Valstybinis socialinis draudimas lydi kiekvieną apdraustąjį asmenį net ilgiau negu visą jo gyvenimą, todėl jo reikšmė ir svarba kiekvieno apdraustojo sąmonėje yra neabejotina. Šiame darbe analizuojami valstybinio socialinio draudimo subjektų rato ypatumai. Apdraustieji – tai socialinio draudimo sistemoje dalyvaujantys asmenys, pagrindinis šios sistemos elementas, dėl kurių gerovės ši sistema, galima sakyti, ir funkcionuoja. Svarbu pastebėti, kad šiame darbe valstybinio socialinio draudimo subjektais vadinami asmenys, dalyvaujantys socialinio draudimo sistemoje, tai yra apdraustieji. Tai būtina pabrėžti, nes socialinio draudimo subjektais gali būti laikomi ne tik šie asmenys, bet ir draudėjai, valstybės institucijos, administruojančios socialinio draudimo sistemą. Darbe aptariamos valstybiniu socialiniu draudimu apdraustųjų rato ribos pagal socialinio draudimo rūšis, analizuojama, kokia apimtimi jie draudžiami atskiromis socialinio draudimo rūšimis. Taip pat tiriamos asmenų galimybės dalyvauti pensijų kaupime, taip pat draustis savanoriškai nepatenkantiems į privalomo draudimo sferą. Socialinio draudimo sistemoje nuolat vyksta pokyčiai, ji nuolat tobulinama, kartu, be abejo, nelieka nepaliesta ir draudžiamųjų asmenų rato sudėtis bei specifika. Keičiantis ekonominei situacijai, keičiasi ir socialinio draudimo sąlygos apdraustiesiems. Pastaruoju metu ekonominei situacijai smarkiai pasikeitus, atitinkamai pablogėjo ir socialinio draudimo fondo biudžeto būklė. Tuo pačiu metu... [toliau žr. visą tekstą] / Die staatliche Sozialversicherung begleitet alle Personen, die versichert werden, lebenslang und länger, deshalb ist die Bedeutung und die Wichtigkeit der Sozialversicherung im Bewußtsein jedes Versichertes zweifellos. In dieser Arbeit werden die Besonderheiten des Kreises der Versicherten analysiert. Die Versicherten sind die Personen, die nehmen an Sozialversicherungsystem teil. Sie sind ein Grundelement dieses Systems, die wegen des Wohles dieser Personen funktioniert. Es ist wichtig einzusehen, daß die Sozialversicherungsubjekte in dieser Arbeit bei den Versicherten genannt werden. Diese Tatsache muß man unterstreichen, weil man als Sozialversicherungsubjekte auch andere Personen nennt kann, zum Beispiel, die Versicherer oder die Institutionen, die eine Sozialversicherung verwirklichen. In der Arbeit werden die Kreisgrenzen der Versicherten nach den Sozialversicherungssorten besprochen. Auch werden die Möglichkeiten in einer privaten Rentenversicherung teilnehmen geforscht. Man analysiert auch Selbstversicherungsystem als ein Ausweg für diese Personen, die nicht in Pflichtversicherungsgebiet geraten. Das Sozialversicherungsystem ändert sich immer, sie wird oft verwollkommen. Die Spezifik des Versichertenkreises ändert sich natürlich auch zusammen. Wenn die wirtschaftliche Situation bessert sich oder verschlechtert sich, ändert sich auch die Bedingungen für Versicherten. Jetzt, als die wirtschaftliche Situation heftig sich ändert, verschlechtert sich entsprechend auch ein... [to full text]

Išanalizavus pagrindinius Lietuvos valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančius įstatymus, nutarimus, kitus normatyvinius aktus bei įvairią su darbo tema susijusią literatūrą ir atitinkamus statistinius duomenis darbe atsakyta į darbo tikslui pasiekti išsikeltus uždavinius bei suformuotą hipotezę. Apžvelgus XIX a. pabaigoje susiformavusias socialinės apsaugos Bismarck’o ir Beveridge tradicijas bei Gosta Espin-Anderssen išskirtus tris socialinės apsaugos modelius (liberalusis, konservatyvusis ir socialdemokratinis) nustatyta, kad Lietuvos socialinio draudimo modelis turi ir konservatyviojo, ir liberaliojo modelio bruožų. Kadangi, Lietuvoje vis plečiama pensijų sistema, kurioje ateityje valstybė suteiks tik minimalią (bazinę) pensiją, o didžiąją dalį pensijos žmogui turės uždirbti naujai į rinką įsilieję dalyviai - pensijų fondai. Darbe pabrėžta, kad teoriniai socialiniai apsaugos modeliai šiandiena nei vienoje valstybėje grynu pavidalu neegzistuoja, todėl būtina išskirti ir papildomą mišrų socialinį modelį, turintį kiekvieno darbe aptartų modelio bruožų. / Having analysed the main laws, decisions and other normative acts regulating the Lithuanian state social insurance as well as various literature and appropriate statistical data related to the topic of the paper, the work contains answers to the suggested hypothesis and the tasks set to achieve the aim of the paper. After covering Bismarck and Beveridge’s social security traditions, formed at the end of the 19th century, and three social security models distinguished by Gosta Espin-Anderssen (the liberal, conservative and social-democratic models), it was established that the Lithuanian state social insurance has some features of both the conservative and the liberal models. As in Lithuania the system of pensions is being developed in which the state will give only a minimum (basic) pension in the future, and the biggest part of the pension for a person will be earned by the participants which came to the market newly, i.e. by pension funds. In the work it is stressed that theoretical social security models do not exist in any state in their pure form nowadays, therefore it is also necessary to distinguish an additional mixed social model, containing some of the features of the discussed models. The model of the Lithuanian state social insurance was started to be formed as early as in 1926 after promulgating the Law of the Chief Social Insurance Board. World Wars I and II, changing German and the czarist Russian government had influence on the formation of the social... [to full text]

Santrauka Šiame darbe yra nagrinėjama socialinės apsaugos ir nedarbo samprata, taip pat – atskiros socialinės apsaugos priemonės, siekiant ištirti Lietuvoje bedarbiams taikomų socialinių garantijų sistemą ir nustatyti kokiomis priemonėmis remiami bedarbiai šalyje bei kokį poveikį jos jiems daro. Socialinės apsaugos sistemos raidos analizė leidžia ištirti kintančius santykius tarp valstybės ir atskirų jos narių, o pačios sistemos suvokimas – sužinoti, kokiomis priemonėmis valstybė reaguoja į jos gyventojų problemas. Šis suvokimas yra svarbus ne tik teorine, bet ir praktine prasme, nes kiekvienam iš mūsų bet kada gali tekti patirti vienokį ar kitokį šios sistemos priemonių taikymo poveikį. Tuo tarpu nedarbas – vienas svarbiausių socialinės rizikos faktorių, į kuriuos turi reaguoti šalies socialinė sistema. Praradęs darbą žmogus susiduria su materialiniais sunkumais, patiria kitus neigiamus padarinius. Dėl to yra ypač svarbu, kad valstybė nustatytų tinkamas bedarbių socialines garantijas, kurios ne tik leistų kompensuoti bedarbių materialinį nepriteklių dėl darbo praradimo, bet ir leistų jam išlikti aktyviu darbo rinkos santykių dalyvių, nesusitaikyti su savo kaip bedarbio statusu. Darbo tema yra aktuali, dėl šiuo metu pasaulį (kartu – ir Lietuvą) palietusios ekonominės krizės. Tokiomis aplinkybėmis auga nedarbas ir yra itin aktualu, kokios socialinės paramos priemonės taikomos šalyje bei koks yra jų poveikis bedarbiams. Darbe stengiamasi į bedarbių socialinių garantijų sistemą... [toliau žr. visą tekstą] / Summary This work at first deals with the conception of social security and unemployment, later – with separate measures of social security. The purpose of this analysis is to find out what measures of social security are used to solve the problems of unemployed people and what impact is done to those people each of this measures. Understanding of social security system of the country lets us know what is the reaction of government to certain social problems of the people. Unemployment is one of the biggest social problems of every country. Person, who loses his job, not only loses his permanent source of money, but also has to cope with different social and psychological problems. That is why it is so important to apply appropriate measures – in case not only support the unemployed people, but also to help them stay active members of society. This work deals with subject which is very necessary to discuss nowadays – when the economic crises is in almost every country, including Lithuania. That is time when there is great possibillity for every country to face the problem of unemployment at a biggest degree. The originality of this work is based on different look at the system of social measures, used to solve problems of the unemployed. The author watches at this system from a wider corner: also includes the measures which are used to prevent unemployment, organize the serch of work to this system and analyses them together. Methods mostly used in this work are: logical... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe apžvelgta valstybinio socialinio draudimo sistema, išskirti pagrindiniai veiksniai, įtakojantys VSDF biudžetą, išanalizuotas įmokų ir išmokų kitimas 2005 – 2012 m. laikotarpiu ir pateikti siūlymai dėl biudžeto nesubalansuotumo problemos sprendimo. Pirmojoje dalyje teoriniu lygmeniu nagrinėjamos socialinės apsaugos ir socialinio draudimo sąvokos, analizuojama socialinio draudimo raida ir apžvelgiamas teisinis reglamentavims. Antrojoje dalyje teoriniu lygmeniu analizuojama VSDF biudžeto struktūra, pateikiamos įmokų ir išmokų rūšys, nustatomi politiniai ir ekonominiai veiksniai, įtakojantys VSDF biudžeto įmokų ir išmokų kitimą ir pateikiama tyrimo metodologija. Trečiojoje dalyje išskiriamos aktualios VSD problemos, atliekama koreliacine ir regresinė veiksnių, įtakojančių įmokas ir išmokas, analizė, apžvelgiamas 2005 – 2012 m. įmokų ir išmokų kitimas ir analizuojama dabar susiklosčiusi padėtis. Ketvirtojoje dalyje įvardijamos VSDF biudžeto deficito susidarymo priežastys, atliekama einamųjų ir ateinančių metų įmokų ir išmokų prognozė ir numatomos problemų sprendimo kryptys. . / State social insurance system is being reviewed in this master’s thesis as well as the main factors that influence the State social security insurance budget. Moreover, contributions and benefits change has been analyzed for 2005 and 2012 year’s period and proposals for budget imbalance were presented. You can find the concept of social security social insurance analysis of social evolution and an overview of the legal regulation in the first part of the work. The theoretical analyze of structure of State social security insurance budget types of contributions and benefits the political and economic factors that affects State social security insurance budget contributions and benefits and the methodology of the research were set in the second part. The actual State Social Insurance problems, correlation and regression analyze that shows the factors that influence contributions and benefits. The overview of contributions and benefits change during year 2005- 2012 and now in the third part. The fourth section identifies the cause of budget deficit as well as shows the prediction of contributions and benefits and provides problem-solving directions.

Baigiamajame darbe darbo autorė apžvelgia Lietuvos pensijų fondų raidą. Darbe išskiriami tokie pagrindiniai aspektai: istorinė pensijų fondų atsiradimo apžvalga, pensijų fondų veikla, pensijų fondų klasifikavimas ir veiklos ypatumai, pensijų fondų analizė. Panaudodama Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo veiklą reglamentuojančius įstatymus, kitą reikalingą medžiagą ir surinkus duomenis apie pensijų fondus, darbo autorė išanalizavo pensijų fondų atsiradimo eigą, suklasifikavo pensijų fondus į grupes, pagal investicijų į akcijų rinkas dalį. Atlikus dalyvių pasiskirstymą tarp pensijų kaupimo veiklą vykdančių įmonių, darbo autorė išnagrinėjo kokioms bendrovėms Lietuvos gyventojai labiau patiki valdyti savo lėšas. Atlikus dalyvių pasiskirstymą pagal investavimo strategijas, autorė sužinojo kokius pensijų fondus žmonės linkę pasirinkti. / Referring to the laws of the Republic of Lithuania, which regulate the pension accumulation activity, the other necessary material and the collected data about pension funds, the author of the thesis has analyzed the course of founding of pension funds, has classified pension funds according to the groups, according to the investment share in the share market. After having distributed the participants among the enterprises, which execute the pension accumulation activity, the author of the thesis has investigated the item, i.e. the enterprises, which are mostly trusted by the dwellers of Lithuania from the aspect of management of their means. After having distributed the participants according to the investment strategy, the author has ascertained which pensions funds are mostly popular among people. According to the analysis, which has been done by the author of the thesis, founding of the new pension funds of the II-nd and of the III-rd level is observed. Several large-scale enterprises of the country have expanded the offer of their funds by founding the investment funds, attributed to a larger risk, which invest most their assets into the shares. The author of the thesis would like to stress that a larger number of funds means a tough competition regarding the clients. It’s useful as the increased number of funds urges the pension accumulating enterprises to improve the quality of management, to submit a more specified and various information about their activity. An... [to full text]

Socialinio draudimo sistema Lietuvoje, esama padėtis, pensininkų problemos bei galimi jų sprendimo būdai - tai dalis klausimų, kylančių Lietuvos gyventojams. Visuomenės senėjimas ir tai, kad kiekvienas dirbantysis ateityje bus pensininku, pabrėžia temos aktualumą. Šiame darbe keliama hipotezė, kad tokie ekonominiai ir socialiniai veiksniai, kaip BVP, ekonomikos augimas, darbo užmokesčio didėjimas, pensinio amžiaus ilgėjimas, privačių pensinių fondų plėtra, gyventojų skaičiaus kitimai yra tarpusavyje tampriai susiję ir sąlygojantys vienas kitą bei pačios socialinio draudimo sistemos kitimus ir jos plėtra. Darbe buvo nagrinėtas 1991-2006 metų laikotarpis. Jo metu vyko privatizacijos procesai, keitėsi gyventojų užimtumas, prasidėjo ekonominė emigracija, prasidėjo privačių pensinių fondų vystymasis. Tai keitė žmonių užimtumą, darbo užmokestį, pensinį aprūpinimą. / The social insurance system in Lithuania, the present status, the problems of the pensioners and the ways to solve these problems – this is only the part of the questions, which are relevant for the Lithuanians. The ageing of the community and knowing that every working man will become the pensioner in the future accents the topicality of the problem. The hypothesis in this paper is about such economic and social factors as GDP (Gross Domestic product), the increase of economy and salaries and the elongation of the pensioner age, the development of the private pension’s funds and the variation of the citizens’ number. All these factors are closely involved and influence each other and the variations of the insurance system and development. There are analyzed the period of 1991-2006, November in this paper. The privatization processes began at that time, the occupation of citizens changed, economy emigration began, and development of private funds began. These variations changed the people occupation, the salaries, pensioner supply. In the present the new society ageing problems are coming. Even when the pensions age after the independence was prolonged from 55 to 60 for the women and from 60 to 62,5 for the men, this decision does not deal with the problems of ageing society. The old-age pension’s size is not large enough to guarantee better living quality for the elderly people. The work reserve of the elderly people is not used too. These elderly people want to work, but... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama Valstybinės socialinės apsaugos samprata, socialinės apsaugos sistema, Valstybinio socialinio draudimo fondo struktūra ir identifikuojami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto subalansuotumą lemiantys veiksniai. Remiantis teorinėje darbo dalyje išanalizuota literatūra apie Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto subalansavimą lemiančius veiksnius atlikta Lietuvos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įmokų ir išmokų dinaminė ir struktūrinė analizė 2004 – 2009 metų laikotarpiu. Atlikus Lietuvos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įmokų ir išmokų analizę išskirti esminiai veiksniai ir priežastys įtakojančios Valstybinio socialinio draudimo fondo įmokas ir išmokas. Taikant modeliavimo metodą numatomos ir pagrindžiamos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto subalansuotumo problemos kryptys. / Master's thesis about the State social security concept of the social security system and the State Social Insurance Fund and the identification of the structure of the State Social Insurance Fund budget balance factors. Based on theoretical work in literature on the analysis of the State Social Insurance Fund budget balancing factors taken Lithuanian State Social Insurance Fund contributions and benefits in a dynamic and structural analysis of the 2004 - 2009 period. After the Lithuanian State Social Insurance Fund contributions and benefit analysis and identify key factors influencing the causes of the State Social Insurance Fund contributions and benefits. For the purposes of modeling provided and supported by the National Social Insurance Fund budget lines of equilibrium problems.

Socialinė apsauga užima laibai svarbią vieta žmogaus gyvenime. Ši sistema lydi žmogų nuo jo gimimo iki mirties. Socialinė apsauga egzistuoja tam, kad užtikrintų būtiną pagalbą pajamomis, maistu, kompensacijomis būstui, kai žmogų ištinka socialinė krizė. Skirtingose šalyse socialinės apsaugos sistema organizuojama skirtingai. Lietuvoje ši sistema daugiausia vykdoma per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei Sodrą (Valstybinio socialinio draudimo fondą). Kiekvienais metais Sodra sudaro visų pajamų ir išlaidų, reikalingų apsaugoti piliečius nuo socialinės krizės, biudžetą. Mano darbo objektas - socialinės apsaugos sistema. Analizuodama duomenis aš pastebėjau keletą problemų. Paskutinėje dalyje aš pateikiau keletą egzistuojančių problemų sprendimus. Darbo tikslas - išanalizuoti socialinės apsaugos sistemą, jos finansavimą Lietuvoje bei pateikti galimas sistemos finansavimo gerinimo kryptis. Darbo tikslui atskleisti nusistačiau tokius uždavinius: vertinti socialinės apsaugos sąvoką, reikšmę, vertinti socialinės apsaugos sistemos finansavimą Europos Sąjungos šalyse, nagrinėti socialinės apsaugos finansavimą Lietuvoje, pateikti socialinės apsaugos sistemos finansavimo gerinimo kryptis bei suformuluoti išvadas ir pasiūlymus. Pirmoje savo darbo dalyje apžvelgiau socialinės apsaugos sistemą. Taip pat pateikiau istorinę raidą. bei socialinės sistemos finansavimą Europos Sąjungos šalyse. Antroje dalyje nagrinėjau Lietuvoje veikiančią socialinės apsaugos sistemą, jos o finansavimą... [toliau žr. visą tekstą] / Social security takes very important place in human’s life. It goes near from the day of birth till the last day. Social security exist to safeguard necessary help of earnings, food, housing and etc. at the moment when human suffers from social crisis. In the different countries the social security system is organized in different ways. In Lithuania this system is mostly dispensed by Ministry of Social security and labour and Sodra (The Fund of National Social Insurance). In every year the same fund budgetes all expenses and incomes necessary for securing citizens from social crises. So the object of my paper is the system of social security. and it’s sponsorship in our country. During the researches I noticed some serious problems. So at the final part of paper I sugest some ways of solutions of the existing problems. Purpose of my paper – to analyse system of social security, it‘s sponsorship in Lithuania and to suggest the possibles ways of sponsorship improving. To reach the purpose I stated objectives: to give description of social security, to value sponsorship of social security system in European Union, to analyse sponsorship of social security system in Lithuania, to present the ways of social security sponsorship improving and to draw a conclusions and suggestions. In the first part I overlooked system of social security in general. Also I gave it’s historical development and sponsorchip of the system in the European Union. In the second part I studied system of... [to full text]

Lietuvoje valstybinis socialinis draudimas sudaro didžiausią ir svarbiausią socialinės apsaugos sistemos dalį. Jis apima beveik visus šalies gyventojus: samdomi darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys moka valstybinio socialinio draudimo įmokas, o įvykus draudiminiam įvykiui gauna valstybinio socialinio draudimo išmokas (pensijas, pašalpas, kompensacijas). Valstybinio socialinio draudimo sistemos pagrindinis tikslas yra garantuoti pajamas apdraustiesiems, netekusiems darbingumo dėl ligos, motinystės, nedarbo, senatvės, invalidumo ar maitintojo netekimo. Socialinis draudimas finansuojamas iš draudimo įmokų, o draudimo pagrindu teikiamos pagalbos apimtis priklauso nuo įmokų dydžio. Piniginės išmokos, kurios tam tikru laikotarpiu visiškai arba iš dalies turi būti mokamos vietoj atlyginimo ir sudaro didžiausią socialinio draudimo vykdomų mokėjimų dalį, yra tiesiogiai susijusios su individualia draudimo įmoka, t.y. jų dydis priklauso nuo apdraustojo asmens iki to momento sumokėtų įmokų dydžio. Taip draudimo principai susiejami su rinkos ekonomikos sąlygomis taikomais teisingo finansavimo ir asmeninės atsakomybės principais. Socialinio draudimo srityje draudimo principams įgyvendinti pasirinkta tokia forma, kai apdraustieji asmenys privalo tam tikrą savo darbo pajamų dalį, kaip draudimo įmoką, pervesti į draudimo fondą, nustačius minimalias ir maksimalias ribas, kad tokia sistema būtų priimtina daugumai žmonių. Apdraustaisiais laikomi visi fiziniai asmenys, kurie įstatymo... [toliau žr. visą tekstą] / State social insurance constitutes a major and most important part of social security system in Lithuania. It caters for almost all citizens of the country: employees and self-employed persons pay state social insurance contributions and, in case of insurance event, they get social insurance benefits (pensions, allowances, benefits). The main objective of state social insurance system is to guarantee income to the insured persons in case of incapacity for work, unemployment, sickness and maternity, occupational accidents and occupational diseases, old-age pensioners, the death of an insured. The major source of income of the state social insurance fund budget is state social insurance contributions paid by the insurers and the insured. The employer’s and employee's contributions are calculated as a percentage of the salary paid to the employee. In this way the principles of social insurance are related to fair financial support and personal liability principles applicable in market economy. The social insurance principles are put into effect when the insured persons pay a certain part of their wages, as a social insurance contribution to the state social insurance fund given the maximum and minimum limits so that the system would be suitable for the majority of people. The insured are individuals who pay social insurance contributions according to the provisions of the law on their own or are paid for by their insurers. The insured are also persons whose social insurance... [to full text]

Socialinės rizikos sąvoka atskleidžiama per socialinės rizikos rūšis: senatvę, neįgalumą, maitintojo netekimą, ligą, motinystę, nedarbą, sužalojimą darbe, skurdą, šeimos problemas ir medicininės priežiūros būtinumą. Socialinės rizikos rūšys glaudžiai susijusios su socialinės apsaugos išmokomis. Socialinės apsaugos išmokos padeda asmenims išvengti finansinių problemų susidūrus su įvairiomis socialinės rizikos rūšimis. Šiame darbe nagrinėjama Lietuvos socialinės apsaugos sistema, kuri susideda iš dviejų dalių – socialinio draudimo ir socialinės paramos. Socialinės apsaugos išmokos sugrupuotos pagal tai, kuriai socialinės apsaugos sistemos daliai jos priklauso – socialiniam draudimui ar socialinei paramai. Darbe aptariami socialinio draudimo ir socialinės paramos panašumai bei skirtumai. Pagrindinis socialinio draudimo sistemos tikslas yra garantuoti pajamas socialiniu draudimu apsidraudusiems asmenims, kurie negali dirbti dėl ligos, motinystės, senatvės, neįgalumo ir kt., kaip numatyta valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Darbe analizuojama, kokie subjektai turi teisę gauti socialinio draudimo išmokas. Nurodomi socialinio draudimo išmokų dydžiai, skyrimo sąlygos bei jų mokėjimo trukmė. Socialinė parama susideda iš socialinės paramos išmokų bei socialinių paslaugų. Didesnis dėmesys skiriamas socialinės paramos išmokoms, nes jos yra vienos iš pagrindinių priemonių mažinti skurdo socialinę riziką. / The conception of social risk described by kinds of social risks: old age, disability, sickness, death, maternity, unemployment, family responsibilities, work injury, poverty. Social risks are closely related with social security benefits. They protect people against the financial consequences of social risks. In this work is analysed the social security system of Lithuania, which is consisted of two parts – social insurance and social assistance. Social security benefits ascribed to social insurance or social assistance. In this work is discussed resemblances and differences of social insurance and social assistance. The key goal of the social insurance system is to guarantee income of the insured in cases of incapacity for work due to disease, maternity, old-age, disability, etc. as provided for in the Law on State Social Insurance. In this work is analysed, which subjects have a right to receive social insurance benefits. Point out the size of social insurance benefits, conditions and duration of payment. Social assistance system is consisted of social assistance benefits and social services. Greater attention is ascribed to social assistance benefits, because they are one of the main measures to reduce poverty social risk.