Magistro darbo tikslas yra nustatyti, kaip įgyvendinami kompleksiniai aplinkosaugos reikalavimai Šiaulių regiono ūkiuose. Teorinėje dalyje, remiantis išnagrinėta moksline literatūra ir kitais informacijos šaltiniais, pateikiama aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimo vaidmuo ūkiuose ir aplinkosaugos teorijose. Analizuojama nauda gaunama įgyvendinant kompleksinius aplinkosaugos reikalavimus, remiantis moksline literatūra ir kitais informacijos šaltiniais, norminiais teisės aktais atskleista aplinkos apsaugos reikalavimų įgyvendinimo praktika. Pateikiama Šiaulių regiono ūkininkų nuomonė apie kompleksinių aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimo priemones ir jų teikiamą naudą. Magistro darbo pabaigoje, remiantis empiriniais tyrimo rezultatais, pateikiamos išvados ir pasiūlymai. / Master‘s paper aim of the study: to analyse complex environmental requirements realization in agriculture in regional Siauliai. In this master‘s paper the role of complex environmental requirements in agricultures and environment control by analyzing methodical literature and using descriptive method. Also with reference to methodical literature, there is environmental requirements inspection system revealed by the means, based on the normative acts and the requirements for institutions. There are given the opinions of Siauliai citizens about environmental requirements realization. The conclusions and recommendations are given in the end of the Master’s work.

Europos Komisija ieško būdų mažinti gaminių daromą poveikį aplinkai, vertinant visą jų būvio ciklą. Siekiant šio tikslo taikomos ekologinio projektavimo ir būvio ciklo vertinimo priemonės saugesnių aplinkos atžvilgiu gaminių gamybai ir ekonominės (pvz., mokesčių diferenciacija, gamintojo atsakomybė) bei informacinės (pvz., ekoženklinimas) priemonės tokių gaminių paklausos kūrimui. Yra daug veiksnių, skatinančių ūkio subjektus taikyti ekoženklinimą. Viena iš paprastų priežasčių – aplinkos apsaugos (ar darnaus vystymosi) pokyčiai, vykstantys visuomenėje. Darbo tikslas – atlikti ekologinių, prekių ženklų panaudojimo plėtros aplinkosauginėje politikoje galimybių tyrimą Lietuvoje. Šio tikslo bus siekiama atliekant tokius uždavinius: 1.Remiants užsienio ir lietuvių mokslininkų teoriniais ir empiriniais darbais išnagrinėti aplinkosauginių, socialinių ir etinių ženklų vaidmenį aplinkosauginėje politikoje 2.Išanalizuoti ekologinių ženklų vaidmenį įgyvendinat ES aplinkosauginę politiką bei kitų šalių patirtį, diegiant ekologinius prekių ženklus; 3.Išanalizuoti apinkosauginę Lietuvos politiką ir Lietuvoje naudojamus aplinkosauginės politikos instrumentus, taikant SSGG analizę; 4.Aprašyti ekologinius ir kt. prekių ženklus taikomus Lietuvoje, bei išnanalizuoti jų plėtros tendencijas ir palyginti su kitų šalių; 5.Nustatyti ekologinių ženklų panaudojimo perspektyvas, kliūtis ir skatinimo priemones Lietuvoje; 6.Parengti rekomendacijas Lietuvai dėl ekologinių ženklų plėtros. Darbo objektas –... [toliau žr. visą tekstą] / European Commission is constantly looking for ways of reducing the whole product life cycle impact on environment. Means of ecological engineering and valuation of product’s life cycle are being implemented in order to produce environmentally friendly products together with economical and media tools for creation of demand for such products. There are many factors stimulating economical entities to use eco-labelling. Environment protection change taking place in the society is one of those factors. Demand for ecological products is one of the main factors forcing companies to produce such products, taking into consideration influence on environment through the all stages of production. The aim of this paper – is to analyze the possibility of using eco-labeling in development of environmental policy of Lithuania. Such tasks have been formulated in order to reach this aim: •To analyze the role of social, ethical and ecological labeling for environmental policy based on works of foreign and Lithuanian authors. •To analyze the role of eco-labeling in EU environmental policy and the experience of other countries in usage of eco-labeling. •To analyze environmental policy and its instruments in Lithuania, by using SWOT analyze. •To describe ecological and other labeling used in Lithuania, and its development tendencies and compare it with experience of other countries. •To prepare recommendations of eco-labeling development in Lithuania. The object of this work is the possibility of... [to full text]

Šis magistrantūros studijų baigiamasis darbas atskleidžia ir leidžia labiau įsigilinti į Lietuvos pajūrio išsaugojimą, skiriamas priemones, susipažinti su gaunamomis paramomis aplinkosaugai, sužinoti, kur jos panaudojamos bei labiau įsigilinti į pajūrio svarbą Lietuvai. Gilintasi, kokie veiksniai daro didžiausią žalą mūsų pajūriui, bei kokią iniciatyvą aplinkosaugos atžvilgiu rodo ir kaip prisideda turistai, vietos bei kiti Lietuvos gyventojai. Tiriamojoje dalyje buvo vykdomas ekspertų apklausos tyrimas vakarų Lietuvoje (Palangos, Klaipėdos, Kretingos, taip pat rajonų savivaldybių specialistų). Ekspertų pagalba vertintos pajūrio apsaugos priemonės, veiksniai, darantys žalą Lietuvos pajūriui. Atlikta norminių dokumentų analizė, išanalizuotos gaunamos lėšos ir parama Lietuvos pajūriui išsaugoti bei padaryti darbai. Atlikta stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizė, teikiami pasiūlymai kaip pagerinti ir išsaugoti stabilią teritorijų būklę. Taip pat išanalizuoti norminiai dokumentai Baltijos šalyse (Latvijoje ir Estijoje), nagrinėta, kaip saugomas pajūris ir kokią reikšmę jis turi kaimyninėse šalyse. Informacija palyginta su Lietuvos teisine sistema. Aptarta kokia pajūrio teritorijų svarba ir kaip jis saugomas Latvijoje ir Estijoje. Darbe nagrinėjama Baltijos pajūrio pakrantės aplinkosauginė situacija (tarša, atliekų rūšiavimas, ekologinės būklės gerinimas ir išsaugojimas, analizuoti teisės aktai, paramos, projektai). Aptariama Baltijos jūros pakrantės svarba... [toliau žr. visą tekstą] / This Master's thesis reveals and allows more insight into the Lithuanian coastal conservation measures on access to the support they received for the Environment, to find out where they are used, and more aware of the importance of coastal Lithuania. Jurisprudence which factors have the greatest damage to our beaches, as well as any environmental initiative, demonstrates and contributes to tourists, locals and residents of Lithuania. The research was carried out in the expert survey in west Lithuania (Palanga, Klaipeda in municipality, as well as areas of municipal officers). It has been questioned by experts whose opinion then analyzed and conclusions drawn about the coastal protection measures, factors which caused the Lithuanian coast. Normative document analysis was performed, analysis of received funds and support for the preservation of Lithuania seaside as well as the work performed. The survey and analysis of the strengths, weaknesses, documenting the opportunities and threats (SWOT) analysis and conclusions on how to improve and change the state of preservation. Also analyze regulatory documents in the Baltic States (Latvia and Estonia) were analyzed, protected seashore and the significance of the neighborhood were researched. A comparison of the Lithuanian legal system. Comparable any seaside importance and how it is stored in Latvia and Estonia. The paper examines the Baltic seaside coastal environmental side (pollution, waste handling, treatment, preservation... [to full text]

Bakalauro darbe nagrinėjamas aplinkos monitoringo informacijos valdymas Raseinių rajono savivaldybės administracijoje. Darbe analizuojami aplinkos monitoringo uždaviniai, samprata, vykdymas ir kontrolė, aplinkos monitoringo objektai Raseinių rajono savivaldybėje. Nagrinėjama, kokiais būdais atlikto monitoringo informacija pateikiama visuomenei. / Environmental monitoring information management in Raseiniai district municipality administration is studied in the final work. Environmental monitoring definition, goals, implementation, control and objects in Raseiniai district municipality are analyzed. Also the ways monitoring information is presented for public are examined.

1959 m. užtvenkus Nemuną ir pastačius hidroelektrinę, susidarė didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje – Kauno marios, kurios greitai tapo pagrindine Kauno ir aplinkinių vietų gyventojų trumpalaikio poilsio vieta. Siekiant racionaliai tvarkyti ir organizuoti esamą ir būsimą poilsio ir turizmo mastą, viena pirmųjų šioje srityje 1973 m. Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institute buvo paruošta kompleksinė Kauno marių poilsio zonos planavimo schema. 1992 m. įkurto Kauno marių regioninio parko viena iš paskirčių – sudaryti sąlygas plėtoti rekreacinę veiklą, pažintinį turizmą bei poilsiavimą tam tikrose vietose. Kauno marių pakrantėse vyrauja bendrosios rekreacijos formos: savaitgalio iškylavimas, stovyklavimas be nakvynės, maudymasis, pasivaikščiojimas. Kitos populiarios rekreacijos formos – pažintinė rekreacija ir ekskursijos. Kauno mariose palankios sąlygos įvairioms vandens rekreacijos formoms. Baigiamajame darbe išanalizuoti Kauno marių regioninio parko rekreaciniai ištekliai. Taip pat trumpai apžvelgiami Arlaviškių kadagyno, Rumšiškių miško, Vaišvydavos apylinkių bei Kamšos miško gamtotvarkos planai. Parko aplinkosauginė reikšmė yra išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją, svarbias vandens paukščių perėjimo ir poilsio migracijų metu vietas. Gamtos apsaugos sprendiniai įvertinami, regioninio parko teritorijos dalims parengtais gamtotvarkos planais. / The essential accent of Kauno marios regional park is Kauno marios (6350 ha), established in 1959 by damming up the river Nemunas. Kauno marios regional park was established in 1992 with the purpose to protect the unique lower landscape of Kauno marios, it nature ecosystem, cultural heritage and to manage such values in the right way. The purpose of this regional park: to protect the unique landscape complex of Kauno marios, the greatest rock exposures and flooded outfalls of the river Nemunas; to protect the unique architectural complex of Pažaislis monastery, the Palemonas mound and the museum of Lithuanian mode of life; to keep the stability of Kauno marios nature ecosystem, to protect the biotope's components, especially the valuable Gastilioniai forest; to restore damaged natural, cultural complexes and objects, to reinforce the slopes of Kaunas lagoon. This landscape reserve protects the distinct space of Kauno marios with high valley slopes of the river Nemunas, great rock exposures in Rumšiskes forest and forests characteristic for sites with such slopes (Vaisvydava and Rumsiskes forest edges). The park is very rich in vegetation and fauna, there are especially rare mammals in Lithuania – grand dormice. In the forests near 100 of bird species are nesting. Here you can find many bird species which are included into Lithuanian Kauno marios – the biggest water body (reservoir) in Lithuania by man and the most popular recreation zone of Kaunas city. The present article... [to full text]

Lietuvai tapus ES nare didelis dėmesys bei lėšos nuolatos yra skiriamos aplinkosaugai. Susidarančių problemų analizė skirstant lėšas projektams, jų statybai ir eksplotacijai, turi padėti išvengti jų ateityje. Jau prieš įstojant 2004 m. Lietuvai į Europos Sąjungą, buvo galimybė naudotis jos finasine parama, kuria Lietuva ir naudojosi. ES fondų lėšų administravimui bei veiksmingam šiomis lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimui užtikrinti Lietuvoje 2002 metais buvo įsteigta ISPA programos įgyvendinimo agentūra prie Aplinkos ministerijos. Šiuo metu ES lėšų iš ISPA/Sanglaudos fondų panaudojimą, projektų rengimus, pirkimus, administruoja Aplikos projektų valdymo agentūra (APVA). Vandentvarkos projektus per „kaimo infrastruktūros tobulinimo“ kryptį prižiūri Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Darbo tikslas- apžvelgti ES fondų lėšų panaudojimą nuotekų valyklų projektams ir jų įgyvendinimui, išanalizuoti nuotekų valyklose taikomas technologijas ir iškylančias statybos ir eksplotacijos problemas. Uždaviniai: Išanalizuoti senųjų nuotekų valyklų pritaikymą šiuolaikinėms technologijoms, išnagrinėti ES fondų lėšų panaudojimą nuotekų valyklų statyboms, atlikti naujose projektuose taikomų technologijų analizę. / In May 2004 Lithuania became the member of the European Union; therefore now it has more opportunities for using the financial assistance provided by the European Union. New members are concerned with the utilisation of support funds of the European Union. The Ministry of Environment in 2002 established ISPA Implementing Agency that controls utilisation of EU assets from ISPA/Cohesion funds, organizes project preparation, procurements, consultations etc. In 2004 the Agency was renamed to Environmental Projects Management Agency. The National Paying Agency was established for administration of SAPARD support. Main investment targets in the field of water resource protection are: improvement of fresh water quality, reduction of surface water contamination with domestic waste, reduction of underground water pollution. Goal of work is to review the usage of EU funds for wastewater treatment projects and their implementation. This work describes the technological and regulatory changes that have occurred over the last ten years in this discipline, including: improved techniques for the characterization of wastewaters, fundamental understanding of many of the existing unit operations and processes used for wastewater treatment, especially those processes used for the biological removal of nutrients, greater implementation of several newer treatment technologies.

Research object: Farms producing ecological production, participating in “Agrarian environment protection” instrumentality ecological farming programme of Plan for Rural Development for 2004–2006 year. Research subject: impact of European Union Compensatory Support for Ecological Farming. Research aim: to evaluate influence of European Union Compensatory Support for Ecological Farming development. Objectives: 1. To sift condition of Ecological Farming and support amount till membership in European Union. 2. To sift Ecological Farming development potentiality after membership in European Union and changes in amount of European Union Compensatory Support. 3. To evaluate influence of European Union Compensatory Support for Ecological Farming development during first year of membership in European Union. Research methods: to sift influence of European Union Compensatory Support for Ecological Farming development nonfiction analysis, statistical analysis, comparative analysis, logical abstract, monographic, graphical depiction and other research methods were used. Using support, emerge possibility to develop production for domestic demand and to integrate it into the common market of Europe Union. Purpose of the Ecological Farming support is that major part of Lithuanian Agriculture became orientated to the sparing, harmonious with environment and human farming.

Pagrindinis šio darbo tikslas – charakterizuoti lyderystės įtampas paribio versle. Paribio verslu vadiname verslą, kuris visuomenei reikalingas, bet pats savaime yra ekonomiškai nepagrįstas. Jam būtinas subsidijavimas ar spec. sąlygų sudarymas. Didelė reikšmė teikiama kultūros ir civilizacijos funkcionavimo ypatumams, kurie sąlygoja specifinės paribio verslo aplinkos susidarymą. Šiame darbe atliekų tvarkymo veikla nagrinėjama kaip paribio veikla, parodoma, kad ji gali būti ir ekologinio sąmoningumo indikatoriumi. Siekiama parodyti tapimo ekologiniu lyderiu problemas atliekų (šiukšlių) tvarkymo versle. Darbo uždaviniai: išnagrinėti kaip apibrėžiamas sąmoningas požiūris į šiukšles, atskleisti žmonių segregaciją socialinės, kultūrinės ekologijos požiūriu, paaiškinti šiukšles kaip semantinį kultūros vienetą bei kaip jos įtakoja lyderiavimo specifiką, paaiškinti paribio verslo psichologines, kultūrines ir socialines įtampas ir ištirti paribio lyderius, jų santykį su administraciniu vadovavimu. Literatūros analizėje pirmiausia apžvelgiama kas tai yra ekologinė sąmonė, kaip ji formuojama, kas tai sąlygoja. Norint suprasti kokioje specifinėje aplinkoje vykdomas atliekų tvarkymas toliau nagrinėjama segregacija. Vėliau nagrinėjamos šiukšlės kaip semantinis kultūros vienetas, kas sąlygoja skirtingus požiūrius į vartotojiškumą ir į šiukšles. Kadangi ekologinė lyderystė tarpsta specifinėje verslo paribio aplinkoje trumpai pristatomos atliekų tvarkymo ir apmokėjimo galimybės bei... [toliau žr. visą tekstą] / The main aim of the thesis is to characterize leadership strains in peripheral business. Peripheral business is a business that is necessary for the population but not economically viable in itself. It is in a need for either subsidies or support through the creation of favourable conditions. The features of culture and civilization which inform the specific environment peripheral business functions in are of key significance. In this paper, waste management is demonstrated to be peripheral business and it is shown that waste management can be an indicator of environmental awareness. The aim is to show the problems on the way to leadership in the waste management sector. The study objectives are to provide a definition of environmental awareness, demonstrate people’s segregation in terms of social and cultural environment, explain waste as a semantic cultural unit, demonstrate how waste affects the leadership characteristics, characterize the psychological, cultural, and social strains of leadership in peripheral business, and analyze peripheral business leaders and their approach to administrative management. First, literature research into the subject is analyzed. The definition of environmental awareness, the ways it is shaped, and the effects it produces are covered. In order to clarify the specific context of waste management, segregation is studied. Later, the semantics of waste are analyzed, and the author looks into the reasons for different approaches to... [to full text]

Magistro darbo objektas - organizacinės komunikacijos procesas internetiniuose socialiniuose tinkluose, ryšys tarp tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, internetinių socialinių tinklų ir jų publikų. Darbo tikslas - išanalizuoti tarptautinės komunikacijos internetiniuose socialiniuose tinkluose teorines prielaidas ir atskleisti jų galimybes aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų komunikacijoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išskirti komunikacijos proceso internetiniuose socialiniuose tinkluose elementus, jų tarpusavio sąveiką; identifikuoti internetinių socialinių tinklų teikiamas galimybes organizacinei komunikacijai nevyriausybiniame sektoriuje vykdyti; ištirti, kaip internetiniai socialiniai tinklai praktiškai pritaikomi aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų veikloje; sudaryti modelį efektyviai nevyriausybinių organizacijų komunikacijai vykdyti internetiniuose socialiniuose tinkluose. Naudojantis literatūros analizės bei sintezės metodais, atlikus struktūruotą interviu su trylika tarptautinių nevyriausybinių organizacijų darbuotojais, ištyrus tarptautinių aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų internetinių socialinių tinklų narių įrašus kiekybinės ir kokybinės turinio analizės metodais, prieita prie išvados, kad besivystančioje tinklaveikos visuomenėje veikiant modernioms informacinėms ir komunikacinėms technologijoms individo lygmenyje vyksta masinės ir tarpasmeninės komunikacijos bruožų turintis komunikacijos procesas. Tarptautinių aplinkosaugos... [toliau žr. visą tekstą] / The object of master thesis – process of organizational communication in social networking sites, connection between international nongovernmental organizations, internet social networks and their publics. The aim of this work is to analyze theoretical background for international communication in online social networks and disclose their potential in organizational communication of international environmental NGOs. The main tasks: distinguish elements of communication‘s process in social networking sites and their reciprocity; identify the potential for organizational communication in social networking sites in nongovernmental sector; examine how NGOs use online social networks in their practice; construct a model for effective organizational communication of international NGOs in internet networking sites. In this work scientific literature analysis and synthesis, structured interview with thirteen communication specialists from international nongovernmental organizations, qualitative and quantitative content analysis of texts nongovernmental organizations’‘ profiles in social networking sites showed that in developing network society modern information and communication technologies empower new type of communication process that has both massive and interpersonal communication features. International environmental organizations’ communication in social networking sites is determined “from below” – from the supporters and fans of the organization. The profile of an... [to full text]

Šiame darbe tiriama pasaulinė ugdymosi natūralioje aplinkoje sistema, bei pristatoma jos praktinė patirtis, taip pat atlikus tyrimą atskleidžiamas šios sistemos poreikis tarp ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir vaikų tėvų. / This master thesis is investigating the system of environmental education and its practice. The second part describes a research of the need for such a system among preschool educators and childrens parents.