Disertacijoje nagrinėjamas institucinės aplinkos poveikis ekonomikai, taip pat atsižvelgiant į tarptautinės prekybos ir geografinius veiksnius. Paminėti veiksniai mokslinėje literatūroje įvardijami kaip „gilieji“ ekonomikos augimo ir plėtros veiksniai, lemiantys tiesioginius augimo veiksnius: investicijas, žmogiškąjį kapitalą, technologijas. Pagrindinis tyrimo objektas yra institucinės aplinkos poveikis šalių ekonomikai. Pagrindinis disertacijos tikslas – remiantis teoriniais teiginiais bei empiriniais tyrimais pagrįsti institucinės aplinkos poveikį šalių ekonomikai, atlikti poveikio vertinimą ir palyginimą skirtingos institucinės aplinkos šalių grupėse. Pagrindiniai darbo uždaviniai: atskleisti institucijų funkcijas ir pasireiškiantį poveikį ekonomikai; susisteminti empirinių institucijų poveikio ekonomikai tyrimų rezultatus, išskirti pagrindinius diskusinius klausimus, atskleisti taikytų tyrimo metodikų trūkumus; sudaryti institucinės aplinkos poveikio ekonomikai vertinimo modelį ir jį patikrinti skirtingos institucinės aplinkos šalių grupėse. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, rezultatų apibendrinimas, naudotos literatūros ir autorės publikacijų disertacijos tema sąrašai ir 16 priedų. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation investigates the impact of institutional environment on economics, considering the impact of international trade and geography factors as well. Aforementioned factors are called “deep determinants” of economic development, as they influence proximate determinants of economic growth – investments, human capital, and technology. The main object of research is the impact of institutional environment on countries’ economics. The primary aim is to reason the impact of institutional environment on economics by means of analysis of theoretical and empirical studies and to evaluate and compare this impact between countries where institutional environment is different. The major tasks: to explain the function of institutions and its impact on economics; to summarize the results of empirical studies on the impact of institutions on economics, to highlight the main debatable questions, to reveal the main shortcomings of the applied methodology; to create a model for the evaluation of the impact of institutional environment on economics and to test it in groups of countries where institutional environment is different. The dissertation consists of three parts including Introduction, 3 chapters, Conclusions, References and 16 Annexes. The introduction reveals the investigated problem, importance of the thesis and the object of research and describes the purpose and tasks of the paper, research methodology, scientific novelty, the practical significance of the results and... [to full text]

The dissertation investigates the impact of institutional environment on economics, considering the impact of international trade and geography factors as well. Aforementioned factors are called “deep determinants” of economic development, as they influence proximate determinants of economic growth – investments, human capital, and technology. The main object of research is the impact of institutional environment on countries’ economics. The primary aim is to reason the impact of institutional environment on economics by means of analysis of theoretical and empirical studies and to evaluate and compare this impact between countries where institutional environment is different. The major tasks: to explain the function of institutions and its impact on economics; to summarize the results of empirical studies on the impact of institutions on economics, to highlight the main debatable questions, to reveal the main shortcomings of the applied methodology; to create a model for the evaluation of the impact of institutional environment on economics and to test it in groups of countries where institutional environment is different. The dissertation consists of three parts including Introduction, 3 chapters, Conclusions, References and 16 Annexes. The introduction reveals the investigated problem, importance of the thesis and the object of research and describes the purpose and tasks of the paper, research methodology, scientific novelty, the practical significance of the results and... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamas institucinės aplinkos poveikis ekonomikai, taip pat atsižvelgiant į tarptautinės prekybos ir geografinius veiksnius. Paminėti veiksniai mokslinėje literatūroje įvardijami kaip „gilieji“ ekonomikos augimo ir plėtros veiksniai, lemiantys tiesioginius augimo veiksnius: investicijas, žmogiškąjį kapitalą, technologijas. Pagrindinis tyrimo objektas yra institucinės aplinkos poveikis šalių ekonomikai. Pagrindinis disertacijos tikslas – remiantis teoriniais teiginiais bei empiriniais tyrimais pagrįsti institucinės aplinkos poveikį šalių ekonomikai, atlikti poveikio vertinimą ir palyginimą skirtingos institucinės aplinkos šalių grupėse. Pagrindiniai darbo uždaviniai: atskleisti institucijų funkcijas ir pasireiškiantį poveikį ekonomikai; susisteminti empirinių institucijų poveikio ekonomikai tyrimų rezultatus, išskirti pagrindinius diskusinius klausimus, atskleisti taikytų tyrimo metodikų trūkumus; sudaryti institucinės aplinkos poveikio ekonomikai vertinimo modelį ir jį patikrinti skirtingos institucinės aplinkos šalių grupėse. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, rezultatų apibendrinimas, naudotos literatūros ir autorės publikacijų disertacijos tema sąrašai ir 16 priedų. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema... [toliau žr. visą tekstą]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamas tarpkultūrinių kompetencijų ugdymas, šio proceso svarba, problemos, aktualumas, įtaka žmogiškųjų išteklių valdymui tarptautinėse įmonėse. Darbe yra supažindinama su tarptautinių įmonių veiklos aplinka, pristatoma tarpkultūrinių kompetencijų samprata, jos elementai, kultūros, žmogiškųjų išteklių vadybos, edukacinės teorijos. Baigiamajame darbe yra parodomos tarpkultūrinių kompetencijų ugdymo tarptautinėse įmonėse sąsajos su šiuolaikinės ekonomikos reiškiniais – globalizacija, darbo jėgos migracija, tarptautinių įmonių plėtra, nacionalinės ir organizacinės kultūros susiliejimu. Praktinėje dalyje pateikiami atlikto tarpkultūrinių kompetencijų ugdymo tarptautinėse įmonėse tyrimo tyrimo rezultatai apie tarptautinėje veikloje reikalingas kompetencijas, kylančias bendravimo su kitataučiais problemas, tarpkultūrinių kompetencijų ugdymo būdus ir pan. Išnagrinėjus teorinę medžiagą, pasaulinę praktiką ir gautus tarpkultūrinių kompetencijų ugdymo tyrimo rezultatus, pateikiami strateginiai sprendimai ir mokslinių tyrimų prioritetai tarpkultūrinėms kompetencijoms ugdyti, tarptautiniu mastu veikiančioms įmonėms. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados. Darbą sudaro: įvadas, nagrinėjamos srities tobulinimo prioritetai, teorijų ir metodikų studija, praktinė (tyriminė) dalis, siūlytini starteginiai sprendimai, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 106 p. teksto be priedų, 36 iliustr., 10 lent., 75 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami... [toliau žr. visą tekstą] / The importance of intercultural competencies improvement, problems, topicality and the influence for the human resource management of this process in the international companies is the aim this masters‘ work. Here are presented the working environment of international companies, the conception and elements of intercultural competence, cultures‘, human recourse maangements‘ and educations‘ teories. There are shown the links between the improvement of intercultural competencies and the phenomenons of todays economy, such as – globalization, labour force migration, global business expansion, the amalgamation of national anr organizational cultures. The results of the survey about the most necessary intercultural competecies, biggest problems in communication with foreignors, the ways how to improve intercultural competiences and so on. are written in the practical part of masters thesis. After theoretical and practical analysis, there are given the strategic proposals and the advices for the future surveys about the improvement of intercultural competencies in the enterprices working internationally. There are conclusions at the end of the work. Structure: introduction, the development priorities of intercultural competecies, the culture study of theories and methods, practical part, strategic proposals, conclusions and suggestions, references. Thesis consist of: 106 p. text without appendixes, 36 pictures, 10 tables, 75 bibliographical entries. Appendixes included.

Magistro darbo objektas yra moterų ir vyrų įvaizdžiai. Darbo tikslas – išanalizuoti dominuojančius lyčių įvaizdžius Lietuvos televizijų reklamose, suskirstyti juos į tipus ir palyginti su moterų ir vyrų įvaizdžiais, vyraujančiais visuomenėje ir žiniasklaidoje. Darbo uždaviniai: aptarti, kas sudaro žmogaus lytinę tapatybę, ir nuo ko priklauso lyčių tvarka visuomenėje; nustatyti, kaip kuriamas asmens įvaizdis, ir kas jį sudaro; išnagrinėti, kokie lyčių įvaizdžių bruožai vyrauja visuomenėje ir žiniasklaidoje; apžvelgti moterų ir vyrų vaizdavimo televizijoje ypatumus, ir aptarti, kokį poveikį jų vaizdiniai daro vartotojams; išanalizuoti Lietuvos televizijų reklamas ir išskirti dominuojančius moterų ir vyrų įvaizdžius. Darbe naudojami tokie tyrimo metodai, kaip lyginamoji duomenų analizė, kokybinė ir kiekybinė reklaminių pranešimų turinio analizė. Šie metodai pasirinkti, siekiant išryškinti atskirus įvaizdžio bruožus, nustatyti, kokie įvaizdžio kūrimo elementai labiausiai jį atskleidžia ir lemia jo vertinimą, palyginti atskirų įvaizdžių vaizdavimo dažnumą televizijos reklamose. Išanalizavus mokslinę literatūrą, pastebėta, kad įvairiose kultūrose per pastaruosius kelis dešimtmečius reklamos mažai pakito – jose vis dar stereotipiškai vaizduojami moters ir vyrų įvaizdžiai ir tarpusavio santykiai. Atlikta televizijos reklamų kokybinė ir kiekybinė analizė leidžia teigti, kad Lietuvos televizijos reklamos ne išimtis – jose lyčių įvaizdžiai kuriami, remiantis stereotipinėmis moteriškumo... [toliau žr. visą tekstą] / Analysis of advertising as a way of communication is important research area, because a lot of social, cultural codes and symbols lies in it. Analysis of these codes and symbols not only helps to perceive the social reality, but also to understand how they influences the public. Content of the advertising messages are not alway positive part of socialization. Often, it reflects stereotypical information as a positive and the only aspiration. Limited conception of femininity and masculinity restricts the human‘s individuality and independence, depresess if purposed stereotypical traits are impossible to comply with. The objective of this work is to reveal what stereotypical features of women and men reflects in television commercials, media and society, and how they affect human‘s sexual identity, attitudes and behavior. The subject of this work is images of men and women, and the objective is to analyze the dominant gender images of Lithuanian television commercials, classify them into types and compare with images of male and female, prevailing in society and the media. Research goals: - establish what forms human‘s sexual identity and what determines the gender order in society; - determine what creates the image of person; - consider what features of gender images prevailing in society and media; - overview representations of male and female in television and discuss the impact of their images to consumers; - analyze Lithuanian television commercials and identify the... [to full text]

Magistro darbo objektas - sprendimų priėmimas multikultūrinėje grupėje. Darbo tikslas - nustatyti kokią įtaką kultūriniai skirtumai gali daryti sprendimų priėmimui multikultūrinėje grupėje. Darbo uždaviniai: 1) teoriniame lygmenyje įvertinti svarbiausią mokslinę literatūrą, susijusią su individualiu sprendimų priėmimu skirtingose kultūrose; 2) įvertinti svarbiausius mokslo darbus apie sprendimų priėmimą atskirų kultūrų grupėse, juose pateikiamus sprendimų priėmimo būdus, metodus ir modelius; 3) išanalizuoti ir įvertinti mokslo darbus, kuriuose koncentruojamasi ties įvairiais sprendimų priėmimo multikultūrinėje grupėje aspektais teoriniame lygmenyje; 4) remiantis tiriamųjų interviu analize, nustatyti ar ir kokios probleminės temos išryškėja bendrų sprendimų priėmimo multikultūrinėje grupėje proceso metu; 5) remiantis teorine mokslinės literatūros analize, nustatyti kokie kultūriškai sąlygoti veiksniai galėjo daryti neigiamą poveikį sprendimų priėmimui multikultūrinėje grupėje. Taikant apibendrinamosios abstrakcijos metodą mokslo darbų, kuriuose koncentruojamasi ties sprendimų priėmimo ir kultūrinių skirtumų tarpusavio ryšiu, analizei prieita prie išvados, kad kultūriniai skirtumai gali būti traktuojami kaip veiksniai, darantys įtaką individualaus ir grupinio sprendimų priėmimo procesui. Pastebėta, kad kultūriškai sąlygoti veiksniai gali turėti poveikį individo problemos suvokimui, pirmenybės teikimui kompensaciniams ar nekompensaciniams sprendimo procesams, sprendimo... [toliau žr. visą tekstą] / Originality / value. Multicultural teams and work groups which are responsible for major decisions are growing in number and have substantial contribution to increasing global economic integration and the extent of international cooperation. Despite the fact that the literature of social psychology is rich in information about the process of decision-making and its components, and the influence of cultural differences on international communication and cooperation is analyzed from different angles and in detail in a number of scientific works related with international communication, still little attention has been paid to problems that arise during the process of decision making in a multicultural group due to cultural differences. Therefore the research, focused on the impact of cultural differences on the decision-making in ethnically heterogeneous group, is relevant for both practical and research related aspects. Research object – subjective experience of research participants in the process of decision-making in a multicultural group. Research purpose – identify the problems encountered in the decision-making process in a multicultural group. Research objectives: 1) to determine whether and identify what kind of problem-oriented themes emerge in the process of decision-making in a multicultural group on the grounds of thematic analysis of interview data; 2) based on a theoretical analysis of scientific literature, to determine what cultural factors might cause a... [to full text]

Darbas skirtas EB teisės nuostatų, įtvirtinančių laisvo prekių judėjimo ir paslaugų teikimo laisvės veikimo sąlygas, bei Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijos ir EB teisės doktrinos, padedančios atskleisti minėtų laisvių teisinio turinio panašumus ir skirtumus, lyginamajai analizei. Pirmame darbo skyriuje aprašomi laisvo prekių judėjimo ir paslaugų teikimo laisvės prigimtis, tikslas ir turinys, išskiriami pagrindiniai prekės ir paslaugos požymiai, pateikiama Teisingumo Teismo praktikos, iliustruojančios nagrinėjamų laisvių atskyrimo problematiką, pavyzdžiai. Antrame skyriuje analizuojami pagrindiniai Sutarties nuostatų, susijusių su laisvu prekių judėjimu (28 straipsnis) ir paslaugų teikimo laisve (49 straipsnis), taikymo asmenų ir erdvės atžvilgiu principai ir sąlygos. Trečiame darbo skyriuje atskleidžiama minėtų laisvių ribojimo problematika, ES valstybių narių sukurtų kliūčių pobūdis ir apimtis bei su tuo susijusi Teismo jurisprudencijos apžvalga, išskiriant nagrinėjamoms laisvėms bendrus požymius. Ketvirtame skyriuje aptariami EB Sutartyje įtvirtinti bei Teisingumo Teismo suformuluoti ribojimus pateisinantys pagrindai, proporcingumo principas ir jų taikymo mechanizmas. Penktame skyriuje trumpai apibūdinamos vidaus rinkos harmonizavimo priemonės tiek, kiek jos susijusios prekių ir paslaugų judėjimo laisvių įgyvendinimu, konkrečiai Techninių standartų ir reglamentų direktyva (1998 m.) ir Paslaugų direktyva (2006 m.). Šiuo darbu patvirtinama, kad laisvas prekių... [toliau žr. visą tekstą] / This text provides comparative analysis of the EC provisions, establishing the terms of the free movement of goods and freedom to provide services, as well as of jurisprudence of the European Court of Justice and doctrine of EC law, revealing the differences and similarities of the legal content of the relevant freedoms. The first chapter of the text describes the nature, aim and legal content of the free movement of goods and freedom to provide services followed by the examples from the case-law, which illustrate the distinction of the freedoms considered. The second chapter introduces the comparative analysis concerning the conditions of the territorial scope of the EC Treaty provisions on the free movement of goods (Article 28) and freedom to provide services (Article 49) as well as persons bound by the latter rules. The third chapter deals with the topical issues in respect of the restrictions of the relevant freedoms, in particular the nature and scope of the barriers, adopted by the Member States. The fourth chapter of the text focuses on the justification of the freedoms, in particular on the EC Treaty exceptions, judicially created exceptions as well as the principle of proportionality and the application mechanism of the latter in the comparative manner of the freedoms. Finally, the fifth chapter provides the brief introduction of the harmonisation measures as much as they concern with the implementation of the relevant freedoms, particularly Directive on technical... [to full text]