Emocija – stipri, greičiausiai ne sąmoninga, bet automatiška dvasinė būsena, savo ruožtu daranti įtaką fiziologinėms reakcijoms. Vyrai ir moterys tarpusavyje skiriasi ne tik anatominėmis ir fiziologinėmis savybėmis, bet ir asmenybės bruožais bei elgesio ypatumais. Magistrinio darbo tikslas buvo ištirti emocijas sukeliančių vaizdų vertinimo skirtumus tarp lyčių ir skirtingus asmenybės bruožus turinčių asmenų bei tokių vaizdų poveikį autonominei nervų sistemai. Atlikus tyrimą su vyrais ir moterimis gauti rezultatai: (1) vyrų emocijas sukeliančių vaizdų vertinimas stabilus, o moterų priklauso nuo mėnesinių ciklo fazių: patrauklūs vaizdai kaip labai malonūs vertinami ovuliacinėje fazėje, o atstumiantys vaizdai kaip labai nemalonūs vertinami geltonkūnio fazėje; (2) ištyrus lyties įtaką skirtingo turinio vaizdų vertinimui gauta, kad į erotinius vaizdus vyrai visada reaguoja stipriau, o moterys stipriausiai reaguoja ovuliacinėje fazėje; (3) moterys stipriau reaguoja į atsumiančius vaizdus nei vyrai, ypač geltonkūnio fazėje; (4) ekstravertės moterys emociškiau vertina vaizdus nei intravertės, o vyrų asmenybės bruožai nedaro įtakos vaizdų vertinimui; (5) IAPS vaizdų vertinimas Lietuvoje iš esmės nesiskyrė nuo normatyvinės grupės rezultatų; (6) vyrų širdies ritmas priklauso nuo vaizdų emocinio išgyvenimo pobūdžio, jis padažnėja stebint ir vertinant daugiau patrauklius vaizdus bei sulėtėja – atstumiančius vaizdus. / Emotion – a mental state that arises spontaneously rather than through conscious effort and is often accompanied by physiological changes. Gender differences include not only anatomical and physiological features, but also personality traits and behavior. The purpose of Master thesis was to investigate influence of gender and personality traits on estimation of affective pictures and effect of these pictures on the autonomic nervous system. Study with man and women revealed that: (1) rating of affective pictures by men is stabile. Women rate picture depending on menstrual cycle phases: attractive images are rated as very pleasant in ovulatory phase, antipathetic images are rated as very unpleasant in luteal phase; (2) men are more aroused by erotic images. Women’s reaction to erotic images is increased in ovulatory phase; (3) women are more affected than men by antipathetic images particularly in luteal phase; (4) extrovert women reacted more strongly to affective pictures than introvert. Personality traits do not affect rating of affective pictures by men; (5) estimation of IAPS images in Lithuania is comparable to rating of normative group; (6) men’s heart rate was correlated with valence - heart rate increased when viewed more attractive pictures and decelerated when viewied more antipathetic pictures.

Nors finansinės apskaitos taisyklės yra įmonės apskaitos vedimo ir mokesčių deklaracijų rengimo pagrindas, finansinės ir mokestinės apskaitos ryšys visada buvo sudėtingas. Įvairiose šalyse finansinės ir mokestinės apskaitos ryšio stiprumo lygiai yra skirtingi, tačiau nei viena šalis negali visiškai išvengti neatitikimo tarp šių dviejų apskaitos rūšių. Didėjantis atotrūkis tarp finansinės ir mokestinės apskaitos paskutiniuoju metu sulaukė didelio susidomėjimo ir diskusijų. Lietuvoje ryšys tarp finansinės apskaitos taisyklių ir mokesčių įstatymų taip pat yra silpnas. Įsigaliojus Verslo apskaitos standartams, neatitikimas tarp finansinės ir mokestinės apkskaitos tapo neišvengiamas. Ypatingai reikšminga yra pelno mokesčio apskaita, kadangi finansinė ir mokestinė apskaita pelno mokesčio bazę apskaičiuoja skirtingai. Apskaitinis pelnas nesutampa su apmokestinamuoju pelnu, todėl svarbu nustatyti finansinės ir mokestinės apskaitos neatitikimo priežastis, skirtumų rūšis ir jų daromą įtaką įmonių mokamam pelno mokesčio dydžiui. Dėl šios priežasties Lietuvos įmonėms yra aktualus efektyvios pelno mokesčio normos skaičiavimas. Darbo objektas – finansinė ir mokestinė apskaita. Darbo tikslas yra išnagrinėti neatitikimą tarp finansinės ir mokestinės apskaitos, nustatant finansinės ir mokestinės apskaitos neatitikimo priežastis ir galimus ryšio ar neatitikimo atvejus tarptautiniu mastu bei giliau analizuojant finansinės ir mokestinės apskaitos sąveiką Lietuvoje. Tikslui pasiekti iškelti šie... [toliau žr. visą tekstą] / Although financial accounting rules is the base of company accounting and preparation of tax declarations, the relationship between financial and tax accounting was always difficult. There are different levels of dependency within countries and no country is able to avoid the difficult relationship between accounting and taxation. Rising gap between financial and tax accounting in recent years have received great interest and debate. In Lithuania relationship between financial accounting and taxation is weak. When business accounting standarts took effect, discrepancy between financial and tax accounting became inevitable. Corporate tax accounting is particularly important, as financial and tax accounting the base of corporate tax are computing differential. Taxable profit varies from financial profit, therefore it is important to determine sources of divergence between financial accounting and taxation., typies of differencies and their influence to the size of corporate tax. For this reason effective tax rate evaluation is very important for Lithuanian companies. Subject of the work – financial and tax accounting. Objective of the work – to explore discrepancy between financial and tax accounting by setting basic sources of divergence and possible types of relationship between financial and tax accounting internationally, and going further analyse interface between financial and tax accounting in Lithuania. To meat an aim, these tasks are braught forward: 1) To define... [to full text]

Visame pasaulyje visuomenė sensta, todėl labai svarbu yra pažinti vyresnio amžiaus žmones. Kad senstant keičiasi fizinis pajėgumas, visi žinome, tačiau nuomonių apie tai, kas vyksta su žmogaus asmenybe, yra įvairių. Mano tyrimo tikslas buvo tirti ir palyginti vyresnio amžiaus žmonių asmenybės savybių ypatumus, priklausomai nuo jų gyvenamosios aplinkos, amžiaus ir lyties. Tyrime buvo naudotas NEO-PI-R klausimynas, sukurtas Costa ir McCrae (1992), kurį sudaro 240 teiginių. Tyrime dalyvavo 132 asmenys: 101 tiriamasis – vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys pensionate, likę 31 tiriamasis – jaunesnio amžiaus žmonės. Dar viena imtis palyginimui buvo paimta iš Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto laboratorijos duomenų bazės – tai 67 vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys namie. Rezultatai parodė, jog gyvenamoji aplinka turi įtakos tam tikriems vyresnio amžiaus žmonių asmenybės bruožams, pavyzdžiui, namie gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės yra atviresni patyrimui, o pensionato gyventojai – pažeidžiamesni. Tačiau bruožų, kuriais abi imtys yra panašios, vis dėlto yra daugiau. Taip pat nustatyta, jog nepriklausomai nuo gyvenamosios aplinkos, su amžiumi mažėja priešiškumas ir veikla, o didėja – tiesumo išreikštumas. Tyrimas parodė, jog vyresnio ir jaunesnio amžiaus žmonės skiriais tam tikrai asmenybės bruožais: vyresniems labiau būdingas sutariamumas, depresija, šiluma, pasitikėjimas, tiesumas, nuolaidumas ir kuklumas; jaunesniems labiau būdingas priešiškumas, impulsyvumas ir jausmai... [toliau žr. visą tekstą] / In all of the world society is getting older, for that reason it is very important to know seniors better. Everybody knows that people are loosing their physical strength as they get older, but there are many disagreements about what happens with their personalities. The object of the current study was to examine and compare personality features of senior people, depending on their living environment, age and sex. NEO-PI-R questionnaire created by Costa and McCrae (1992) was used in this study, it contains 240 statements. 132 people participated in this study: 101 – nursing home residents, 31 – younger people. More data was taken from Vilnius University Phylosophy faculty laboratory database – it was data about 67 seniors, living at home. The results showed that living environment has influence on some of the seniors’ personality features, for example, seniors who live at home are more open to experience, and nursing home residents are more vulnerable. However personalities of these two groups have more similar traits. The study showed that despite living environment angry hostility and actions decreases with age and straightforwardness increases. Younger and older people differ in these personality traits: for the seniors’ agreeableness, depression, warmth, trust, straightforwardness and modesty are more expressed; for younger people hostility, impulsiveness and feelings are more expressed. Yet conscientiuousness, for example, and all its facets do not depend on age. This... [to full text]

Šio darbo tikslas buvo nustatyti elninių žvėrių tankumą 4 tirtuose miškuose, o taip pat rasti stirninų kaukolių ir ragų morfometrinius skirtumus, kurie buvo sumedžioti skirtingos medžioklėtvarkos miškuose. Tyrimai parodė, kad tauriųjų elnių ir stirnų gausumas sumažėjo profesionaliuosiuose medžioklės plotuose, tuo tarpu mėgėjiškuose medžioklės plotuose sumažėjo elnių, o stirnų priešingai- padaugėjo. Briedžių tyrimų laikotarpiu buvo labai negausu, o per paskutiniuosiuss dvejus metus tirtuose miškuose jie išnyko visiškai. Kaip bebūtų, buvo rasti patikimi statistiniai skirtumai tiek tarp tauriųjų elnių tankumų, tiek tarp stirnų tankumų tirtuose skirtingos medžioklėtvarkos miškuose. Briedžių tankumas patikimai statitiškai nesiskiria, nes visuose tirtuose miškuose jų gausumas labai nedidelis. Tiriant elninių žvėrių pasiskirtymą skirtinguose biotopuose, statistiškai patikimų skirtumų nerasta. Tačiau buvo rasti labiausiai mėgstami stirnų biotopai. Tauriųjų elnių pasiskirstymas biotopuose skirtingais metais labai įvairuoja be konkrečios tendencijos. Ištyrus kraniometrinius stirninų parametrus, paaiškėjo, kad pagal daugelį požymių šiaurės Lietuvos stirninų kaukolės ir ragų parametrai yra mažesni ir statistiškai patikimai skiriasi nuo vidurio Lietuvos stirninų. Nors ir statistiškai nepatikimai, tačiau skiriasi stirninų parametrai ir dvejuose vidurio Lietuvos skirtingos medžioklėtvarkos miškuose dėl komercnionio stirninų išmedžiojimo profesionaliuosiuose medžioklės plotuose (didžiausi... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study was to find out and estimate the density of cervids in 4 researched forests; to find out the differences between craniometric data of roebucks which were hunted in forests of different management. The long study showed that the amount of red deers and roe deers decreased in professional hunting area whereas in club hunting area decreased only the amount of red deers while the amount of roe deers increased. The density of mooses felt into decline and finally during the last two years of study disappeared. Still and all there was found the significant differences in the red deer and in the roe deer densities in forests of different management. However in mentioned forests the densities of mooses were not significantly different. The significant differences of distributions of cervids in different biotopes were not found. There was found the most liked biotopes of roe deers during the non-vegetation period. Whereas red deer distribution in different biotopes has no regularity. The study of craniometric data showed that the parameter sizes of roebucks in the North Lithuania region are the smallest although not all are significantly different from parameters of craniometric data of roebucks in Middle Lithuania region. However the means of parameter show the same declining tendency. The craniometric data of roebucks in Middle Lithuania region in 2 different management hunting areas are lightly different. This difference was caused by commercial hunting in... [to full text]

The object of research is Lithuania rural social infrastructure (RSI). The goal of research – after investigation the condition of rural social infrastructure of Lithuanian regions to determinate the reasons that has an influence to the consistent pattern of development of rural social infrastructure. The tasks of the work are the following: 1.To inspect the theoretical conception of the regional development and RSI. 2.To select and to systematize statistics about RSI in Lithuania regions. 3.To traverse and to determinate the consistent patterns of rural social infrastructure development in Lithuania. 4.To investigate and to determinate the causative factors that influence the condition of rural social infrastructure. 5.To mould the connection model of the condition of RSI and the causal – resultant factors. On purpose to reach the goal of research it’s done the analysis and the synthesis of 5 year the first and the second information which characterize the condition of rural social infrastructure, it’s used the methods of induction and deduction, information filing and count analyze, distribution of lines, average and relative rating, comparison, grouping, correlation analysis, series collation, analytical grouping, ranking, analogy, graphical rendering and other scientific research methods. In order to estimate the regional differences of rural social infrastructure it was evaluated the rates, characterizing RSI condition, also it was determinable the strength of the... [to full text]

Darbo objektas – pušų, eglių, beržų, alksnių medžių stiebai ir jų iš pagaminta apvaliosios medienos produkcija. Darbo tikslas – Išanalizuoti medienos tūrio skirtumus, kurie susidaro medienos apskaitai naudojant medžių stiebų su žieve tūrio, medžių tūrio struktūros ir rąstų tūrio lenteles. Darbo metodai – statistiniai, empiriniai. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus buvo gauna, kad stiebų tūrio lentelės vidutiniškai 2,2% didina visų medžių rūšių kartu paėmus stiebų su žieve tūrius. Stiebų tūrio lentelės vidutiniškai 4,4% didina pušų stiebų su žieve tūrį, ir 2,5% mažina juodalksnių stiebų su žieve tūrį. Tikrintų biržių imčių duomenys rodo, kad visų medžių rūšių kartu paėmus likvidikės medienos tūris, nustatytas pagal medžių tūrio struktūros lenteles, yra 3.5% padidintas. Vidutinis nelikvidinės medienos tūris bareliuose sudaro 15%. Rąstų tūrio lentelių tikslumas yra pakankamas apvalios medienos tūriui įvertinti. Tūrio skirtumo paklaida yra neesminė. Raktažodžiai: Stiebai, mediena, produkcija, tūrio skirtumai, žievė. / Work object - stems of pinus, picea, alnus and betula and from these produced round wood production. Work goal - to compare stems capacity of the same trees, which is evaluate by trees stems with bark tables with capacity, which is evaluated by compound Huber formula, by structure of trees capacity tables and by capacity of logs tables. Work methods – statisticals, empiricals. Work results – after research was noticed that tables of stems capacity increases all kinds of trees capacity including stems with bark about 2,2%. Tables of stems capacity about 4,4% increase volume of pinus stems with bark and about 2,5% reduce volume of alnus stems with bark. The material of checked plots shows that all kinds of trees liquidated wood capacity, which was evaluated by tables of trees capacity structure is increased 3.5%. Medium not commercial wood capacity in areas contains 15%. Accuracy of logs volume tables is unbiased.

The aim of the research is to identify territorial differences of the living standards between separate Lithuania municipalities and rural - urban living areas according to the specific of social and economical factors size and dispersion of territory also to clarify the reasons of these differences. It is detailed territorial research in level of municipalities, evaluating the forces which directly and indirectly effect the living standards. The cluster analyzes and grouping involves not only the specific the living standards factors but also the other social economical meanings which helps to define its territorial specific in more adequate way. Municipalities are presented according to the living standards expression and the priorities of resolution of the problems. The territorial distribution of most of the socio-economic phenomena illustrating the standard of living depends on the level of urbanization. It was found that in Lithuania, territorially adjacent municipal groups (clusters) are emerging with the characteristic specificity of occurrence of social and economic indicators illustrating the living standard. The municipal typology by the degree of performance of indicators of the standard of living was carried out, allowing identification of the priorities of problems to be addressed. The maximum state attention should be focused to the municipalities, where the values illustrating living standards are the lowest, and the priority areas of the life raising level... [to full text] / Šio tyrimo tikslas - nustatyti gyvenimo lygio teritorinius skirtumus tarp atskirų Lietuvos savivaldybių, miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių pagal socialinių ir ekonominių rodiklių dydžio ir teritorinės sklaidos specifiką bei išaiškinti nustatytų skirtumų priežastis. Tai išsamus teritorinis tyrimas savivaldybių lygiu, įvertinant gyvenimo lygį tiesiogiai bei netiesiogiai lemiančius veiksnius. Tyrime atlikta klasterinė analizė apima ne tik konkrečių gyvenimo lygio rodiklių bet ir jį lemiančių kitų socialinių ekonominių reiškinių reikšmes. Savivaldybės išdėstytos pagal gyvenimo lygio rodiklių pasireiškimo laipsnį ir nustatomi problemų sprendimo prioritetai jose. Daugumos socialinių - ekonominių reiškinių, nusakančių gyvenimo lygį, teritorinis pasiskirstymas priklauso nuo urbanizacijos lygio. Nustatyta, kad Lietuvoje ryškėja teritoriškai gretimų savivaldybių grupės (klasteriai) su jiems būdinga gyvenimo lygį nusakančių socialinių - ekonominių rodiklių pasireiškimo specifika: Vilniaus – Kauno įtakos zonos, Vidurio ir Vakarų Lietuvos, Šiaurės Rytų ir Pietų Lietuvos ir pasienio savivaldybių. Atlikta savivaldybių tipologija pagal gyvenimo lygio rodiklių pasireiškimo laipsnį, leidžia išskirti spręstinų problemų prioritetus. Didžiausio valstybės dėmesio turi sulaukti tos savivaldybės, kuriose gyvenimo lygį nusakančių rodiklių reikšmės yra žemiausios, o prioritetinės gyvenimo lygio gerinimo kryptys pirmiausia turi būti nukreiptos į gyventojų užimtumo bei išsilavinimo/išsimokslinimo... [toliau žr. visą tekstą]

Šio tyrimo tikslas - nustatyti gyvenimo lygio teritorinius skirtumus tarp atskirų Lietuvos savivaldybių, miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių pagal socialinių ir ekonominių rodiklių dydžio ir teritorinės sklaidos specifiką bei išaiškinti nustatytų skirtumų priežastis. Tai išsamus teritorinis tyrimas savivaldybių lygiu, įvertinant gyvenimo lygį tiesiogiai bei netiesiogiai lemiančius veiksnius. Tyrime atlikta klasterinė analizė apima ne tik konkrečių gyvenimo lygio rodiklių bet ir jį lemiančių kitų socialinių ekonominių reiškinių reikšmes. Savivaldybės išdėstytos pagal gyvenimo lygio rodiklių pasireiškimo laipsnį ir nustatomi problemų sprendimo prioritetai jose. Daugumos socialinių - ekonominių reiškinių, nusakančių gyvenimo lygį, teritorinis pasiskirstymas priklauso nuo urbanizacijos lygio. Nustatyta, kad Lietuvoje ryškėja teritoriškai gretimų savivaldybių grupės (klasteriai) su jiems būdinga gyvenimo lygį nusakančių socialinių - ekonominių rodiklių pasireiškimo specifika: Vilniaus – Kauno įtakos zonos, Vidurio ir Vakarų Lietuvos, Šiaurės Rytų ir Pietų Lietuvos ir pasienio savivaldybių. Atlikta savivaldybių tipologija pagal gyvenimo lygio rodiklių pasireiškimo laipsnį, leidžia išskirti spręstinų problemų prioritetus. Didžiausio valstybės dėmesio turi sulaukti tos savivaldybės, kuriose gyvenimo lygį nusakančių rodiklių reikšmės yra žemiausios, o prioritetinės gyvenimo lygio gerinimo kryptys pirmiausia turi būti nukreiptos į gyventojų užimtumo bei išsilavinimo/išsimokslinimo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research is to identify territorial differences of the living standards between separate Lithuania municipalities and rural - urban living areas according to the specific of social and economical factors size and dispersion of territory also to clarify the reasons of these differences. It is detailed territorial research in level of municipalities, evaluating the forces which directly and indirectly effect the living standards. The cluster analyzes and grouping involves not only the specific the living standards factors but also the other social economical meanings which helps to define its territorial specific in more adequate way. Municipalities are presented according to the living standards expression and the priorities of resolution of the problems. The territorial distribution of most of the socio-economic phenomena illustrating the standard of living depends on the level of urbanization. It was found that in Lithuania, territorially adjacent municipal groups (clusters) are emerging with the characteristic specificity of occurrence of social and economic indicators illustrating the living standard. The municipal typology by the degree of performance of indicators of the standard of living was carried out, allowing identification of the priorities of problems to be addressed. The maximum state attention should be focused to the municipalities, where the values illustrating living standards are the lowest, and the priority areas of the life raising level... [to full text]

Šiame magistro darbe yra analizuojama Lietuvos regionų esama ekonominė situacija bei pagrindinės priežastys, kurios lemia netolygią regionų plėtrą. Atlikta regionų teritorinių skirtumų analizė pagal egzistuojančius ūkio subjektus, tiesiogines užsienio bei materialines investicijas. Įvertinti Bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui ir vienam užimtajam rodikliai, o taip pat atlikta regionų specializacijos bei lyginamojo pranašumo analizė. Patvirtinta tyrimo hipetezė, kad Lietuvos regionų ekonominių bei socialinių skirtumų augimą lemia kumuliatyvinis priežastingumo procesas, todėl siekiant įveikti šį procesą, reikalinga šalies parama, kuri skatintų ir finansuotų darbo jėgos mokymą bei investicijas į žmogiškąjį kapitalą. / This master’s final paper analyses available economic situation in Lithuania region and its main causes, that determine even development of regions. The paper presents a detailed analysis of differences in spatial economic activity described by territotial disparity of active economic subjects, investment in tangible fixed assets and foreign direct investment in regions. Estimation of the rate and speed of uneven growth is grounded on spatial disparity measurement of GDP per capita and GDP per worker. The hypothesis is formulated as follows- the source of increasing economical and social differences in Lithuanian regions is cumulative causation process- is confirmed. Political intervantion in promoting workplace training programs and accumulation of human capital stock is necessary to defeat this causation process.

Magistro darbe analizuojami darbo ir valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo panašumai ir skirtumai, apibrėžiama jų atribojimo problematika. Keliama tyrimo hipotezė, jog nepaisant tam tikrų panašumų, valstybės tarnybos teisė, kaip ir darbo teisė, yra atskira teisės šaka Lietuvos teisės sistemoje, turinti savarankišką teisinio reguliavimo dalyką ir metodą. Darbas susideda iš trijų dalių. Pirmoje dalyje apibūdinama teisės teorijoje ir praktikoje formuluojama teisinių darbo ir valstybės tarnybos santykių specifika, nurodant šių santykių požymius, jų struktūrinius elementus (subjektus, objektą ir turinį). Antroje dalyje pripažįstant valstybės tarnybą specifine darbine veikla atliekama darbo ir valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo atskirų sričių lyginamoji analizė, nurodant panašumus ir skirtumus. Tyrimas struktūrizuojamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pagrindu išskirtose kompleksinio teisinio reguliavimo srityse: 1) darbo sutarties sudarymas ir priėmimas į valstybės tarnybą; 2) darbo sutarties vykdymas ir valstybės tarnautojų karjera; 3) darbo užmokestis; 4) atsakomybė; 5) darbo sutarties pasibaigimas ir valstybės tarnautojų atleidimas; 6) socialinės ir kitos garantijos; 7) ginčų nagrinėjimas. Trečioje dalyje identifikuojama teisinių darbo ir valstybės tarnybos santykių atskyrimo problematika: apibrėžiamas teisinių valstybės tarnybos santykių kompleksinis reguliavimas, pateikiami darbo ir valstybės... [toliau žr. visą tekstą] / This scholarly paper for master degree deals with analysis of similarities and differences in legal regulation of labour relations and civil service and defines problematic of their dissociation. The research hypothesis is made that regardless of certain advantages the Civil Service Law like Labour Law is a separate branch of Lithuanian law system with detached subject and method of legal regulation. This scholarly paper consists of three sections. The first section describes specifics of legal labour and civil service relations formulated in theory and practice of law while indicating features of these relations and their structural elements (subjects, the object and content). In the second section in recognition of civil service as being specific working activity the comparative analysis of different fields of legal regulation of labour relations and civil service is accomplished pointing to their similarities and differences. The research is structured according to the fields of complex legal regulation that were distinguished on the basis of Labour Code of Lithuania Republic and Law on Civil Service of Lithuania Republic: 1) conclusion of an employment contract and admission to civil service; 2) implementation of an employment contract and career of civil servants; 3) wages; 4) responsibility; 5) expiration of an employment contract and firing of civil servants; 6) social and other guarantees; 7) dealing with arguing. The third section of the paper identifies the... [to full text]