Darbo tikslas. Išanalizuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo galimybes su įstaigų veiklą kontroliuojančiomis valstybės institucijomis. Metodika. 2009 m. gruodžio – 2010 m. vasario mėn. buvo atlikta Kauno apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracinį darbą dirbančių darbuotojų anketinė apklausa. Anketas užpildė ir grąžino 68 respondentai iš 55 Kauno apskrityje veikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (atsako dažnis 66,7%). Statistiniams ryšiams įvertinti naudotas Chi kvadrato (χ2 ) kriterijus, Z-kriterijus taikytas lyginant dviejų proporcijų lygybę. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Rezultatai. Kauno apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai (86,8 proc.) dažniausiai bendradarbiauja su Teritorinėmis ligonių kasomis, mažiausiai - su Lietuvos medicinos etikos komitetu (4,4 proc.). Asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų darbą vertino: labai gerai 5,9 proc., gerai 38,2 proc., vidutiniškai 51,5 proc., blogai 4,4 proc. Bendradarbiavimas su įstaigų veiklą kontroliuojančiomis valstybės institucijomis dažniausiai vyksta kelis kartus per mėnesį. Dažniausiai informacija įstaigų veiklą kontroliuojančioms valstybės institucijomis yra perduodama el. paštu. Vyresnio amžiaus darbuotojai, bei vyrai, dažniau bendradarbiauja neformalioje aplinkoje su kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojais ir su įstaigų veiklą kontroliuojančiomis... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To analyze the opportunities of co-operation between health care institutions and the state controlling institutions. Methods. The survey of workers of Kaunas county health care institutions was accomplished during 2009 December - 2010 February. Questionnaires were filled-in and returned by 68 respondents of the 55 Kaunas county health care institutions (response rate 66,7%). For the assessment of the statistical relationships Chi square (χ2) criteria was used; Z-test was used for the comparison of two proportions. Differences were considered as statistically significant at p<0,05 level. Results. Kaunas county health care workers (86,8%) mostly collaborate with regional sickness insurance funds, at least with Lithuanian medical ethics committee (4,4%). Health care workers assess work of the state controlling institutions: very good (5,9%), well (38,2%), an average (51,5%), negative (4,4%). Cooperation with the state controlling institutions is preceded several times a month. Information is often transferred by e-mail to the state controlling institutions. Older workers and men often co-operate with the state controlling institutions in non-formal way. Respondents who are satisfied in supervising with the state controlling institutions are more satisfied with aspects of the issues. Only one third of the respondents received information from the state controlling institutions timely. Respondents under the age of 35 and over the age of 43 years were satisfied... [to full text]

Įvadas. Pertvarkant pirminės sveikatos priežiūros (PSP) įstaigų tinklą, siekiama gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, priimtinumą ir kokybę. Todėl, aktualu periodiskai tirti pacientų požiūrį į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei priimtinumą įvairioms socialinėms grupėms. Darbo tikslas: nustatyti ir įvertinti pacientų požiurį į sveikatos paslaugų prieinamumą bei priimtinumą Varėnos pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje ir jų ryšius su socialiniais demografiniais veiksniais. Tyrimo metodika. 2006.03.01 – 2006.03.10 laikotarpiu VšĮ Varėnos PSP centre buvo atliekama anoniminė anketinė pacientų apklausa. Apklausoje dalyvavo VšĮ Varėnos PSP centre(miesto gyventojai) ir jo filialuose (kaimo gyventojai) besilankantys pacientai. Buvo išdalinta 280 anketų, atsakė – 208 respondentai (atsakas – 74 proc.). Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 9 versijos programiniu paketu. Rezultatai. Pagrindinis šeimos gydytojo pasirinkimo motyvas yra gydytojo profesionalumas, žinios ir patirtis (72,6 proc.).Centre sveikatos priežiūros paslaugų teritorinis, finansinis, organizacinis ir informacinis prieinamumas buvo geresnis negu jo filialuose.Visi centro pacientai per vieną valandą pasiekdavo PSP įstaigą, tuo tarpu filialų – tik 54,1 proc. respondentų (p<0,05). 32,3 proc. centro respondentų buvo finansiškai pajėgūs įsigyti vaistus, o filialų – tik 15,6 proc. (p<0,05). Prie registratūros langelio ilgiau negu 15 min. laukė 11,1 proc. centro respondentų, o filialų – 26... [toliau žr. visą tekstą] / Introduction. The reorganization of the network of primary healthcare (PHC) institutions is aimed at the improvement of the accessibility, acceptability, and quality of healthcare services. For this reason, periodical investigations of the patients’ attitude towards the accessibility and acceptability of healthcare services to various social groups are relevant. The aim of the study was to determine and evaluate patients’ attitudes towards the accessibility and acceptability of healthcare services in Varėna district primary healthcare unit, and to evaluate the relationships of these attitudes with socio-demographic factors. The methods of the study. During the period of March 1, 2003 to March 10, 2006, we performed an anonymous questionnaire-based inquiry of patients at Public institution Varėna PHC center. The participants of the inquiry were patients who visited Public institution Varėna PHC center (patients living in the city) and its branch offices (patients living in the countryside). In total, 280 questionnaires were distributed, 208 of which were returned (the response rate was 74%). Statistical analysis of the obtained data was performed using the SPSS v. 9 software package. Results. The main motive for the choice of the family physician was the physician’s professionalism, knowledge, and experience (72.6% of answers). The territorial, financial, organizational, and informational accessibility of services at the PHC center was better than in its branch offices... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos narių bei pacientų, besigydančių stacionare, požiūrį į sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo politiką. Tyrimo metodika. Kokybinis tyrimas. Anonimiškai buvo apklausti Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos nariai. Išdalintos 85 anketos, grąžinta 77 (atsako dažnis 90,6 proc.). Kokybiniai tyrimo duomenys apdoroti pagal duomenų apdorojimo schemą, kuri padeda atskleisti žinias apie tai, ką žmonės mąsto, jaučia, išgyvena. Kiekybinis tyrimas. Atlikta anoniminė X Respublikinės ligoninės stacionaro pacientų apklausa. Išdalinta 200 anketų, iš kurių grįžo 141 (atsako dažnis 70,5 proc.). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programinį paketą „IBM SPSS Statistics 20“. Hipotezės tikrinamos naudojant Chi-kvadrato (χ2) kriterijų, tikslųjį Fišerio (F) kriterijų ir z kriterijų. Skirtumai tarp požymių laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Rezultatai. Gydytojų vadovų nuomone sveikatos priežiūros valdymo sistemoje įvyko daug teigiamų pokyčių. Teikiamos saugios, kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, įgyvendinta šeimos gydytojo institucijos plėtra, sveikatos priežiūros įstaigos aprūpintos naujomis technologijomis. Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos nariai neigiamą prieinamumo pokytį paminėjo daugiausiai kartų. Tyrimas atskleidė gydytojų, slaugytojų stokos problemą, ypač kaimiškuose rajonuose, jų emigraciją. Teisinė sveikatos sistemos bazė bei kompensuojamų vaistų politiką netobula. Daugiau nei du... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study: to assess the attitudes of members of Association of Hospital Managers Physicians of Lithuania and of inpatients towards the restructuring policy of healthcare settings and services. Material and methods. Qualitative study. Anonymous questionnaires were distributed to members of Association of Hospital Managers Physicians of Lithuania. Of 85 questionnaires 77 were completed (response rate 90.6%). Qualitative data were analyzed based on framework revealing subjects' ideas, feelings, and experiences. Quantitative study. Survey included the inpatients of one national level hospital. Of 200 distributed questionnaires 141 were completed (response rate 70.5%). Statistical data analysis was performed using „IBM SPSS Statistics 20“ package. For hypothesis testing the Chi-squared, Fisher's exact test, and Z test were used. Significance level was set at 95% level (p<0.05). Results. Hospital managers indicated that system of healthcare management underwent many positive changes. The healthcare services are safe and of adequate quality, institution of family physician is growing, and healthcare settings are equipped with new technologies. Managers of hospitals most frequently mentioned the negative trends in access to healthcare. The study revealed the issue of shortage in physicians and nursing staff (especially in rural areas) and their emigration. Legal base of healthcare system and drugs reimbursement policy are still incomplete. More than two thirds of patients... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti LR egzistuojančių viešų ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų veiklos skirtumai bei jų sąveiką. Ištirti tokie viešųjų ir privačių sveikatos priežiūros sektorių aspektai: sveikatos priežiūros sektoriai patys savaime, šių įstaigų institucinis išsidėstymas, teisinis reglamentavimas, finansavimas, konkurencingumas, prieinamumas pacientui. Pirmojoje darbo dalyje yra aptarta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistema, kaip turinti vienyti viešąsias ir privačiąsias sveikatos priežiūros įstaigas, aptarta jos bendroji charakteristika. Antrojoje dalyje išsamiai išnagrinėtos, suklasifikuotos sveikatos priežiūros įstaigos, aptarta jų priklausomybė viena nuo kitos. Trečiojoje darbo dalyje kaip atskiros grupės išskirtos privačios ir viešosios sveikatos priežiūros: aptarta jų sąveika, pagrindiniai skirtumai, pamatiniai teisinio reglamentavimo ypatumai. Paskutinė ketvirta lyginamoji darbo dalis leido surasti tuos taškus, per kuriuos viešasis sveikatos priežiūros sektorius galėtų bendradarbiauti su privačiu. Palyginta šių sektorių finansavimo bazė, surasta papildoma alternatyva papildomojo sveikatos draudimo pavidalu. Kadangi sveiktos priežiūros sektoriuje centrinė figūra vis tik turi būti pacientas, pateiktas ir jo požiūris į privatų ir viešąjį sveikatos priežiūros sektorius, šių sektorių vertinimas. / The distinction and interface of health care institutions of Lithuania Republic are analyzed in this final master’s work Such public ant private health care institutions aspects are analyzed: health care institutions by themselves, deployment of these institutions, their legal regulation, sponsorship, competitive ability, accessibility for the patients. The first part of the work is concerned about national health care system of Lithuania, which must unify public and private health care institutions. The common characteristics of this system are discussed. The second part thoroughly reveals and classifies health care institutions; knock about their dependence on each other. In the third part as separate groups are divided private and public health care institutions: their interaction, main differences and basic legal regulation principles are discussed. The last fourth comparative part enabled to find those points, which could help for private health care sector to collaborate with public one. The comparison of financial basis of those sectors, allowed to found an additional assurance alternative. Since the patient is the central figure in a health care sector, his attitude towards the private and public health care institutions, and those sectors valuation is represented.

Management of Public Health The assessment of patients right to choose primary health care institution in the context of competition Simona Stulpinaitytė Supervisor Prof., dr. Irayda Jakušovaitė Department of Social Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2005. 65 p. Aim of the study. To assess and compare patients possibility to use their right to choose primary health care institutions in the context of competition. Objectives. 1) To assess factors who determine the choice of private or public primary health care institution; 2) To compare patients opinion about services that are provided in public and private health care institutions; 3) To compare ethical problems in healh care in micro (doctor – pacient) level in public and private health care institutions. Methods. During the survey there were questioned 380 patients at the public and private health care institutions in Garliava. Response rate in public health care institutions was 81% and in private health care institution it was 84%. Statistical analysis was carried out using statistical package for social sciences - SPSS 11.5 for Windows. Associations between the variables were tested by Chi squared. Patients answers under provided services in public and private health care institutions were analyzed by measuring means that were compared using the Stujdent test (t). Significance level (p) less than 0,05 was considered as statistically significant (p<0,05). Results. The most... [to full text]

Magistro baigiamasis darbas sudarytas iš trijų pagrindinių dalių. Pirmoje dalyje analizuojami teoriniai vidaus medicininio audito sveikatos priežiūros įstaigose aspektai bei modeliai, nagrinėjamas vidaus medicininio audito teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Antroje dalyje analizuojama VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės vidaus medicininio audito veikla 2010 – 2013 m., jos organizavimas ir vykdymas. Trečiojoje darbo dalyje įvertinama vidaus medicininio audito veikla Respublikinėje Panevėžio ligoninėje vidaus medicinos auditorių ir konsultantų požiūriu. Magistro baigiamojo darbo pabaigoje, remiantis vidaus medicininio audito 2010 – 2013 m. veiklos analize ir kokybinio tyrimo rezultatais, pateikiamos išvados ir rekomendacijos Respublikinės Panevėžio ligoninės vidaus medicininio audito veiklos gerinimui. / The Master’s Thesis consists of three basic parts. In the first part theoretical aspects and models of internal medical audit in health care institutions are analysed. The first part also deals with legal regulation of internal medical audit in Lithuania. In the second part organization and implementation of internal medical audit activity in the Public Institution Panevėžys Republican Hospital during the period of 2010 – 2013 is analysed. In the third part of the Thesis internal medical audit activity in the Public Institution Panevėžys Republican Hospital is evaluated at the approach of internal medical auditors and consultants. Following the analysis of the internal medical audit activity of 2010 – 2013 and the results of the qualitative research, in the final part of the Master’s Thesis conclusions and recommendations for the improvement of internal medical audit activity in the Public Institution Panevėžys Republican Hospital are presented.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta sveikatos priežiūros institucijoje teikiamų socialinių paslaugų kokybė, iškelta kokybės matavimo ir vertinimo problema bei pateikti siūlymai, kaip šias problemas spręsti. Pirmojoje darbo dalyje teoriniu aspektu tiriama viešųjų paslaugų vadyba, pateikiama socialinių paslaugų samprata, aptariamas jos teisinis reglamentavimas. Antrojoje dalyje nagrinėjama paslaugų kokybės vadyba, paslaugų kokybės sampratos problematika, kokybės matavimo ir vertinimo pagrindinės tendencijos bei problemos. Trečiojoje darbo dalyje pateikiama empirinių tyrimų rezultatų analizė, kuri atskleidžia sveikatos priežiūros įstaigoje teikiamų socialinių paslaugų kokybę ir šių paslaugų matavimo problematiką. / The Final Master Work analyzes and assesses the quality of social services offered in health care institution, reveals the problem of quality evaluation and assessment, and provides recommendations for solving the problems. The first part of the Final Work analyzes the management of public relations, introduces the concept of social services and discusses the legal regulation of the concept. The second part provides the research on the quality management of services, the issues in the concept of quality of services and the basic tendencies and problems in quality evaluation and assessment. The third part gives the analysis of the results of empirical surveys that reveals the quality of social services offered in health care institutions and the problem of services evaluation.

Darbo tikslas. Ištirti pacientų požiūrį į pirminės sveikatos priežiūros įstaigose (PSPĮ) teikiamas paslaugas. Uždaviniai: 1. Ištirti privačios ir viešosios PSPĮ pacientų požiūrį į teikiamas paslaugas. 2. Palyginti privačios ir viešosios PSPĮ pacientų nuomonę apie gydytojo teikiamą informaciją susijusią su ligos diagnoze ir gydymu. 3. Palyginti privačios ir viešosios PSPĮ pacientų požiūrį į teikiamas paslaugas. Tyrimo metodika. Viešosios ir privačios pirminės sveikatos priežiūros įstaigų pacientų anoniminė anketinė apklausa, kurios metu išdalinta 800 anketų (350 privačioje ir 450 viešojoje gydymo įstaigoje). Privačioje gydymo įstaigoje atsako dažnis 92,6 proc., viešojoje – 63,1 proc. Anketiniai duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 13.0. Rezultatai. 94,4 proc. pacientų teigiamai vertina bendrosios praktikos gydytojų darbą. 30,2 proc. pacientų mano, jog šeimos gydytojo konsultacijos laukia per ilgai ir 36,5 proc. mano, jog gydytojo specialisto konsultacijos laukia per ilgai. 39,4 proc. sutinka jog laukimo eilės prie gydytojų kabinetų susidaro dėl prasto darbo organizavimo. 15,1 proc. nuomone, visada sunku gauti siuntimą pas gydytoją specialistą, kartais sunku - 43,9 proc. Viešojoje (68,7 proc.) ir privačioje (64,0 proc.) įstaigoje teigia, jog šeimos gydytojas visada tariasi dėl gydymo galimybių pasirinkimo, tačiau viešosios (6,7 proc.) o privačios (0,3 proc.) įstaigos pacientų teigia, jog gydytojas niekada nesitaria. 53,8 proc... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the work. To examine patients attitude towards services provided in primary health care institutions (PHCI). Objectives: 4. To investigate patients attitude towards services provided in primary health care institutions. 5. To compare patients of private and public primary health care institutions opinion about the information on their diagnosis and cure that doctors provide. 6. To make a comparison of the private and public primary health care institutions to provided services. Research methodology. It was done an anonymous questionnaire survey of public and private primary health care institutions patients, distributed 800 of questionnaires ( 350 in private and 450 in public primary health care institutions). In private health care institution 92,6% of answers were received, in public institution - 63,1%. Data of the questionnaire were processed and analysed using statistical data analysis packet SPSS 13.0. Results. 94,4% of patients positively evaluated the work of family doctors. 30,2% of patients think, that they have to wait too long for family doctors consultations, 36,5% think, that they wait too long for the consultation of specialist. 39,4% agree that they have to wait long because of bad work planning. 15,1% of respondents think that, it is always difficult to get a committal to the specialists, sometimes difficult - 43,9%. 68,7% of public and 64,0% of private institutions respondents says that, family doctor always consults about choosing a cure, but 6... [to full text]

Žmogaus sveikata – multidimensinis reiškinys, tai – tarpusavyje susijusių veiksnių: fizinės, emocinės/dvasinės sveikatos, socialinės gerovės, visuma. Todėl integruotos sveikatos priežiūros pagrindas yra visuminė (holistinė) idėja, reikalaujanti reiškinį suvokti kaip tam tikrą visumą, netolygią jos elementų sumai. Siekiant visapusiškai padėti sergančiam žmogui reikia ne tik medicininės srities specialistų pagalbos, tačiau reikalinga ir svarbi tampa sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančio kompetentingo socialinio darbuotojo veikla. Socialinis darbas sveikatos priežiūroje yra pakankamai nauja socialinio darbo sritis Lietuvoje, dėl to susiduriama su: informacijos apie socialinio darbo profesiją, socialinio darbuotojo veiklą ir jo funkcijas, problema. Pastebėta, kad socialinio darbo problematika sveikatos priežiūros įstaigose aktuali, todėl reikalinga sistemingų ir išsamių tyrimų šioje srityje. Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose socialinio darbo profesija nuvertinama, o socialinio darbo specialistai susiduria su įvairiais sunkumai ir problemomis dirbdami medikų apsuptyje. Nors socialinių darbuotojų padėtis sveikatos priežiūros srityje nėra palanki, tačiau profesija reikalinga dėl sveikatos ir socialinių klausimų susietumo bei naujo požiūrio, kad sveikatos priežiūros paslaugos turi būti teikiamos kartu su socialinėmis paslaugomis. Socialinis darbuotojas, remdamasis savo profesine kompetencija, sveikatos priežiūros įstaigose, teikia socialines paslaugas, padeda asmenims... [toliau žr. visą tekstą] / Health is a multidimensional concept. It is a complex combination of a person's physical, mental, emotional and social health factors. Therefore an integrated health care is based on the total (holistic) concept and requires understanding the phenomenon into account and seen as a whole. In order to fully help to sick person need not only medical professionals, necessary and important are qualified social worker’s activities working in health care institutions. Social work in health care is quite new field of social work in Lithuania, therefore faced with: information about the social work profession, social worker’s activities and social worker’s functions, problems. It was noticed that social work issues is relevant in health care institutions and requires systematic and comprehensive research in this social work area. Social work profession is downplayed in health care institutions in Lithuania and social work professionals are facing to various difficulties and problems of working in the medical teams. Although the social worker’s status in the health care sector is not favorable, but the social work profession is necessary for the relationship between health and social issues as well as the new approached that health care services must be providing integrated with social services. In health care institutions, social worker on the basis of the professional competence, provides social services, he helps people with health problems to integrate into society and encourages... [to full text]

Darbo tikslas – įvertinti šeimos gydytojo pasirinkimą ir keitimą lemiančius veiksnius priklausomai nuo įstaigos tipo. Uždaviniai :1. Nustatyti ir įvertinti PSP paslaugų teikėjo pasirinkimą lemiančius veiksnius priklausomai nuo įstaigos tipo. 2. Įvertinti ir palyginti šeimos gydytojo keitimą įtakojančius motyvus priklausomai nuo įstaigos tipo. 3. Įvertinti ir palyginti pacientų elgseną ir pasitenkinimą paslaugomis priklausomai nuo įstaigos tipo. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2013m. sausio- kovo mėn. Naudota anoniminė anketinė viešosiose: Prienų rajono PSPC ir Birštono PSPC bei privačiose PSP įstaigose besilankančių pacientų apklausa( n═247). Atsakas dažnumas 81,5 proc. Tyrimo rezultatų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 17.0 ( Statistical Package of Social Scienles ) for Windows statistinių duomenų paketą. Ryšiai tarp požymių vertinti pagal Chi kvadrato ( x2 ) kriterijų. Rodiklių skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p< 0,05. Rezultatai. Pacientų tyrimo rezultatų analizė atskleidė, jog (48 proc.) privačių PSPC ir (46 proc.) viešųjų PSP įstaigų pacientų yra patenkinti šeimos gydytojo teikiamomis paslaugomis. Tyrimo metu nustatyta, kad statistiškai šeimos gydytojo paslaugų vertinimas neturi sąsajų su išsilavinimu, socialiniu statusu ir mokėjimu už paslaugas. Privačiose gydymo įstaigose (40 proc.) respondentų nepasirenka šeimos gydytojo dėl nepatenkinamų paslaugų kokybės, o (75 proc.) viešųjų PSP centrų respondentų - dėl netinkamo šeimos gydytojo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study is to assess factors that determine the choice and change of family doctor depending on the type of institution. Objectives: 1. To identify and assess factors that determine the choice of a primary healthcare service provider depending on the type of institution. 2. To assess and compare motives that influence the change of a family doctor depending on the type of institution. 3. To assess and compare patientes behaviour and satisfaction depending on the type of institution. Methods of the research. The research was conducted in between January and March, 2013. An anonymous survey was performed on patients who visit public institutions of Prienai district primary health care and Birštonas primary health care and also private primary health care institutions (n=247). The response in public primary health care institutions was 81.5%. The statistical analysis of the research results was performed using SPSS 17.0 (Statistical Package for Social Sciences). The relationships between the features were assessed using x2 criterion. Results. The analysis of patient research results showed that 48% of patients of private primary healthcare and 46% of public healthcare institutions are satisfied with the services provided by family doctors. During the research it was found that statistically the assessment of family doctor service quality does not have connection with education, social status or payment for services, 40% of respondents do not choose family doctor... [to full text]