Mažųjų meninė saviraiška – įvairialypis ir gana paslaptingas procesas. Čia susipina vaiko stebėjimai, jutimai, mėgdžiojimai bei kartojami veiksmai ir jo AŠ. Vaiko kultūros supratimas nulemia požiūrį į jo meninį ugdymą. Augdami meninėje aplinkoje, vaikai kaupia savo individualią patirtį ir perteikia ją įvairiomis meno formomis: kalbėdami, muzikuodami, šokdami, piešdami. Kartu jie pastebi bei pajaučia regimuosius simbolius, muzikos, poezijos ritmą.Vaizduodamas pasaką piešinyje, vaikas, nevaržomas kitų dėmesio ir nuomonės, gali laisviau fantazuoti, labiau pasinerti į apmąstymus, todėl kūrybiškiau mąsto ir originaliau bei įdomiau kuria įvairias idėjas. Tačiau kiekvienas mokinys, derindamas intuityvųjį ir s��mojingąjį pasakos suvokimą, turi įgyti tam tikrą kiekį teorinių žinių, būtinų saviraiškos motyvacijai tenkinti, pasakai piešti. Pradinių klasių mokinių gyvenimiška patirtis nedidelė, o teorinės žinios apie pasakos struktūrą, personažus, konfliktų sprendimo būdus ir kt. negausios. / Artistic self – expression of children – miscellaneous and quite mysterious process. There the observation, senses, imitations, repeating actions and also ego of the child intertwine. The child’s understanding of the culture determines the attitude towards his artistic training. Growing in artistic atmosphere, children store their individual experience and convey it in different forms of art: talking, making music, dancing, painting. Together they notice and feel visual signs, music and the rhythm of poetry.Fairy tale is the base of growing individual, the best way to prepare for life and work. When children read and tell fairy tales, they save our childhood world , which sometimes is forgotten. Painting a fairy tale, a child without others help, attention or opinion, can more easily fantasize and to sunk in contemplation. That’s why he contemplates more creatively and create ideas more originally and interestingly. However, each pupil, coordinating intuitive and ingenious understanding of fairy tale, have to acquire an amount of theoretic knowledge that is essential for self-expression and to paint a fairy tale. The true-life experience of primary school pupils is not big whereas theoretic knowledge of fairy tale structure, characters, ways to deal with conflicts and others is also not large.

Žadinant mokinių interesą meno, kūrinių studijoms ypač svarbus asmeninis vertinimas, skatinantis visavertišką asmens kultūros raidą. Tačiau pedagoginė praktika rodo, kad paties meniškumo išmatavimas ir jo įvertinimas yra labai problematiškas dalykas, juo labiau šiandienos kultūrinėje terpėje, kada tos meniškumą apibrėžiančios normos patiria netikėčiausius pasikeitimus, kuriuos pripažįsta ir naujoji meno teorija, ir meno istorija, teigiančios, kad nūdienos dailėje niveliuojasi meno ribos, blanksta demarkacinės žanrų linijos, kinta pati grožio sąvoka, o meno funkcijos klausimas taip pat tampa svarstytinas. Todėl šiame darbe siekiama išsiaiškinti, kaip profesionalaus istoriškai reikšmingo kūrinio vertinimas veikia paties mokinio meninę raišką, taikant tuos kriterijus ir normas, kuriais pats mokinys vertina profesionalų kūrinį. Tai apsprendžia darbo naujumą. Tyrimo tikslas – ištirti vizualinės raiškos pokyčius taikant įsivertinimo metodą. Tyrimo objektas – 9 klasės mokinių vizualinės raiškos rezultatų įsivertinimas. Tyrimo hipotezė – taikant savivertės metodą, gerėja paauglių vizualinė raiška. Tyrimo uždaviniai: aptarti mokinių mokymosi pažangos ir pasiekimų vertinimo kaitą ugdymo procese, atskleisti savivertės esmę ir paskirtį; atskleisti dailės kūrinių vertinimo reikšmę paauglių kūrybiniai veiklai; išnagrinėti kaip kinta vizualinė raiška, taikant savivertės metodą. Tyrimo metodika: įvairios literatūros analizė; apklausos metodas... [toliau žr. visą tekstą] / To interest students in art studies personal assessment is very important because it encourages students‘ cultural development. However,teaching practice shows that measuring art skills and its evaluation is a complicated issue, especially in today‘s cultural surroundings when art describing requirements experience unexpected changes which are acknowledged by a new art theory and art history. They claim that differences among art forms are disappearing, the notion of beauty is changing and the function of art is also in question.That is why this research tends to clarify how a historically important professional piece of art affects students‘ artistic expression, applying those criteria requirements which a student himself chooses to assess.It brings in a new look on a piece of art. The aim of the research is to analyse the changes of visual expression applying a self-assessment method. The object of the research: the assessment of the results of visual expression of the 9th formers. The hypothesis of the research: when applying self assessment method the students‘ visual expression improves. The goals of the research: to analyse the students‘ change in academic achievements and assessment in the process of teaching; to disclose the essence and the purpose of self-assessment; to show the importance of works of art to... [to full text]

Šiame darbe analizuojami komercinės vizualinės reklamos naudojami amžiaus tarpsnių stereotipai. Atskleidžiamos su kiekvienu amžiaus tarpsniu siejamos socialinės vertės ir vertybinės hierarchijos tarp jauno suaugusio amžiaus ir kitų amžiaus tarpsnių pagrindas. / Stereotypes of life stages presented in the commercial visual advertising are analyzed in this research. Social values related to each life stage are revealed and the establishment of hierarchy of values between young adult and other life stages is depicted.

Interpretavimas, kaip mokinių vizualinės raiškos būdas ir jo taikymo ugdymo procese galimybės, yra išsamiai netyrinėta edukologijos sritis. Mokykla, atsidūrusi nuolat kintančiame postmodernistiniame pasaulyje, išgyvena itin prieštaringą laiką. Norėdama ir toliau sėkmingai atlikti socializacijos funkciją, mokykla turi keistis taip, kaip kinta ją supanti aplinka, svarbu, kad mokytojai, suprasdami nuolatinius pokyčius, derintų ugdymo tikslus ir metodus, užtikrintų postmodernios visuomenės ugdymo poreikius. Efektyvių ugdymo metodų paieška ir taikymas, siekiant užtikrinti aktyvią, į raišką orientuotą mokinių meninę veiklą ir visavertišką kūrybiškumo ugdymą, yra pedagoginė problema. Aktualumas: vizualinė interpretacija, kaip būdas tikrovę vaizduoti reikšminga forma ar simboliu, tuo skatinant mokinių kūrybiškumą, ugdymo procese mažai taikoma, nes per siaurai suprantama interpretacijos prasmė arba nežinomi interpretacijos proceso dėsningumai ir taikymo metodika. Tyrimo tikslas. Atskleisti vizualinės interpretacijos prasmę ir nustatyti, kokią įtaką mokinių kūrybiškumui turi vizualinės interpretacijos taikymas dailės ugdymo procese. Tyrimo objektas –mokinių kūrybiškumo ugdymas. Hipotezė. Vizualinė interpretacija, kaip mokinių dailės ugdymo būdas, atitinka jų kūrybinio mąstymo pobūdį ir skatina kūrybiškumą. Darbo uždaviniai: 1. Išryškinti vizualinės interpretacijos sąvoką dailės kūryboje. 2. Išanalizuoti vizualinės interpretacijos taikymo galimybes dailės ugdymo procese. 3... [toliau žr. visą tekstą] / Interpretation as a visual aid of students‘ expressivity and its implementation into educational process has not lately been a target of any researches. School has found itself in the constatntly changing post modern world. To fulfill the function of socialisation the school has to be constantly changing together with changing enviroment. The teachers have to understand the constant changes and the aims and methods used have to meet the needs of the society. Looking for effective methods and using them in students‘ art activities and dveloping the creativity could be called a pedagogical problem. Relevance: visual interpretation as a method of reflecting reality in a meaningful form or a symbol promoting students‘ creativity is not used enough in educational process. That is because the essence of interpretation is not clearly understood and the methods of using it in educational process are not well known. The aim of the research: to show the essence of visual interpretation and state the importance of the impact on students‘ creativity in art education process. The object of the research: development of students‘ creativity. Hypothesis: Visual interpretation as a method of art education corresponds to the creative thinking and stimulates creativity. The goals: 1. To lighten the essence of visual interpretation in art creativity. 2. To analyse the possibilities of using visual interpretation in art education. 3. To prepare a visual interpretation programme to stimulate... [to full text]

Lithuanian dumps’ waste pickers are poorly studied group in our population. Therefore in the dissertation presented research is the first study of waste pickers as a social group in Lithuania. The research, introduced in this work, was devoted to explore way of life of people working in Kariotiškės dump in the context of waste pickers mode of life. The paper reveals nature of waste picking as a social phenomenon, deals with the historical, economic and social context. On the grounds of visual ethnographic study, carried out in 2006-2008, empirically is reconstructed way of life of people working in Kariotiškės dump. It addresses the following issues: work and earnings, the daily life and household, leisure, social organization, health and mortality, adjustment to the closure of dump. Thesis discloses way of life links between people working in Kariotiškės dump and other countries waste pickers and concludes that both Lithuanian and other countries waste pickers’ way of life is not a random set of patterns of daily life, but an expression of a specific waste pickers’ subculture. / Lietuvos sąvartynuose dirbantys atliekų rinkėjai yra menkai tyrinėta mūsų visuomenės grupė. Tad šioje disertacijoje pristatomas tyrimas yra pirmas atliekų rinkėjų kaip visuomenės grupės tyrimas Lietuvoje. Disertacijoje pristatomu tyrimu buvo siekiama ištirti Kariotiškių sąvartyne dirbančių žmonių gyvenimo būdą atliekų rinkėjų gyvensenos kontekste. Darbe atskleidžiama atliekų rinkimo kaip socialinio fenomeno prigimtis, aptariamas istorinis, ekonominis ir socialinis jo kontekstas. 2006-2008 m. atlikto vizualinės etnografijos tyrimo pagrindu empiriškai rekonstruojama Kariotiškių sąvartyne dirbančių žmonių gyvensena. Nagrinėjami tokie jos aspektai: darbas ir uždarbis, kasdienis gyvenimas ir buitis, laisvalaikis, socialinė organizacija, sveikata ir mirtingumas, prisitaikymas prie sąvartyno uždarymo. Disertacijoje atskleidžiamos Kariotiškių sąvartyne dirbančių žmonių ir kitų šalių atliekų rinkėjų gyvensenos sąsajos ir prieinama išvados, kad tiek Lietuvos, tiek kitų šalių atliekų rinkėjų gyvensena yra ne atsitiktinis kasdienio gyvenimo įpročių rinkinys, o specifinės atliekų rinkėjų subkultūros raiška.

The possibilities of developing visual expression of teenagers by analysing the works of modern art are being discussed in the work. Taking into account sufficiently great experience of schoolchildren and the display of their abstract thinking in senior forms the ability of aesthetic apprehension and estimation are being more fostered, the art expression remains fundamental though. In the theoretical part while pedagogical psychological art development and the literature of art study is being analysed, it becomes clear that teenagers’ visual expression differs from the one of young children’s. It is disclosed the teenagers’ specularity of imagination and evaluation of their creative activity as well as psychological and pedagogical peculiarities of evaluation of teenagers the ways of analysis of the work of art and the importance for the visual expression of the students. The formation of the personality is typical for the transition period for teenagers. The personality’s contact with the world is strict enough and uneven. A teenager begins critically estimate his or her drawings. Just then crisis overtakes his or her creative activity. Coping with the visual means of expression with the help of the samples of modern art helps painless get over this period, as the teenager is not forced to depict something concretely. It helps him or her to understand the possibility to speak in lines, patches, colours and in composition. The second part of the work presents the results... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjamas vizualinės kultūros diskursas kaip konceptualus meninio ugdymo pamatas, aktualus šiuolaikinės kultūros ir ugdymo paradigmų kaitos kontekste. Tyrimo tikslas – atskleisti vizualinės kultūros edukacinį reikšmingumą ir ypatumus meniniame (dailiniame) ugdyme, ištirti vizualinės kultūros studijų poreikį, problemas ir perspektyvas rengiant dailės pedagogus. Tyrimo problema siejama su meninio ugdymo situacija Lietuvoje, kur vizualinės kultūros diskursas yra nauja tyrimų sritis. Disertacijoje teoriškai pagrindžiamos vizualinės kultūros ugdymo prielaidos visuose meninio ugdymo lygiuose ir per jų sąveiką. Realizuojant postmodernų meninio ugdymo turinį ypač aktuali yra dailės pedagogų kompetencijos ir pasirengimo problema. Tyrimu siekta atsakyti į klausimus, kaip vizualinės kultūros fenomenas keičia šiuolaikinio meninio ugdymo pobūdį ir lemia jo turinį, kokios dailės pedagogo kompetencijos turėtų būti plėtojamos vizualinės kultūros ir postmodernios edukacinės paradigmos kontekste, kaip dailės pedagogai yra pasirengę priimti pokyčius ir plėtoti savo kompetencijas, kokios numatomos vizualinės kultūros studijų įprasminimo perspektyvos rengiant dailės pedagogus. Dailės pedagogų ir ekspertų apklausos rezultatai patvirtino, kad meniniame ugdyme vyrauja klasikinės ir modernistinės tendencijos, nepajėgiančios aprėpti vizualinės kultūros gausos, technologijų įvairovės, atskleisti daugiakultūrinės meninės patirties, reaguoti į aktualius socialinius reiškinius... [toliau žr. visą tekstą] / The present dissertation deals with the discourse of visual culture as a conceptual background of art education, vital in the context of changing paradigms of culture and education. The aim of the research is to reveal the importance of visual culture in art education, to investigate the need for studies of visual culture as well as problems and perspectives of training teachers of art. The research problem is linked with the situation of art education in Lithuania, where the discourse of visual culture is a new research field. The dissertation provides a theoretical grounding of assumptions for developing visual culture on all levels of art education. In implementing visual culture in the postmodern curriculum, the problem of art teachers’ competence and preparation is of utmost importance. The research questions were as follows: what curriculum changes does visual culture bring in art education? What art teachers’ competences should be developed in the postmodern educational paradigm? How are art teachers prepared to accept visual culture in art education and what competences do they need to develop? What are the prospects of art teacher training with the developing of the concept of visual culture education? The survey of art teachers and experts in art education revealed that classical and modernist tendencies predominate in art education, unable to cover a wide field of visual culture, the variety of new technologies, the multicultural diversity of art experience, and... [to full text]

The present dissertation deals with the discourse of visual culture as a conceptual background of art education, vital in the context of changing paradigms of culture and education. The aim of the research is to reveal the importance of visual culture in art education, to investigate the need for studies of visual culture as well as problems and perspectives of training teachers of art. The research problem is linked with the situation of art education in Lithuania, where the discourse of visual culture is a new research field. The dissertation provides a theoretical grounding of assumptions for developing visual culture on all levels of art education. In implementing visual culture in the postmodern curriculum, the problem of art teachers’ competence and preparation is of utmost importance. The research questions were as follows: what curriculum changes does visual culture bring in art education? What art teachers’ competences should be developed in the postmodern educational paradigm? How are art teachers prepared to accept visual culture in art education and what competences do they need to develop? What are the prospects of art teacher training with the developing of the concept of visual culture education? The survey of art teachers and experts in art education revealed that classical and modernist tendencies predominate in art education, unable to cover a wide field of visual culture, the variety of new technologies, the multicultural diversity of art experience, and... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamas vizualinės kultūros diskursas kaip konceptualus meninio ugdymo pamatas, aktualus šiuolaikinės kultūros ir ugdymo paradigmų kaitos kontekste. Tyrimo tikslas – atskleisti vizualinės kultūros edukacinį reikšmingumą ir ypatumus meniniame (dailiniame) ugdyme, ištirti vizualinės kultūros studijų poreikį, problemas ir perspektyvas rengiant dailės pedagogus. Tyrimo problema siejama su meninio ugdymo situacija Lietuvoje, kur vizualinės kultūros diskursas yra nauja tyrimų sritis. Disertacijoje teoriškai pagrindžiamos vizualinės kultūros ugdymo prielaidos visuose meninio ugdymo lygiuose ir per jų sąveiką. Realizuojant postmodernų meninio ugdymo turinį ypač aktuali yra dailės pedagogų kompetencijos ir pasirengimo problema. Tyrimu siekta atsakyti į klausimus, kaip vizualinės kultūros fenomenas keičia šiuolaikinio meninio ugdymo pobūdį ir lemia jo turinį, kokios dailės pedagogo kompetencijos turėtų būti plėtojamos vizualinės kultūros ir postmodernios edukacinės paradigmos kontekste, kaip dailės pedagogai yra pasirengę priimti pokyčius ir plėtoti savo kompetencijas, kokios numatomos vizualinės kultūros studijų įprasminimo perspektyvos rengiant dailės pedagogus. Dailės pedagogų ir ekspertų apklausos rezultatai patvirtino, kad meniniame ugdyme vyrauja klasikinės ir modernistinės tendencijos, nepajėgiančios aprėpti vizualinės kultūros gausos, technologijų įvairovės, atskleisti daugiakultūrinės meninės patirties, reaguoti į aktualius socialinius reiškinius... [toliau žr. visą tekstą]

Rengiant būsimuosius kirpėjus, meno pažinimo klausimas tampa kaskart aktualesnis. Tačiau teorinių atramos taškų, modeliuojant šios profesijos žmonių mokomąsias programas, ieškant kūrybinio darbo organizavimo metodikų yra vos keli. Iškyla svarbus uždavinys išugdyti ne vien išsilavinusius, bet ir kūrybingus žmones, gebančius diskutuoti ir abejoti, kritiškai ir laisvai mąstyti, prisitaikyti prie nuolatinės kaitos, daryti įtaką naujomis idėjomis ar darbais, bet ir kartu praturtinti žmonių dvasinį bei materialinį pasaulį. Magistriniame darbe buvo analizuojamas meninės vizualinės raiškos ypatumai, tikslai, raida ir tipologija, nagrinėjama vertinimo principai. Tyrimo tikslas - atskleisti meninės vizualinės raiškos reikšmę, rengiant būsimus kirpėjus. Tyrimo objektas - šukuosenų dizaino studentų meninė vizualinė raiška. Tyrimo hipotezė - supažindinus su esminiais kompozicijos sudarymo principais, meninės vizualinės raiškos priemonėmis, jų derinimo, bei kūrybinio taikymo pagrindais gerėja būsimų kirpėjų vizualinė raiška. Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti psichologinę, pedagoginę literatūrą, susijusią su nagrinėjama tema; išnagrinėti meninės vizualinės raiškos menuų dalykuose ypatumus; atskleisti meninės vizualinės raiškos vertinimo kriterijus; išsiaiškinti šukuosenų dizaino studentų požiūrį į meninę vizualinę raišką dailės pamokų metu; atlikti menų dalykų studentų darbų analizę. Tyrimo metodai: psichologinės, pedagoginės literatūros, švietimo dokumentų pasirinktąją tema... [toliau žr. visą tekstą] / Knowledge in art becomes more and more relevant in the training of future hairdressers. Unfortunately, there are very few theoretical points of reference available in designing curricula programmes for this profession and looking for the methods of organising creative work. It is very important to train not only educated people, but also creative ones, able to discuss and doubt, think critically and broad-mindedly, adapt to ongoing changes, impact by new ideas or works, and to enrich mental and material world of other people. The thesis for the master’s degree analyses the peculiarities, objectives, development and typology of artistic and visual expressions. The purpose of the thesis is to unfold the meaning of visual and artistic expression in the training of future hairdressers. The research object is artistic and visual expression of students of hairstyle design. The research hypothesis: knowledge of fundamental principles of composition-making, measures of artistic and visual expression and combinations thereof as well as principles of creative application contribute to better visual expression of future hairdressers. The tasks of the research encompass analysis of psychological and pedagogic literature related to the analysed issues; analysis of the peculiarities of artistic and visual expression in art subjects; finding out the attitude of the students of hairstyle design towards artistic-visual expression during art classes; analysis of works of art students... [to full text]

Magistro darbo tikslas – išsiaiškinti vizualinės organizacijos komunikacijos svarbą jos strateginėje veikloje ir panaudojimo galimybes organizacijos įvaizdžiui formuoti. Tikslui pasiekti iškeliami tokie darbo uždaviniai: apžvelgti teorinį įvaizdžio sampratos ir valdymo kontekstą bei jo formavimo ypatumus; pateikti teorinį vizualinės organizacijos komunikacijos, kaip įvaizdžio formavimo priemonės, sampratos ir valdymo kontekstą; apžvelgti teorinius vizualinės komunikacijos sistemos ir jos elementų sampratos ir formavimo aspektus; parengti praktines vizualinės komunikacijos sistemos, kaip įvaizdžio formavimo priemonės valdymo rekomendacijas; išsiaiškinti, kaip formuojamas ir panaudojamas pasirinktų organizacijų vizualinis identitetas jų įvaizdžio formavimo procese; išnagrinėti vartotojų nuomonę apie pasirinktų organizacijų vizualinį identitetą; palyginus vartotojų nuomonę su organizacijų norimu suformuoti įvaizdžiu, pateikti rekomendacijas agentūrų vizualinio identiteto tobulinimui. Atlikus mokslinės literatūros analizę, prieita prie išvados jog visa, kas yra susiję su organizacija ir jos veikla, yra organizacijos įvaizdžio elementai ir pagrindinės įvaizdžio kūrimo ir valdymo priemonės. Remiantis mokslinėmis publikacijomis, daroma išvada, jog įvaizdis daro tiesioginę įtaką organizacijos produktų ar paslaugų patrauklumui. Organizacijos įvaizdžio formavimo ir valdymo strategija pradedama formuoti nuo elementų, atskleidžiančių jos buvimo ir veiklos esmę. Vizualinė organizacijos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of Master's work – to clarify the importance of organizations visual communication in its strategic activities and potential in the organization's image formation. In order to achieve the aim targets are raised: overview the theoretical context of image concept and its management; give the concept and management background of organization visual communication, as the mean of image marketing; to review the theoretical framework of visual communication and its elements; suggest practical recommendations of visual communication system, as a measure of image-making management; clarify how the visual identity of selected organizations is being formed and used in image marketing; examine the user feedback on the visual identity of the selected organizations; by comparing consumers' views of organizations image with organizations desired image, make recommendations to agencies to improve the visual identity. This work came to a conclusion that everything, what is related to organization or its activity is organizations image elements and the main means of image marketing. On the basis of scientific publications, it is concluded that image has a direct influence on organizations commodity or services appeal. Organizations image management strategy has to be started from shapeing the elements that reveal its existence and activities of the essence. Visual communication of the organization becomes the basis for visual culture, identity and profile projection, directly shaping... [to full text]