Magistriniame darbe „Valstybės tarnybos konstitucinė samprata“ yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos teisinėje bazėje atskleista valstybės tarnybos konstitucinė samprata. Darbe nuosekliai ir išsamiai atskleidžiant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos konstitucinę sampratą, aptariama valstybės tarnybos raida nuo nepriklausomybės atgavimo iki dabar, kuri didžiąja dalimi yra įtakojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamos oficialios ir tęstinės jurisprudencijos bei kintančio suvokimo apie valstybės valdymą ir viešajį administravimą. Nagrinėjant Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas, įtakojančias valstybės tarnybos, kaip sistemos, pagrindinius formavimo aspektus bei reikalavimus jai, yra atkleidžiami ne tik Konstitucijos nuostatose tiesiogiai įtvirtinti reikalavimai valstybės tarnybos sistemos organizavimui ir funkcionavimui, bet ir nagrinėjami konstituciškai pagrįsti kriterijai tiek valstybės tarnybos sistemai apskritai, tiek patiems valstybės tarnautojams. Darbe taip pat atskleidžiama valstybinių institucijų sistema, kuri yra organizuota valdžių padalijimo principu. Šioje valstybinių institucijų sistemoje yra institucijų, kurios valstybinę valdžią Lietuvos Respublikoje, kaip įtvirtinta Konstitucijoje, vykdo tiesiogiai ir kurios padeda ją įgyvendinti. Kiekviena iš jų turi konkrečiai jai priskirtą kompetencijos ir atliekamų funkcijų apimtį, kurių visumos bendras uždavinys yra tenkinti visuomenės bendrą viešajį interesą ir užtikrinti socialinę darną. / In der Magisterarbeit „ Verfassungsrechtlicher Begriff des Staatsdienstes“ wird der in der Rechtsbasis der Republik Litauen erklärte verfassungsrechtliche Begriff des Staatsdienstes analysiert. Bei der konsequenten und ausführlichen Erklärung des verfassungsrechtlichen Begriffes des Staatsdienstes der Republik Litauen wird die Entwicklung des Staatsdienstes von der Zeit der Unabhängigkeitsverkündigung bis zum heutigen Tag erörtert, die zum größten Teil von der offiziellen Jurisprudenz des Verfassungsgerichtes der Republik Litauen und vom sich verändernden Verständnis über die Staatsregierung und über die öffentliche Administration beeinflusst wird. Bei der Analyse der in der Verfassung festgelegten Grundsätze, die die Hauptformierungsaspekte des Staatsdienstes als System und dessen Forderungen beeinflussen, werden nicht nur in den Verfassungsgrundsätzen festgelegte Forderungen an die Organisation und Funktion des Staatsdienstsystems erörtert, sondern auch da werden verfassungsbegründete Kriterien sowohl für das Staatsdienstsystem im Allgemeinen als auch für Staatsbeamte selbst analysiert. In der Arbeit wird das System der staatlichen Institutionen dargelegt, das nach dem Prinzip der Regierungsteilung organisiert ist. In diesem System der staatlichen Institutionen gibt es Institutionen, die die staatliche Regierung in der Republik Litauen unmittelbar ausüben, wie es in der Verfassung steht, und die bei deren Verwirklichung mithelfen. Jede von denen erfüllt eine bestimmte... [to full text]

Asociacijų laivė yra viena iš pamatinių darbuotojų teisių. Darbo teisiniai santykiai nėra vienalyčiai, todėl kolektyvinių derybų, kolektyvinių sutarčių sudarymo galimybė turi būti garantuojama ne tik darbuotojams, bet ir valstybės tarnautojams. Kolektyvinių sutarčių institutas privačiame sektoriuje buvo žinomas dar iki Darbo kodekso įsigaliojimo, tuo tarpu galimybė sudaryti kolektyvines sutartis valstybės tarnyboje numatyta tik įsigaliojus Darbo kodeksui. Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys kolektyvinių sutarčių sudarymą valstybės tarnyboje, pagrindinis iš jų Valstybės tarnybos įstatymas, atitinka TDO konvencijų Nr. 87, Nr. 98 bei Nr. 154 nuostatas, kadangi minėtos konvencijos įtvirtina galimybę numatyti kolektyvinių sutarčių, sudaromų valstybės tarnyboje, ypatumus. Atlikus Valstybės tarnybos įstatymo analizę galime teigti, jog valstybės tarnautojų interesus atstovauja vienintelis atstovas – profesinė sąjunga. Tačiau tokia nuostata yra kritikuotina, kadangi valstybės tarnautojai turi daug mažiau teisų negu darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, nes jų interesų negali atstovauti darbo taryba. Valstybės tarnautojams taip pat nenumatyta galimybė perduoti atstovavimo funkcijos šakinei profesinei sąjungai. Valstybės tarnybos įstatymas reglamentuoja kolektyvinių sutarčių, sudaromų įmonės ar įstaigos lygiu, šakos bei turinio klausimus. Aukštesnio lygmens kolektyvinių sutarčių sudarymą apsunkina darbdavio identifikavimo problema, kurią bandoma spręsti darant... [toliau žr. visą tekstą] / The freedom of association is one of the fundamental employees rights. Labour legal relations are not indiscrete, the right of collective bargaining is ensured not only for the employees but also for the state servants. The institute of collective agreements in private sector was known to the effect of Labour Law, meanwhile the possibility to make collective agreements in state service was provided after the Labour Law became effective. The legal acts of the Republic of Lithuania, regulating collective bargaining in state service, the main of them the Law of State Service of the Republic of Lithuania, coincide ILO Convention No 87, Convention No. 98, Convention No 154. All above mentioned ILO conventions state the possibility for collective bargaining restrictions in state service. After the analysis of the Law of State Service of the Republic of Lithuania, we can state, that only trade unions can represent interests of state servants. However such provision is criticized, because state servants have fewer rights than employees, labour councils in public administration institution can not be elected. State servants do not have the right to transfer the function of employee representation and protection to the trade union of the appropriate sector of economic activity. The Law of State Service regulates the questions connected with collective agreements which are made in state institutions. Speaking about branch level it is not legally clear who can represent the interests... [to full text]

Magistro darbu buvo siekta susisteminti teorinę medžiagą apie lyderystę valstybės tarnyboje įvairiais aspektais ir pagal atlikto tyrimo rezultatus atskleisti lyderystės raišką Šiaulių miesto viešojo valdymo ir administravimo institucijų vadovų ir darbuotojų tarpe. Buvo išsiaiškinta, koks vadovavimo stilius ir kokia lyderiavimo teorija yra būdingiausia valstybės tarnyboje, kokie lyderio asmeniniai bruožai, gebėjimai, kompetencijos yra svarbiausi valstybės valdyme. Atlikto tyrimo pagrindu buvo suformuotas hipotetinis valstybės tarnautojo- lyderio modelis. Patvirtinama autoriaus suformuluota mokslinio tyrimo hipotezė, jog nemaža dalis Šiaulių miesto viešojo valdymo ir administravimo institucijų darbuotojų bei vadovų pasižymi lyderiui būdingais gebėjimais, savybėmis, kompetencijomis, tačiau pastebimas nepakankamas lyderystės įgūdžių tobulinimas specifinėse lyderystės mokymo programose, seminaruose, kursuose. / Master's work was intended to codify the theoretical material on leadership in the civil service and in accordance with various aspects of the survey results, to reveal the expression of leadership of the Siauliai Public Management and Administration managers and staff people. It was found what style and theory of leadership is the most characteristic and what leader‘s personal traits, skills, competences are important in the civil service. It was found a hypothetical model of public servant as leader. It was confirm that the author‘s formulated the research hypothesis that a big part of the Siauliai Public Management and Administration managers and staff people have personal traits, skills, competences which are important to leaders, but they participate not enough in specific leadership training programs, seminars and courses.

SANTRAUKA Darbe analizuojami darbo ir valstybės tarnybos teisiniai santykiai, jų panašumai ir skirtumai. Lyginamas įstatyminis reguliavimas, numatytas Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, analizuojamos praktinės problemos, teisinė literatūra. Valstybės tarnyba yra kompleksinis teisės institutas, kuriam priklauso konstitucinės, administracinės, darbo teisės normos. Tačiau plačiuoju požiūriu šie teisiniai santykiai suprantami kaip darbo santykiai ir kiek nereikalauja valstybės tarnybos specifiškumas, valstybės tarnautojų, kaip ir kitų darbuotojų, darbo teisiniai santykiai turėtų būti reguliuojami analogiškai. Lietuvoje darbo ir valstybės tarnybos santykių teisinis reguliavimas nėra vieningas. Darbo santykiai reglamentuojami privatinės teisės normomis - DK, o valstybės tarnybos santykiai reguliuojami viešosios teisės normoms - VTĮ ir kitais specialiaisiais įstatymais. Tačiau valstybės tarnybos teisiniams santykiams irgi gali būti taikomos darbo teisės normos, - darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai taikomi tiek, kiek nereglamentuoja VTĮ. Skiriamasis darbuotojo ir valstybės tarnautojo kriterijus pagal VTĮ – atliekamo darbo funkcija. Valstybės tarnautojais laikomi asmenys, kurie vykdo viešojo administravimo veiklą. Tiek darbuotojai, tiek valstybės tarnautojai, vykdydami savo darbo funkcijas, atlieka darbinę (profesinę) veiklą. Šiuo požiūriu teisiniai santykiai yra labai panašūs, taigi darbuotojų... [toliau žr. visą tekstą] / Legal Regulation of Labour Relations and Civil Service: Similarities and Differences SUMMARY Legal regulation of private and public sectors, it‘s similarities and differences are analysed in the article. The Lithuanian Labour Code is compared with the Lithuanian Civil Service Decree. Practical problems and legal literature are also analysed. Civil service is a complex juridical institute, which includes constitutional, administrative and labour rules of law. However, in a broad sense, these legal relations are also implied as labour relations. As it is not required because of public sector‘s specific regulation, civil services labour legal relations should be regulated as same as workers labour legal relations. Lithuanian private and public sectors legal regulation is not united. Private sector is regulated by private rules of law (the Lithuanian Labour Code), whereas public sector is regulated by administrative rules of law (the Lithuanian Civil Service decree and other specific decrees). However, for public sector private rules of law can also be applied – labour relations and social guarantees regulating legal decrees are applied as much, as it is not regulated of the Lithuanian Civil Service Decree. The main difference between workers and civil service is that civil service dispense a function of public administration. On the other hand, all of them perform their work (professional) functions. In this point of view these legal relations are very similar, so workers and... [to full text]

Darbo teisės poveikio Lietuvos valstybės tarnautojų korpusui specifiką apsprendžia tai, kad jų statuso reglamentavimą (plačiąja prasme), įtvirtintą Valstybės tarnybos įstatyme, papildo darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei teismų formuluojama ir nuolat plėtojama teisminė doktrina. Magistro darbo temos aktualumas yra siejamas su darbo teisės taikymu specifiniams savo esme darbo teisiniams santykiams – valstybės tarnybai. Magistro darbo tikslas – remiantis valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojo sąvokomis kuo visapusiškiau išanalizuoti problemas, su kuriomis susiduriama, atskiriant valstybės tarnybos ir darbo sutartimi grindžiamus teisinius santykius bei nustatant darbo įstatymų taikymo ribas valstybės tarnybos srityje, pateikti galimus šių problemų sprendimo būdus. Valstybės tarnybą reglamentuojančių įstatymų reguliavimo sritis yra siauresnė nei darbo įstatymų, todėl dalis valstybės tarnautojų tarnybos santykių, nereguliuojamų specialiaisiais įstatymais, yra reglamentuojami bendraisiais darbo įstatymais. Tačiau visais atvejais, kai faktiškai susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, turi būti taikomas Valstybės tarnybos įstatymas, o Darbo kodekso nuostatos taikomos tik tuomet, kai faktiškai susiklosčiusių teisinių santykių Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja. Nežiūrint to, kad Valstybės tarnybos įstatymui šaiais metais skaičiuojamas dešimties metų jubiliejus, o Darbo kodeksui – jau septyneri... [toliau žr. visą tekstą] / The particularity of influence of Labor Law on the block of public servants specifies the fact that, in a broad sense, their legal status regulation embedded in the Law on Public Service, is complemented by labor laws and other legal acts regulating labor relations, and also constantly evolved judiciary doctrine. The relevance of this study is associated with the application of labor law to the in substance specific legal relations– i.e. Public Service. The object of this study is – in accordance with the concepts the public service and the public servant, making a thorough analysis of the problems confronted with in the process of differentiating the legal relations based on public service and an employment contract, specifying the labor law application framework in the field of public service, also proposing the possible ways of problem solving. As the field of laws regulating the public service is narrower than the sphere of labor law, therefore the public service legal relations, which are not regulated by specific acts, are regulated by common labor law. However, evermore, if de facto legal relation is regulated by the Law on Public Service, the latter must be applied. On the other hand, if the Law on Public Service does not regulate de facto legal relation, the provisions of a Labor Code must be applied. Despite the fact, that the Law on Public Service holds this year a jubilee of 10 years, and the Labor Code – already is seven, there is quite a number of situations... [to full text]

Magistriniame darbe analizuojama nusikaltimų valstybės tarnybai esmė, piktnaudžiavimo sudėtis (BK 228 straipsnis) plačiąją prasme: subjektas, subjektyvieji požymiai, objektas, objektyvieji požymiai, sankcija, didelė žala kaip piktnaudžiavimo sudėties padarinys, jos nustatymo aspektai, nusikaltimo padarymo motyvas Pasiremiant įvairių autorių nuomone, tiek ir Lietuvos teismų praktika, užsienio šalių pareiginių nusikaltimų analize darbe yra analizuojamas piktnaudžiavimo nusikaltimo bei kitų teisės pažeidimų, susijusių su piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimu, santykis, jų kaip dviejų atskirų nusikalstamų veikų vertinimas. Atliekant nuosprendžių analize piktnaudžiavimas analizuojamas kaip teisminės praktikos reiškinys. Siekiama atskleisti pareiginių nusikaltimų ir pažeidimų skirtumus. Analizės atlikimui pasirinktas istorinis ir lyginamasis metodais. Pasinaudojant istoriniu metodu atlikta istorinė apžvalga. Lyginamasis metodas buvo panaudotas lyginant įvairių šalių nusikaltimus valstybės tarnybai. Analizuojant remtasi teismų nuosprendžiais, moksliniais darbais, įvairiais straipsniais, baudžiamosios teisės literatūra. / In final paper analyzes the public servic nature of crime and the abuse of the composition (CC-228) in the wider sense: subject, subjective attributes, object atributes, objective cvidence signs, the penalty, significant harm as a consequence of the abuse ended, they were determinedaspects of the crime committed by reason of the choice of different authors, both and Lithuanian judicial practice, foreign official crime anglysis work is analyzed, abuse and other criminal offenses relating to abuse of authority or misuse of power, a ratio of two different assessment of offenses. The anglysis of the criminal misuse of the anglysis of case law phenomenon. The ai mis to reveal the official primes and violations of the differences. The analytical performance of selected historical and comparative methods. Trought a historical overview of the historical approach taken. The comparative method was used for comparing different countries, crimes against the public service. The analysis was based on judicial decisions, academic writings, various articles, criminal law literature.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas karjeros planavimas ir karjeros realizavimo galimybės viešajame sektoriuje – savivaldybės administracijoje, pateikiamos rekomendacijos, kaip sumažinti personalo kaitą, kad darbuotojai nepereitų dirbti į privatų sektorių siekdami patenkinti savo karjeros tikslus. Pirmoje darbo dalyje analizuojama karjeros samprata ir rūšys, jos planavimo ir realizavimo teoriniai aspektai vadybos moksluose. Antra dalis skirta teisės aktų, reglamentuojančių personalo valdymą savivaldybių administracijose, nagrinėjimui. Joje pateikiamos esamos problemos, nagrinėjamos viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo kaitos tendencijos. Trečiojoje dalyje analizuojamas Visagino savivaldybės administracijos darbuotojų karjeros planavimas bei individualios karjeros realizavimo galimybės, pateikiami kokybinio ir kiekybinio tyrimų rezultatai. / In this Master‘s final paper the following topics are covered – career planning and career realization opportunities in the public sector – municipality administration. Recommendation on how to decrease personnel turnover and how to keep employees from leaving to the private sector looking for career opportunities are also set out in the present work. First part of the paper deals with notions of career and its types; theoretical aspects of its planning and realization as presented in the management studies. Second part is dedicated to the review of regulatory laws and norms applicable to the personnel management in municipality administration. It also addresses current problems and turnover tendencies of public sector human resources‘ management. Third part analyzes career planning of Visaginas municipality administration employees and individual opportunities for career realization complete with qualitative and quantitative research results.

Siekiant skatinti valstybės tarnautojus vadovautis nustatytais etikos standartais, užtikrinti etišką jų elgesį profesinėje veikloje, užkirsti kelią etinių problemų atsiradimui ir plitimui valstybės tarnyboje, reikalinga vadybinė perspektyva, t.y. etikos valdymas, padedantis pasiekti aukštesnių elgesio standartų, kelti valstybės tarnautojų profesionalumo lygį, didinti visuomenės pasitikėjimą valdžia ir jos institucijomis, formuoti teigiamą valstybės tarnybos įvaizdį. Darbe analizuojama etikos valdymo problematika bei tobulinimo galimybės Lietuvos valstybės tarnyboje. Darbo tikslas – išanalizuoti etikos valdymo priemonių sklaidą ir jų realizavimą Lietuvos valstybės tarnyboje. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: apibrėžti etikos sampratą mokslinių diskursų kontekste, atskleidžiant jos svarbą valstybės tarnyboje; įvardinti etikos valdymo priemones, padedančias užtikrinti nustatytų etikos standartų laikymąsi valstybės tarnyboje; įvertinti etikos valdymo institucinę ir įstatyminę infrastruktūrą Lietuvos valstybės tarnyboje; atskleisti etikos valdymo tobulinimo galimybes Lietuvos valstybės tarnyboje. Darbe naudoti metodai – mokslinės literatūros, teisės aktų ir dokumentų analizė bei kokybinis tyrimas – pusiau struktūruotas interviu. Atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos valstybės tarnyboje etika užtikrinama teisiniu reglamentavimu, institucine priežiūra, įvadiniu valstybės tarnautojų mokymu. Tačiau tai nėra pakankamai veiksmingos priemonės, užtikrinančios etinių standartų... [toliau žr. visą tekstą] / In order to induce state servants to follow the established standards of ethics, to guarantee their ethical behavior in professional activity, to prevent the emergence of ethical problems and their spread in state service, managerial perspective is necessary, i.e. ethics management, which helps to achieve higher standards of behavior, to raise the level of professionalism of civil servants, to increase public confidence in the government and its institutions, to form positive image of state service. The work elaborates on the problems of ethics management and its improvement opportunities in Lithuanian state service. The aim of the work is to analyze the spread of ethics management measures and their realization in Lithuanian state service. The following objectives were set to achieve the aim: to define the concept of ethics in the context of scientific discussions by revealing its significance in the state service; to list ethics management measures that contribute to the guarantee of observance of established ethical standards in the state service; to evaluate ethics management institutional and legitimate infrastructure in Lithuanian state service; to reveal ethics management improvement opportunities in Lithuanian state service. Methods used in the work are: analysis of scientific literature, legal acts and documents, qualitative research – semi-structured interview. The research revealed that ethics in Lithuanian state service is guaranteed by legal regulation... [to full text]

Šiame darbe analizuojama valstybės tarnautojų karjeros valdymo problemas. Svarbiausias organizacijos elementas yra darbuotojai. Kad organizacija apsirūpintų reikiamu reikiamos kokybės personalo skaičiumi, ji turi užtikrinti rezervo formavimą ir karjeros planavimą. Lietuvos įmonėse karjeros planavimas nėra vykdomas. Apsvarsčius realius karjeros realizavimo variantus padariau išvadą, kad karjeros planavimas turi apimti visus darbuotojus ir pirmiausia to turi siekti pats žmogus. Kiekviena įmonė, norėdama organizuoti sistemingą karjeros planavimą, turi sukurti atitinkamą individualios karjeros planavimo ir realizavimo sistemą. / The development of state service office worker’s position as well as working places at the enterprise is analyzed in this essay. The employee is the most significant element at the enterprise. In order the enterprise employs necessary adequate number of quality staff it should guarantee the formation of reserve as well as career planning. Yet career planning is not implemented in Lithuania. Having analyzed real versions of career realization I came to the conclusion, that career planning should enclose all the employees as well as it should be aimed at by a person himself. Every enterprise aiming at organization of methodical career planning has to form adequate system of planning and implementing of individual career.

Pastarųjų metų pokyčiai Lietuvoje kelia vis didesnius reikalavimus viešojo administravimo institucijoms. Viešasis administravimas turi sugebėti greitai ir efektyviai reaguoti į visuomenės poreikius, keisti ir pritaikyti savo struktūras, procedūras bei veiklos tikslus prie besikeičiančių aplinkybių. Kartu su tuo keičiasi reikalavimai ir valstybės tarnautojams: jie turi būti kūrybingi, kvalifikuoti ir motyvuoti, sugebantys ginti ir tenkinti visų gyventojų interesus. Šiame darbe ir nagrinėjama kokios sąlygos sudaromos valstybės tarnautojams, kad jie galėtų prisitaikyti prie naujų reikalavimų, o tuo pačiu daryti sėkmingą šiuolaikinę karjerą valstybės tarnyboje. Darbe iškeliama problema, kad nors teisinė bazė Lietuvos valstybės tarnautojams sudaro gana palankias karjeros galimybes, tačiau nėra užtikrinamas jos įgyvendinimo mechanizmas. Viena didžiausių problemų šiuo metu yra kompetencijos stoka administravimo ir valdymo sričių klausimais, menki valstybės tarnautojų administraciniai gebėjimai. Netobulas valstybės tarnautojų veiklos vertinimo principas, kuris yra tiesiogiai susijęs su paaukštinimu pareigose ir sisteminio mokymosi bei kvalifikacinio tobulinimosi galimybių neužtikrinimas, komplikuoja valstybės tarnautojų karjeros galimybes. / Changes of late years raise growing claims to the public administration institutions in Lithuania. Public administration has to manage fast and effectively react to the society needs. It has to change and apply its structures, procedures and activity objectives according to volatile circumstances. Together with it requirements for civil servants change: they have to be creative, qualified and motivated, also they have to manage to protect and satisfy interests of all people. The aim of this Master Paper is to analyze what conditions are established for the civil servants under which they could adjust to the new requirements and at the same time to climb up the ladder in the civil service.