The idea of harmonizing economic growth with the laws of development of society and the environment is expressed in the concept of sustainable development. In the frame of sustainable development an exceptional importance is attached to studying material flows, therefore management of waste flows must not contradict the principles of sustainable development. In agreement with M. Jacobs, it is possible to affirm that waste management in the context of sustainable development means using materials in closed cycles. Investigating socio-economic efficiency of municipal waste management means studying the organizational waste management process and factors disclosing characteristic features of this process, making deep comparative socio-economic analysis of waste management options and studying waste managements acts both on national and local level in order to reveal the ways of increasing socio-economic efficiency in municipal waste management. This study is induced by the necessity of changing the traditional waste management of depositing it in landfills, by recycling using not only national and international funds, but by mobilizing resources of local waste management systems as well. It is natural, that the policy of waste management, in which neither the scale of economic damage nor future waste management expenditure were evaluated, was orientated towards disposal of waste in refuse dumps. This means transferring problems to future generations, and this cardinally... [to full text] / Dėsninga, jog atliekų tvarkymo politika, kurioje nebuvo įvertinas ekonominės žalos aplinkai ir visuomenei dydis bei būsimos atliekų tvarkymo sąnaudos, buvo orientuota į atliekų deponavimą sąvartynuose. Tokia praktika įvardijama kaip problemų (pavojaus) aplinkai perkėlimas ateities kartoms, o tai kardinaliai prieštarauja darnios plėtros koncepcijai. Todėl keliamas klausimas, kokios atliekų tvarkymo sistemos laikytinos efektyviomis socialiniu-ekonominiu požiūriu. Tyrimai, atlikti Europos Sąjungos šalyse, rodo, jog tai sistemos, kurių ištekliai nukreipti antrinėms žaliavoms tvarkyti ir nuolatinei šio tvarkymo plėtrai organizuoti. Diegiant regionines atliekų tvarkymo sistemas, antrinių žaliavų surinkimo, rūšiavimo ir parengimo perdirbti išlaidoms padengti numatyti du šaltiniai – bendrasis tarifas (ar vietinė rinkliava) ir „Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos“ lėšos. Bendrojo tarifo didinimas atsižvelgiant į atskirų atliekų srautų tvarkymo išlaidas arba tarifo neišrūšiuotai ir rūšiuotai atliekų daliai diferencijavimas priskiriamas prie neatidėliotinų priemonių, tačiau pirmiausia būtina identifikuoti lokalinių komunalinių atliekų tvarkymo sistemų vidinius rezervus, kurių dėka galima padidinti socialinį-ekonominį atliekų tvarkymo rezultatyvumą, kartu praktiškai realizuojant darnios plėtros principus.

Šio magistrantūros studijų baigiamojo darbo tikslas yra išnagrinėti autoklavinio poringojo betono savybes į kurio mišinio sudėtį dedama akytojo betono gamybos atliekų. Akyta cementbetonio struktūra sudaryta naudojant putas. Darbas susideda iš teorinės ir eksperimentinės dalių. Teorinėje dalyje atlikta literatūros analizė, pateiktos bendrosios žinios apie akytuosius betonus, jų žaliavas, klasifikaciją bei kai kurias fizikines ir mechanines savybes. Autoklavinis putų cementbetonis nagrinėjamas kaip viena iš akytojo betono atmainų. Nagrinėjami putokšliai, lyginamos iš jų išplaktų putų savybės. Aptariamas akyto betono atliekų panaudojimas gaminant putų cementbetonį. Šiuo tikslu buvo nagrinėjami įvairūs literatūros šaltiniai, lyginamos įvairių autorių sukauptos žinios ir tyrimų rezultatai. Eksperimentinėje dalyje tiriamos putokšlių ir iš jų išplaktų putų savybės. Nagrinėjamas akytojo betono gamybos atliekų panaudojimas. Aprašoma putų ir betono atliekų kiekio įtaka putų cementbetonio tankiui, gniuždomajam stipriui ir gaminių struktūrai. / The point of this postgraduate studies final work is research the autoclaved porous concrete characteristics, in whose composition is waste of porous concreat. The porous structure is make by foam. This work consists of theoretical and experimental parts. The teoretical part of this work consist of literature analysis, there are given general knowledge about porous concrete, materials, classifications, physical and mechanical characteristics. The autoclaved foam cement concrete was researched like one of the active concrete species. There were analysed foamers, comparables internals of foams. Considerating the waste of porous concreat utilization maiking foam cement concrete. For this purpose were researched various information publikations, compared the cumulated knowledges and experimental results of various authors. In experimental part are described foamers and from their mades foams characteristics. Reserching the waste of porous concreat utilization. Described quantity of foams and concrete wastes influence to density, strength and composition of foam cement concrete.

1 Atliekų tvarkymo problema priskiriama prie svarbiausių ir neatidėliotinai spręstinų problemų. Daug diskutuojama apie atliekų tvarkymo sistemas, kurios apima jų apskaitą, surinkimą, pervežimą, saugojimą, kenksmingumo šalinimą bei deponavimą, o tai reikalauja didelių lėšų. Darbo tikslas – nustatyti UAB ,,KRATC“ atliekų tvarkymo centro monopolijos veiksnius, pateikiant efektyvią atliekų valdymo strategiją. Atlikti atliekų valdymo veiklos analizę Lietuvoje ir Klaipėdos regione, pateikiant efektyvią atliekų valdymo strategiją. Darbo tyrimo objektas - UAB ,,Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (KRATC): atlikta jos veiklos sisteminė analizė, nustatyti atliekų valdymo tobulinimo veiksniai, kurie taikomi Klaipėdos regionui. Magistrinis darbas susideda iš 3 dalių: 1) aptariama atliekų vadybos reikšmė bei atliekų teisinio reguliavimo principai kitų mokslinių šaltinų autorių atžvilgiu; apžvelgiami atliekų valdymo įmonių vadybiniai aspektai, darantys įtaką efektyviam atliekų valdymui; 2) atskleisti Klaipėdos miesto savivaldybių bei UAB ,,KRATC“ vadybiniai aspektai, apžvelgiant atliekų valdymo veiklos rezultatus Klaipėdoje; palygintos Valstybinės atliekų valdymo ir Nacionalinės darnaus vystimosi strategijų ypatumai. 3) ištirti UAB ,,KRATC“ veiklos vykdymo ypatumai; išskirta medicininių atliekų tvarkymo, atliekų rūšiavimo tobulinimo bei senų padangų panaudojimo galimybės, ir taip pateikiami sprendimai efektyvesnei atliekų tvarkymo sistemai... [toliau žr. visą tekstą] / 1 Currently more and more attention is paid to the protection of enviroment.Waste disposal is considered to be the problem of major importance, much to be talked about waste disposal systems. Large-scale investments are required on their records, refuse-collection, tranport costs, storage, toxic waste disposal and, also, bailment. The goal of my job is to define the measures of central monopoly on waste disposal of JSL ''KRATC''and develop a most effective management strategy. The research object -(JSC) UAB ''Klaipedos regiono atlieku tvarkymo centras (KRATC): its systemic analysis has been done to define the most effective factors provided in the region of Klaipeda. Master's job consists of 3 parts: 1) having analysed importance of waste managment and law regulation principles in the context of other scientific research authors; administrative directions of waste managment units making it as effective as possible; 2) having developed managing aspects of municipalities together with JSL ''KRATC' taking into consideration the actions carried out in Klaipeda; compared strategic peculiarities of National waste managing and National solid development; 3)having investigated the... [to full text]

Aim of the study. To determine the main criteria of motivation about the participation of society in disposal of hazardous substances and assess the efficiency of hazardous domestic waste in Lithuania. Objectives. 1. To analyse the system of disposal of hazardous substances in Kaunas and Lithuania. 2. To analyse the influence upon toxins that are hazardous to humans and harmful to the environment. 3. To assess the informativity and motivation of society in case of recycling the waste. Methods of research. Research – the anonymous questionnaire survey in which participated 200 families. 15 questions form in this anonymous survey were used. 10 class of “Aušros” gymnasium pupils parents were questioned. The statistic analyses of data was carried out by SSPS program package. Results. Only 14.5% residents in Kaunas deliver the waste of hazardous household substances to storage station, 85% to dump, to seweragne and environment. About 29% of respondents would like special stations for waste of hazardous substances, 60% think that containers is the best way out of situation. 99% of respondents in Kaunas having knowledge about harm of hazardous substances, would like to have containers near their homes for waste of hazardous substances. It shows that they don’t know what kind of danger can effect toxic substances being storaged in waste containers near their homes. The biggest motivation for recycling the waste is reduce the pollution -77% residents in Kaunas say, but only... [to full text]

Atliekų tvarkymas yra prioritetinė sritis Lietuvos aplinkos apsaugoje. Labai svarbu yra mažinti atliekų kiekį ir didinti perdirbimo apimtis. Beveik pusę namų ūkyje susidarančių buitinių atliekų kiekio sudaro virtuvės atliekos, kitą pusę - antrinės žaliavos (popierius, kartonas, stiklas, plastmasė, medienos atliekos, tekstilės, odos bei gumos liekanos, tetrapakai bei kt.). Vis dar į sąvartynus patenka didelis kiekis atliekų, kurios po rūšiavimo gali būti naudojamos kaip antrinės žaliavos. Panevėžio regione konteinerinėmis atliekų surinkimo sistemomis aprūpinti 76 % gyventojų. Panevėžio regione pavojingų atliekų surenkama 1,6 % visos Lietuvos pavojingų atliekų, o nepavojingų atliekų surenkama 22,65 % visos Lietuvos nepavojingų atliekų. Lietuvoje surenkamų nepavojingų atliekų kiekis auga, o Panevėžio regione surenkamų nepavojingų atliekų kiekis svyruoja, tačiau nematyti didėjimo tendencijos. Panevėžio regione surenkamų komunalinių atliekų kiekis vienam gyventojui yra didesnis nei Lietuvoje surenkamų komunalinių atliekų kiekis vienam gyventojui (Panevėžio regione - 416,852 kg/gyv., Lietuvoje - 393,333 kg/ gyv.). Panevėžio regione surenkamų gamybos atliekų kiekis sudaro 4,93 % surenkamų Lietuvos gamybos atliekų ir auga santykinai greičiau nei Lietuvos. Lietuvoje ir Panevėžio regione plačiausiai paplitę pavojingų atliekų tvarkymo būdai yra saugojimas ir perdirbimas (saugojimas: Lietuvoje – 49 %, Panevėžio regione – 47 %; perdirbimas: Lietuvoje – 40 %, Panevėžio regione - 44%)... [toliau žr. visą tekstą] / Waste management is priority ground in Lithuania environment protection. It is very important to reduce quantity of waste and to raise extent of remarking. Kitchen waste is almost the half of waste produced in house holds. Secondary raw (paper, cardboard, glass, plastics, wood waste, textile, leather and etc.) also is a big part of municipal waste. A huge amount of waste still gets in to landfills, which could be recycled after sorting. 76 percent dwellers of Panevėžys region have possibility to dispose their waste to dumpsters, which are looked after keeper of municipal waste management. 1,6 percent of Lithuania hazardous waste is gathered in Panevėžys region and 22,65 percent non-hazardous waste is picked up. The quantity of non-hazardous waste is arising in Lithuania. There is no arising trend of non-hazardous waste in Panevėžys region. The quantity of gathered municipal waste for one person in Panevėžys region (416,852 kg/capita) is bigger than in Lithuania (393,333 kg/capita). 4,93 percent of Lithuania trade waste is gathered in Panevėžys region. And the quantity of trade waste in Panevėžys region grows quicker in relation than in Lithuania. Storage and remarking are the most often used ways for management of hazardous waste in Panevėžys region and the whole Lithuania. The most spread waste management way is disposal (48 percent) and in the second place is storage (28 percent) in the Republic of Lithuania. Ass-backwards it is Panevėžys region: storage (70 percent) is in... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe susipažįstama su atliekas perdirbančių įmonių projektavimo ypatumais, užsienio šalių šios srities patirtimi, nagrinėjamos vyraujančios pramoninių objektų, jų kompleksų funkcinės ir technologinės schemos bei pagrindiniai veiksniai, lemiantys erdvinius – tūrinius sprendinius. Vadovaujantis analizių išvadomis ir atliktų tyrimų rezultatais, Elektrėnuose projektuojamas į atskirus tūrius išskaidytas kompleksas, kurio atskiruose segmentuose numatoma administracinė ir gamybinė funkcijos. Fiziškai kompleksą jungia techninis kiemas ir greta projektuojamas žaliasis parkas su lauko ekspozicija. Taip pat siūlomas urbanistinis teritorijos prieigų tvarkymas. Siekiant nukreipti krovininį transportą nuo išilgai Šviesos gatvės i���sidėsčiusių gyvenamųjų kvartalų, formuojami nauji privažiavimai nuo greitkelio. Numatomas žaliasis parkas vizualiai pridengia žemiau projektuojamą techninį kiemą, įkomponuoti vejoje išryškėja gamyklos tūriai. Darbą sudaro 7 dalys: įvadas, analitinė šaltinių apžvalga, vietos tyrimas, variantinis projektavimas, išvados ir siūlymai, projektas, literatūros sąrašas. Projekte pateikiama: analitinė medžiaga, pastato architektūriniai sprendimai (brėžiniai, maketai), aprašomos konstrukcinė, inžinerinės įrangos dalys, nurodomi techniniai ekonominiai rodikliai. Darbo apimtis – 78 puslapiai teksto be priedų, 52 iliustracijos, 30 bibliografinių šaltinių ir 4 internetiniai puslapiai. Atskirai pridedami darbo priedai. / In the final master project the specification of the recycling plant design and the experience of the foreign countries in designing industrial factories are introduced. The predominant functional, technical schemes of industrial buildings and complexes are analysed, the main issues of influence to spatial and volumetric solutions are discussed. According to the conclusions of analysis and results of researches, a conceptual model for the project of the recycling plant is prepared. Based on the situation analysis a complex of separate administration and three production volumes is designed. The four segments are united with a technical yard and a green park with outdoor installations. It also includes the transport proposition of the site and the surroundings. New entrance roads from the both sides of the main road and an underpass are designed with the view of diverting heavy traffic from residential area along Šviesos street. Structure: introduction, typological investigations, research of analogues, situation analysis, variant designing, conclusions and suggestions, project, explanatory text, references. The project consists of: architectural decisions (drawings and models), constructional and building services part, technical specifications. Thesis consists of: 78 p. text without appendixes, 52 pictures, 30 bibliographical entries. Appendixes included.

Sąvartynai – pasaulinė problema. Daugelyje Vakarų Europos šalių sąvartynų tyrimai atliekami jau ne vieną dešimtmetį, kai Lietuvoje juos pradėta tirti tiktai atkūrus nepriklausomybę, todėl duomenys apie sąvartynus nėra gausūs, tačiau Lietuvoje yra pakankama teisinė bazė atliekų tvarkymo srityje. Teisės aktais nurodyti reikalavimai sąvartynų įrengimui, eksploatacijai ir uždarymui. Analizei atlikti surinkta informacija apie buitinių atliekų sąvartyną, kuris yra Kauno rajone Lapių seniūnijoje. Gruntinio ir paviršinio upelių vandens cheminę sudėtį ir atskirų komponentų koncentraciją sąvartyno aplinkoje lemia filtrato ir pramoninių tirpalų patekimas į gruntą ir jų pernešimas požeminėmis tėkmėmis. Šiame darbe yra analizuojami 1994 – 2007 metų hidromonitoringo duomenys. Lapių sąvartynas daro didelę neigiamą žalą gruntiniam, požeminiam vandeniui, bei Marilės upeliui. Darbe analizuojami pagrindiniai vandens taršos rodikliai: BDS7, bendras azotas, bendras fosforas, chloridai, nitritai. Drenažu surenkama tik dalis filtrato, kita dalis infiltruojasi į gruntinius vandenis. Sąvartynuose susidarantis filtratas – viena aktualiausių su sąvartynais susijusių apsaugos problemų. Todėl šiame darbe atlikti Lapių sąvartyno pirmojo kaupimo lauko filtrato kiekio skaičiavimai, per metus susidaro 74645m3. Nustatyta, kad praėjus dešimčiai metų po sąvartyno uždengimo pirmojo kaupimo lauko filtrato kiekis sumažėtų iki 786 m3 per metus. Gruntinio vandens, kurį tiesiogiai veikia filtrato sklaida, cheminę... [toliau žr. visą tekstą] / Landfills are a world wide problem. In most of Western European countries landfills have been investigated for many years, whereas in Lithuania the investigations of the landfills started only after restoring the Independence. That is why the facts about landfills are not numerous, but Lithuania has a rather good juristical base in the sphere of waste treatment.The acts/documents of law indicate the requirements for the dump equipment, maintenance and closing. In order to evaluate the situation, the information about the landfill of waste which is in Kaunas region, in Lapės, was collected. The chemical composition of the stream groundwater and surface-water and the concentration of separate components in the surroundings of the landfill are conditioned by leachate and industrial leach which gets/falls into the ground and is carried with the help of underwater. The data of hidromonitoring of the year 1994 – 2007 are analysed in this paper. The landfill of Lapės pollute the groundwater and the Marilės stream. The main indicators of the water pollution are analysed in the paper biochemical oxygen demand, total nitrogen, total phosphorus, chlorides, nitrites. Drainage collects only one part of the leachate, and the other part is infiltrated into groundwater. The leachate which is formed in the landfill is one of the most relevant and connected with landfills environmental problems. That is why the calculations of the leachate amount in the first storage field of Lapės landfill... [to full text]

Šiame darbe nuodugniai ištirtos gamybinių polietilentereftalato (PET) atliekų susidarymo vietos, priežastys bei jų savybės. Pasiūlyti skirtingi cheminio perdirbimo būdai ir sąlygos kiekvienai gamybinių PET atliekų rūšiai. Vykdant gamybinių PET atliekų glikolizę etilenglikoliu, pasiekta didesnė negu 85 % bis(2-hidroksietilen)tereftalatо išeiga. Peresterinant gamybines PET atliekas dietilenglikoliu (DEG) ir naudojant funkcinius priedus glicerolį (GL) ir/arba adipo rūgštį (ADR), susintetinta serija aromatinių poliesterpoliolių (APP), besiskiriančių savo klampa ir kitomis savybėmis. Pirmą kartą nuodugniai ištirta ir matematiškai aprašyta peresterinimo reakcijos mišinyje esančių funkcinių priedų įtaka APP klampai. APP, susintetinti peresterinant gamybines PET atliekas DEG ir turintys ADR ir/arba GL fragmentų, yra mažai linkę kristalintis ir stabilūs saugant juos kambario temperatūroje. APP klampa mažai priklauso nuo metaloorganinio katalizatoriaus cheminės sudėties ir jo koncentracijos. Naudojant PET peresterinimo metu gautus APP ir diizocianato perteklių, susintetintos poliuretano-poliizocianurato (PU-PIR) putos. Putos, gautos iš APP, kuriuose yra GL ir/arba ADR fragmentų, pasižymi geromis fizikomechaninėmis savybėmis ir dideliu terminiu stabilumu, joms degant išsiskiria mažesnis šilumos ir dūmų kiekis. Atliekant degumo bandymus nustatyta, kad PU-PIR putos atitinka reikalavimus, taikomus Е klasės statybinėms konstrukcijoms ir elementams. / In this study, the generation points, reasons and properties of industrial PET waste were examined in detail. Different chemical recycling ways were suggested for each kind of industrial PET waste. Under glycolysis of industrial PET waste by ethylene glycol, the yield of the main product bis(2-hidroxyethylene) terephthalate was higher than 85 %. Several series of aromatic polyester polyols (APP) were synthesized by transesterification of industrial PET waste using diethyleneglycol (DEG) in the presence of functional additives glycerol (GL) or/and adipic acid (ADA). The effect of functional additives on transesterification process and viscosity of APP was thoroughly studied and mathematically described for the first time. APP synthesized by transesterification of industrial PET waste using DEG in the presence of ADA and/or GL fragments, had lower crystallinity and were much more stable during storage at room temperature. Viscosity of APP slightly depended on the catalyst type and its concentration. Polyurethane-polyisocyanurate (PU-PIR) foams were produced under the reaction of APP and an excess of diisocyanate. PU-PIR foams based on PET-waste-derived APP containing fragments of GL or/and ADA were characterized by excellent physical-mechanical properties, high thermal stability, low heat release and smoke production. The burning test confirmed that PU-PIR foams satisfied the requirements for class E of construction products and building elements.

In this study, the generation points, reasons and properties of industrial PET waste were examined in detail. Different chemical recycling ways were suggested for each kind of industrial PET waste. Under glycolysis of industrial PET waste by ethylene glycol, the yield of the main product bis(2-hidroxyethylene) terephthalate was higher than 85 %. Several series of aromatic polyester polyols (APP) were synthesized by transesterification of industrial PET waste using diethyleneglycol (DEG) in the presence of functional additives glycerol (GL) or/and adipic acid (ADA). The effect of functional additives on transesterification process and viscosity of APP was thoroughly studied and mathematically described for the first time. APP synthesized by transesterification of industrial PET waste using DEG in the presence of ADA and/or GL fragments, had lower crystallinity and were much more stable during storage at room temperature. Viscosity of APP slightly depended on the catalyst type and its concentration. Polyurethane-polyisocyanurate (PU-PIR) foams were produced under the reaction of APP and an excess of diisocyanate. PU-PIR foams based on PET-waste-derived APP containing fragments of GL or/and ADA were characterized by excellent physical-mechanical properties, high thermal stability, low heat release and smoke production. The burning test confirmed that PU-PIR foams satisfied the requirements for class E of construction products and building elements. / Šiame darbe nuodugniai ištirtos gamybinių polietilentereftalato (PET) atliekų susidarymo vietos, priežastys bei jų savybės. Pasiūlyti skirtingi cheminio perdirbimo būdai ir sąlygos kiekvienai gamybinių PET atliekų rūšiai. Vykdant gamybinių PET atliekų glikolizę etilenglikoliu, pasiekta didesnė negu 85 % bis(2-hidroksietilen)tereftalatо išeiga. Peresterinant gamybines PET atliekas dietilenglikoliu (DEG) ir naudojant funkcinius priedus glicerolį (GL) ir/arba adipo rūgštį (ADR), susintetinta serija aromatinių poliesterpoliolių (APP), besiskiriančių savo klampa ir kitomis savybėmis. Pirmą kartą nuodugniai ištirta ir matematiškai aprašyta peresterinimo reakcijos mišinyje esančių funkcinių priedų įtaka APP klampai. APP, susintetinti peresterinant gamybines PET atliekas DEG ir turintys ADR ir/arba GL fragmentų, yra mažai linkę kristalintis ir stabilūs saugant juos kambario temperatūroje. APP klampa mažai priklauso nuo metaloorganinio katalizatoriaus cheminės sudėties ir jo koncentracijos. Naudojant PET peresterinimo metu gautus APP ir diizocianato perteklių, susintetintos poliuretano-poliizocianurato (PU-PIR) putos. Putos, gautos iš APP, kuriuose yra GL ir/arba ADR fragmentų, pasižymi geromis fizikomechaninėmis savybėmis ir dideliu terminiu stabilumu, joms degant išsiskiria mažesnis šilumos ir dūmų kiekis. Atliekant degumo bandymus nustatyta, kad PU-PIR putos atitinka reikalavimus, taikomus Е klasės statybinėms konstrukcijoms ir elementams.

Darbo tikslas išanalizuoti atliekų rūšiavimo bei tvarkymo situaciją Lietuvoje, atlikti gyventojų nuomonės vertinimą, nustatyti jos kitimo tendencijas 2010 m. – 2012 m. laikotarpiu. Tyrimas atliktas remiantis moksline literatūra, sukauptais statistikos duomenimis ir vykdytos gyventojų nuomonės apklausos duomenimis. Pastaruoju metu augant vartojimui, pakuočių kiekiui, pirkimo-pardavimo kultūrai krypstant prie smulkių daiktų vienkartinio įpakavimo, po ekonominės krizės vėl atsigaunant statyboms, gamybai neišvengiamai susiduriama su dideliu susidarančių atliekų kiekiu šalyje. Visuose sektoriuose Lietuvoje kasmet susidaro apie 4,5 mln. t. atliekų: iš jų gyventojų komunalinių atliekų šiek tiek daugiau nei 1 mln. t., gamybos, pramonės, žemės ūkio, transporto ir kitų ūkinių veiklų apie 3 milijonai tonų. Nustatytų aplinkos apsaugos pažeidimų atliekų sektoriuje skaičius didėja 2002 m. jų buvo šiek tiek virš tūkstančio, o 2009 m. viršijo du tūkstančius, Vienam gyventojui tenkančių mišrių komunalinių atliekų kiekiai taip pat pasižymi didėjimo tendencija, apie 300 kg 2004 metais ir 330 kg 2012 metais (per aštuonis metus išaugo trisdešimčia kilogramų). Atsižvelgiant į emigraciją ir dar statistiškai neįtrauktą realų gyventojų kiekio sumažėjimą, mišrių komunalinių atliekų kiekis susidarantis vienam gyventojui per metus gali būti žymiai didesnis. Atlikus išsamią literatūros ir surinktų anketinių duomenų analizę nustatytos pagrindinės priežastys kodėl Lietuvos visuomenėje komunalinių... [toliau žr. visą tekstą] / Work purpose is to analyse the situation of waste sorting and management in Lithuania and accomplish the assessment of residents’ opinion, identify trends in 2010 – 2012 years period. The research has been conducted on the ground of scientific literature, collected statistical data and the data of accomplished residents’ interrogation. Nowadays when consumption and the number of packing is increasing, purchase and sale culture is turning to the usage of disposable packing of small items, when after the economic crisis construction and manufacture are reviving again, we inevitably face a huge amount of waste appearing in the country. Every year in all sectors of Lithuania about 4, 5 million tons of waste are accumulated: where domestic household waste work out slightly more than 1 million tons, whereas manufacturing, industrial, agricultural, transport and other waste work out about 3 million tons. The number of breaches of environment protection in waste management sector is increasing. In 2002 there were slightly more than a thousand of such breaches, whereas in 2009 the number exceeded two thousands. The number of domestic household domestic household domestic household domestic household waste which falls on one resident has increasing tendency and figures up to 300 kg per person in 2004 and 330 kg per person in 2012. Within eight years the amount increased by thirty kilos. Considering the emigration and real statistically undocumented decrease of the number of residents... [to full text]