Baigiamajame darbe tiriamas lietuvių kalbos garsų ir jų vaizdinės informacijos ryššys. Atliekama kalbančių galvų modelių animavimo algoritmų analizė, išškeliama jų problematika ir atsižvelgiant į tai pasiūloma lietuvių kalbos sintetinimo metodika, kuri yra pagrįsta anglų kalbos vizemų naudojimu. ŠŠiame darbe sukuriama 30 trimačių lietuvių kalbos vizemų, kurias vizualiai lyginant su standartinėmis anglų kalbos fonemų vizemomis, sudaroma lietuvišškų fonemų ir anglišškų vizemų atitikčių lentelė. Sudaryta lentelė naudojama lietuvių kalbos garso rinkmenai animuoti. / The connection of Lithuanian sounds and their visual aspect is analyzed. The thesis consists of talking head animation algorithms analysis, problematic topics. In reference it is proposed the idea, how to synthesize Lithuanian speech using English visemes. 30 three dimensional Lithuanian visemes are created. After visual comparison of 3D Lithuanian and standard English visemes, the table of Lithuanian phonemes and English visemes mapping is created. The table is used for animating the Lithuanian sound file.

Šiuo metu Lietuvoje nėra centralizuotos skatinimo bei paramos programos naudoti vaizdo konferencijas mokyklose. Stebimi pavieniai aktyvesnių mokyklų atvejai. Lietuvoje vaizdo konferencijos mokyklose labai mažai naudojamos, tai įtakoja: - Ne visos mokyklos turi pakankamą perdavimo spartą ir ryšio kokybę reikalingą norint realizuoti vaizdo konferencijas (dauguma mokyklų prijungtos radijo ryšiu). - Vaizdo konferencijoms yra reikalinga speciali įranga (pvz., kameros, mikrofonai, projektoriai, ekranai). - Vaizdo konferencijas reikia kruopščiai suplanuoti, reikalingos tam tikros techninės žinios bei įgūdžiai, jų organizavimas reikalauja atitinkamo pasirengimo. - Iniciatyvos trūkumas plėtoti tokią paslaugą mokyklų lygmenyje. Darbo tikslas – ištirti ir įvertinti vaizdo konferencijų galimybes Lietuvos mokyklose, prijungtose prie akademinio tinklo LITNET. Darbo tikslui įgyvendinti buvo iškelti tokie uždaviniai: - Informacinių komunikacinių technologijų privalumų įvertinimas; - Kitų šalių patirties analizė diegiant vaizdo konferencijas; - Vaizdo konferencijų galimybių apžvalga; - Vaizdo konferencijų technologijų nagrinėjimas; - Sprendimo reikalingo vaizdo konferencijoms mokyklose prijungtose prie LITNET tinklo organizuoti ir vykdyti analizė ir parinkimas; - Pateikti vaizdo konferencijų naudojimo mokymosi vadovą (kursą) mokytojams, norintiems išbandyti šią technologiją mokyme. / There are no centralized support and motivation system for using videoconferencing at schools in Lithuania. In this research project were measured advantages of Information Communication Technologies for learning and teaching process, analyzed videoconference’s experience at schools of United Kingdom and treated situation of Lithuanian schools connected to academic and research network LITNET. Also, there were proposed possible videoconferencing solutions according to school network connection type. The main problem of organizing videoconferences at schools – lack of teacher’s qualification and knowledge of videoconferences. There was created distance learning course “Videoconferences at schools” with purpose to encourage schools to use videoconferences. The object of this work is videoconferencing in Lithuania Schools connected to academical computer network LITNET. The problems: - Not all schools have enough bandwidth and required connectivity quality to use good quality videoconferencing (mostly connected using wireless technology); - For using videoconferences schools need to buy special equipment; - Videoconferencing needs careful planning; there are needs of special knowledge and experience for school personal. Use of videoconferences at schools provides great possibilities to active pupils learning; also provide content from remote locations. For schools that are connected with low bandwidth technology (wireless) the best solution to implement videoconferencing is to... [to full text]

Šiame darbe lyginami vaizdo plokštės ir MPI lygiagrečiųjų skaičiavimų pajėgumai klasikiniais lygiagretinimo algoritmais: apytikslės π reikšmės skaičiavimo, matricų daugybos. Daug dėmesio skiriama uždavinių lygiagretinimo strategijos parinkimui, efektyviai išnaudoti tiek MPI klasterį, tiek vaizdo plokštę. Nustatytas tinkamas šių įrenginių palyginimui kriterijus – santykinis pagreitėjimas, objektyviai nusakantis, kokį skaičiavimo pajėgumą pasiekia vaizdo plokštė prieš centrinį procesorių. Išanalizavus eksperimentų rezultatus nustatyta, kad programuotojas turi siekti mažesnio duomenų apsikeitimo tarp procesų, nes komunikavimas mažina lygiagrečiųjų algoritmų efektyvumą. Taip pat nustatyta, kad programavimas Cuda reikalauja griežto prisitaikymo prie vaizdo plokštės parametrų ir yra sudėtingesnis. Kaip rezultatas - pilnai apkrauta vaizdo plokštė su Cuda yra spartesnė ne tik už kompiuterius su 4 branduolių procesoriumi, bet ir nedidelį klasterį. / This work compares two different kinds of computing devices – video card and central processor unit for general purpose computing in parallel. MPI library used for central processor unit, Cuda used for video card, compute classic parallel algorithm approximate π value and matrix multiplication. Our main attention - better strategies working with MPI cluster and Cuda to completely utilize these two kind computing resources. There are found objective method to compare video card and central processor unit computing advantages – relative speedup. After analyze experiment result there are found some advice for programmer. Programmers must find the ways to communicate between processes more rarely, because communication lowers efficiency of parallel algorithm. Programming with Cuda requires much more skills and flexibility to work efficiency with video card device. As a result fully utilized video card with Cuda is faster than computer with 4 cores CPU and little cluster.

Šiame darbe išnagrinėtos virtualios mikrokontrolerio programavimo laboratorijos naudojamos kitose mokymo įstaigose, jų realizavimo būdai ir naudojamos technologijos. Palygintos technologijos ir jų galimybės. Išanalizuotos kontrolerio nuotolinio valdymo per internetinės svetainės sąsają, tiesioginio vaizdo perdavimo, vartotojų autentifikavimo, resursų planavimo, duomenų saugojimo realizacijos galimybės. Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, sukurta VL, ne brangesnė už šiuo metu naudojamą laboratorijos priemonių komplektą. Virtuali laboratorija leidžia pilnai realizuoti VDU dėstomų dalykų laboratorinius darbus, pasiekiama nepriklausomai nuo vietos ar laiko. Išspręsta resursų planavimo problema – panaudojant VL vartotojų registraciją bei laiko rezervacijas. Realizuota tiesioginė vaizdo transliacija, kuri palaikoma beveik visų interneto naršyklių. Virtualioje laboratorijoje yra realizuota dviejų analoginių įėjimų simuliacija ir indikacija, 4-ių skaitmeninių įėjimų/išėjimų indikacija, bei 3-jų skaitmeninių įėjimų/išėjimų simuliacija. Turi prijungtą LCD displėjų. VL talpinimui, panaudojus mini kompiuterį Raspberry Pi, ji vartoja tik 5 W energijos. Dėl pasirinktos standartinės kameros bei naudojamos PĮ, TĮ komponentai gali būti pakeisti, nesukeliant didesnių problemų. Raspberry Pi duomenys saugomi SD kortelėje, todėl pasidarius veikiančios sistemos kopiją, galima lengvai ir greitai sukurti kelias laboratorijas. / This paper deals with the investigation of the virtual microcontroller programming laboratories used in other educational institutions, as well as their realization techniques, and technologies used. Technologies and their offered potentials are compared. The possibilities of microcontroller remote control via website interface, live video streaming, user authentication, resource planning, and data storage are examined. Taking into account investigation results, the virtual laboratory has been developed, no more expensive than those currently used in laboratory work equipment kit per student. Virtual Lab allows to fully realize laboratory works of subjects taught at VDU, as it is fully available irrespective of space or time constraints. The issue of resource planning problem was solved using the VL user registration and time booking. Live video broadcasting has been implemented, which is supported by nearly all Internet browsers. Virtual laboratory has 4 digital PIN indicators and 2 analog inputs indicators. VL can simulate 2 analog inputs and 3 digital I/O. It has an LCD connected. VL is hosted using Raspberry Pi mini-computer – it uses only 5 watts of energy. The chosen standard camera and software used enables worn-out parts to be easily replaced while evading any problems. Raspberry Pi data stored on the SD card, thus by making a copy of the working VL, one can create multiple laboratories.

Disertaciniame darbe ištirti gerklų ligomis sergantys ir sveiki asmenys, naudojant įvairiapusius metodus – klausimynus, akustinę analizę, balso lauko tyrimą, vaizdo laringostroboskopiją (VLS). Sukurta informaty¬viausia įvairialypių požymių sistema, padedanti spręsti apie tikimybę, kuriai gerklų ligų grupei priskirtinas tiriamasis asmuo. Sukurta originali VLS vaizdų matavimo metodika bei nustatyti svarbiausi parametrai, kurie tiksliausiai apibūdina klasifikuojamas gerklų ligų grupes. Disertacinio darbo uždaviniai: (1) nustatyti informatyviausius anamne¬zės bei demografinius faktorius, kurie leistų tiriamuosius klasifikuoti į sveiko ir patologinio balso, taip pat į gerklų ligų grupes; įvertinti šių faktorių efektyvumą pirminei gerklų ligų atrankai; (2) atlikti subjektyvią ir kompiuterinę akustinę balso analizę bei sudaryti informatyviausių balso parametrų sistemą gerklų ligų grupėms klasifikuoti; (3) atlikti ir kiekybiškai įvertinti VLS bei nustatyti kiekybinių VLS vertinimo parametrų patikimumą bei reikšmingumą klasifikuojant tiriamuosius į gerklų ligų grupes; (4) sukurti VLS paveikslų objektyvaus kiekybinio matavimo sistemą bei nustatyti VLS matavimo parametrų reikšmingumą klasifikuojant į atitinkamas gerklų ligų grupes; (5) jungiant anketinius duomenis, akustinę balso analizę, VLS vertinimo ir VLS matavimo parametrus, įvertinti gerklų ligų pirminės atrankos sistemos efektyvumą. / In this dissertation were determined the most important questionnaire statements, parameters of perceptive and acoustic voice analysis and quantitatively evaluated and measured parameters of video laryngo-stroboscopy for classification tasks of laryngeal disorders. It was established the most sensitive and specific laryngeal and voice features system discriminating normal, pathological and other voice disorders groups. It was established the original VLS measurement methodic with original parameters. The objectives of the study: (1) to determine the most important questionnaire statements, discriminating normal and pathological voice, glottal cancer and other mass lesions, nodular, diffuse, paralysis and healthy classes and to evaluate their classification efficiency for screening of laryngeal diseases; (2) to perform perceptual, acoustic, aerodynamic vocal function measurements and to determine the most sensitive and specific parameters discriminating voice groups; (3) to evaluate quantitatively parameters of VLS and to determine the sensitivity and specificity of these parameters discriminating groups of laryngeal diseases; (4) to establish the system of quantitative objective VLS measurements revealing their reliability discriminating normal and pathological voice groups; (5) to establish the most sensitive and specific laryngeal and voice features system for laryngeal diseases screening purposes.

Baigiamajame magistro darbe yra nagrinėjamas bekontaktis pulso matavimo metodas. Darbo tikslams pasiekti naudota Logitech C310 internetinė vaizdo kamera. Įrašomo vaizdo dydis yra 640X480 pikselių. Filmavimo sparta – 15 kadrų per sekundę. Vaizdo įrašo ilgis – 30 sekundžių. Tiriamieji buvo filmuojami apie 0,5 m atstumu nuo kameros. Tiriamųjų amžius nuo 24 iki 64 metų. Vaizdas buvo įrašomas, esant įvairiam apšvietimui: tiek dienos metu, tiek šviečiant skirtingo galingumo lempoms. Rezultatams palyginti buvo naudojamas ant riešo uždedamas pulso matavimo prietaisas ReliOn, kurio veikimas pagrįstas kraujagyslėse pulsuojančio kraujo spaudimo kitimu. Išgautam pulso signalui apdoroti, palyginimui buvo panaudoti du nepriklausomų komponenčių analizės algoritmai: Fast ICA bei stSobi. Eksperimentams atlikti buvo naudojama C# programavimo kalba ir Matlab 2008 matematinis skaičiavimo paketas. / The thesis analyses the non-contact cardiac pulse measurement method. To achieve work main goals Logitech C310 web camera was used. Video resolution was 640X480 pixels. Video capture speed was 15 frames per second. Video length was 30 seconds. Distance from web camera to human face was ~ 0,5 m. Participant age varied from 24 to 64 years old. Video was captured with different light sources: sun, lamps with different power. For results comparison ReliOn handy pulse measurement device was used. Pulse signal was filtered using two independent component analysis algorithms: Fast ICA and stSobi. Experiments have been made using C# programming language and Matlab 2008 mathematical package.

Baigiamajame darbe išnagrinėtos kompozitnės medžiagos jų charakteristikos ir ypatybės. Išnagrinėtas kompozitinių medžiagų panaudojimas aviacinių konstrukcijų gamybai.Išnagrinėti galimi defektai bei jų atsiradimo priežastis. Aptarti ultragarsinės neardomosios kontrolės principai, bei pritaikymas kompozitinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimui. Išanalizuotos frontalinio echoskopinio vaizdo formavimo ypatybės ir jų pritaikymas medžiagos struktūrinei analizei. Išnagrinėti veiksniai įtakojantis ultragarsinio vaizdo sudarymo kokybę, bei sudaryta FVE struktūrinė schema. Sudarytas defekto atpažinimo algoritmas kurio realizavimas parodytas pasitelkiant Matlab programinį paketą. Pateikti pasiūlymai sistemos panaudojimui bei tolimesniam jos vystymui. / In this work examined composite materials, their characteristics and features. Examined the use of composite materials to aircraft structures manufacturing. Examined the potential defects and their occurrence causes. Discuss ultrasonic non-destructive control principles and applications of composite materials and structures research. We analyzed the formation of frontal acoustic scenery features and adaptability for material structural analysis. Examine the factors influencing the quality of ultrasound imaging and created structural diagram of acoustic scenery formation. Created the defect detection algorithm and demonstrated through the realization of the Matlab software package. Proposals for the use of the system and its further development.

Šiame darbe buvo ištirtas keleto pasirinktų objekto vaizde sekimo metodų pritaikomumas relaus laiko vaizdo transliavimo sistemose. Išsiaiškinta, kad standartinis blokelių sutapdinimo algoritmas, nors yra pats paprasčiausias iš tirtųjų, yra netinkamas naudoti tokiose sistemose dėl ilgai užtrunkančių skaičiavimų, kurie sukuria papildomą vaizdo vėlinimą. Fazinės koreliacijos metodo taikymo taip pat buvo atsisakyta, nes jo randami vaizdo poslinkio vektoriai yra pernelyg atsitiktiniai. Tiriant būdingųjų taškų paieška ir sutapdinimu grįstus algoritmus buvo išsiaiškinta, kad HARRIS randa daugiausiai taškų iš visų, FAST algoritmas veikia greičiausiai, nors randamų taškų skaičius ir tikslumas yra žymiai mažesnis, o SURF ir MSER algoritmai puikiai balansuoja tarp randamų taškų skaičiaus, jų tikslumo ir skaičiavimų vykdymo greičio. Padarėme išvadas, kad visi tirti būdingųjų taškų sutapdinimu ir paieška pagrįsti metodai, priklausomai nuo uždavinio pobūdžio, gali būti taikomi realaus laiko vaizdo transliacijos sistemos objektams vaizde sekti. / In this thesis we've investigated methods used in object tracking in video sequences, that could be applied in systems of real-time video streaming. We've found out that a standard block matching method, despite being the most simplistic one out of all methods investigated, is also the most time consuming and cannot be applied in real-time systems. Phase correlation method is much faster than block matching, but motion vectors calculated with this algorithm are too random and it would be impractical to use it in real-time object tracking. While investigating feature detection and matching methods we've concluded that HARRIS algorithm finds more feature points than others, FAST algorithm is the fastest, but not very accurate, SURF and MSER algorithms retains the balance between the calculation speed and accuracy of finding feature points. Hence all these algorithms could be applied in real-time video streaming systems to track objects, depending on the contents of the video sequence and the complexity of the task.

In this paper we analyze development problems and tendencies of virtual education. Separately it’s emphasized the situation with distance education (DE) in Lithuania. The structure, principles and facilities of LieDM network are briefly described. In the first part of the paper main attention is paid to the technological aspect. Examples of different methodologies are overviewed as well as existing norms and standards. In detail we overview the requirements of recorded video presentations and solutions using different media formats and software products. In the second part the specific situation of DE application in Klaipeda University is analyzed. We make the requirement specification and the description of application area. Finally we make a design of the virtual learning management system using procedures of system engineering.

1. INTRODUCTION Spontaneous pneumothorax is one of the most common types of aeropathic syndrome, caused by chronic obstructive pulmonary diseases, tuberculosis and complicated lung cancer. Nearly two hundred years have passed since the first description of the first cases of pneumothorax. Although during this period the scientist´s view of the etiology, pathogenesis, diagnostics and treatment methods has changed, a number of issues related to the diagnostics and treatment of this complication of pulmonary diseases remain unsolved. The aim of the treatment of spontaneous pneumothorax is to remove the cause of this condition, to perform the decompression of the pleural cavity, to induce the obliteration of the pleural cavity and to prevent the recurrence of the disease. Pleural puncture and drainage of the pleural cavity are not sufficiently effective – the incidence of incomplete lung expansion and rapid recurrence of the disease (relapse) reaches 25% [Mova VA, 1999]. Urgent thoracotomy is performed in cases when the drainage of the pleural cavity fails to reduce the symptoms of the aeropathic syndrome and breathing and blood circulation insufficiency caused by the spontaneous pneumothorax. Frequently thoracotomy is performed after pleural drainage in cases of exudative pleuritis or starting pleural empyema. The postoperative period is marked by a large number of complications and prolongation of hospital stay, and post-operative mortality in the group of geriatric... [to full text]