Tėvystės (motinystės) nustatymas vertintinas kaip vienas iš vaiko kilmės nustatymo būdų, kurio įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su galimybės įgyvendinti kitus vaiko kilmės nustatymo būdus nebuvimu. Ginčais dėl tėvystės (motinystės) nustatymo siekiama tiek teisiškai įtvirtinti tėvystės (motinystės) faktą, kai vaikas teisiškai turi tik vieną arba neturi nei vieno iš tėvų, o spėjamas vaiko tėvas (motina) nesutinka pripažinti tėvystės (motinystės) fakto, tiek teisinėmis priemonėmis išspręsti tėvystės (motinystės) kolizijos klausimą, kai vaiko tėvo arba motinos statuso siekia daugiau negu vienas asmuo. Darbas remiasi Lietuvos įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, jų oficialiais išaiškinimais, praktine civilinių bylų medžiaga, civilinės teisės moksline literatūra bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Pirmajame darbo skyriuje autorius analizuoja tėvystės (motinystės) nustatymą vaiko kilmės nustatymo instituto kontekste, aptaria vaiko kilmės nustatymo būdų tarpusavio ryšį. Taip pat šiame skyriuje nagrinėjama biologinės ir socialinės tėvystės kolizija bei aptariama tėvystės identiškumo apsaugos svarba. Antrasis skyrius skirtas tėvystės (motinystės) nustatymo Lietuvos teismų praktikoje problemoms. Jame analizuojami tiek pozityviųjų, tiek negatyviųjų ginčų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo pavyzdžiai, aptariant tėvystės (motinystės) nustatymo sąlygas, tvarką bei pasekmes. Be to, atskirai, atsižvelgiant į problemų specifiką, nagrinėjami motinystės nustatymo... [toliau žr. visą tekstą] / The establishment of paternity (maternity) is regarded as one of child’s origin determination methods. The implementation of this method is directly related with the impossibility of implementation of the other child’s origin determination methods. The target of paternity (maternity) legal disputes is the legal establishment of the paternity (maternity) to particular child in cases, when particular child legally have just one of the parents or legally doesn’t have any parent at all and the possible father (mother) disagree to recognize the fact of paternity (maternity). The target of paternity (maternity) legal disputes also is to resolve the paternity (maternity) conflict, when more than one person is concerned to establish parental status. The research is based on legal acts of the Republic of Lithuania, the official interpretation of law, materials from civil cases, the literature of the civil and family law and the jurisprudence of the European Court of Human Rights. In the first chapter of the work the author analyses the determination of paternity (maternity) in the context of the child’s origin determination, discuss the connection between paternity (maternity) establishment and the other methods of child’s origin determination, also analyses the collision between biological and social paternity and the importance of identity protection of paternity. The second chapter of this work deals with the problems of the paternity (maternity) establishment in Lithuanian’s... [to full text]

Darbo tikslas - nustatyti tėvystės įgūdžių lavinimo poreikį tėvų ir socialinių darbuotojų požiūriu. Teorinėje dalyje analizuojama tėvystės samprata, šeimos funkcijos, auklėjimo samprata šeimose. Išsiaiškinama, kokios yra tėvystės įgūdžių lavinimo mokyklos, įvertinamas pagalbos šeimai procesas, socialinio darbo galimybės tėvystės įgūdžių lavinimo procese. Analitinėje baigiamojo darbo dalyje pateikiami ir analizuojami rezultatai tyrimo, atlikto Telšių miesto įstaigose taikant, apklausos (tėvams) ir interviu (socialiniams darbuotojams dirbantiems su šeimomis) metodus. Nustatyta, kad tėvai jaučia psichologinės ir pedagoginės informacijos trūkumą, tačiau mažai žino apie tėvystės lavinimo programas. Jų poreikių tenkinimui reikėtų labai įvairaus pobūdžio ir turinio tėvystės įgūdžių lavinimo programų, taip pat akcentuotina, kad ne visuomet tėvai kritiškai vertina savo elgesį ir teigia, kad jiems tokios programos nėra reikalingos. Socialiniai darbuotojai nuolat susiduria su tėvais, kuriems reikia suteikti pagalbą auklėjant vaikus. Socialiniai darbuotojai patys neinicijuoja tėvystės įgūdžių lavinimo programų, tačiau teigia, kad jos reikalingos ir turi būti rengiamos specialistų komandos ar mokykloje dirbančių specialistų komandos. Taip pat nurodoma, kad tokias programas įgyvendinti turėtų specialiai tam darbui ruošti specialistai. / The aim of the project is to determine the need for parental skills training from the viewpoint of parents and social workers. The concept of parenthood, family functions and the notion of upbringing in the family are analyzed in the theoretical part. Attempts are made to find out parental skills training schools, to evaluate the process of assisting a family and social work possibilities in the process of parental skills training. The analytical part deals with the results of the study carried out at Telšiai town education establishments by applying the methods of questioning (with respect to parents) and an interwiew (with respect to social workers working with families). It is established that parents feel lack of psychological and pedagogical information but they know little about parenthood training programmes. The satisfaction of their needs would require the parental skills training programmes that differ greatly in nature and contents. It is also pointed out that parents not always assess critically their behaviour and state that such programmes are not necessary for them. Social workers constantly encounter the parents who need assistance in upbringing of children. The social workers themselves do not initiate the programmes of parental skills training. However, they state that they are necessary and specialist groups or specialist teams working at schools should be trained. It is also noted that such programmes should be developed by specialists trained specifically... [to full text]

Šeima, o kartu ir tėvystė yra itin reikšmingi socialiniai institutai, kurie dėl kintančių gyvenimo realijų nuolat priversti patirti įvairius pokyčius. Pažymėtina, jog šiuolaikinės šeimos trapumas bei santuokos ir šeimos sampratų transformacija, kohabitacija, modernios reprodukcinės technologijos ir daugybė kitų veiksnių turi didelę įtaką tėvystės sampratos pokyčiams, o be to ir dažnėjantiems tėvystės nuginčijimo atvejams. Atsižvelgiant į tai, jog reaguodama į tokius socialinius veiksnius, atitinkamai kinta ir teismų praktika, šiame darbe yra atliekama išsami Lietuvos teismų praktikos analizė tėvystės nuginčijimo bylose, o taipogi ir teisinės literatūros analizė, ypatingai padedanti išryškinti šiuolaikinėje visuomenėje ir teisėje egzistuojančių tėvystės sampratų įvairovę. Remiantis atlikta analize, darbe yra nustatoma, kokia tėvystės sąvoka vadovaujasi Lietuvos teismai, nagrinėdami tėvystės nuginčijimo bylas. Taipogi pabrėžiama, jog biologinė tėvystė nebėra vienintelė tėvystės rūšis, o greta jos tiek visuomenėje, tiek Lietuvos teismų praktikoje vis svarbesnę reikšmę įgauna socialinė ir psichologinė tėvystės sampratos. Darbe analizuojama, kaip Lietuvos teismų yra sprendžiama biologinės ir socialinės (faktinės) tėvystės santykio problema, atskleidžiama tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, aptariamas teismų praktikos nuoseklumas bei pasitaikantys prieštaravimai šiose bylose, teismų daromos klaidos, taipogi nustatomos ir įvertinamos problemos, susijusios su tėvystės... [toliau žr. visą tekstą] / Family and paternity are especially important social institutes, which constantly face various changes due to the changing realities of life. It should be noted that the fragility of the modern family, the transformation of marriage and family concepts, cohabitation, modern reproductive technologies and many other factors have a significant impact on changes in the concept of paternity and in addition to increased number of situations when paternity is contested. Seeing that the case-law is changing because of such social factors, in this master work is made a comprehensive analysis of Lithuania case-law in cases of contestation of paternity, and moreover the analysis of the legal literature, which especially helps to highlight the existing diversity of conceptions of paternity in modern society and law. On the ground of the analysis made in this master work, it is identified wich concept of paternity is used by Lithuanian courts in the proceedings of paternity contestation. Moreover, it is emphasized that the concept of biological paternity is no longer the only one of the species of paternity and that the social and psychological concepts of paternity are taking an icreasingly significant importance on both society and the practise of Lithuanian courts. In this work it is also analysed how Lithuanian courts are dealing with the problem when biological and social concepts of paternity correalate, the purpose of the institute of the contestation of paternity is also disclosed... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe atliekama vaiko priežiūros atostogų teisinio reguliavimo analizė bei identifikuojami svarbiausi praktinio taikymo probleminiai aspektai, pateikiami pasiūlymai problemų sprendimui. Darbe apžvelgiamas dabartinis vaiko priežiūros atostogų teisinis reguliavimas, dėmesį sutelkiant ties šių atostogų samprata ir subjektais, turinčiais teisę į vaiko priežiūros atostogas. Siekiant geriau suprasti nagrinėjamus teisės aktus, susijusius su vaiko priežiūros atostogomis, ir teismų praktiką taikant juos, atlikta teisės aktų istorinės raidos apžvalga. Praktinio taikymo probleminių aspektų tyrimo metu nagrinėjamas darbo sutarties nutraukimas, darbuotojui esant vaiko priežiūros atostogose, probleminius aspektus rūšiuojant pagal darbo sutarties pasibaigimo pagrindą. Be to, įvardintos darbuotojo teisės ir socialinės garantijos vaiko priežiūros atostogų metu bei piktnaudžiavimo teise, naudojantis teisės aktų spragomis, problemos. Pabaigoje aptariama darbo, grįžus po vaiko priežiūros atostogų, kol darbuotojo vaikui nėra suėję treji metai, problematika. / The thesis provides an analysis of the legal regulation of child care leave and highlights fundamental problems as regards practical application as well as suggests possible means by which a relevant solution could be developed. This paper reviews the existing child care legal regulation including the general clause and subjects who are eligible to take child care leave. In order to further understand the legislation related to child care leave the historical overview of legal development is covered. The thesis examines the employment contract termination while employee is in child care leave. The problem issues are being sorted on the basis of the employment contract termination. Moreover, rights, social guarantees of the employee in child care leave and problems, which arise due to violation of law by using legal loopholes, are considered. The final chapter of the thesis discusses the issues as regards employees’ work after they return from child care leave (taking into account that employee’s child is under three years).

Darbe keliamas probleminis klausimas: kaip pasireiškia socialinio pedagogo veikla stiprinant tėvystės įgūdžius. Šiame darbe teoriniame lygmenyje išryškinama tėvystės gebėjimų svarba ir atlikta socialinio pedagogo veiklos analizė. / This paper analyses how work of the social pedagogue shows in strengthening parental abilities. Aim of the work - to analyse and highlight the work of the social pedagogue in strengthening parental abilities at an empirical and theoretical level.

Teisė į šeimos privatų gyvenimą yra ginama tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Universalus šios teisės pobūdis nepašalina su jos taikymu susijusių problemų: nėra atitikimo tarp teisinio reglamentavimo ir socialinės realybės; valstybių kultūra, papročiai, religija lemia skirtingą šios teisės turinio ir ribų aiškinimą; teisės įgyvendinimo ir apsaugos srityje valstybėms paliekama plati diskrecija. Pastarosios aplinkybės lemia, jog vis dar nėra atsakymų į klausimus dėl homoseksualių, nesusituokusių asmenų bei vienišų vaiką auginančių tėvų teisės į šeimos gyvenimą apimties. Analizuojamos teisės specifika lemia ir vienareikšmės pozicijos dėl valstybių pozityvių ir negatyvių pareigų tinkamo vykdymo nebuvimą. Magistro darbe šeimos gyvenimo privatumo turinio ir ribų tyrimas vykdomas analizuojant pliuralistinę šeimos sampratą, tėvų ir vaikų tarpusavio santykius bei valstybės pareigas jų kontekste, migracijos ir šeimos susivienijimo klausimus. Atliekant analizę, ieškoma atsakymo į klausimus, kokie subjektai turi teisę į šeimos gyvenimo privatumą, kokie institutai yra šios teisės sudedamosios dalys ir su kokiomis problemomis yra susiduriama juos taikant praktikoje, kokiomis priemonėmis yra ginama judėjimo laisve besinaudojančių asmenų šeimos bendras gyvenimas vienoje valstybėje, kaip praktikoje yra taikomas EŽTK numatytas analizuojamos teisės ribojimo leidimas. Darbe atliktas tyrimas parodė, jog teisė į šeimos gyvenimo privatumą yra ribojama teisės normomis įtvirtinant siaurąją... [toliau žr. visą tekstą] / A right to private family life is protected on both (national and international) levels. Universal nature of this right does not eliminate problems which arise from its implementation in practice. Legal regulation does not reflect changing social reality; state’s culture, custums, religion has an undeniable influence on content and ambit of private family life; states’ authorities have a wide margin of appreciation in determining what measures to take in order to implement this right and to guarantee its protection. All of these problems result in the unanswered questions about homosexuals’, unmarried partners’, single parents’ right to private family life and its extent, state’s positive and negative obligations. This master thesis approaches the right to private family life, its content and limits by analyzing pluralistic concept of family, parent-child relationships and related obligations of the state, imigration and its impact on right to family reunification. The author focuses on answering these questions: which subjects have a right to private family life; what institutes conclude this right and what problems arise from it in pratice; how are the right of free movement and the right to family life protected; how is Article 8 para. 2 of ECHR (that indicates the circumstances in which public authorities can validly interferance with the right to family life) applied in reality. The research has showed that right to private family life is limited by narrow definition of... [to full text]

Tyrimo tikslas - atskleisti, kaip skirtingi tėvystės patirties aspektai (išoriniai ir vidiniai) yra susiję su vyrų gyvenimo kokybės pokyčiais pirmaisiais metais po kūdikio gimimo. Tyrime dalyvavo 170 vyrų auginančių kūdikius iki metų laiko, dalis tiriamųjų pašalinta iš analizės, todėl tyrimo analizė atlikta su 157 tiriamaisiais. Tiriamieji tyrimui atrinkti patogiosios atrankos būdu. Tyrimas atliktas Lietuvos mastu, kadangi anketos platintos per internetinius portalus tokius, kaip „supermama“, „mamų klubas“, „tavo mažylis“, „tindi rindi“, „facebook“ ir pan. Be internetinės apklausos surinkta ir keletas anketų raštu. Anketa sudaryta iš keleto klausimynų. Ją sudaro tokios dalys: demografiniai dalykai, motinos kompetencijos klausimynas, su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pokyčių klausimynas, tėvystės kompetencijos klausimynas. Bendras klausimų skaičius anketoje – 86 klausimai. Atskiros dalys sudarytos iš skirtingo skaičiaus klausimų. Tyrimo rezultatai parodė, jog vyrų gyvenimo kokybės pokyčiai pirmaisiais metais po kūdikio gimimo yra susiję su išoriniais, fiziniais, socialiniais ir materialiniais veiksniais tokiais kaip materialinės sąlygos kūdikio auginimui, socialinis partnerių palaikymas, kūdikio ramumas, partnerių pasiruošimas motinystei. Individualūs psichologiniai veiksniai (vyrų savo tėvystės įgūdžių vertinimas, tėvystės siekiamumas, pasiruošimas šiam vaidmeniui, įtampa susijusi su tėvyste) turi reikšmingas sąsajas su teigiamais su sveikata susijusios gyvenimo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research is to reveal how different parental experience aspects (external and internal) are related to the male life quality and its changes. There were 170 male participants in the research, parenting infants under 12 months age, due to the elimination of some respondents from the research, the research analysis was conducted with 157 respondents. The research respondents were selected by convenience sampling. The research was conducted on the local scale in Lithuania as the surveys were distributed by online portals such as „supermama“, „mamų klubas“, „tavo mažylis“, „tindi rindi“,„facebook“ etc. Besides the online survey, some surveys in a written form were collected. The survey consists of several questionnairies. It is formed of the following parts: demographics, mother competence questionnaire, the life quality changes in relation to health questionnaire, parenting sense of competence questionnaire. The total number of questions in the survey is 86. The seperate parts are formed from different number of questions. The research results demonstrated that men‘s life quality changes during the first year after the childbirth are related to external, physical, social and material aspects such as material conditions for the child raising, the support of social partners, the infant‘s calmness, the preparation of partners for the motherhood. Individual psychological factors ( men‘s self-evaluation of parental skills, the pursuit for parenting, the preparation... [to full text]

Socialinės apsaugos sistema susiformavo XX a., kai esant ekonominiam socialiniam pakilimui, vis labiau tapo svarbu apsaugoti darbuotoją nuo keliamų socialinių rizikų pasekmių. Socialinę apsaugą galima apibudinti kaip ne tik valstybės priemone taikoma socialinės rizikos atveju, bet ir kaip garantas, įstatyme numatytų atveju šeimai nelikti be pragyvenimo lėšų. Socialinė apsauga yra stipriai įtakojama ekonominiais rodikliais, todėl sulėtėjus ekonomikai, padidėjus socialinės apsaugos išlaidoms, valstybės turi reformuoti socialinės apsaugos sistemą. Esant tokiems ekonominiams pokyčiams, socialinės apsaugos sistema tampa nuolat kintanti ir nestabili, nors nepraranda savo esmės ir siekia savo tikslų. Socialinės rizikos kaip socialinis institutas, su apibrėžtomis ribomis, skirtas socialinės apsaugos sistemai įgyvendinti. Socialinė rizika – tai tikėtini įvykiai, nuo kurių padarinių yra numatytos socialinės apsaugos priemonės. Išskiriamos tokios tradicinės socialines rizikos: senatvė (asmuo dėl amžiaus negali užsidirbti pakankamai lėšų), neįgalumas (dalinis arba visiškas darbingo amžiaus asmens negalėjimas dirbti), nelaimingi atsitikimai darbe ar profesinė liga (ūmus darbuotojo sveikatos sutrikdymas dėl trumpalaikio pavojingo, kenksmingo darbo aplinkos poveikio arba neatsargumo, dėl kurio darbuotojas netenka darbingumo), nedarbas (asmuo ne savo noru neturi mokamo darbo ir, būdamas darbingas, negali jo rasti), motinystė (medicininė priežiūra nėštumo ir motinystės metu), sveikata... [toliau žr. visą tekstą] / Social Security System was formed in the twentieth century, when a social economic upturn, has become increasingly important to protect workers from risks posed by the social consequences. Social protection can be characterized as not only the state measure of social risk, but also as a guarantor, the law provided for the family to remove the case without means of subsistence. Social security is strongly influenced by economic indicators, the slowdown of the economy, increasing social security costs, countries have to reform the social security system. With these economic changes, social security system is constantly changing and unstable, although not lose its essence and achieve its goals. Social risks as a social institute, with defined boundaries, is intended for realized social security system. Social risk - the likelihood of events, from which results are provided for social security measures. Such a distinction is made between traditional social risks: old age (the age a person can not earn enough money), invalidity (partial or total working-age person inability to work), employment injuries and occupational diseases (acute worker health-threatening disruption of short-term, harmful effects of the working environment or negligence, for which the employee ceases to work), unemployment (as a working person does not have gainful employment and can not find it), maternity benefits (medical care during pregnancy and motherhood), health (patients treatment, rehabilitation... [to full text]

Tikslinės atostogos – tai viena iš atostogų rūšių darbo teisėje. Šios tikslinės atostogos suteikiamos atsiradus įstatyme, kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje numatytam tikslui ar aplinkybėms. Šalyje besikeičiantys visuomeniniai santykiai neaplenkė ir tikslinių atostogų instituto reglamentavimo. Palyginus galiojusio Atostogų įstatymo ir naujojo Darbo kodekso nuostatas pastebimi pakeitimai ir papildymai. Atsirado net trys naujos tikslinių atostogų rūšys: tėvystės atostogos, kūrybinės atostogos, atostogos valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti. Esant Darbo kodekse nurodytoms aplinkybėms tikslines atostogas darbdavys privalo suteikti darbuotojui. Priklausomai nuo tikslinių atostogų rūšies, jas apmoka skirtingi subjektai. Šiame darbe pateikiama tikslinių atostogų sąvoka, analizuojamos tikslinių atostogų rūšys ir jų apmokėjimo tvarka, lyginama Lietuvos ir užsienio valstybių teisės normos, reglamentuojančios tikslines atostogas. Šių atostogų suteikimo tvarką, sąlygas, trukmę bei apmokėjimo klausimus reglamentuoja Darbo kodeksas, Valstybės tarnybos įstatymas, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas ir kt. / Special purpose leaves – one of leaves types in the labour law. These special purpose leaves are given sprung in the law, collective agreement or labour contract for provided purpose or circumstance. In the nation volatiled public relationship did not round and regulation of the special purpose leaves institution. Changes and additions are observed comparising obtained the Law on leaves and a new Labour code provisions. Three new categories of special purpose leaves started up paternity leave, sabbatical leave, leave for performance of official or public duties. The employer must give special purpose leaves to employee paying attention to the Labour Code indicated circumstances. Different subjects pay depends on categories of special purpose leaves. In this work the concept of special purpose leaves is analysing the categories of special purpose leaves and their payment are presentment the rule of law are comparing Lithuanian and foreign states. Labour code, Law on public service, Law on sickness and maternity social insurance and other regulate the order of leaves allotment, conditions, term and payment questions.

Pagrindinė ir natūrali visos visuomenės narių, ypač vaikų, augimo ir gerovės aplinka yra šeima. Tam, kad vaikas šeimoje gyventų pilnavertį gyvenimą jis turi jausti tėvų meilę, globą ir atsakomybę, tačiau tėvai ne visada gali ir sugeba įgyvendinti savo pareigas vaiko atžvilgiu. Tuomet, siekiant apsaugoti vaiką bei jo interesus, valstybė gali atskirti vaiką nuo tėvų. Tačiau kyla klausimas ar valstybės taikomi mechanizmai nepažeidžia tėvų teisių auginti savo atžalas, o taip pat ir vaikų teisių – augti savo šeimoje, ypač tais atvejais, kai vaikas atskiriamas nuo šeimos prieš jo ir šeimos narių valią. Tokia valstybės intervencija į šeimos gyvenimą gali sukelti neigiamų padarinių, tokių kaip - šeimos narių susvetimėjimą ir pavojų šeimos ryšiams, todėl šio darbo tikslas yra - išnagrinėti ar teisinis mechanizmas, numatantis priverstinį vaikų atskyrimą nuo tėvų arba jų globėjų, pažeidžia konstitucinius principus saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Siekiant įgyvendinti tikslą, keliami šie uždaviniai: apibūdinti šeimos instituto sampratą ir reikšmę visuomenei bei valstybei; atskleisti tėvų teises ir pareigas bei vaiko teisinių santykių turinį šeimoje; išanalizuoti vaiko ir tėvų teisių į šeimos gyvenimą apsaugos ribas; išanalizuoti galimus vaiko atskyrimo nuo tėvų būdus, procesus, sąlygas, pasekmes bei praktinius taikymo aspektus Lietuvoje ir kitose teisinėse sistemose; įvertinti teisinius pagrindus paimti vaiką iš šeimos teismų praktikoje; apžvelgti norimas įvesti... [toliau žr. visą tekstą] / Family is basic, natural growth and well-being environment in our society for children. For the child it is essential to feel parental love, care and responsibility, but parents are not always capable and able to fulfill its obligations in respect of the child. In order to protect a child and his interests a state may separate child from his parents. But the question is whether the state‘s mechanisms doesn‘t violate the rights of the parents to grow their children, as well as the rights of the child – to grow with his family, especially in cases where a child is separated from his family against his and other family members will. The Masters aim is – to examine whether the legal mechanism applicable for the forced separation of children from their parents or guardians is in violation of constitutional principles to protect and care for the family, motherhood, fatherhood and childhood. In order to achieve the aim of the work the following tasks need to be done: to describe the concept and the importance of the family to the society and child; to examine the protection of child and parents rights to family life; to analize separation methods, processes, conditions, consequences and practical application aspects in Lithuania and other countries; to assess the legal framework in the child removal cases.