Magistriniame darbe analizuojama tautinių mažumų teisinė padėtis. Dauguma šiuolaikinių pasaulio valstybių jau seniai nebėra homogeniškos, tame tarpe ir Lietuvos Respublika, kurioje apie 20 procentų visuomenės sudaro ne lietuvių tautybės asmenys. Didžiausios tautinės mažumos tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse Latvijoje bei Lenkijoje yra rusai, lenkai, baltarusiai ir kitų tautinių grupių atstovai. Todėl labai svarbu, kad šiose šalyse būtų vienodai užtikrinamos teisės visiems piliečiams bei vykdoma efektyvi tautinių mažumų apsaugos politika. Pagrindinė tautinių mažumų problema yra ta, jog keičiantis politinėms, ekonominėms bei socialinėms sąlygoms, įstatymų leidėjai dažnai vilkina naujų įstatymų priėmimą, atitinkamos institucijos veikia nepakankamai efektyviai. Apginti savo teises tautinių mažumų atstovams labai sunku, nes diskriminacijos faktą įrodyti yra sudėtinga, be to, teismai linkę siaurinamai aiškinti teisės normas, užtikrinančias tautinių mažumų teises ir laisves. Pagrindinis šio lyginamojo tyrimo tikslas yra atskleisti kokia yra tautinių mažumų teisinė padėtis Lietuvoje, Latvijoje bei Lenkijoje, palyginti valstybių priimtus teisės aktus, reguliuojančius tautinių mažumų klausimus, pagrindines kylančias problemas bei rekomenduoti kokios įstatymų ar kitų teisės aktų pataisos galėtų jas išspręsti. Išanalizavus su tautinėmis mažumomis susijusius teisės aktus kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje, galima padaryti išvadą, jog Lietuvoje tautinių mažumų padėtis yra pakankamai... [toliau žr. visą tekstą] / Situation of national minorities is analyzed in this final work. Most of modern world states are homogeneous no more for a long time already. That also includes Lithuanian Republic, where there is about 20 per cent of society of non Lithuanian nationality people. The most national minorities in Lithuania and neighbor countries of Latvia and Poland are Russian, Pole, Byelorussian and representatives of other national groups. That is why it is very important those countries to be equally vouched with laws to all citizenry and that effective security policy of national minorities would have been also pursued. The main problem of national minorities is that all legislators often try to delay the enactment of new laws and some adequate institutions are working not so effectively, when political, economical and social conditions change. It is very hard for national minorities to protect one’s own rights, because it’s difficult to prove the fact of discrimination, moreover, courts are tended to explain the rules, which vouches rights and freedoms, constrictively. The main purpose of this comparison research was to reveal the legal status of present national minorities in Lithuania, Latvia and Poland, to compare enacted rules of those states, which regulate the questions of national minorities and main problems that appear. Finally, the goal was to give recommendations on law and other rules corrections, which could solve those problems. After analyzing the rules of national... [to full text]

Santrauka Privačių miškų tvarkymo, naudojimo ir apsaugos teisinis reguliavimas Privatūs miškai – ir atgaiva sielai, ir turtas. Jie „reguliuoja“ aplinkos drėgmės balansą ir ne be reikalo vadinami ir planetos plaučiais – sugeria anglies dvideginį bei praturtina orą deguonimi. Be to, miškai - atsinaujinančios energijos šaltinis. Jie teikia ne tik medieną, bet ir neišsemiamų rezervų poilsiui bei dvasinei atgaivai. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo teisinis reglamentavimas išlieka vienu svarbiausių miškų ūkio politikos instrumentų, padedančių užtikrinti visuomenės interesų įgyvendinimą privačios nuosavybės teise valdomuose šalies miškuose, o taip pat užtikrinančių šių miškų išsaugojimą ateities kartoms. Miškus reikia naudoti laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, kurie reglamentuoja privačių miškų naudojimą, tvarkymą, apsaugą, taip pat saugoti nuo žalingo poveikio bei pasekmių. Miškas yra ypatingas nuosavybės teisės objektas, turintis svarbią reikšmę visai visuomenei, atmosferai ir kitiems gyvybiniams planetos egzistavimo veiksniams. Svarbiausi šiandieninio miškų ūkio uždaviniai yra išlaikyti miškų bioįvairovę, jų produktyvumą, tęstinumą, atsikūrimo galimybę, gyvybingumą bei potencialą dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines, socialines funkcijas vietiniame, nacionaliniame ir visuotiniame lygmenyje, nedarant žalos kitoms ekosistemoms. / Summary Juridicial regulation over (of) private forests usage, management and protection Private forests are bliss for soul and wealth as well. They „control“ humidity balance of the atmosphere and are named lungs of the planet not without necessity- they absorb carbon dioxide and enrich the air with oxygen. The forests also are source of resuming energy. They provides not only wood, but unfailing reserves for the rest and morale blessing as well. Juridistical regulation of the private forests clearing and usage persists the one of the main instruments of the forestry politics, supporting secure realization of society interests in the national forests owned by proprietorship right and also supporting conserve of these forests for the generations yet unborn. Forests must be exploiting under the statutes and other law acts, which regulates forest usage, clearing and security, also protect them from harmful action and results. Forest is special proprietorship object in possession of importance to the all society, atmosphere and other vital factors of planet being. The main problems of forestry today are to keep biodiversity of the forests, their productivity, succession, potential of regenerative, vitality and potential today and in the future to do ecological, economical and social functions in the local, national and general level without detriment to other ecosystems.

Dvarų paveldo išsaugojimas daug metų yra viena didžiausių paveldosaugos problemų Lietuvoje. Pirmiausia dėl to, kad dvarų sodybos yra kompleksiniai objektai, kurie negali būti išsaugoti be nuolatinės priežiūros ir yra brangiai išlaikomi ir tvarkomi, ypač kai nėra naudojami. Čia kyla problema – valstybės, naudotojų ir paveldosaugininkų interesų konfliktas, kurį bandoma reguliuoti teisės aktais, tik ar visada sėkmingai? Apie dvarų paveldą ir jo išsaugojimo problemas ypač paskutiniu metu nemažai rašoma ir kalbama, tačiau realiai nedaug daroma, kad padėtis pasikeistų. Problema nėra nauja, tačiau paskutiniu metu matyti naujos tendencijos dvarų panaudoje. Jei ankščiau pagrindinė atgaivinto dvaro vizija buvo pirminės jo, kaip ūkio vieneto funkcijos, sugrąžinimas, tai paskutiniuoju metu dvaras vis dažniau įsivaizduojamas kaip kaimo turizmui pritaikyta sodyba, viešbutis-konferencijų (ar pobūvių) vieta, kaip savininkų vasaros rezidencija ar gyvenamoji sodyba, kurioje buvusi ūkinė veikla visai pamiršta. Magistrinio darbo tikslas atskleisti ir įvertinti dvarų sodybų paveldosaugą sovietiniu ir posovietiniu laikotarpiu remiantis teisine baze ir paveldotvarkos rezultatais. Tyrimo objektas - dvaro sodyba, ar palivarkas, jo paveldosaugos problemos. Dvaro sodyba, kaip tam tikros teritorijos apgyvendinimo sistemos, elementas, užimantis atitinkamą žemės sklypą, kuriame yra įvairūs pastatai ir statiniai, želdynai, atviri vandens telkiniai, dirbamos žemės sklypai, kelių ir takų tinklas bei kiti... [toliau žr. visą tekstą] / Protection of manor heritage for many years has been one of the major concerns of heritage protection in Lithuania. Foremost this is due to the fact that manor are complex objects, that cannot be preserved without regular upkeep, their maintenance, especially if they are not in use, being high-priced. There the problem arise about a clash of interests among the state, users and heritage protectors, the problem being attempted to handle by means of legal acts. Only there is a doubt, if this always can bring to a success? Lately manor heritage and its protection issues are time and again spoken or written about, but in reality too little is being done to change the situation. The issue is not new, though currently new tendencies can be seen as regards their usage. If earlier the key vision of a revitalised manor was restitution of its original function, so lately a country-seat is pictured as a place for country tourism, for a hotel or a conference-room, and, eventually, for a private summer-house, in which farming is not likely to be undertaken. The aim of the Master’s Paper is to identify and assess the situation of manor heritage protection in soviet and post-soviet times according to the results in legislation and heritage administration. The object of study – a manor or a palivark and its heritage protection issues. A manor as an element of a certain settlement system, which occupies a certain estate for houses and plants, open water-pools, farmlands network of roads and... [to full text]

Materialinę atsakomybę už žalą aplinkai būtų galima apibrėžti kaip vieną iš teisinės atsakomybės rūšių, taikomą žalos aplinkai ar atskiriems gamtos komponentams atveju, kai fiziniai ir juridiniai asmenys padarę žalos aplinkai, ar sukėlę tokios žalos grėsmę, turi ją atlyginti. Tuo tarpu materialinės atsakomybės už aplinkai padarytą žalą principai – tai yra suformuluotos teisės doktrinos ar teismų praktikos arba įtvirtintos atitinkamose teisės normose pagrindinės nuostatos, kurios išreiškia materialinės atsakomybės už žalą aplinkai esmę. Principas “teršėjas moka” reiškia, kad visa atsakomybė, taip pat ir materialinė, už taršą arba naudojant gamtos išteklius padarytą žalą aplinkai tenka teršėjams arba naudotojams, t.y. visus ekonominius ir socialinius nuostolius, atsiradusius dėl teršimo bei išteklių naudojimo, privalo padengti patys teršėjai (vartotojai). Žalos prevencijos bei atsargumo principai nustato kiekvieno asmens pareigą elgtis atsargiai ir imtis visų įmanomų priemonių, kad žala neatsirastų. O atsakomybės tik esant kaltei principo esmė yra ta, kad atsakomybė yra taikoma tik už kaltą asmens veiką. Be to, kiekvienu materialinės atsakomybės už žalą aplinkai atveju yra taikomas visiško žalos atlyginimo principas, kuris reiškia, kad asmuo, padaręs žalą aplinkai turi visiškai atlyginti nuostolius, t.y. grąžinti aplinką į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu žala nebūtų padaryta. Ir paskutinis šiame darbe analizuojamas žalos šaltinio principas reiškia, kad žala aplinkai... [toliau žr. visą tekstą] / Pecuniary liability for damage to the environment could be described as one of the types of legal liability which is applied in case of harm to the environment and separate natural components, when natural and legal persons, having done damage to the environment or caused the danger of such damage, have to compensate it. Meanwhile, the principles of pecuniary liability for damage to the environment are stated legal doctrines or judicial practices or the main provisions fixed in some certain legal norms embodying the essence of pecuniary liability for damage to the environment. The principle “polluter pays” means that all the liability, including pecuniary liability, for pollution or damage inflicted when using natural resources devolves to polluters or consumers, i.e. all the economic and social losses, arising from pollution and use of resources, have to be reimbursed by polluters (consumers) themselves. The principles of prevention against damage and of carefulness establish everybody’s duty to behave carefully and take all necessary measures to prevent damage. The essence of the principle of liability only in case of guilt means that liability is applied only for person’s guilty activities. Moreover, in every case of pecuniary liability for damage to the environment the principle of full reimbursement of damage is applied, which means that a person having caused damage to the environment has to compensate losses fully, i.e. to return the environment into such a state as it... [to full text]

Darbo objektas – Šiaulių ir Telšių gyventojų nuomonė ir žinios apie vilkus. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti Šiaulių ir Telšių miesto gyventojų žinias apie vilkų biologiją bei ištirti šių žinių poveikį tiriamųjų nuomonei apie vilkų apsaugą.. Uždaviniai: 1. Išsiaiškinti Šiaulių ir Telšių miesto gyventojų žinias apie vilkų biologiją. 2. Ištirti šių žinių poveikį tiriamųjų nuomonei apie vilkų apsaugą. 3. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis ir jų sąsajomis su įvairių mokslų laimėjimais pateikti rekomendacijų gyventojų ir vilkų darniai koegzistencijai užtikrinti. Duomenims surinkti naudojamas anketinis metodas, kai respondentai atsako į anketoje pateiktus klausimus. Tai pusiau uždara anketa, su pateiktais atsakymų variantais ir tuščiomis eilutėmis respondento nuomonei įrašyti. Anketoje yra 19 klausimų, iš kurių 17 klausimų yra uždaro tipo, su pasirinkimo variantais, vienas klausimas atviro tipo, paliekant vietos respondentui įrašyti savo nuomonę, paskutiniam klausimui naudota Likerto skalė, kurioje respondentas nurodo ar sutinka ir kokiu lygiu su išvardintais teiginiais. Anketos įvadinėje dalyje nurodomas apklausos tikslas, anketos pildymo būdas. Demografinėje dalyje respondentų prašoma nurodyti savo lytį, amžių bei socialinę padėtį. Pagrindinėje dalyje siekiama gauti informaciją apie Šiaulių ir Telšių rajonuose gyvenančių žmonių žinias apie vilką ir kokią įtaką tos žinios daro jų nuomonei apie vilkus. Didžioji dauguma Šiaulių ir Telšių miestų gyventojų supranta vilko svarbą... [toliau žr. visą tekstą] / Subject of the paper: awareness and opinion of Šiauliai and Telšiai residents about wolves. Aim of the study: to find out awareness of Šiauliai and Telšiai Residents about biology of wolf and to analyse impact of the awareness on their opinion about wolf protection. Tasks: 1. To find out awareness of Šiauliai and Telšiai Residents about biology of wolf. 2. To analyse impact of the awareness on their opinion about wolf protection. 3. Basing upon the study data and its relationship with achievements of various sciences to give recommendations for assuring harmonious co-existence between people and wolves. The data was collected by means of questionnaire method, when respondents reply to the questionnaire questions. This is a semi-closed form, along with given options to choose from and blank lines to record the respondent’s opinion. The questionnaire contains 19 questions of which 17 questions are closed-ended, with a choice of options, one question is open-ended, leaving room for the respondent to record his opinion, and for the last question Likert scale is used in which the respondent indicates whether and to what extent he/she agrees/disagrees with the statements listed above. The introductory part of the questionnaire survey states purpose, filling method. In the demographic part the respondents are asked to indicate their gender, age and social status. The main section is sought to obtain information about awareness of Šiauliai and Telšiai district residents about wolf... [to full text]

Laikomas įdarbintu, sudarius ir pasirašius darbo sutartį. Darbo sutartis – tai ne tik rašytinis darbo teisinius santykius užfiksuojantis dokumentas, tačiau, pirmiausia, tai tarp šalių susiklostantys tam tikri derybinio pobūdžio ikisutartiniai santykiai, susitarimai, kurių dėka per jų turinį patenkinami ne tik teisėti darbo lūkesčiai, bet užtikrinamas asmens socialinis statusas visuomenėje ir apskritai individuali kiekvieno asmens ir piliečio konstitucinė teisė į darbą ir savišaiška jame. Kelią iki darbo sutarties pasirašymo galima suskirstyti į tokius etapus, kaip teisė į darbo pasirinkimą, kuris turėtų būti aiškinamas ir kaip apimantis darbo paieškas, teisę pasirinkti norimą darbą, teisę į nepriverstinį, savanorišką, teisėtą darbą, taip pat kitą etapą galima išskirti, kaip kiekvieno asmens teisę nustatyti darbo sutarties turinį. Darbo teisėje asmenų lygiateisiškumo principas garantuoja kiekvienam asmeniui, kad darbo sutarties sudarymo stadijoje su juo būtų elgiamasi vienodai, draudžia taikyti jiems skirtingas įdarbinimo sąlygas, tartis dėl tokių sąlygų nustatymo, tapačius santykius vertinti skirtingai dėl asmens lyties, amžiaus, negalios, rasės, etninės priklausomybės, pilietybės bei kitu pagrindu, nesusijusiu su darbuotojų dalykinėmis savybėmis. Asmeniui, patyrusiam diskriminaciją įsidarbinant, turėtų būti prieinamos efektyvios teisinės apsaugos priemonės apginti savo pažeistą individualią teisę būti traktuojamam vienodai lygiai su kitais dėl asmens konstitucinės teisės... [toliau žr. visą tekstą] / A person is considered employed, after the conclusion and signing of an employment contract. The employment concract is not only a written legal labor relations locking document, but first of all, it is some kind of negotiating, contractual relations, agreements evolving among parties, which make satisfied not only legal expectations of the work, but also guarantee an individual’s social status in society and in general each person’s individual and constitutional right to work and express himself at work. The way to the signing of the contract can be divided into the following stages, as the right of the choise of employment, which should be interpreted as covering employment, the right to choose the desired job, the right to non-compulsory, voluntary, legal work, as well as the next stage can be distinguished, as each person’s right to determine the contents of the employment contract. In labor law the principle of equality of persons guarantees to every person to be treated equally, precludes the application of different conditions of employment, to negotiate to estabilish such conditions, to treat identical relations differently based on sex, age, disability, race, ethnicity, nationality and other basis, unrelated to the employee’s professional qualities. The person, who has suffered of discrimination in employment should to be available for an effective, legal protection to defend his damaged individual right to be treated equally with others for his constitutional right... [to full text]

JAV ir Europos Sąjungos konkurencijos apsaugos sistemų palyginimas SANTRAUKA JAV ir ES tenka panašus pasaulinės konkurencijos užtikrinimo vaidmuo. JAV konkurencijos sistema yra viena pažangiausių pasaulio konkurencijos sistemų, taigi ES, siekdama užtikrinti efektyvią konkurenciją vidaus rinkoje bei sėkmingai konkuruoti pasaulio rinkose, atsižvelgia į JAV patirtį, ir daugelį metų vykstanti ES ir JAV konkurencijos sistemų konvergencijos tendencija tikriausiai stiprės. Vis dėlto esminių reguliavimo skirtumų konkurencijos sistemose vis dar yra. Pagrindinis magistro darbo tikslas – atskleisti bei išsamiai išaiškinti tyrimo metu aktualius JAV ir ES konkurencijos apsaugos sistemų skirtumus teorijoje ir praktikoje. Papildomas magistro darbo tikslas – pateikti autoritetingus JAV ir ES konkurencijos sistemų skirtingo reguliavimo vertinimus, teigiamus bruožus bei kritiką. Siekiant šių tikslų, analizuojami JAV ir EB konkurencijos teisės aktų tekstai, doktrina, teismų ir neteisminių institucijų praktika draudžiamų susitarimų, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir koncentracijų kontrolės srityse. Magistro darbe apžvelgiama JAV ir EB konkurencijos sistemų istorinė raida, tikslai, viešo ir privataus įgyvendinimo skirtumai, sankcijų bei amnestijos programų ypatumai. Lyginamas draudžiamų susitarimų vertinimas JAV pagal rule of reason su analize pagal EB steigimo sutarties 81 straipsnį, atliekamas išsamus vertikaliųjų susitarimų vertinimo tyrimas. Magistro darbe pateikiami piktnaudžiavimo... [toliau žr. visą tekstą] / Comparative Analysis of the Systems for the Protection of Competition in the United States and the European Union SUMMARY The US and the EU perform similar roles in protecting the global competition. The EU, which pursues the goal to have the competetive common market and to successfully compete in the global market, considers the antitrust policy in the US, therefore the current convergency of the competition rules would probably increase. Nevertheless, there is still some substantial divergency in the systems for the protection of competition in the US and the EU. The primary objective of the master thesis is to reveal and to investigate the actual differences in the systems for the protection of competition in the US and the EC in legal theory and practise. The subsidiary objective is to present the authoritative views, positive arguments and criticism for the divergent regulation in both systems. In order to accomplish these objectives, the provisions of legal acts, doctrine, manifold case examples of the courts and competition authorities have been analysed in the regulation of prohibited agreements, single firm conduct and merger control. The master thesis presents the overview of the evolution of antitrust, the main objectives and differences in the public and private enforcement, sanctions and the leniency policy. The divergent approach is revealed by comparing the rule of reason approach in the US and the analysis of Article 81 of the EC Treaty, as well as different... [to full text]

Google Street View projektas buvo pradėtas Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur įstatymai, skirti reguliuoti nuotraukų ir vaizdo įrašų darymą viešose vietose yra daug liberalesni negu Europos privatumo įstatymai. Todėl plečiant projektą Europoje, Google susidūrė su daugybe kritikos tiek iš privačių asmenų, tie iš Europos Sąjungos institucijų atstovų pusės. Europos Komisijos pateikti reikalavimai 2010 m. netgi lėmė viešus Google svarstymus dėl galimo Google Street View projekto nutraukimo Europoje. Pagrindinė priežastis, dėl kurios išsiskyrė JAV ir Europos požiūris į Google Street View projektą, slypi skirtingame istoriniame Jungtinių Amerikos Valstijų bei Europos požiūryje į laisvės ir privatumo teisių apsaugą. Jungtinėse Amerikos Valstijose privatumo apsaugos principą iš esmės galima apibūdinti kaip „teisę būti paliktam ramybėje“ („right to be left alone“). Tradiciškai susiklostė įsitikinimas, kad asmens teisė į privatų gyvenimą gali būti užtikrinta tik jeigu į jį nesikiš vyriausybė. Privačiam sektoriui taikomi įstatymai iš esmės tik numato, kokiu būdu turi būti renkami, tvarkomi privačių asmenų duomenys, yra numatytas draudimas informaciją apie savo klientus atskleisti trečiosioms šalis. Visa kita palikta įmonių savireguliacijai. Europos požiūris į asmens privatumo apsaugą yra skirtingas negu Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pagrindinė vertybė, kurią siekiama apsaugoti leidžiant teisės aktus privatumo apsaugos srityje – asmens orumas. Asmuo, išeidamas į viešumą, negali... [toliau žr. visą tekstą] / „Recent inventions and business methods call attention to the next step which must be taken for the protection of the person, and for securing to the individual what Judge Cooley calls the right "to be let alone" This idea of one‘s right to privacy was presented by two United States lawyers S. Warrend and L. Brandeis in 1890. The authors felt threatened by the growing number of tabloid press and new snap cameras. They were the first to publicly express the need to safeguard personal rights, such as a right to one’s image, a right to privacy, a right to be left alone. Today portable photo cameras are old news, but new technologies still seem to challenge our law systems. Such a novelty technology is definitely Google Street View, project, which enables to wander the streets of various cities all around the world without leaving the comfort if our homes. Today Street View is available on all the continents, including Antarctica. Google Street View was introduced in the United States in 2007, where law regarding privacy is not as sophisticated as the one in European Union. This was the reason why Google faced so many challenges, which were not an issue in the United States, once it launched the program in various European countries. This thesis examines two different approaches to protect personal rights, the one in the United States and the one in European Union. Research also includes examples of various cases against Street view and short history of the evolution of the right... [to full text]

In the present master’s study, there is analyzed electro-safety and harmonization to applicable norms. The object of the study is analysis of literature, norms and standards. The objective of the study is harmonization of norms of electro-safety and norms of safety installation of electrical equipment. Methods of work: a) analysis, b) comparison, c) generalization. Methodology of the study: analysis of literature and documents. Results of the study: Performed researches have show, that normative documents no always correspond actual electro-safety protection. Therefore, there should be reconsidered criteria of hazardousness of electricity.

Magistro darbo tyrimo objektas – vaiko statuso ginkluoto konflikto metu institutas tarptautinėje teisėje. Vaikai, esantys teritorijoje kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, skirstomi į dvi dideles grupes. Pirmoji, tai vaikai, kurie vienokiu ar kitokiu būdu dalyvauja kariniuose veiksmuose, vadinamieji vaikai kareiviai. Antroji - tai vaikai, kurie tiesiogiai nedalyvauja konflikte, tiesiog atsiduria jo teritorijoje ir yra jo vienaip ar kitaip veikiami, t.y. vaikai civiliai. Nagrinėjant vaikų kareivių klausimą, aiškinamasi, kaip tarptautinė teisė riboja vaikų dalyvavimą ginkluotame konflikte, koks yra minimalaus amžiaus reikalavimas, kokia atsakomybė iškyla už vaikų panaudojimą kariniams veiksmams, atskleidžiamos probleminės sritys, tam tikros reguliavimo spragos ir galimi jų vengimo būdai. Taip pat gilinamasi ir į vaikų kareivių atsakomybės už jų padarytus karo nusikaltimus problemą. Galiausiai pateikiama trijų didžiausių šiuolaikinių konfliktų, kuriuose plačiai naudojami vaikai kareiviai trumpos dosje. Civiliai vaikai aptariami atsižvelgiant į tarptautinės teisės jiems garantuojamą bendrąją, kaip ir visiems kitiems civiliams asmenims, ir specialiąją – būtent vaikams, kaip ypatingai pažeidžiamai grupei, apsaugą. Tai pat aptariamas ir vaikų karo belaisvių statusas. Pagrindinis darbo tikslas – visapusiška tarptautinės paprotinės ir sutartinės teisės, taikomos asmenims iki 18 metų amžiaus ginkluoto konflikto metu, analizė, siekiant išsiaiškinti reguliavimo spragas ir trūkumus. / Children who appears to be in the territory of armed conflict, can be divided in two large groups according to the Intenational Law. Firstly, there is children who participate in conflicts directly engaging in combat or act indirectly trough such acts as seeking and sending military information and transporting arms and munitions, they are refered in this master thesis as child soldiers. Next group is known as child civilians, who do not participate in military activities, however, they are still affected by conflict. The international law prohibits recruitment and participation in hostilities of child soldiers. Among others this prohibition brings into focus such issues: the type of participation with which international law is concerned; minimum age of recruitment and the specific situation of children who are 15 to 18 years old; whether there is effective mechanism of implementation; what is the extent of duty upon states, and many more. Also, the possibility of prosecution when the child soldiers seriously violate international criminal law is discussed. Lastly, the short study of three recent armed conflicts where the child soldiers were massively recruited is provided. International law seeks to provide child civilians with protection and care both because children are regarded as a part of the general civilian population and also because children are one of the more vulnerable groups in the population for which internation humanitarian law provides special protection... [to full text]