Europos Sąjungos formuojamos politikos įtaka suvaidino nemažą teigiamą vaidmenį kuriant efektyvų valstybės vaidmenį ir formuojant šalies ekonominę politiką. Tačiau esama atvejų, kai Europos Sąjungos institucijos diktuoja valstybėms narėms ir kandidatėms vienus ar kitus sprendimus – sprendimus, nebūtinai atitinkančius tų valstybių interesus. Šio darbo tikslas - ištirti Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkos apsaugos reguliavimo politikos harmonizavimą, remiantis Europos aplinkos agentūros poveikio analize. Tikslui pasiekti buvo atsižvelgiama į Europos Sąjungos reguliavimo agentūrų veiklos funkcionavimo ypatumus, pagrindinius Europos Sąjungos aplinkos apsaugos ir Lietuvos Respublikos aplinkosaugos veiklos prioritetus bei analizuojamas Europos aplinkos agentūros vaidmuo harmonizuojant Lietuvos aplinkos apsaugos politiką. Apibendrinus darbo rezultatus, galima teigti, kad reguliavimo agentūrų veikla yra labai svarbi ir naudinga veiksmingam Europos Sąjungos funkcionavimui. Nacionaliniai valstybių narių skirtumai gali būti šalinami pasitelkiant labiausiai tinkamą reguliavimo politikos metodą. Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politika grindžiama nuostata, kad aukšti aplinkosaugos standartai skatina inovacijas, atveria verslo galimybes, prisideda prie ekonominio augimo skatinimo. Lietuvos valstybei tapus Europos Sąjungos nare, nemažas dėmesys buvo skiriamas rengiamų įstatymų ir kitų teisės aktų projektų harmonizavimui, atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvose patvirtintų nuostatų... [toliau žr. visą tekstą] / Policies being formed by the European Union have had a significant positive influence in developing an effective role of the state and forming economical policy of the country. However, there are cases when institutions of the European Union dictate certain decisions to the member and candidate states, and those decisions do not necessarily serve best interests of the states. Aim of this paper - is to analyze impact of the European Union and Lithuanian state environmental sector regulatory policy harmonization, using a case study of The European Environment Agency analysis. To reach the goal has been taken account European Union regulatory agencies' functioning characteristics, the main environmental priorities of the European Union and those of the Republic of Lithuania, and analyzing European Environment Agency's role in harmonizing Lithuanian environmental policy. Summarizing the results of the paper, it can be asserted that regulatory agencies are very important and useful for the efficient functioning of the European Union. National differences of member states can be eliminated by invoking the most proper method of regulatory policy. Environmental policy of the European Union is based on attitude that high environmental standards promote innovations, open business opportunities and further economical growth. When Lithuania joined the European Union, significant consideration was given to harmonizing new laws and projects of other legal acts with the guidelines expressed... [to full text]

Karinis paveldas Lietuvoje, jo apsaugos ir tvarkymo problemos (1940-2005 m.) Lietuvos karinis paveldas – viena istoriškai plačiausių kultūros paveldo dalių. Nuo pat valstybės susidarymo Lietuva visą savo energiją skyrė karybai, todėl buvo pasiekta ne mažai laimėjimų karo technikoje bei organizacijoje. Po paskutiniojo Respublikos padalijimo iki XX a. II p. įtvirtinimų statymas Lietuvos teritorijoje jau buvo svetimųjų prerogatyvoje. Nepaisant šios kultūros paveldo objektų reikšmės, karinis paveldas nėra reglamentuotas kaip kompleksinis kultūros vertybių apsaugos objektas, o ir pati karinio paveldo sąvoka taikytina apibūdinant tik gynybinius įtvirtinimus. Tačiau šiai kultūros paveldo objektų grupei priskiriami visi patvariosios ir lauko fortifikacijos objektai – tiek gynybiniai, tiek apgulties įtvirtinimai. Lietuvos karinis paveldas atspindi fortifikacijos raidą, reprezentuoja techninę pažangą, Vakarų Europos fortifikacijos mokyklų pavyzdžius. Ypač pažanga atsispindi bastioninėje fortifikacijoje. Tačiau dėl sudėtingos šio periodo fortifikacijos terminijos dažnai klystama įvardinant karinius įtvirtinimus. Objektai įvardijami skirtingais vardais, kartais sąvokos dubliuojasi, o dažnai ir visai neatitinka įtvirtinimo funkcijų. Ne mažai pasitaiko prieštaravimų tarp tyrinėtojų, priskiriant karinį objektą vienai ar kitai fortifikacijos grupei. Taip pat prieštaros kyla priskiriant objektus, kurie neatliko nei gynybinės, nei puolamosios funkcijos, karinio paveldo objektų grupei. Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / Military Heritage in Lithuania: Conservation and Maintenance Problems (1940-2005) The military heritage of Lithuania is historically one of the broadest components of Lithuanian cultural heritage. From her very inception, the state Lithuania has exerted all her energies toward military science, achieving much in technology and organisation. After the final partition of the Republic until the second half of the twentieth century, the erection of fortifications was the prerogative of foreigners. In spite of the significance of these kinds of cultural heritage sites and objects, military heritage remains unregulated as a combined subject for the protection of cultural values, and the very concept of military heritage has and is being applied only to defensive fortifications. Nonetheless, all architectural and earthwork fortification objects and sites – defensive as well as siege works – are assigned to this group of cultural heritage sites and objects. The military heritage of Lithuania reflects the development of fortification construction and technical progress using the examples provided by the Western European school of fortification. Progress is especially represented in bastion fortification construction. Due to the complex terminology of fortifications of this period, however, errors are frequently made in correctly describing military fortifications. Objects and sites are called different things, concepts often overlap and frequently don’t correspond at all with the... [to full text]

Pagrindinė ir natūrali visos visuomenės narių, ypač vaikų, augimo ir gerovės aplinka yra šeima. Tam, kad vaikas šeimoje gyventų pilnavertį gyvenimą jis turi jausti tėvų meilę, globą ir atsakomybę, tačiau tėvai ne visada gali ir sugeba įgyvendinti savo pareigas vaiko atžvilgiu. Tuomet, siekiant apsaugoti vaiką bei jo interesus, valstybė gali atskirti vaiką nuo tėvų. Tačiau kyla klausimas ar valstybės taikomi mechanizmai nepažeidžia tėvų teisių auginti savo atžalas, o taip pat ir vaikų teisių – augti savo šeimoje, ypač tais atvejais, kai vaikas atskiriamas nuo šeimos prieš jo ir šeimos narių valią. Tokia valstybės intervencija į šeimos gyvenimą gali sukelti neigiamų padarinių, tokių kaip - šeimos narių susvetimėjimą ir pavojų šeimos ryšiams, todėl šio darbo tikslas yra - išnagrinėti ar teisinis mechanizmas, numatantis priverstinį vaikų atskyrimą nuo tėvų arba jų globėjų, pažeidžia konstitucinius principus saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Siekiant įgyvendinti tikslą, keliami šie uždaviniai: apibūdinti šeimos instituto sampratą ir reikšmę visuomenei bei valstybei; atskleisti tėvų teises ir pareigas bei vaiko teisinių santykių turinį šeimoje; išanalizuoti vaiko ir tėvų teisių į šeimos gyvenimą apsaugos ribas; išanalizuoti galimus vaiko atskyrimo nuo tėvų būdus, procesus, sąlygas, pasekmes bei praktinius taikymo aspektus Lietuvoje ir kitose teisinėse sistemose; įvertinti teisinius pagrindus paimti vaiką iš šeimos teismų praktikoje; apžvelgti norimas įvesti... [toliau žr. visą tekstą] / Family is basic, natural growth and well-being environment in our society for children. For the child it is essential to feel parental love, care and responsibility, but parents are not always capable and able to fulfill its obligations in respect of the child. In order to protect a child and his interests a state may separate child from his parents. But the question is whether the state‘s mechanisms doesn‘t violate the rights of the parents to grow their children, as well as the rights of the child – to grow with his family, especially in cases where a child is separated from his family against his and other family members will. The Masters aim is – to examine whether the legal mechanism applicable for the forced separation of children from their parents or guardians is in violation of constitutional principles to protect and care for the family, motherhood, fatherhood and childhood. In order to achieve the aim of the work the following tasks need to be done: to describe the concept and the importance of the family to the society and child; to examine the protection of child and parents rights to family life; to analize separation methods, processes, conditions, consequences and practical application aspects in Lithuania and other countries; to assess the legal framework in the child removal cases.

The international environmental responsibility has became a very important issue for the international community and especially for Lithuania caused of the specific geographical and geopolitical situation.The subject of the master's thesis is the principles of international environmental responsibility - principles, setting up the main guidelinesfor the development of the international legal norms, which describes international responsibility arising out of the environmental harm as well as relations among states.

Magistro Darbo objektas – Vartotojų teisės į informaciją įgyvendinimas, gynimas ir apsauga Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti įstatyminę vartotojų teisės į informaciją bazę informacinių teisių vystymosi kontekste ir ištirti vartotojų teisės į informaciją situaciją bei šios teisės įgyvendinimą, pasirenkant konkrečių produktų rūšį. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti istorinį informacinių teisių vystymąsi ir kismą. 2. Atskleisti vartotojų teisės į informaciją atsiradimą. 3. Išanalizuoti vartotojų teisės į informaciją teisinį reglamentavimą Lietuvoje. 4. Atlikti informacijos pateikimo vartotojams tyrimą ir nustatyti, ar pasirinktos rūšies produktų (varškės sūrelių) gamintojai pateikia visą pagal įstatymus būtiną informaciją, ar informacija atitinka jai keliamus įstatyminius reikalavimus. Darbo struktūra. Pirmajame skyriuje, žvelgiant iš istorinių perspektyvų, analizuojamas vartotojų informacinių teisių kontekstas, atskleidžiamas istorinis teisės į informaciją vystymasis, kismas, prisitaikymas prie tendencijų ir socialinių santykių pokyčių. Šiame skyriuje taip pat atskleidžiama teisės į informaciją samprata. Antrajame skyriuje analizuojamas informacinių vartotojų teisių turinys – kokias informacines teises turi vartotojai ir į kokio tipo informaciją, atskleidžiami iškylantys probleminiai ir etiniai informacinių teisių klausimai. Trečiajame skyriuje analizuojama vartotojų teisės į informaciją situacija Lietuvoje – apžvelgiami pagrindiniai įstatymai, kurie savo aprėptimi apima... [toliau žr. visą tekstą] / The concept of the right to information is wide-ranging, closely linked with various human rights, associated with many spheres of living. The basic notion of human informational rights is the rights to know about activities of the government. However, the content of the right to information is fast changing, affected by the vicissitude of its environment. Thus it means that the right to information had to find its place in the legal basis as well and was determined by the natural need for relationship regulations. In other words, the development of consumers’ rights was evolution and adaptation to the fast changing environment, consumerism movements, development of information society, technological progress. Even from the times of the French Revolution, the most important aspect of informational rights was knowing, what was being done, and how it was being done by the elected society members – the right to the information about activities of the government (as well as the right to participate in the ruling of the country). It was one of the fundamental bearers of democracy. Time went by and the notion of the bigger picture began to appear – it was understood that the citizen had more informational rights ant the content of his rights was expanding. The right to obtain information about oneself, collected by the institutions of the government, emerged. It is hard to say, whether the movements of the consumerism were the main influences, that stimulated the appearance of... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamos teorinės ir praktinės finansinių priemonių rinkų teisinio reguliavimo problemos, didžiausią dėmesį skiriant išvestinių finansinių priemonių (ypač užbiržinių) bei neprofesionalių investuotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos aspektams, atskleidžiama specifika, kurie pasižymi finansinių priemonių rinkos. Doktrininė problema nagrinėjamoje srityje pasireiškia tuo, kad mokslinėje literatūroje nėra aiškios takoskyros tarp vertybinio popieriaus ir finansinės priemonės sąvokų, nors literatūros analizė leidžia daryti išvadą, kad finansinės priemonės sąvoka yra gerokai platesnė. Pastaraisiais metais sparčiai plečiantis finansinių priemonių rinkoms ir sudėtingėjant investuotojams siūlomiems investiciniams produktams, atsiranda vis naujų su investuotojų veikla finansinių priemonių rinkose susijusių rizikų ir grėsmių. Turint omenyje tai, kad Lietuvos finansinių priemonių rinkos yra santykinai silpnai išvystytos, neprofesionalūs investuotojai yra itin priklausomi nuo tinkamo investicines paslaugas teikiančių įmonių pareigų vykdymo, ypač informacijos apie riziką atskleidimo. Diskutuotina, ar yra pakankamas skirstymas į profesionaliųjų ir neprofesionaliųjų investuotojų kategorijas, atsižvelgiant į tai, kad ir pastarosios grupės investuotojai tarpusavyje reikšmingai skiriasi. Su Europos Sąjungos teisės pokyčiais susiję Lietuvos teisės aktų neprofesionalių investuotojų apsaugos srityje pokyčiai lėmė tai, jog iki 2007 m. lapkričio 1 d. ir po šios dienos investicines... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretical and practical issues of legal regulation of markets in financial instruments are presented and analyzed in this master thesis, focusing on derivative financial instruments (especially over-the-counter) and on rights and legitimate interests of unprofessional investors. Specifics of markets in financial instruments are revealed as well. Doctrinal issue in the field concerned is that there is no clear divide between concepts of securities and financial instruments; although analysis of literature suggests that the concept of financial instrument is significantly wider. In recent years, the tendency of rapidly expanding markets in financial instruments and growing complexity of investment products offered for investors is seen. As a result new risks and threats in the field of investment occur. Given the fact that Lithuanian markets in financial instruments are relatively weak, unprofessional investors are highly dependent on proper investment firms performance, in particular related to disclosure of information about risks. It is debatable, whether the distinction of investors between professional and unprofessional categories is sufficient, taking into account the fact that the latter group of investors is significantly different inside. Changes in European Union national legal regulation determine the fact that the extent of the duty of providing information differs before and after law of markets in financial instruments entries into force.

Globalizacijos ir informacijos komunikacijos technologijų amžiuje, plėtojant informaciją, iš esmės keičiasi e-sveikatos vaidmuo visuomenėje. Prisitaikydamos prie individualizuotų bendruomenių lūkesčių, valdymo institucijos pradeda naudoti naujus lankstesnius e-sveikatos administravimo, viešosios vadybos, inovacijų diegimo principus. Plėtojant informacinę visuomenę kuriama e-sveikatos programa. Šio darbo tikslas – išanalizuoti e-sveikatos raidą šiuolaikinėje visuomenėje ir atskleisti jos administravimo ypatumus bei priemones. Darbe analizuojamas šiuolaikinės e-sveikatos raidos tendencijos, socialinė struktūra bei e-sveikatos viešojo administravimo pokyčiai, užsienio šalių ir Lietuvos e-sveikatos administravimo ypatumai. Naudojami tyrimo metodai: istorinis, statistinė kokybinė ir kiekybinė duomenų analizė, lyginamoji teorijų ir empyrinių duomenų analizė. Atliktas tyrimas parodė, kad diegiant e-sveikatos programą, reikalingas viešojo administravimo efektyvumo didinimas bei dalyvaujamosios demokratijos plėtra. To siekiama naudojant naujus vadybos metodus: skaitmeninis administravimas, elektroninė valdžia, viešosios konsultacijos, viešųjų elektroninių paslaugų teikimas. Kadangi tema Lietuvoje mažai analizuota, ateityje būtų tikslinga pagilinti gautus darbo rezultatus. Gilesnė e-sveikatos administravimo analizė galėtų suformuluoti konkretesnius siūlymus viešojo administravimo efektyvumo ir kokybės kėlimui. Darbo rezultatai gali būti panaudoti kuriant naujas e-sveikatos programas... [to full text] / At the age development information society, globalisation and information-communication technologies role of communities in society is changing. Citizens want to know, to communicate and to influence decision-making. Governance institutions use the new principles of more flexible digital communities. E-health is created in the information society, so the question is how to administrate it, to improve quality of life and to escalate divide between the citizens and governance. The aim of this study is analyse development of e-health in the contemporary society and to present singularities and tools of it administration. In study are analysed e-health tendencies of development communities, e-health like the social structure and it influence on changes of public administration, singularities of administration e-health in Lithuania and foreign countries. The methods of research: historical, misanalysis, care study, statistics analysis of theories and empirical data. The study shows the important role of e-health in governance and public administration, development involved democracy. It is aimed to use new methods and tools of management: digital administration, electronic government, public electronic services, online consultations. E-health divide in Lithuania is decreased by the development of infrastructure, creating digital communities, public Internet access. It would be advisable to deepen results of the study in the future. The results would be used to new e-health... [to full text]

Aim of the work 1. To suggest the techniques, which allow detecting already known virus epidemics of the telecommunication nets and unknown ones effectively. 2. To calibrate the efficiency of the technique behaviour.

The evolution of the Child rights protection policy in Lithuania is analyzed in the first part of the Master’s Thesis. Lithuania, by joining the Convention of UN and by ratifying it, recognized that the protection of Child rights and interests is the main mission for the State and society. Lithuania has made enough political tools which provide the guaranty to protect the children’s rights in his social environment. The main laws protecting the child rights have been adopted and all the institutions which seek for a real and complete assistance to the child, living in the family at social risk, observe it. It is necessary to coordinate the cooperation of the institutions of Child rights protection by using the method of team work The second part of the Master’s Thesis presents the analysis on the interinstitutional cooperation by ensuring the child rights protection in the families at social risk. The purpose of this investigation was to involve the specialists providing the assistance for children living in the families at social risk. 34 specialists working in different fields have participated in this investigation: 11 social workers of neighborhoods, 8 social pedagogues working in the comprehensive schools, 8 medical workers working in the schools and medical stations of neighborhoods, 2 Child rights protection service officers and 2 officers of police commissariat. 777 problems of school age children living in the families at social risk have been revealed during the... [to full text]

Darbe nagrinėjama Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkos apsaugos politika, jos vystymosi raida nuo pirmosios ES aplinkos programos priėmimo iki darnaus vystymosi principų įgyvendinimo. Pagrindinis dėmesys skiriamas aplinkos apsaugos politikos formavimui, panaudojant įvairių ES fondų, programų, kitų finansinių instrumentų paramą galutiniams aplinkos apsaugos tikslams pasiekti. Lietuvos aplinkos apsaugos politikos vystymui nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio didelė įtaką turėjo vykdoma ES aplinkos apsaugos politika. Lietuva, derėdamasi dėl narystės ES, prisiėmė įsipareigojimus suderinti savo teisyną su ES aplinkos apsaugos teisine baze. ES teisės normų perkėlimas pareikalavo papildomų asignavimų į daugumą aplinkos apsaugos sričių: vandens, oro apsaugos, atliekų tvarkymo, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo ir kt. Priešderybiniu ir derybų laikotarpiu Lietuva sėkmingai pasinaudojo ES finansine PHARE, SAPARD ir ISPA fondų parama aplinkos apsaugos politikos vystymui. Tapus ES nare, atsirado galimybės aplinkos apsaugos politiką įgyvendinti naudojant Struktūrinių, Sanglaudos fondų ir LIFE programos, skirtos išimtinai gamtos apsaugai, finansine parama. / The work deals with the environmental policy of the European Union and Lithuania, its development from the adoption of the first EU environmental programme to the application of the principles of sustainable development. The major focus is on the formation of the environmental policy using the support of various EU funds, programmes and other financial instruments to achieve the final environmental objectives. The development of the environmental policy in Lithuania has been largely influenced by the EU environmental policy being implemented since the last decade. In its negotiations over the EU membership, Lithuania undertook to harmonize its acquis with the EU environmental protection framework legislation. The transposition demanded additional appropriations to the majority of the environmental areas: protection of water and air, waste management, preservation of biological diversity and landscape, etc. Pre-negotiation and negotiation period saw the successful use of the PHARE, SAPARD and ISPA financial support by Lithuania for the development of the environmental policy. The EU membership offered the possibilities to enlarge the environmental policy using the financial support of the Structural and Cohesion Funds and LIFE programme designed exceptionally for the protection of nature. The work analyses the particularities of EU supporting and uptake and explains, through the expert contribution, the principle problems and impediments predetermining a rather unfavourable... [to full text]