Šių laikų studentai nuotolines arba pusiau nuotolines studijas vertina ypač teigiamai. Patiems dėstytojams nebelieka kito pasirinkimo, kaip rengti savo studijų dalykus virtualiose mokymo/si aplinkose. Šio darbo tikslas yra pritaikyti virtualaus mokymo aplinką informatikos studijoms. Pagrindiniai uždaviniai – išanalizuoti dėstytojų poreikius; poreikių padengimą tradicinėmis Moodle priemonėmis ir papildomais moduliais; suformuoti eksperimentinę Moodle sistemą su įdiegtais papildiniais; sukurti tipinių dalykų grupių prototipus pateikimui Moodle sistemoje. Darbe analizuojama problema: virtuali mokymo/si aplinka (VMA) savo turimomis standartinėmis funkcijomis, neišpildo tikrųjų specifinių dėstytojų poreikių. Problemos sprendimui rasti atliktos dvi dėstytojų apklausos, išanalizuoti ir apibendrinti apklausų rezultatai. Remiantis apklausų rezultatais sudarytas reikiamų funkcijų sąrašas bei jų realizavimui atrinkti ir įdiegti Moodle papildiniai. Darbe pateikiamos papildinių įdiegimo ir naudojimo instrukcijos, sudaryti kiekvieno papildinio privalumų ir trūkumų sąrašai. Prie kai kurių funkcijų pateikta daugiau nei viena alternatyva. Darbas baigiamas sukonkretintomis išvadomis. Remiantis šiuo magistriniu darbu, sistemą bus pasiūlyta naudoti jau egzistuojančioje Vytauto Didžiojo Universiteto Informatikos fakulteto virtualioje mokymo aplinkoje (VDU IF Moodle), taip patenkinant dirbančiųjų dėstytojų esamus poreikius. / The nowadays students think of distance or blended learning studies very positively, so the lecturers are forced to prepare their teaching material in virtual learning environments (VLE). The aim of the study is to adapt virtual learning environment for studies of Informatics. The objectives of the study are to analyze the needs of lecturers; to examine the needs’ realization by standard Moodle tools and additional modules; to formulate experimental VLE Moodle with installed additional tools; to create the typical group subject prototypes for VLE Moodle. The study analyses the problem: VLE with standard functions does not fulfil the real, specific needs of lecturers. In order to find the problem solution, 2 surveys of lecturers were performed, survey results were analyzed and summarized. Based on the surveys’ results, the list of necessary functions was created and additional VLE Moodle tools were analyzed, chosen and installed. The instructions of tools installation and usage are described; lists of advantages and disadvantages of each additional tool are created. Some of the functions have more than one alternative suggested. The study is finalized with concrete conclusions. Based on this study, the existing VDU IF Moodle (VLE of the Informatics faculty, Vytautas Magnus University) will be suggested to be updated in order to fulfil the existing needs of Informatics faculty lecturers.

Darbe nagrinėjama komunikacija virtualiame projekte – tokiame, kurio resursai yra skirtingose šalyse, skirtingose laiko zonose, kalba skirtingomis kalbomis, bet dalyvauja tame pačiame projekte. Išanalizuotas komunikacijos procesas tokiame projekte – išskirti projekto esminiai įvykiai, suinteresuoti asmenys, komunikacijos kanalai. Šios informacijos pagrindu sudarytas komunikacijos plano šablonas, kitų dokumentų, reikalingų palaikyti komunikacijos procesą, šablonai, bei aprašyti virtualaus projekto kriterijai, kuriam šis planas tiktų. Gauti šablonai buvo panaudoti realiame projekte, įvertinant komunikacijos kokybę prieš plano įdiegimą, ir praėjus trims mėnesiams po jo. Šių įvertinimų rezultatai parodo, jog komunikacijos kokybė žymiai pagerėjo – to pagrindinis kriterijus yra faktas, kad sumažėjo atsakymo gavimo laikas, ir padidėjo bendras komandos našumas. / Virtual project teams are being increasingly established as they allow engaging best professionals available, beyond geographical boundaries, minimizing investments in cost and time. But employing a virtual team involves many challenges that organizations must resolve to get the greatest value of the team. One of the greatest issues in virtual project is communication, as team is distributed in different countries, time zones, speaking different languages. In this paper, communication process in virtual project is analyzed: key events are found, stakeholders identified, communication channels are described. Based on this information, the communication plan template is built, as well as templates of other documents that are needed to maintain communication process. Criteria’s of the project, which could find these results useful, are defined. The communication plan and other results of the work are used in a project, and quality of communication is evaluated before and 3 month after communication plan was installed. The results of these studies show, that quality of communication has increased. The main criteria for that is a fact, that the time of awaiting an answer has decreased, therefore efficiency of the team increased.

Darbe iškeliamos pagrindinės idėjos, kaip integruoti į virtualųjį mokymąsi tradicinių ir nuotolinių studijų metodus. Tobulėjant informacinėms technologijoms, jos veržiasi į besimokančiųjų gyvenimą ir užima gana svarbią vietą. Todėl švietimo įstaigose skatinama išnaudoti visas IKT galimybes tobulinti mokymosi metodus ir mokymosi kokybę. Pirmajame skyriuje supažindinama, kas tai yra tradicinis mokymasis bei kaip keitėsi mokymosi metodika, kai buvo pradėtos naudoti informacinės komunikacinės technologijos. Antrasis skyrius skirtas projektinės dalies aprašymui. Sukurta lietuvių kalbos kurso dalis, skirta amerikiečių lietuvių kalbos žinioms tobulinti. Kurso kūrimui pasirinkta „Moodle“ virtuali mokymosi aplinka, nes ji yra paprasta, atviro kodo bei turi daug kitų privalumų. Trečioji dalis skirta kurso kokybės vertinimui. / This master thesis discusses the integration of the traditional and distance learning approaches into the virtual learning. The rapid development of information technologies made huge impact on the learning technologies, as well as changed the way of the students’ learning. Therefore, learning institutions are encouraged to employ all the possibilities provided by information and communication technologies in order to improve learning methods, as well as the quality of learning. The first chapter introduces traditional learning approach and presents how learning methods developed with the rise of information and communication technologies. The project part is described in the second chapter. The Lithuanian language course was designed to provide American students with the required material and improve their language skills. The course was created using “Moodle”, an Open Source Course Management System. The third chapter discusses the evaluation of the course quality.

Miesto gyventojų mobilumas, dažnai suprantamas kaip susisiekimo rodiklis, yra vienas iš svarbiausių, miesto struktūrą formuojančių veiksnių. Įvairių išorinių veiksnių sąlygoti fizinio mobilumo galimybių apribojimai iššaukia lokalizacinį arba virtualų gyventojų mobilumą, o tuo pačiu pokyčius miestų planavime. Todėl yra kaip niekad svarbu atrasti ryšį tarp nusistovėjusių urbanistinių modelių vystymo ir virtualaus mobilumo bei to įtaką gyventojų gyvenimo ir keliavimo įpročiams ir jų tenkinimo galimybėms. Disertacijos santraukoje pateikiami Lietuvos ir užsienio mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai bei prielaidos susiję su gyventojų fiziniu ir virtualiu mobilumu, mobilumo valdymu, bei jo integravimu į darnios plėtros principais paremtą miestų užstatymo planavimo sistemą. Pateikiamas virtualaus tyrimo modelis bei svarbiausi virtualaus ir fizinio mobilumo sąveikos ir prielaidų tam rezultatai. Taip pat pateiktas fizinių kelionių pakeičiamumo virtualiomis modelis. Modelis iliustruoja kokiomis sąlygomis ir kokios tikslinės kelionės gali būti pakeičiamos virtualiomis. Parengtos ir santraukos apimtyje pateiktos penkios virtualaus mobilumo duomenų integravimo į transporto ir teritorijų planavimo procesą rekomendacijos, atsižvelgiant į skirtingus darniosios plėtros kriterijus. / Mobility is often understood as an indicator of communication, thus it is one of the main factors influencing cities structure. Limitation of physical mobility possibilities raises up other types of mobility as local or virtual ones and thus changes in cities and its planning. That‘s why it is important as never before to define the correlation between development of settled urban models and virtual mobility and its impact on citizens travelling habits and ways to meet their needs. In the summary of doctoral dissertation results of research made by Lithuanian and foreign scientists and presumptions related to physical and virtual mobility, mobility management and its integration into planning system based on SD principles have been presented. The theoretical model for a virtual mobility research was created and presented as well as the estimation of the amount of virtual mobility in Lithuania. Based on the obtained results the main assumptions have been formulated allowing to more effectively plan the land-tenure of transport and social infrastructure and to optimize new construction.

Higher education institutions are not fully prepared for virtual mobility (further VM) implementation – there is no common framework, methodology of preparation, and the set of competences to possess in order to implement VM efficiently, and to be acquired during VM. With the aim to conceptualize the virtual mobility phenomenon in higher education, analyzing its main components and revealing their relationships, the following research questions were raised: how is virtual mobility in higher education defined? Why is it necessary to implement VM in HE? How can teachers and institutions prepare for and implement VM? The first part of the dissertation focuses on the VM concept analysis, differences between VM and similar concepts, and the key VM components. The second part reveals the empirical research methodology by connecting the research questions with the chosen research methods. The third part discusses empirical research findings, which verify the complexity of the phenomenon, the interrelationships of the components, and the VM dimensions permeating VM implementation in HE. / Aukštojo mokslo institucijos dar nėra pilnai pasirengę virtualaus mobilumo (toliau VM) įgyvendinimui - nėra priimti visuotinai suderinti sprendimai kaip institucija, studentai ir dėstytojai turėtų pasiruošti VM, neaišku, kokių kompetencijų reikia dėstytojams, siekiant efektyviai organizuoti VM bei kokias galima įgyti studijuojant VM būdu. Siekiant konceptualizuoti VM fenomeną aukštajame moksle, išanalizuojant pagrindinius jo komponentus ir atskleidžiant jų tarpusavio sąsajas, darbe keliami šie pagrindiniai tyrimo klausimai - kaip virtualus mobilumas apibrėžiamas aukštajame moksle? Ar reikalingas VM aukštojo mokslo institucijoms ir kodėl? Kaip dėstytojai ir institucijos gali pasirengti ir įgyvendinti VM aukštojo mokslo institucijose? Pirmojoje disertacinio darbo dalyje nagrinėjama VM sąvoka, aptariami VM ir panašių terminų skirtumai, atskleidžiami pagrindiniai VM fenomeno aukštajame moksle komponentai. Antrojoje dalyje detalizuojama empirinio tyrimo metodologiją. Trečiojoje - aptariami empirinių tyrimų rezultatai, patvirtinantys fenomeno kompleksiškumą, VM komponentų tarpusavio priklausomybę bei VM dimensijas, pagrindžiančias VM įgyvendinimą aukštajame moksle.

Aukštojo mokslo institucijos dar nėra pilnai pasirengę virtualaus mobilumo (toliau VM) įgyvendinimui - nėra priimti visuotinai suderinti sprendimai kaip institucija, studentai ir dėstytojai turėtų pasiruošti VM, neaišku, kokių kompetencijų reikia dėstytojams, siekiant efektyviai organizuoti VM bei kokias galima įgyti studijuojant VM būdu. Siekiant konceptualizuoti VM fenomeną aukštajame moksle, išanalizuojant pagrindinius jo komponentus ir atskleidžiant jų tarpusavio sąsajas, darbe keliami šie pagrindiniai tyrimo klausimai - kaip virtualus mobilumas apibrėžiamas aukštajame moksle? Ar reikalingas VM aukštojo mokslo institucijoms ir kodėl? Kaip dėstytojai ir institucijos gali pasirengti ir įgyvendinti VM aukštojo mokslo institucijose? Pirmojoje disertacinio darbo dalyje nagrinėjama VM sąvoka, aptariami VM ir panašių terminų skirtumai, atskleidžiami pagrindiniai VM fenomeno aukštajame moksle komponentai. Antrojoje dalyje detalizuojama empirinio tyrimo metodologiją. Trečiojoje - aptariami empirinių tyrimų rezultatai, patvirtinantys fenomeno kompleksiškumą, VM komponentų tarpusavio priklausomybę bei VM dimensijas, pagrindžiančias VM įgyvendinimą aukštajame moksle. / Higher education institutions are not fully prepared for virtual mobility (further VM) implementation – there is no common framework, methodology of preparation, and the set of competences to possess in order to implement VM efficiently, and to be acquired during VM. With the aim to conceptualize the virtual mobility phenomenon in higher education, analyzing its main components and revealing their relationships, the following research questions were raised: how is virtual mobility in higher education defined? Why is it necessary to implement VM in HE? How can teachers and institutions prepare for and implement VM? The first part of the dissertation focuses on the VM concept analysis, differences between VM and similar concepts, and the key VM components. The second part reveals the empirical research methodology by connecting the research questions with the chosen research methods. The third part discusses empirical research findings, which verify the complexity of the phenomenon, the interrelationships of the components, and the VM dimensions permeating VM implementation in HE.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos vienos iš šiuolaikinių vizualizacijos priemonių – virtualaus turo – aktualijos, įžvelgtos analizuojant pasaulinę virtualaus turo taikymo praktiką. Aprašomi apžvalginio tyrimo, atlikto siekiant išsiaiškinti virtualaus turo klasifikaciją, paplitimą, pranašumus bei trūkumus ir kitą aktualią informaciją, rezultatai. Nagrinėjamos virtualaus turo kūrimo technologijos. Aptariamos virtualaus turo pritaikymo galimybės nekilnojamojo turto sektoriaus subjektams. Pateikiami pasiūlymai tinkamiausio virtualaus turo tipo pritaikymui atskiriems nekilnojamojo turto atvejams priklausomai nuo nekilnojamojo turto tipo. Aprašomos virtualaus turo taikymo galimybės turizmo sektoriuje ir nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių skaitmeninimo bei populiarinimo srityje. Apibendrinant virtualaus turo panaudojimo galimybes, pateikiama SSGG analizė. Nagrinėjama virtualaus turo reikšmė visuomenei žmogaus gyvenimo kokybės kontekste. Išnagrinėjus teorines ir praktines virtualaus turo panaudojimo galimybes, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir pasiūlymai. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, virtualaus turo reikšmė nekilnojamojo turto sektoriuje, situacijos analizė: virtualaus turo apžvalga, virtualaus turo panaudojimo galimybės, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas. / The final master’s thesis examines the issues related to one of contemporary means of visualisation, virtual tours, and determined in the analysis of the global practice related to the application of virtual tours. The thesis describes the results of the study, which aimed to discover classification, penetration, advantages and disadvantages, and other relevant information about virtual tours. The technologies used in development of virtual tours are analysed. The potential of virtual tours to be employed by subjects operating in the real estate sector is discussed. Suggestions are made how to select the best type of a virtual tour for specific cases of real estate depending on its types. The potential of virtual tours in the tourism sector and in the area of discretisation and promotion of real estate heritage is described. A SWOT analysis summarises the potential use of virtual tours. The significance of virtual tour to society in the context of the quality of human life is analysed. Analysis of theoretical and practical possibilities to employ virtual tours is made and the final thesis ends with the conclusions and suggestions. The thesis comprises of six parts: introduction; significance of virtual tours in the real estate sector; the analysis of the situation: review of virtual tours; the potential of virtual tours; the conclusions and suggestions; and the list of literature.

E-learning provides faster learning at reduced costs, increased access to learning, and clear accountability for all participants in the learning process. Benefits of this kind of learning are obvious. Western Europe or USA are far ahead creating virtual learning environments and we need to improve a lot in this field in Lithuania. The theme of the work is “Research of learning in e-School”. The result of that analysis was learning management system that enables instructors to create and manage web-based learning activities and course materials. There is possibility to individualize learning needs beside usual tools and methods. System user can estimate his knowledge and to watch the process of learning. Also student tracking has been done and it is the ability to track the usage of course materials by students, and to perform additional analysis and reporting both of aggregate and individual usage. Instructors can get a report that shows number of attempts and time per attempt on each assessment for individual students or report showing the duration of time each student or all students spent on course content. That can be very useful information for the future development of present e-course. In analysis process are viewed most popular e-learning systems like Moodle or WebCT. The system was designed with PHP, HTML and JavaScript programming languages, in concert with MySQL database management system. Rational Rose was used for designing and ULM diagrams, JavaScript – for... [to full text]

In this paper we analyze development problems and tendencies of virtual education. Separately it’s emphasized the situation with distance education (DE) in Lithuania. The structure, principles and facilities of LieDM network are briefly described. In the first part of the paper main attention is paid to the technological aspect. Examples of different methodologies are overviewed as well as existing norms and standards. In detail we overview the requirements of recorded video presentations and solutions using different media formats and software products. In the second part the specific situation of DE application in Klaipeda University is analyzed. We make the requirement specification and the description of application area. Finally we make a design of the virtual learning management system using procedures of system engineering.

Magistro darbo objektas – Žiniatinklio 2.0 įrankiai. Magistro darbo tikslas – išanalizuoti Žiniatinklio 2.0 įrankių įtaką ir poreikį aukštajame moksle (studijose). Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: išskirti pagrindines Žiniatinklio 2.0 charakteristikas ir nustatyti jų poveikį aukštojo mokslo studijoms; išanalizuoti, palyginti ir išskirti Žiniatinklio 2.0 įrankių pagrindinius principus ir nustatyti, kokius įrankius tikslinga integruoti į aukštojo mokslo studijas; ištirti Žiniatinklio 2.0 įrankių (ne)naudojimo priežastis aukštojo mokslo studijose ir nustatyti konkrečių, potencialą turinčių įrankių, poreikį. Rengiant darbą naudoti teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai. Teorinei daliai apibendrinti naudota analizės ir lyginamasis metodai. Žiniatinklio 2.0 įrankiams ir mokymo modelių transformacijoms struktūrizuoti, naudota apibendrinimo, dedukcijos, grupavimo, lyginamasis ir sintezės metodai. Empiriniai tyrimo metodai: apklausos (ekspertų interviu, grupinė diskusija, interviu). Magistro darbe buvo nagrinėtos pedagoginių inovacijų, mokymo modelių ir kitų svarbių magistro temai elementų interpretacijos pasauliniu mastu, remiantis įvairių pasaulio šalių mokslininkų darbais (C. Mcloughlin, M. Lee, Goodfellow, A. Chan, C. Barnatt, D. Huang, R. Behara, M. Rich, N.B. Dohn, P. Daniels M. Ebner). Nustatytas Žiniatinklio 2.0 ir kitų IKT poveikis aukštojo mokslo studijoms: procesams, subjektams, objektams. Atsižvelgiant į diskutuotiną ir nenusistovėjusį Aukštojo mokslo 2.0 modelį... [toliau žr. visą tekstą] / The subject matter of the master paper is the potential integration of Web 2.0 tools in Higher Education. First of all, scientific literature was analyzed to reveal the main principles of Web 2.0 and its impact to Higher Education studies. However, three main principles of modern Higher Education 2.0 conception were determined. The first principle is the usage of new resources on the Internet for learning and teaching. They include all the content on the Internet generated with Web 2.0 tools, such as Blogs, Wikis, Podcasts, RSS, Social Bookmarks and more. The second principle is the new teaching and learning strategies. They should adopt a collaborative work, particular Web 2.0 tools, and the appropriate pedagogy methods. The main focus should be driven to the student evaluation, new competencies and skills to the students, and lecturers’ attitude to student. The third principle is new pedagogy models. The main focus is the pedagogy changes that should all include student-oriented approaches, such as conectivizm, social constructivism and others. A lot of new terms combined with “2.0” were presented in the scientific literature. However, all of them, such as Higher Education 2.0, E-learning 2.0, Pedagogy 2.0, Teaching Model 2.0 are still on the hot discussions among scientists as well as LMS specialists thought there are new thoughts of Higher Education 3.0. There are various suggestions for lecturers and institutions giving references for them what to start from... [to full text]