Research objective The study was designed to investigate biomass production of tall fescue, cocksfoot, and reed canary grass and the quality of raw material for biogas as influenced by sward fertilization with different rates of nitrogen and different number of cuts per season and to establish the effect of fertilization with digestate on cocksfoot biomass production and quality. Research tasks: • to estimate the productivity of tall fescue, cocksfoot and reed canary grass, fertilized with different nitrogen rates, for biogas; • to assess the effect of cutting frequency and fertilization rate of tall fescue, cocksfoot and reed canary grass on the quality composition of biomass for biogas and biogas potential; • to estimate agroecological value of perennial grasses; • to determine the energy potential of biomass of the tested perennial grasses used for biogas production and to identify the energy balance of raw material preparation for biogas. Research subject - tall fescue (Festuca arundinacea Schreb.), cocksfoot (Dactylis glomerata L.), reed canary grass (Phalaris arundinacea L.). Originality of the research work. One of the potential raw materials for biogas production is biomass of perennial grasses. Each grass species differs in growth rhythm and rate, demand for nutrients, and other characteristics, therefore the amount of biomass is highly dependent on specific growing conditions and cultivation technologies that have to ensure the quality of raw material best suited... [to full text] / Tyrimo tikslas – ištirti nendrinių eraičinų, paprastųjų šunažolių ir nendrinių dryžučių biomasės kiekį bei žaliavos biodujoms kokybę pagal skirtingas azoto normas tręštuose žolynuose, taikant nevienodą pjūčių skaičių per sezoną ir nustatyti tręšimo biosubstratu įtaką paprastųjų šunažolių biomasės kiekiui bei kokybei. Tyrimo uždaviniai: • įvertinti biodujoms auginamų nendrinių eraičinų, paprastųjų šunažolių ir nendrinių dryžučių produktyvumą, juos tręšiant skirtingomis azoto normomis; • nustatyti nendrinių eraičinų, paprastųjų šunažolių ir nendrinių dryžučių pjūčių dažnumo ir tręšimo azotu įtaką biomasės biodujoms kokybinei sudėčiai bei dujų potencialui; • nustatyti tirtų daugiamečių žolių auginimo agroekologinę vertę; • įvertinti biomasės naudojimo biodujų gamybai energinį potencialą ir žaliavos paruošimo biodujoms energijos balansą. Tyrimo objektas – nendrinis eraičinas (Festuca arundinacea Schreb.), paprastoji šunažolė (Dactylis glomerata L.), nendrinis dryžutis (Phalaris arundinacea L.) Mokslinis naujumas. Viena iš potencialių žaliavų biodujų gamybai yra daugiamečių žolių biomasė. Tačiau kiekviena žolių rūšis nuo kitų skiriasi savitu augimo ritmu, trukme, maisto medžiagų poreikiu ir kitomis savybėmis, todėl biomasės kiekis labai priklauso nuo konkrečių augimo sąlygų ir auginimo technologijų, o kokybė turėtų būti tokia, kad būtų tinkamiausia pagal numatomą žaliavos panaudojimo paskirtį. Šio tyrimo metu nustatyta, kad vidutinių platumų klimato zonos šiaurinėje dalyje... [toliau žr. visą tekstą]

Detalesnių tyrimų Lietuvos baltalksnynuose niekas neatliko. Šiame darbe siekiama ištirti aukštos bonitetinės klasės baltalksnynų taksacinius parametrus ir įvertinti jų auginimo ekonominę vertę. Darbo objektas – Biržų miškų urėdijos baltalksnynai. Darbo tikslas – Įvertinti našiausių baltalksnynų augimo eigą Biržų miškų urėdijoje, bei atrinkti geriausius medynus ir rinktinius medžius Lietuvos miško sėklinės bazės sąvadui. Darbo metodai – Apibūdinant medyną buvo nustatyta: vidutinis aukštis, skersmuo ir amžius, aukštis iki žalių šakų, stiebo išreikštumas lajos dalyje, stiebo forma, skerspločių suma m2/ha, bonitetas, skalsumas, tūris m3/ha, medžių skaičius 1 ha, metinis tūrio prieaugis m3/ha. Iš viso buvo matuotas 21 sklypas. Kiekviename sklype buvo išskiriama po 3 barelius būdingose sklypo vietose. Darbo rezultatai – Intensyvus baltalksnynų retinimasis vyksta iki 35 metų amžiaus (nuo 3500 vnt/ha – 15 metų amžiaus, iki 1080 vnt/ha – 35 metų amžiaus), o vėliau amžiaus didėjimas medžių skaičiui vnt/ha esminės įtakos nebedaro. Didžiausią tūrio prieaugį m3/ha medynai pasiekia sulaukę 20 metų amžiaus. Vidutinį Lietuvos brandžių baltalksnynų tūrį 1 ha (191 m3/ha) (Lietuvos ..., 2010), našiausi Biržų miškų urėdijos baltalksnynai sukaupia sulaukę 17 metų amžiaus. Sparčiausiai baltalksnynai auga iki 15 metų amžiaus ir per metus į aukštį priauga vidutiniškai po 0,8 m, o nuo 30 iki 45 metų amžiaus per metus į aukštį priauga tik po 0,3 m. Įvertinant baltalksnynų kokybinius rodiklius... [toliau žr. visą tekstą] / Gray alder stands are not studied detailed in Lithuania. The goal of our work is to investigate the main taxation parameters of the most productive gray alder stands and assess the financial benefit of them. Object of the investigation: Gray alder stands in Biržai State Forest Enterprise. The aim of our investigation: to sort out the best gray alder stands in teritory of Biržai State Forest Enterprise and propose to include them in to the base of forests reproductive material. Methods: it was determined middle height, diameter, age, the distance to the vital branches, stem shape, radius (m2/ha), bonitet, stocking level, volume (m3/ha) , the density of trees (units per hectare), the annual growth rate (m3/ha) in order to characterize the gray alder stands. Results: it was determined that the most intensive decline process of gray alder stands continues to 35 years (from 3500 units per hectare in 15 years till 1080 units per hectare – 35 years) after that, increasing age has no significant effect on density. The greatest volume m3/ha is in 20 years. Middle volume of gray alder stands in Lithuania is 191 m3/ha. The most productive gray alder stands in Biržai State Forest Enterprise is in age of 17 years. The most rapidly growth continues to 15 years. Annual growth rate in height reaches 0.8 meter, whereas 30 – 45 years gray alder stands reaches only 0.3 meter annual growth in height. For the qualitative indicators, it was determined that the distance to the crown is 38 % in 15... [to full text]

In the master final work problems of real investments validity assessment are formulated, theoretical methods of assessment of investments efficiency of Lithuanian and foreign authors are analyzed and systemized, advantages and disadvantages of separate methods evaluating real investments are presented, the position of the governmental policy concerning investment issues and legal regulation of this sphere are analyzed. Planned investments of “PAJŪRIO ALKA“ JSC were analyzed using the methods of investment payback period, profitability of the total invested capital and share capital, internal rate of return, net present value and employing their modified forms. The analysis of methods confirms the author’s formulated hypothesis of the scientific research that not separate assessed indicators influence decisions made in the company concerning investments validity, but consistency of calculated indicators and their reciprocity. Furthermore, the model of assessment of investment projects inside the company based upon consistency of coordination of the main financial efficiency assessment indicators is proposed.

Tiriant kapitalo kitimą, dažniausiai remiamasi eksponentiniu kitimo dėsniu, tačiau toks kapitalo vertinimas nėra tikslus uždaroms, turinčioms ribotus išteklius sistemoms. Darbe sprendžiama kapitalo kitimo modeliavimo logistiniais modeliais problema. Šių modelių taikymas kapitalui yra praktiškai netyrinėtas. Tiriamo darbo objektas yra Lietuvos bankų sistemos kapitalas, tiriamas matematinės analizės metodais. Kadangi logistinis kapitalo kaupimo modelis galioja tik uždaroje sistemoje, todėl uždara sistema yra laikoma Lietuvos bankų sistema. Tyrimo tikslas - pritaikyti eksponentinį ir logistinį kapitalo kaupimo modelius, kapitalo augimui prognozuoti. Taip pat pritaikyti logistinį (ribinį) kapitalo kaupimo modelį Lietuvos bankų sistemoje, nustatant kapitalo kitimo tendencijas bei maksimalią kapitalo ribą. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmoje dalyje išnagrinėta Lietuvos bankų sistema, pateikti statistiniai duomenys apie Lietuvos komercinių bankų veiklą (kapitalas (aktyvai), akcinis kapitalas, akcininkų nuosavybė), kad būtų galima atlikti skaičiavimus remiantis eksponentiniu bei logistiniu kapitalo kaupimo modeliu; Antroje dalyje išnagrinėti eksponentinis ir logistinis kapitalo kaupimo modeliai; Trečioje dalyje yra atliekami tyrimai, kuriais patvirtinama darbo hipotezė, kad logistinis kapitalo kaupimo modelis yra tinkamas nustatyti kapitalo kaupimo tendencijas bei apskaičiuoti maksimalią kapitalo ribą Lietuvos bankų sistemoje. Pateikiami grafikai. Darbo apimtis – 78... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of the graduation paper is to use the logistic (marginal) model of capital accumultaion to the Lithuanian banking system. Particularly goals are to analyze Lithuanian banking system; analyze exponential growth model; analyze the logistic (marginal) model of capital accumulation; compare these models; perform the experimental research using exponential growth model and logistic (marginal) model of capital accumulation; evaluate the change tendencies of capital and maximal boundaries of growth in Lithuanian banking system; supply the empirical research conclusions. The analysis of the models of accumulation las lead to the conclusion that the logistic model allow for the modelling of development of the populations whose growth is limited by the insufficiency of resources. The logistic model of capital accumultation reflect the dynamics of the population's (capital's) growth more precisely. In the application of the logistic model of capital accumulation, the determination of the regression coefficients comes to be one of the most important and problematic tasks.

Darbo tikslas: Ištirti skirtingų miežių, kviečių ir kvietrugių genotipų maistinę vertę bei skirtingo nesmulkintų miežių ir kvietrugių kiekio įtaką broilerių produktyvumui, virškinimo procesams, paukštienos morfologinei sudėčiai bei kokybei. Darbo uždaviniai: 1. Ištirti skirtingų miežių, kviečių ir kvietrugių genotipų maistinę vertę konkrečiai definuotomis jų auginimo sąlygomis. 2. Nustatyti skirtingų miežių ir kvietrugių genotipų įtaką, naudojant NKP skaldančius fermentus, viščiukų broilerių virškinamosios masės tranzitui, klampumui, amoniakinio azoto koncentracijai aklųjų žarnų turinyje. 3. Ištirti skirtingų nesmulkintų miežių kiekių įtaką viščiukų broilerių produktyvumui, virškinimo procesams ir paukštienos kokybei. 4. Ištirti skirtingų nesmulkintų kvietrugių kiekių įtaką viščiukų broilerių produktyvumui, virškinimo procesams ir paukštienos kokybei. Darbo aktualumas ir naujumas: Viščiukų broilerių lesinimui dažniausiai naudojami nesmulkinti kviečiai. Jie sąlygoja geresnį virškinamojo trakto išsivystymą, mažina paukštienos gamybos kaštus. Nesmulkintų miežių ir kvietrugių panaudojimas viščiukų broilerių mityboje yra menkai ištirtas, o šių grūdų pardavimo kaina dažnai esti mažesnė už kviečių. Nėra galutinai ištirta miežių ir kvietrugių maistinė vertė, nėra publikuotų duomenų apie įvairiais kiekiais ir skirtingais broilerių auginimo periodais panaudotų nesmulkintų šių javų grūdų įtaką viščiukų broilerių virškinimo fiziologiniams procesams bei paukštienos kokybei. Taigi šie... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study: To investigate nutritive value of a variety of barley, wheat and triticale genotypes and influence of whole barley and triticale used in various amounts on broilers’ productivity, digestive processes and morphological composition and quality of poultry meat. Objectives of the study: 1. To investigate nutritive value of a variety of barley, wheat and triticale genotypes under concretely defined conditions of their growth. 2. To determine impact of various genotypes of barley and triticale on transit, viscosity of broiler chickens’ digesta and ammonia nitrogen concentration in the content of cecum. 3. To examine impact of various whole barley amounts on broilers’ productivity, digestive processes and quality of poultry meat. 4. To examine impact of various whole triticale amounts on broilers’ productivity, digestive processes and quality of poultry meat. Actuality and novelty of the work: Whole triticale is most frequently used for broiler chickens’ feeding. Their usage preconditions a better development of digestive system and decreases the cost of poultry meat production. The use of whole barley and triticale for broilers’ nutrition is scarcely investigated, whereas the price of aforesaid grains is frequently lower comparing with that of wheat. Besides, nutritive value of barley and triticale has not been completely investigated; there is no published data on the in-fluence of whole barley and triticale (used in various amounts at different growth... [to full text]

Darbas atliktas 2013 - 2014 metais. Darbo apimtis 48 psl. Pateiktos 8 lentelės, 7 paveikslai. Šio darbo tikslas buvo įvertinti bebrienos mitybinę vertę, nustatyti mėsos kokybę ir atlikti palyginamąjį vertinimą su įvairių gyvūnų mėsa. Iškelti darbo uždaviniai - surinkti mokslinę literatūrą apie bebrienos mitybinę vertę, mėsos kokybės nustatymą ir įvairių gyvūnų mėsos rodiklius. Palyginti bebrienos mėsos rodiklius, vertę su įvairių rūšių gyvūnų mėsa. 2013 - 2014 buvo renkami bebrienos individai, nustatoma mėsos kokybė. Tyrimai atlikti naudojant 4 bebrienos išilginio nugaros raumens mėginius. Tyrimo rezultatų biometriniai duomenys apdoroti kompiuterine Excel programa, apskaičiuotas patikimumas ir padarytos išvados. Darbo rezultatai – iš bebrienos fizinių ir cheminių mėsos rodiklių tyrimo rezultatų nustatyta, kad mėginių pH visuose mėginiuose nustatytas normos ribose (5,8 pH). Patelės mėsos spalvingumo koeficientas didesnis nei patinų. Patelės mėsa pasižymi didžiausiu spalvingumu (šviesumu - 37,58, rausvumu – 21,72, gelsvumu – 7,85). Bebrienos vandeningumas, vandens rišlumo geba priklauso nuo laukinio žvėries lyties, amžiaus, mitybos ir kitų faktorių. Patelės vandens rišlumo geba (2 %) mažesnė nei patinų, todėl patinų mėsa labiau tinkama technologiniam apdorojimui, tinkamesnė gaminti aukštos kokybės gaminius. Patelės mėsa yra vertingesnė, kadangi virimo metu patiriami mažesni nuostoliai. 1.34 % mažiau nei patinų. Patinų mėsa yra minkštesnė, todėl ji yra skanesnė, lengviau... [toliau žr. visą tekstą] / The work was carried out in years 2013-2014. The final paper work consists of 48 pages and is presented in 8 tables and 7 figures. The aim was to assess the nutritional value of the beaver, to set the quality of meat and to make the comparative assessment with different kinds of meat. The goals - to gather the scientific literature about beaver nutritional value, meat quality findings and characteristics of various animals’ meat. Also, to compare indicators and value of beaver meat with various types of other meat. The selection of beaver individuals and determination of the quality of the meat was held in years 2013-2014. Investigations were carried out by using samples of 4 beaver longitudinal dorsal muscles. The results of the biometric data were processed in MS Excel, the estimations of reliability and conclusions were made. The results – from physical and chemical parameters of the beaver meat it was identified that the pH of all samples were in a normal range (5,8 pH). Moreover, the index of Females’ meat was greater than males’. As well as females’ meat consists of higher range of colours (brightness - 37.58, pinkness - 21.72, yellowness - 7.85). Furthermore, average water holding capacity index was identified to be - 63.77 %. The results showed that beaver drip, water holding capacity depends on wild animals’ gender, age, nourishment and other factors. Females’ water holding capacity comparing to males’ was (2 %) smaller, as a result males’ meat is more suitable for... [to full text]

Darbo tikslas – įvertinti jogurtų sudedamąsias dalis, mitybinę vertę ir vartotojų nuomonę apie jogurtus. Darbo uždaviniai: 1. Remiantis moksline literatūra, aptarti jogurto savybes, gaminimo metodikas, įvairovę; 2. Įvertinti apklaustųjų nuomonę pasirenkant pirkti ir vartoti jogurto produktus; 3. Atlikti jogurto sudedamųjų dalių analizę, pagal pakuočių ženklinime pateiktą informaciją; 4. Atlikti laktozės laboratorinius tyrimus atrinktuose jogurto pavyzdžiuose; 5. Parengti jogurtų vartojimo rekomendacijas. Darbo metodai – mokslinės literatūros analizė, kokybinis (jogurto sudėtis) ir kiekybiniai (anketinė apklausa, laktozės laboratorinis tyrimas) tyrimai, statistinė tyrimo rezultatų analizė. Siekiant įvertinti jogurtų sudedamąsias dalis, jų mitybinę vertę, bei apklaustųjų nuomonę pasirenkant pikti ir vartoti jogurtą, tyrimui buvo parinkti šie tyrimo instrumentai: vartotojų apklausos klausimynas (anketa), jogurtų pakuočių ženklinimo etiketės; jogurtų laboratorinių tyrimų protokolas. / The aim of the research – to evaluate the ingredients, the nutritive value of yoghurts and consumers‘opinion on yoghurts. Research tasks: 1. To discuss the characteristics of yoghurt in accordance with the scientific literature, its production techniques and its diversity; 2. To evaluate the opinion of respondents which determine their choice when buying and consuming yoghurt products; 3. To conduct the yoghurt ingredients’ analysis according to the package labelling information; 4. To perform lactose laboratory tests of selected samples of yoghurt; 5. To prepare yoghurt consumption recommendations. Methods of the Work – scientific literature analysis, qualitative (yoghurt composition) and quantitative (questionnaire, lactose laboratory test) research, statistical analysis of the survey results. In order to evaluate the yoghurt’s ingredients, its nutritional value and the respondents’ preferences of buying and consuming yoghurt the following tools for the conduction of research have been chosen: consumer survey questionnaire; yoghurt packaging labelling marking; the protocol of yoghurts’ laboratory testing.

Tirtas labiausiai paplitusių Lietuvoje medžių rūšių (P, E, Ą, U, B, D, J, Bt) grynų medynų auginimo derlingose augavietėse (c, d, f dirvožemio derlingumo ir N, L dirvožemio drėgnumo indeksai) ekonominis efektyvumas. Darbo objektas –ūkinių miškų labiausiai paplitusių medžių rūšių grynų medynų (P išskyrus d, f derlingumus, E, Ą, U, B, J, D, Bt) derlingose augavietėse (c, d, f dirvožemio derlingumo ir N, L dirvožemio drėgnumo indeksai) auginimo ekonominis efektyvumas, išreikštas grynosios dabartinės vertės rodikliais. Šios derlingos augavietės sudaro 44,1 proc. visų Lietuvos miškų. Tyrimų tikslas – palyginti dirbtinai atkuriamų ąžuolynų, uosynų, eglynų bei pušynų ir savaime atželiančių beržynų, juodalksnynų, drebulynų ir baltalksnynų auginimo ekonominį efektyvumą. Darbo metodai - taikytas variantų skaičiavimo metodas. Darbo rezultatai. Taikant įvairius nenukirsto miško kainų variantus ir 3 proc. diskonto normą, nustatyta, kad derlingose augavietėse savaiminis miško atžėlimas minkštųjų lapuočių medžių rūšimis (B, J, D, Bt) yra ekonomiškai efektyvesnis nei ąžuolynų, uosynų, eglynų ar pušynų dirbtinis įveisimas. Nustatyta, kad nenukirsto miško kainos padidėjimas, tiesiogiai veikia medynų auginimo ekonominio vertinimo rodiklius, šiuo atveju GDV. Raktažodžiai: medynų auginimas, technologinė savikaina, ekonominis efektyvumas, grynoji dabartinė vertė, diskonto norma, vidutinė metinė grynoji dabartinė vertė, nenukirsto miško kaina. / The economic efficiency of growing the pure stand of the most common tree species ( pine, spruce, oak, ash tree, birch, aspen, black an dgrey alder) inLithuania‘s fertile site type habitats ( c,d,f – soil fertility and N,L indice of soil moisture) has been studied. Research object: Economic efficiency of growing pure stand of the most common tree species in fertile habitats, expressed by the net present value of the indicators ( soil fertility, soil moisture indice). The fertile sites constitute 44,1 percent of all the forests in Lithuania. Researchaim: To compare the economic efficiency of artificially reforested oak, ash, spruce and pine stands with natural regeneration of birches, black alders, grey alders and aspens. Research methods: Variant calculation method was applied. Research outcomes: By applying diverse price options for uncut forest and 3percent discount rate, it was estimated that self – regeneration of soft deciduous tree species in fertile habitats is more cost effective than artificial afforestation with oaks, ash trees, spruces and pines. The price increase was found to have a direct effect on the economic indicators of forest growing. Keywords: forest growing, technological cost, economic efficiency, net present value, discount rate, the average annual net present value, the price of uncut forest.

Disertacijoje nagrinėjama koduoto balso kokybės vertinimo problematika. Pagrindinis dėmesys skiriamas balso kokybės tyrimams, kai perduodama koduota šneka ir prarandami balso paketai. Darbo tikslas yra patobulinti koduoto balso kokybės vertinimo algoritmus. Darbo uždaviniai yra šie: sukurti matavimo priemonę trumpų balso signalo atkarpų kokybei vertinti; apibrėžti koduoto balso segmentų vertės sampratą ir parinkti vertės metrikas; išmatuoti bendrinės šnekos balso segmentų verčių skirstinius; nustatyti skirtingų koderių sukuriamų iškraipymų ribas; ištirti paplitusių koderių inertiškumą, nustatyti kiek laiko pastebima prarastų paketų įtaka sekantiems segmentams. Disertaciją sudaro įvadas, keturi tiriamieji skyriai ir bendrosios išvados. Įvade pristatomas darbo naujumas, aktualumas, aptariamas autoriaus indėlis, formuluojami darbo tikslai. Pirmas skyrius yra apžvalginis – analizuojami balso kokybės vertinimo metodai, jų privalumai ir trūkumai. Kaip savarankiška dalis čia pristatyti autoriaus sudaryti sąrašai lietuviškų žodžių, skirtų šnekos suprantamumo tyrimams. Antrame skyriuje parodoma, kaip galima išplėsti kokybės vertinimo PESQ (angl. Perceptual Evaluation of Speech Quality) algoritmo taikymo ribas. Čia įvedama koduoto balso paketo vertės sąvoka, nustatomi statistiniai paketų vertės skirstiniai. Trečiame skyriuje nagrinėjami specifiniai koduotos šnekos iškraipymai ir kodavimo parametrų įtaka balso kokybei. Parodoma, kad kodavimo iškraipymų dydis priklauso nuo šnekos... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation investigates the problem of quality of coded voice. The main attention is paid to voice quality evaluation under packet loss conditions. The aim of the work is to improve voice quality evaluation algorithms. The tasks of the work are: construction of the means for measurement of voice quality of short voice signals; to define the concept of value of coded voice segment and to choose corresponding value metrics; to measure distributions of frame values in standard voice; to establish limits of distortions created by different codecs; to investigate inertia of wide spread codecs and establish the length of impact of one lost frame. The dissertation consists of the introduction, 4 chapters, conclusions, list of literature. Introduction presents the novelty and topicality of the work, tasks and aims of the work are formulated. The first chapter is overview of voice quality evaluation methods, pros and cons of these methods are analyzed. PESQ algorithm and limits of its applicability are introduced in this chapter too. The lists of Lithuanian words for word intelligibility testing are created. Chapter two presents the method of signal construction that allows to extend PESQ applicability to short signals. This chapter introduces the concept of frame value. Distributions of frame values are calculated. Third chapter analyses distortions created by coding. It is shown that coding distortions depends highly on the signal used and limits of distortion variability are... [to full text]

The dissertation investigates the problem of quality of coded voice. The main attention is paid to voice quality evaluation under packet loss conditions. The aim of the work is to improve voice quality evaluation algorithms. The tasks of the work are: • construction of the means for measurement of voice quality of short voice signals; • to define the concept of value of coded voice segment and to choose corresponding value metrics; • to measure distributions of frame values in standard voice; • to establish limits of distortions created by different codecs; • to investigate inertia of wide spread codecs and establish the length of impact of one lost frame. The dissertation consists of the introduction, 4 chapters, conclusions, list of literature. Introduction presents the novelty and topicality of the work, tasks and aims of the work are formulated. The first chapter is overview of voice quality evaluation methods, pros and cons of these methods are analyzed. PESQ algorithm and limits of its applicability are introduced in this chapter too. The lists of Lithuanian words for word intelligibility testing are created. Chapter two presents the method of signal construction that allows to extend PESQ applicability to short signals. This chapter introduces the concept of frame value. Distributions of frame values are calculated. Third chapter analyses distortions created by coding. It is shown that coding distortions... [to full text] / Disertacijoje nagrin jama koduoto balso kokybės vertinimo problematika. Pagrindinis dėmesys skiriamas balso kokybės tyrimams, kai perduodama koduota šneka ir prarandami balso paketai. Darbo tikslas yra patobulinti koduoto balso kokybės vertinimo algoritmus. Darbo uždaviniai yra šie: • sukurti matavimo priemonę trumpų balso signalo atkarpų kokybei vertinti; • apibrėžti koduoto balso segmentų vertės sampratą ir parinkti vertės metrikas; • išmatuoti bendrinės šnekos balso segmentų verčių skirstinius; • nustatyti skirtingų koderių sukuriamų iškraipymų ribas; • ištirti paplitusių koderių inertiškumą, nustatyti kiek laiko pastebima prarastų paketų įtaka sekantiems segmentams. Disertaciją sudaro įvadas, keturi tiriamieji skyriai ir bendrosios išvados. Įvade pristatomas darbo naujumas, aktualumas, aptariamas autoriaus indėlis, formuluojami darbo tikslai. Pirmas skyrius yra apžvalginis – analizuojami balso kokybės vertinimo metodai, jų privalumai ir trūkumai. Kaip savarankiška dalis čia pristatyti autoriaus sudaryti sąrašai lietuviškų žodžių, skirtų šnekos suprantamumo tyrimams. Antrame skyriuje parodoma, kaip galima išplėsti kokybės vertinimo PESQ (angl. Perceptual Evaluation of Speech Quality) algoritmo taikymo ribas. Čia įvedama koduoto balso paketo vertės sąvoka, nustatomi statistiniai paketų vertės skirstiniai. Trečiame skyriuje nagrinėjami specifiniai koduotos šnekos iškraipymai ir kodavimo parametrų įtaka... [toliau žr. visą tekstą]