessary components in formulation of e-commerce strategy. Four countries were chosen as best representation of cultural aspects in different regions – USA, China, Russia and Great Britain. Also cultural differences that can have the affect on e-commerce system were identified. It can be noted that in USA big attention is given to time, individuality, fast decision making. There is priority for long lasting relationship and collectivism in China. In Russia reach for being noticed, orientation to Western Culture can be also noticed. In Great Britain time and individualism is... [to full text]
23

Vyrų ir moterų kalba lietuviškuose publicistikos tekstuose / The language of men and women in media texts

Klimienė, Kristina 26 June 2012 (has links)
Magistro darbe, remiantis iš šešių interneto svetainių surinktais žurnalistų ir žurnalisčių straipsniais, analizuojama vyrų ir moterų kalba. Dviejų sukurtų tekstynų duomenys apima tekstus nuo 2002 m. iki 2009 m., o jų bendra apimtis – 3 177 706 žodžiai. Darbo tikslas – nustatyti žurnalistų vyrų ir moterų kalbos ypatybes publicistikos tekstuose. Tikslui pasiekti, buvo keliami šie uždaviniai: surinkti žurnalistų ir žurnalisčių straipsnių tekstynus; išsiaiškinti, kokios ypatybės būdingos sakytinei ir rašytinei vyrų bei moterų kalbai; išanalizuoti vyrų ir moterų kalbai būdingas ypatybes; ištirti lyčių kalbos skirtumus remiantis sukurto tekstyno duomenimis; išsiaiškinti, ar galima iš teksto bruožų įvardinti autoriaus lytį. Nustačius sakytinei ir rašytinei vyrų bei moterų kalbai būdingas ypatybes, publicistiniai tekstai tirti pagal 10 formaliosios kalbos, gramatinių ir leksinių ypatybių: žodingumą ir ilgumą, dažniausiai vartojamus žodžius ir kalbos dalis, tematiką, netikrumo ir abejonių, jausmų raišką, spalvų aprašymą, neiginių, deminutyvų vartoseną ir kitų žmonių citavimą. Atlikus žurnalistų ir žurnalisčių straipsnių analizę nustatyta, kad žurnalistų straipsniuose žodžių vidutinis ilgis yra šiek tiek didesnis, todėl tekstyno kūrimo metu jų straipsnių prireikė mažiau, o tai reiškia, kad vyrai rašo ilgesnius tekstus. Nors vidutinis žodžių ilgis moterų straipsniuose yra mažesnis, tačiau labai ilgų leksemų (19−25 raidžių) jos vartoja daugiau. Taigi trumpesnės apimties tekste jos... [toliau žr. visą tekstą] / The language of men and women in media texts is analysed in this master thesis. The two created corpora include texts since 2002 to 2009 and they have 3 177 706 words. The aim of the thesis is to investigate the language of men and women in media texts. The following tasks were raised to achieve this aim: to collect men and women articles and create corpora, to find out what specific features of both spoken and written language of men and women are, to analyze the specific features of men and women language, to examine gender differences in language developed on the basis of corpus data and find out whether it is possible to understand the author's gender from the identified text features. Men and women media texts were investigated under 10 features of formal language, grammatical and lexical attributes: vocabulary and words longitude, commonly used words and part of speech, themes, uncertainty and doubts expression, feelings of resolution, colors expression, negatives, usage of diminutives and citations of other people. After analysis of men and women articles, it was identified that men use slightly longer words and men‘s articles are longer texts. Although the average length of words in articles by women is lower, they use more very long tokens (19−25 characters). Thus they use more complex structure of words in shorter texts. Women also use richer vocabulary as their type-token ratio index is higher. Women write more emotional articles and they use more interjections... [to full text]
24

Tarpkultūrinių skirtumų raiška turizmo sektoriuje / The expression of intercultural differences in the tourism sector

Gelšvartaitė, Rasa 05 July 2011 (has links)
Darbo objektas: tarpkultūriniai skirtumai turizmo sektoriuje. Darbo tikslas: ištirti tarpkultūrinių skirtumų raišką turizmo sektoriuje. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti tarpkultūrinių skirtumų sąvoką ir ypatumus turizmo sektoriuje; 2. Atskleisti tarpkultūrinių skirtumų ir turizmo sektoriaus tarpusavio sąveiką; 3. Atlikti tarpkultūrinių skirtumų raiškos turizmo sektoriuje ekspertinį vertinimą. Pagrindinės išvados: Darbe bandoma aprėpti tarpkultūrinių skirtumų raišką visame turizmo sektoriuje, pažvelgiant į problemas iš įvairių rakursų. Ekspertinio tyrimo rezultatų analizė suteikia galimybę naujai pamatyti tarpkultūrinių skirtumų raišką turizmo sektoriuje, padidinti sektoriaus konkurencingumą, gerinti gyvenimo kokybę įvairiuose lygiuose. Taigi, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad kelionės pasirinkimui daugiausiai reikšmės turi materialinė padėtis, finansinės galimybės, o kiti veiksniai, tarp jų ir tarpkultūriniai skirtumai, yra antraeiliai. Prioritetiniai tarpkultūrinius skirtumus sąlygojantys veiksniai yra kultūros istorija, kultūros individualumas. Reikšmingiausias turistų poreikis, tenkinamas per tarpkultūrinius skirtumus turizmo sektoriuje, yra pažintinis/atradimo džiaugsmo. Svarbiausias kultūrinis skirtumas, sąlygojantis turizmo sektoriaus vystymąsi, yra draudimai, kurie stabdo turizmo sektoriaus vystymą. Labai svarbus veiksnys, turintis reikšmės konfliktų formavimuisi turizmo sektoriuje dėl tarpkultūrinių skirtumų, yra infrastruktūra lankytojams. O pagrindiniai veiksniai... [toliau žr. visą tekstą] / -.
25

The importance of being earnest: the true art of apology / Nuoširdumo svarba: tikrasis atsiprašymo menas

Lasinskaitė, Laura 02 August 2013 (has links)
The aim of this study was to look at speech acts of apology used in linguistic, social, and cultural settings and to answer the question, “Do people overuse and/or misuse them?” The research was conducted on the speech act of apology and its strategies used in American, Chinese, and Lithuanian cultures with 113 total respondents. The method chosen was the Discourse Completion Test (DCT) via a web-based questionnaire. The results revealed that Americans tend to overuse apologies while Chinese and Lithuanian, on the contrary, use them less. It also revealed that the dominant apology strategy in American culture is earnest politeness with an account/explanation; when the Chinese apply such a strategy, it is the same as the American style. Lithuanians most commonly employed the strategies of expected politeness/norm and earnest politeness with an account/explanation. Recommendations are that further research be conducted in the field of apology and its strategies in Lithuanian culture. In addition, an investigation into whether or not a shift in linguistic politeness and the speech act of apology in Chinese and Lithuanian cultures has occurred due to Western influence and globalization. / Šio tyrimo tikslas buvo pažvelgti į atsiprašymus naudojamus lingvistinėje pragmatikoje ištiriant jų kultūrinius atspalvius Amerikiečių, Kinų ir Lietuvių kultūrose. Dar vienas šio darbo tikslas yra atsakyti į klausimą Ar atsiprašymai yra vartojami per dažnai/retai minėtose kultūrose? Išvardintiems tikslams pasiekti, buvo nustatyti šie siekiniai: aptarti atsiprašymų panašumus ir skirtumus Amerikiečių, Kinų ir Lietuvių kultūrose; įvertinti vyrų/moterų naudojamus atsiprašymus; pažvelgti į atsiprašymus naudojamus atsisakant kvietimo ir išsiaiškinti kokie atsiprašymai naudojami skirtingose socialinėse ir profesinėse situacijos atsižvelgiant į santykių familiarumą ir hierarchiją.
26

Kitataučių, gyvenančių ir dirbančių Lietuvoje, adaptacija / Adaptation of foreigners living and working in lithuania

Zukaitė, Lina 23 June 2014 (has links)
Pagrindinė šio darbo problema – identifikuoti kultūrines distancijas, apibūdinti situacijas, kuriose jos labiausiai pasireiškia ir išanalizuoti, kaip žmonėms, atvykusiems iš kitų kultūrų, pavyksta tas distancijas sumažinti, bei kaip jos įtakoja kultūrinę adaptaciją. Pasirinktos problemos aktualumas glūdi tame, jog dauguma tyrėjų į kultūrinę distanciją žiūri per Hofstede‘s išplėtotą teoriją, išskiriančią keturias kultūrinę distanciją apibūdinančias dimensijas. Šiame darbe minėtos dimensijos taip pat bus pristatytos bei apžvelgtos, tačiau akcentuojama tai, jog kultūrinės distancijos iš tiesų labiausiai juntamos kasdieniniame gyvenime, buitinėse situacijose. Atstumas tarp individo ir svetimos jam kultūros dažniausiai pasireiškia per kalbą, ritualus, papročius, bendravimą su vietiniais gyventojais. Taigi, šis magistro darbas nagrinės kultūrinių distancijų apraiškas kasdieniniame gyvenime ir jų įtaką kitataučių adaptacijai Lietuvoje. Magistro darbas gali būti naudingas visiems, besidomintiems tarpkultūriniais santykiais, kultūrine adaptacija, kultūrine distancija, tarpkultūriniais skirtumais, o ypač komunikacijos studijų krypties studentams. / This paper namely interests in intercultural interactions, attempting to understand different cultures and successful adaptation in hosting culture. The main problem of this work is to identify cultural distances, describe situations in whose these distances are most remarquables, how strangers manage them, and the way they influence cultural adaptation. Originality of this paper refers that the topic of cultural adaptation is relative new, especially in Lithuania, so there are very few researches concerned question mentioned above. Further, generally inquireing is emigration of lithuanians in other countrys, but not the adaptation of strangers in Lithuania, though this becoming more and more relevant subject. The main purpose of research is to review stranger‘s adaptation experience in daily, social, cultural life and professional environement.
27

Kultūrinių skirtumų raiška reklaminiuose pranešimuose / The implication of cross-cultural differences in advertising messages

Bulotaitė, Justina 26 June 2014 (has links)
Reklama tarptautinėse rinkose yra pastovus iššūkį keliantis reikalas marketingo specialistams, veikiantiems globalioje rinkoje. Problemos iškyla, kai yra kertamos kultūrinės sienos, nes kiekviena kultūra yra skirtinga ir apibrėžia tam tikrus skirtumus tarp jos narių, jų suvokimo ir vertinimo. Dažnai tai, kas yra priimtina vienoje šalyje, yra nepriimtina kitoje. Taigi, nors tam tikros pranešimo strategijos gali būti gana veiksmingos ir priimtinos vienoje šalyje, jos gali būti netinkamos bei neveiksmingos visose kitose. Vadinasi, tarptautiniams reklamuotojams reikia suprasti skirtumus, kurie šiuo metu galioja reklamoje tarp skirtingų kultūrų. Kultūros įtaka reklamai yra paskutiniųjų keturiasdešimties metų marketingo specialistų diskusijų objektu, tačiau tyrimų tarpe egzistuoja kompleksinių ir Rytų Europos šalis apimančių tyrimų spraga. Darbo objektas – reklaminiai pranešimai. Darbo tikslas – išanalizavus kultūrinių skirtumų ir reklaminių pranešimų teorinius aspektus ir atlikus jų sąsajų identifikavimą, sukurti ir empiriškai patikrinti reklaminio pranešimo išpildymo ir kultūrinių skirtumų sąsajų modelį Lietuvos, Didžiosios Britanijos ir Bulgarijos kultūrų atveju. Darbo tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1. Atskleisti šalių kultūrinių skirtumų esmę ir išanalizuoti kultūros dedamąsias ir jos dimensijas. 2. Atskleisti pagrindinius reklamos aspektus, apibrėžti reklaminio pranešimo sampratą bei išanalizuoti reklaminių pranešimų išpildymo sprendimus. 3. Parengti kultūrinių skirtumų... [toliau žr. visą tekstą] / In a times of international business, market economy and globalization, it‘s became necessary to evaluate the cultural aspects that are often difficult to calculate, but having a significant impact on both consumer and corporate behavior. Advertising in international markets is a constant challenge for marketing professionals, operating in the global market. Problems arise when cultural borders are crossed, because each culture is different and defined by specific differences between its members, their understanding, values and attitudes. Consequently, international advertisers need to understand the differences that currently exist between different cultures in advertising. The object – advertising messages. The purpose of the work – after examining theoretical aspects of cultural differences and adverstising messages, to make the identification of their interfazes and and create and empirically verify the model of advertising message and the cultural differences between in respect of Lithuania‘s, Great Britain‘s and Bulgaria‘s cultures . Tasks to achieve the purpose: 1. To disclose the nature of cultural differences and to analyze the cultural elements and dimensions. 2. To disclose the key aspects of advertising, to define the concept of an advertising message and to analyze the decisions of the advertising messages implication. 3. To develop the model of cultural differences and advertising messages interface and analyze it. 4. Empirically verify the developed theoretical... [to full text]
28

Priklausomybės ligų komunikacija: tarptautinės tendencijos ir praktika Lietuvoje / Communication of addictions prevention and treatment: international tendencies and lithuanian practice

Žilionytė, Reda 25 June 2014 (has links)
Magistro darbo objektas – priklausomybės ligų komunikacija. Darbo tikslas – išnagrinėti priklausomybės ligų komunikacijos specifiką ir jos realizavimo ypatybes skirtingose šalyse. Uždaviniai: aptarti sveikatos komunikacijos specifiką; nustatyti priklausomybės ligų komunikacijos problematiką; išnagrinėti komunikacijos organizavimo priklausomybės ligų atveju principus; ištirti priklausomybės ligų komunikacijos specifiką, nustatyti tarptautines tendencijas ir realizavimo principus Lietuvoje. Išanalizavus mokslinę literatūrą ir tyrimus komunikacijos srityje, taikant analogijos, kontent analizės ir dokumentų analizės metodus priklausomybės ligų komunikacijos analizėje analizėje, prieita prie išvados, kad vis svarbesniu veiksniu mažinant susirinkimą priklausomybės ligomis tampa sveikatos komunikacija. Analizuojant sveikatos komunikacijos tyrimus, pastebėta netiesioginio žiniasklaidos poveikio reikšmė. Įsigilinus į įvairių pasaulio šalių priklausomybės ligų komunikacijos ypatybes, nustatyti reikšmingi jos organizavimo ir įgyvendinimo principai. Naudojant kontent analizės metodą, atliktas kiekybinis ir kokybinis tyrimas. Jo metu buvo atrinkti ir tiriami Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų internetiniai tinklalapiai alkoholizmo tematika. Analizuojant ir apibendrinant surinktą medžiagą, pastebėta, kad šių šalių priklausomybės ligų komunikacija yra skirtingai įgyvendinama ir kad tai labiausiai siejasi su skirtingomis kultūrinėmis dimensijomis. Prieita prie išvados, kad Lietuvoje... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis – the dependency of disease communication. The aim - to examine the specific of dependence disease communication and realization properties in different countries. Objectives: to discuss the specifics of health communication; to determine the communication problems of addiction; to examine the principles of organization of the communication of the addiction; to identify international trends and principles of realization in Lithuania. An analysis of scientific literature and research in the field of communication, using analogies, content analysis and document analysis methods of communication analysis of addiction concludes that health communication is an important factor in reducing illnesses. In the analysis of health communication research, media reported an indirect effect on value. When focusing on different parts of the world of communication features of addiction, the importance of organization, and expression of the law were noticed. Using content analysis method, a quantitative and qualitative research was made. Online sites alcohol issues were selected and tested in Lithuania and the United States of America. Analyzing and summarizing collected material, it was observed that these countries addiction, communication is implemented differently and that this is related to the different cultural dimensions. It was concluded that in Lithuania addiction communication is realizable in more abstract level than in United States of America. Based on the... [to full text]
29

Lyčių lygybė valstybės tarnyboje: kodėl tarp įstaigų vadovų moterų mažiau nei vyrų? Lietuvos atvejis / Gender equality in the public service: why are there less women than men among the heads of institutions? lithuanian case

Bazurina, Alina 25 November 2010 (has links)
Šio magistro darbo objektas yra lyčių lygybės principo įgyvendinimas viešojo sektoriaus institucijose, ypatingą dėmesį skiriant vyrų ir moterų galimybėms užimti aukščiausias vadovaujančias pareigas. Išanalizavus vadovų priėmimo į darbą proceso etapus, siekiama išsiaiškinti, kas lemia moterų – įstaigos vadovių skaičių. Pagrindinis darbo klausimas yra kokie veiksniai sąlygoja mažesnį moterų skaičių vadovaujančiuose postuose Lietuvos valstybės tarnyboje. Magistro darbe keliamos trys hipotezės: Hipotezė 1. Atrankos į įstaigų vadovų postus procesas turi lemiamos įtakos moterų skaičiui vadovaujančiose pozicijose valstybės tarnyboje. Hipotezė 2. Lyčių lygybės politika Lietuvoje įgyvendinama vertikaliai (sektoriniu principu). Hipotezė 3. Lietuvos sociokultūrinė aplinka neigiamai įtakoja moterų galimybes užimti vadovaujančias pareigas. Kadangi lyčių lygybės politika yra priskiriama horizontaliosioms politikoms, teoriniu darbo pagrindu pasirinktas horizontalusis politikos valdymas. Tačiau moterų ir vyrų problemoms spręsti nepakanka vien politinių priemonių. Todėl, siekiant visapusiškai išnagrinėti pasirinktą temą, darbe remiamasi modeliu, kuriame sujungiami viešosios politikos, individo ir sociokultūrinės aplinkos lygmenys. Šis magistro darbas yra vienas pirmųjų bandymų pažvelgti į moterų atstovavimo sprendimų priėmimo srityje problemą kompleksiškai, įvertinant įvairių kintamųjų įtaką galutiniam rezultatui – mažam moterų skaičiui tarp aukščiausio lygio vadovų Lietuvos valstybės... [toliau žr. visą tekstą] / The linking of democracy with gender equality is a generally accepted principle. It is widely recognized that women’s equal participation in decision making is not only a demand for simple justice but can also be seen as a necessary condition for states sustainable development and economic growth. Despite the achievements on the legal fronts at both international and national level, the participation of women in decision making as equal partners with men has not yet been achieved. Despite the fact that women constitute over 70 percent of civil servants in Lithuania, they have secured bare 30 percent representation in leading positions. The subject of this master thesis is gender equality in the public sector institutions, with particular emphasis on men's and women's ability to occupy the highest managerial positions. The main question is what factors lead to lower women representation in senior civil service posts in Lithuania. The main tasks of the work are: first, to analyze how the management of gender equality policy influence women's representation in decision-making; secondly, to investigate whether there is a gap between the formal and actual gender equality in Lithuania; thirdly, to ascertain whether the Lithuanian socio-cultural environment is conducive to the growth of the number of women in leading positions; and finally, to examine the impact of the recruitment system on women's ability to become a head of institution. Master thesis poses three hypotheses: The... [to full text]
30

Ispanų kultūrinė adaptacija Lietuvoje / Spanish cultural adaptation in lithuania

Vetočkina, Jelena 26 June 2014 (has links)
Globalūs pasauliniai pokyčiai skatina visuomenės domėjimąsi ne tik tarpkultūriniais skirtumais, bet ir skirtingų kultūrų tarpusavio sąveikos klausimais. Šio darbo aktualumą lėmė vis didėjantis Lietuvos gyventojų domėjimasis ispanų kultūra. Svarbu ištirti, kaip ispanai adaptuojasi lietuvių kultūroje ir jos visuomeniniame gyvenime, atskleidžiant jų adaptacijos Lietuvoje ypatumus. Išanalizavus mokslinę literatūrą, prieita prie išvados, kad adaptacijos sėkmingumą lemia tokie vidiniai veiksniai kaip individualūs ir asmeniniai individo skirtumai, ir tokie išoriniai veiksniai kaip individo gyvenimo patirtis ir pasirengimas. Atskleidžiant vienos ar kitos strategijos pasireiškimą (Kasatkina), pažymima, kad pagrindiniai veiksniai, nulemiantys vienos ar kitos strategijos pasirinkimą yra etninio tapatumo išlaikymas ir pasitenkinimas pasiektu statusu. Lyginant ispanų ir lietuvių kultūras remiantis Hofstede, Inglehart ir Lewis kultūrų lyginimo dimensijomis, paaiškėjo, kad ispanai yra panašūs į lietuvius šeimos svarbumo kriterijumi: abi kultūros šeimą nurodo kaip vertybę. Padaryta analizė leidžia atskleisti dviejų kultūrų skirtumus. Esminiai skirtumai yra bendravimo būdas, laiko ir erdvės suvokimas, kalbų struktūros. Atlikus kokybinį tyrimą, analizuojant interviu metu surinktą medžiagą, prieita prie išvados, kad ispanų kultūrinės adaptacijos sėkmingumas nepriklauso nuo jų gyvenimo trukmės Lietuvoje. Manytina, kad adaptacijos sėkmingumą veikiau nulemia vidiniai ispanų kultūros atstovų... [toliau žr. visą tekstą] / Due to increased interest of Spanish language and culture in Lithuania over the last few years, the purpose of this paper is to investigate the Spanish sojourners adaptation in Lithuania. Furthermore, it is important to find out the main obstacles of Spanish culture representatives while communicating with locals, exploring the influence on their adaptation process. On a basis of qualitative research (9 semi – structured interviews) study concerning Spanish Cultural Adaptation in Lithuania has been carried out. The main assumption is that Spanish cultural adaptation is influenced by such internal factors as individual motivation to adapt in a host society, aim of arrival, motivation to learn Lithuanian language and communicate with Lithuanians. The external factors which influence Spanish Adaptation in Lithuania are the difference between climate, acceptance of the host society and barriers of communications with Lithuanians. The research has shown that firstly, Spanish are satisfied with the current reached status in Lithuania. The main reason of that is their fulfilment with occupied positions in a new country. Secondly, all of them maintain their personal identity. Thirdly, Spanish who live more than 10 years in Lithuania are more likely to associate themselves with Lithuanians depending on a place of their living, in Spain they consider to be Spanish and in Lithuania they are Lithuanians. Taking into account, that successful adaptation is defined as the individual... [to full text]

Page generated in 0.0388 seconds