Darbuotojo sveikatai padarytos žalos atlyginimo garantijos yra susijusios ne tik su darbdavio pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas pažeidimu ir jo materialine atsakomybe, bet ir visuomenės interesu garantuoti socialinę apsaugą žalą sveikatai patyrusiems asmenims. Darbuotojo sveikatai padaryta žala atlyginama taikant darbdavio materialinę atsakomybę ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo kompensacijas. Šie žalos kompensavimo būdai turėtų užtikrinti realų, visišką ir teisingą žalos atlyginimą, tačiau Lietuvoje iki šiol nėra tokių žalos kompensavimo būdų sąveikos koncepcijos. Todėl šio tyrimo objektas yra darbuotojo sveikatai padarytos žalos atlyginimas darbdavio materialinės atsakomybės ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo būdu. Tyrimo tikslas - atskleisti sisteminius - funkcinius ryšius tarp darbdavio atsakomybės ir darbuotojo sveikatai padarytos žalos kompensavimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo būdu ir apibrėžti šių žalos kompensavimo būdų sąveiką Lietuvoje. Disertacijoje kompleksiškai analizuojamas darbuotojo sveikatai padarytos žalos atlyginimo institutas; apibrėžiami darbdavio materialinę atsakomybę bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimą vienijantys kriterijai; atskleidžiama nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo paskirtis ir funkcijos darbuotojo sveikatai padarytos žalos atlyginimo... [toliau žr. visą tekstą] / Guarantees of the compensation for the damage caused to employee's health are related not only with the breach of employer's duty to provide employees with secure and health working conditions and his/her pecuniary liability but also with the interest of society to ensure social security to the person who experienced the damage. The damage caused to employee's health is compensated by bringing the proceedings against employer's liability as well as applying social insurance against accidents at work and occupational diseases. These types of redress should guarantee concrete, full and fair compensation for the damage. However, in Lithuania there is no conception of interaction between these types of compensation so far. Accordingly, the object of the research is the compensation for the damage caused to employee’s health by applying the pecuniary employer's liability and social insurance against accidents at work and occupational diseases. The objective of the thesis is to reveal systematical - functional relations between employer's liability and compensation for the damage caused to employee's health by applying social insurance against accidents at work and occupational diseases and to define the interaction of the various means for damage compensation in Lithuania. The thesis deals, in a complex manner, with the main aspects of the damage compensation institute; defines the rally criterias of the employer's pecuniary liability and social insurance against accidents at... [to full text]

Finansų valdymo magistro baigiamojo darbo temos naujumą ir aktualumą apibrėžia ta aplinkybė, kad socialinio draudimo ir socialinės paramos, kaip socialinės apsaugos priemonių simbiozės, įtakos valstybės finansams tema nebuvo nuodugniai nagrinėta mokslininkų ir valdžios institucijų. Tyrimo problema. Kokią įtaką turi socialinis draudimas ir socialinė parama Lietuvos valstybės finansų sistemai? Tyrimo objektai: Lietuvos valstybės finansų sistema, socialinio draudimo ir socialinės paramos sistemos. Tyrimo tikslas – instituciniu ir ekonominiu požiūriu įvertinti socialinio draudimo ir socialinės paramos sistemų įtaką valstybės finansams. Uždaviniai: 1. Išnagrinėti mokslinėje literatūroje pateikiamus finansų sistemos apibrėžimus bei pagrindinius aspektus; 2. Išnagrinėti mokslinėje literatūroje pateikiamus svarbiausius socialinio draudimo ir socialinės paramos aspektus, teisinį reglamentavimą, 3. Identifikuoti svarbiausias spręstinas problemas; 4. Išnagrinėti socialinio draudimo ir socialinės paramos finansavimo šaltinius; 5. Įvertinti socialinio draudimo ir socialinės paramos ekonominę įtaką valstybės finansų sistemai. 6. Pateikti pasiūlymus dėl socialinio draudimo ir socialinės paramos sistemų tobulinimo. Darbo struktūra. Darbą sudaro trys skyriai. Pirmame skyriuje pateikiami finansų sistemos, socialinio draudimo ir socialinės paramos teoriniai ir teisiniai aspektai, šių sistemų problemos. Antrame skyriuje pagrindžiama tyrimo problema, pagrindžiami tyrimo metodai... [toliau žr. visą tekstą] / The novelty of thesis topic defines the fact that social insurance and social welfare as symbiosis of social protection measures, which affect public finances, have not been thoroughly examined by scientists and government agencies. The research problem. What influence has social insurance and social welfare for Lithuania's public finance system? Research objects: Lithuanian financial, social insurance and social welfare systems. Research aim – institutional and economic assessment of the social insurance and social welfare systems on public finances. Objectives: 1. To examine financial system definitions and key aspects in scientific literature; 2. To examine legal regulation of the most important social insurance and welfare aspects. 3. To identify the most actual problems; 4. To examine social insurance and welfare funding sources. 5. To evaluate social insurance and welfare economic impact on public finance system. 6. To propose improvements for social insurance and welfare systems. Work structure. The work consists of three parts. The first part presents financial system, social insurance and social welfare theoretical and legal aspects as well as its problems. The second part justifies research problem, selects relevant research methods and presents research instrumentation. The third part evaluates social insurance and social welfare economic influence on public finance sector and proposes some solution for this system improvement. Research methods. It was... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama viešųjų finansų tema apie valstybinio socialinio draudimo biudžeto subalansavimo problemą. Valstybinis socialinis draudimas – viena iš svarbiausių socialinės apsaugos sistemos dalių, kuri apima beveik visus šalies gyventojus. Per šia sistemą valstybė vykdo svarbią savo funkciją – užtikrina gyventojų materialinę gerovę bei stengiasi mažinti socialinę atskirtį bei vadovaujasi solidarumo principu. Empirinėje dalyje išanalizuota, kad dėl kilusios ekonominės krizės 2008 metais, valstybinis socialinis draudimas stipriai nukentėjo, jo biudžetas tapo deficitinis – finansinis stabilumas pažeistas. „Sodra“ dėl įvairių ekonominių ir demografinių veiksnių įtakos nebepajėgia surinkti pakankamai įmokų į biudžetą. Darbo tikslas: Lietuvos valstybinio socialinio draudimo biudžeto subalansavimo analizė 2003-2014 metais. / Bachelor's thesis examines the topic of public finances of the state social insurance budget balancing problem. State social insurance - one of the most important parts of the social security system, which includes almost all of the country's population. Through this system, the State has an important function - ensuring the population's material wealth and trying to reduce social exclusion. Empirical part of the analysis, that originated the economic crisis in 2008, the state social insurance strongly affected by his budget went into deficit - the financial stability of the damage. "Social Insurance" for a variety of economic and demographic factors influence can no longer collect enough contributions to the budget. The aim of the Lithuanian state social insurance budget balancing analysis in 2003-2014.

Magistro darbe išnagrinėta pensinio socialinio draudimo samprata bei aptarta socialinio draudimo istorinė raida Lietuvoje. Išanalizuotas privačių pensijų fondų objektyvus reikalingumas Lietuvoje. Šiame magistro darbe taip pat ištirta Lietuvos privačių pensijų fondų rinkos struktūra bei atlikta išsami Lietuvos privačių pensijų fondų rinkos ekonominė analizė. Pagal šios analizės rezultatus pateiktos privačių pensijų fondų tobulinimo galimybės. Patvirtinta autoriaus suformuluota hipotezė, kad Lietuvoje pensinio amžiaus žmonių aprūpinimas nėra pakankamas, todėl šią problemą galima dalinai išspręsti remiantis privačiais pensijų fondais. / This master‘s thesis examinated the concept of social security retirement and discussed social security historical development in Lithuania. Analyzed the private pension fund objective necessity in Lithuania. Also this master‘s thesis has been investigated Lithuanian private pension fund market structure and accomplished detail Lithuanian private pension fund market economic analize. According to the results of the analyze has been present the private pension fund improvement facilities. Author‘s formulated hypothesis – that Lithuania retirement age persons provision is not sufficient, so this problem can be partially resolved by private pension funds,was approved by the reasersh.

Individuali veikla, kaip teisinė kategorija, Lietuvoje egzistuoja nuo 2003 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo GPMĮ. Teisinės prielaidos užsiimti savarankiška veikla nesteigiant juridinio asmens fiksuojamos ir anksčiau – iki 2002 m. gruodžio 31 d. galiojo patentų sistema. Veikla su patentu buvo traktuojama per daug siaurai – tai lėmė savarankiškos veiklos teisinio reguliavimo pokyčius pereinant prie individualios veiklos instituto. Galima teigti, jog pagal dabartinį teisinį reguliavimą ši verslo organizavimo forma yra visapusiškai inkorporuota į verslo sistemą, ji sudaro smulkiausiąjį verslo segmentą, o jos subjektai yra pilnateisiai verslo atstovai, galintys pasinaudoti pakankamai plačiomis verslo galimybėmis. Individualios veiklos sąvokos įtvirtinimas įstatymuose bei bandymas formalizuotai pateikti atskirus tokios veiklos požymius sukūrė kritišką visuomenės požiūrį dėl sąvokos apibrėžtumo stokos bei galimybės kiekvieną iš požymių traktuoti itin plačiai. Netobula individualios veiklos definicijos formuluotė doktrinoje įvardijama kaip pagrindinė priežastis dėl nuolat augančių mokestinių ginčų skaičiaus, kuriuose ginčo dalykas – gautų pajamų pripažinimas iš individualios veiklos gautomis pajamomis. Magistro darbe darbo autorė problematikos užuomazgų ieško platesniame kontekste. Siekiant užsibrėžto tikslo – identifikuoti individualios veiklos ribas, darbe nuosekliai analizuojami visi individualios veiklos požymiai (tęstinumas, savarankiškumas, ekonominės naudos siekimas), remiantis... [toliau žr. visą tekstą] / Individual activity, as legal rank, has being prevailed in Lithuania since 1 January 2003 when the Law on Personal Income tax was inured. Legal premise to perform an independent activity without establishing a legal entity was fixed earlier, because till 31 December 2002 it was available under patent system. Activity with patent was treated too much constricted and this determined changes in juridical regulation of independent activity by passing to insitute of Individual Activity. It can be stated, that this form of business today is fully incorporated in the enterprise system and today it forms the smallest section of business, moreover it must be pointed up, that representatives of individual activity have wide possibilities to operate in business market. When the definition of individual activity appeared in the Law on Personal Income tax and the features of it were determined, the critical public opinion arose because of lack of specification and possibility to interpret each of the features very widely. The widespread opinion of imperfect definition is considered as the main reason of frequent litigations. In the master’s work author tried to look for the primary reasons of this problem in much wider way. Having an aim to find the framework of individual activity, author analysed all features of the definition of an individual activity (succession, independence, economic benefit) according to the practice of institutions which judge taxation related issues, judgments of... [to full text]

Valstybės piliečių gerovę užtikrinantys socialinių ir ekonominių priemonių visuma ir principai yra valstybės socialinė politika. Lietuvoje pasirinktas korporatyvusis – klientelistinis socialinės politikos modelis, būdinga ribota socialinė parama ir specialios ribotos valstybės išmokos. Valstybinis socialinis draudimas, kaip vienas iš socialinės politikos elementų, pagrįstas kartų solidarumo principu: dirbantieji mokėdami socialinio draudimo įmokas remia dėl atsiradusios socialinės rizikos negalinčius dirbti pensininkus, neįgalius asmenis, bedarbius, kūdikių susilaukusius ir kt. Socialinio draudimo politikai vykdyti Lietuvoje veikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba „Sodra“ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri yra įgaliota administruoti savarankiško valstybinio socialinio draudimo fondo lėšas: rinkti įmokas ir jas perskirstyti. Socialinis draudimas apima pensijų draudimą, ligos ir motinystės draudimą ir nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialinį draudimą. Valstybinio socialinio draudimo sistemos finansų pagrindas yra valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, sudaromas vieneriems metams. / The social policy of state is consisting of social and economic measures that provide well-being of state citizens. Lithuania has chosen a client-corporation model of the social policy which is characteristic by limited social assistance and special payments from the state part. The state social insurance as one of the element of social policy is based on generation solidarity: the working pay social insurance fees supporting in this way pensioners, disableds, unemployeds, taking care of baby, etc., al who can not work due to the social risk. The social policy in Lithuania carries out “Sodra” by the Ministry of social security and labour of the Republic of Lithuania. “Sodra” has legal power to administrate money of the independent social insurance fund: collect fees distribute them. The social insurance provides pension insurance, insurance against illness, mother insurance, insurance against working accident or professional illness. The financial base of state social insurance is the budget of state social insurance fund approved for one year. Incomes of the fund budget mostly depend of the quantity of insured people. Last time we see some demographic tendencies: negative increase of population, growing up of emigration, quality changes of population. Incomes depend also of the employment level in the country and of the range of salary of insured persons, as well as their distribution by groups referring the salary level. Costs of the budget fund are influenced by the... [to full text]

Viešojo sektoriaus ekonomikos magistro darbo tema yra ypatingai aktuali tiek valstybei, tiek šalies gyventojams. Kiekvienoje valstybėje yra labai svarbu garantuoti socialinę apsaugą kiekvienam jos piliečiui, todėl socialinio draudimo fondo biudžetas turi būti planuojamas itin atidžiai. Įvairiais ekonomikos vystymosi etapais atsiranda socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo problemų, kurios ypatingai aktualios esant ekonominiam nuosmukiui, nes susidaro didžiausia problema – Valstybinio socialinio draudimo deficitas. Socialinės išmokos ir užtikrintas jų gavimas, kai netenkama pajamų yra labai svarbus, tačiau esant dideliam biudžetui deficitui atsiranda pavojus, kad išmokų mokėjimas gali sutrikti arba išmokos mažėti. 2008 m. atsiradęs didžiulis biudžeto deficitas kelia nerimą net tik socialinio draudimo valdybai, kuri atsakinga yra už jo vykdymą, bet ir gyventojams, nes tai gali paliesti kiekvieną iš jų. Dėl šios priežastys svarbu tirti Valstybinio socialinio draudimo biudžetą ir pateikti rekomendacijas, kaip jį subalansuoti. Pagrindinė tyrime analizuojama problema – VSDF biudžeto deficitas, kuris susidaro ekonomikai vystantis cikliškai. Tyrimo objektas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas. Tyrimo tikslas – atkleisti Valstybinio socialinio draudimo fondo priklausomybę nuo ekonominių ciklų ir pateikti siūlymus kaip sumažinti jų neigiamą poveikį socialinio draudimo biudžetui. Šiame moksliniame darbe iškeltam tikslui pasiekti yra nustatomi šie uždaviniai:... [toliau žr. visą tekstą] / This master's thesis in Public Sector Economics is particularly relevant to both the state and the country's residents. Ensuring social protection is very important for each citizen so the Social Insurance Fund budget must be planned very carefully. During the economic development various problems of the social insurance fund budget appear which are particularly relevant during economic downturn. In this period the main problem is the state social security fund budget deficit. To ensure benefits when there is the loss of income is very important, but when the budget has deficit the social payments can be irregular, o social benefits may go down. The budget deficit in 2008 is a matter of concern not only for State social Insurance Fund border but also for every citizen, because reduction of benefits can affect everyone. For this reasons it is important to investigate the state social insurance fund budget and set recommendations on how to balance it. Deficit in State social Security Fund budget resulting from the cyclical economy is the main problem analyzed in the study. The object of investigation - the State Social Insurance Fund budget. The goal of this research – to discover State Social Insurance Fund's dependence on economic cycles and provide advice to minimize negative impact due to cyclical fluctuations on the social security budget. The objectives of the research: to describe the concept of social security its history, social policy Lithuania, to describe and... [to full text]

The aim of this paper is to present the living conditions of homeless people and to explore the reasons which promote the social exclusion of homeless men and women.

Research object: the system of state social insurance. Research aim: to evaluate the state social insurance system and forecast it’s prospects. Objectives: to present a general conception of the state social insurance system; to determine a dependency of different welfare state traditions and the state social insurance system; to determine administration and financing means of the entire system; to analyze the state social insurance system in Lithuania; to evaluate the trends of the state social insurance in Lithuania and implemented reform of the system; to foresee long-term and short-term perspectives of state social insurance system. Research methods: descriptive and graphical, data systemization methods, comparative analyses, logic analyses and syntheses, analysis of literature and practical experience of individual countries. Study of periodical literature by different authors as well as legislative base on the state social insurance system’s activity helped to determine problems of this system, methods of their solution, prepare forecasts of the state social insurance development.