Magistro darbe, vadovaujantis atlikta Lietuvos bei kai kurių užsienio šalių teisės normų lyginamąja analize ir anketinio bei statistinio tyrimo metodais gauta informacija, įvardinamos ir analizuojamos pagrindinės nacionalinį imunitetą turinčio asmens traukimo baudžiamojon atsakomybėn teorinės bei praktinės problemos. Teoriniu aspektu nagrinėjama imuniteto samprata – iškeliamas terminų imunitetas ir neliečiamybė, imunitetas ir indemnitetas diferencijavimo klausimas, diskutuojama dėl skirstymo pagal teisės normos šaltinį į tarptautinį ir nacionalinį imunitetą, atsižvelgiant į dabartinį reglamentavimą, pagrįstumo – atkreipiamas dėmesys į kai kurias teorines tokio skirstymo problemas. Kadangi konstitucinis Seimo, Vyriausybės narių, Konstitucinio Teismo bei visų pakopų teisėjų imuniteto reglamentavimas susijęs su patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminu, analizuojamos baudžiamosios atsakomybės bei patraukimo baudžiamojon atsakomybėn „plačioji“ ir „siauroji“ sampratos bei su jų pasirinkimu susijusios galimos ir esamos teorinės bei praktinės problemos. Kaip pagrindinė problema, pabendravus su teisininkais bei peržiūrėjusi Seimo posėdžių stenogramas, įvardintinas Seimo in corpore sprendimas, kai svarstomas Seimo nario imuniteto panaikinimo klausimas – iš Seimo narių, dėl kurių Generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą, tik 46, 15 procentai leista traukti baudžiamojon atsakomybėn. Magistro darbe nuosekliai peržiūrimi galimi traukimo baudžiamojon atsakomybėn būdai bei etapai, mėginant... [toliau žr. visą tekstą] / The Master thesis lists and analyzes the principal theoretical and practical problems of bringing a prosecution to a person having national immunity with reference to comparative analysis of acts of law of Lithuania and other states and information obtained using methods of questionnaires and statistical survey. The concept of immunity is analyzed in a theoretical aspect – the question of differentiation of definitions immunity and inviolability, immunity and indemnity is raised, consistency of division into international and national immunity by the source act of law is discussed with respect to contemporary regulation – pointing out some theoretical problems of such a division. Whereas constitutional regulation of immunity of the Seimas, members of the Government, Constitutional Court and judges of all levels is related to the definition of bringing a prosecution, “general” and “narrow” concepts of criminal liability and bringing a prosecution is analyzed alongside existing and probable theoretical and practical problems related to their choice. The main problem, having talked to lawyers and watched verbatim reports of the Seimas sessions, is the resolution of the Seimas in corpore, when the question of withdrawal of immunity to members of the Seimas – from the members of the Seimas General Prosecutor applied to the Seimas for, prosecution was allowed only to 46,15 percent of them. Master thesis sequentially reconsiders probable ways and stages of bringing a prosecution... [to full text]

Magistro darbe pagrindinis dėmesys skiriamas gydytojų civilinės atsakomybės sąlygų analizei, atskleidžiant pagrindines šių sąlygų taikymo teorines ir praktines problemas. Nagrinėjant neteisėtus veiksmus aptariamos pagrindinės gydytojo pareigos. Kadangi pastaruoju metu pastebima tendencija, kad bylos dėl gydytojo profesinio aplaidumo vis dažniau grindžiamos ne tik gydytojo profesine klaida, bet ir paciento netinkamu informavimu, darbe ypatingas dėmesys skiriamas informacijos pacientui suteikimo pareigai aptarti. Analizuojama pacientui teikiamos informacijos apimtis ir turinys, informacijos teikimo tvarka, informavimas apie alternatyvius diagnostikos ir gydymo metodus, informacijos apie galimą riziką apimtis. Darbe atskleidžiami kaltės ypatumai nagrinėjant gydytojų civilinės atsakomybės bylas. Nagrinėjamos problemos, susijusios tiek su turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimu. Kadangi vis dažniau pacientai (ir jų artimieji) pateikia ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, didesnis dėmesys skiriamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir trečiųjų asmenų teisei į neturtinės žalos atlyginimą problematikai aptarti. Darbe taip pat nagrinėjama priežastinio ryšio nustatymo problematika. / The main focus of Master's thesis is on the analysis of the conditions of medical liability where the basic issues of the theoretical and practical application of those conditions are revealed. While analyzing the illegal acts, the main physician's duties are discussed. Whereas, recently the trend has been observed that almost all cases regarding the professional neglect of physicians in the developed countries are based not only on professional mistake of physicians, but also on the improper informing of the patient, particular attention in the paper is paid to the duty of informing the patient. The extent and content of the information provided to the patient, reporting procedures, informing about alternative methods of diagnosis and treatment, the extent of the information about the potential risk are disused. The fault features when examining the cases of medical liability are revealed in the paper. There are revealed issues related both to the compensation of pecuniary damage and non-pecuniary damage. As more and more patients (and their relatives) bring the action for compensation of non-pecuniary damages, greater emphasis goes on discussion of issues of determination of the amount of compensation for non – pecuniary damage and the right of the third party to claim for non – pecuniary damage. Causation determination problems are discussed in the paper as well.

Šio magistro darbo objektas yra darbuotojų visiškos materialinės atsakomybės pagal darbo teisę institutas, o tikslas – išsiaiškinti jo efektyvumą bei vietą Lietuvos teisės sistemoje. 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojus Darbo kodeksui, prasidėjo naujas darbo santykių vystymosi etapas, kuris turėjo įtakos ir tam tikriems pokyčiams visiškos materialinės atsakomybės instituto formavimuisi, todėl, prabėgus beveik 10 metų nuo kodekso įsigaliojimo, yra įdomu pažvelgti į tai, kaip visiška materialinė atsakomybė yra įsitvirtinusi ir veikia šiuolaikiniuose darbo teisiniuose santykiuose. Darbe, naudojant loginį, analizės, sisteminį, istorinį ir analitinį metodus yra tyrinėjamos įvairios visiškos materialinės atsakomybės instituto pusės, jas išskaidant ir vėl sujungiant bei darant vienokias ir kitokias išvadas apie šios atsakomybės rūšies kokybinę būseną bei vietą tarp kitų teisinių institutų, reguliuojančių kasdienius santykius visuomenėje. Siekiant įgyvendinti užsibrėžtą tikslą bei jo įgyvendinimui išsikeltus uždavinius, darbas yra padalintas į tris pagrindines dalis: pirmojoje darbo dalyje aptariami bendrieji materialinės atsakomybės klausimai, kurie turi tiesioginės įtakos visiškos materialinės atsakomybės instituto formavimuisi ir tobulėjimui. Tokiu būdu, apžvelgiamos teisinės atsakomybės, šaltinių ir sampratos problemos, kurios leidžia pereiti prie antrosios darbo dalies, kurioje yra apžvelgiamas visiškos materialinės atsakomybės instituto įtvirtinimas praktikoje – įstatymuose ir... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of this master thesis is the legal institute of full material liability of employees under labor law and the aim is to find out its effectiveness and role in the Lithuanian legal system. After Labor Code entered into force in 2003, it marked a new stage of development of labor relations, which had an impact on certain changes for the legal institute of full material liability. After nearly 10 years since the Code entered into force, it is interesting to look at how full material liability is established and functioning in contemporary labor relations. To analyze effectiveness and role of the legal institute of full material liability, comparative, logical, systemical, historical and analytical methods are used where necessary. In order to archieve the goal set for this master thesis and fulfill the tasks that help to archieve it, master thesis is divided into three main parts. The first part deals with the general issues of legal liability, legal sources and concept of material liability that directly affect the legal institute of full material liability. In the second part laws and other regulations that affect full material liability of employees are reviewed. The third part deals with the cases and research done by the Supreme Court of Lithuania that are related to the object of the master thesis. In the end it is concluded that the legal institute of full material liability that exist in Lithuania is a result of high-quality legislation, which on one hand, is... [to full text]

Šiame darbe aptariamos materialinės atsakomybės pagal darbo teisę sąlygos ir subjektai. Darbe lyginamuoju teisės aiškinimo metodu nagrinėjami naujai priimto Darbo kodekso ir Darbo įstatymų kodekso materialinės atsakomybės nuostatų skirtumai. Analizuojant teisinį reguliavimą, taip pat paliečiami materialinės atsakomybės taikymo praktikoje ypatumai- pateikiamos konkrečios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bei nutarimai, taikantys ir aiškinantys materialinę atsakomybę reguliuojančias normas. Išskiriami atskiri darbo teisinių santykių šalių materialinės atsakomybės dėl neturtinės žalos padarymo atvejai, nurodoma, kaip suprantama neturtinė žala, padaryta darbuotojui ir darbdaviui (juridiniam asmeniui). Lyginamuoju metodu nagrinėjami užsienio šalių įstatymai, įtvirtinantys šios atsakomybės sąlygas ir subjektus. Darbo pabaigoje pateiktose išvadose atskleidžiamos teorinės bei praktinės problemos, kylančios taikant darbo teisinių santykių šalims materialinę atsakomybę. / Material responsibility under labour law has occured in order to provide the consensus of employee‘s and employer‘s interests. Since the former is recognized as weaker party of labour relationship, provisions of material responsibility protect his financial interests. On the other side, it is also an effective mean of securing the property of employer. Having this social importance in mind, thesis investigates two majour clauses of material responsibility under labour law, the conditions and subjects. Accordingly, the difference of legal provisions of newly issued Labour Code and the Code of Labour Laws is discussed under a comparative method of study. Pursuant to these provisions, the rulings of Judicial Board of Civil Cases Department of Supreme Court of the Republic of Lithuania dealing with material responsibility are provided. Separate cases of material responsibility due to non-material damage caused to a party of legal labour relationship are observed, refering to the meaning of this kind of damage, specifically, done to the employee and employer (corporation). Laws of foreign countries, relating the conditions and subjects of material responsibility are considered as well. There are conclusions made at the end of the thesis, revealing both theoretical and practical problems, arising when applying material responsibility to a party of legal labour relationship.

Šis mokslinis darbas nagrinėja vežėjo jūra atsakomybę už krovinio gabenimo sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą, vadovaujantis Hagos-Visbiu ir Hamburgo taisyklėmis, vežėjo jūra atsakomybės sąlygų ypatumai. Darbe pateikta Hagos-Visbiu bei Hamburgo taisyklių nuostatų, reglamentuojančių vežėjo jūra atsakomybę už krovinio praradimą ar sugadinimą, analizė. Viena iš mokslinio darbo dalių nagrinėja nuostolių ir išlaidų, susijusių su bendrosios ir dalinės avarijos, atsiradimą ir padalijimą tarp krovinio gabenimo jūra sutarties šalių. Be mokslinių darbų analizės šia tema, darbe taip pat nagrinėjama Lietuvos bei užsienio teismų praktika krovinių gabenimo sferoje. / The treatise deals with the carrier‘s liability for breach of contract of sea carriage of goods under the convention-based regimes: the Hague-Visby Rules and the Hamburg Rules. In the treatise attention was paid to the differences and common features in the Hague-Visby and Hamburg Rules regimes related to the regulation of the carrier‘s liability for the loss or damage of the sea goods. One part of the treatise mainly contains clauses describing loss or damage by sacrefices for the common safety and the dispensation of such losses and damages between the parties of contract of sea carriage of goods. Besides the analysis of the main legal opinions expressed in legal doctrine, this treatise contains the analysis of practice in carrier‘s liability of the different countries Courts.

Nelaimingo atsitikimo darbe sąvoka - įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe. Nelaimingus atsitikimus darbe galima klasifikuoti pagal nukentėjusiųjų skaičių į pavienius nelaimingus atsitikimus darbe, kai traumą patiria vienas darbuotojas, ir grupinius nelaimingus atsitikimus darbe, kai traumą patiria daugiau negu vienas darbuotojas. Taip nelaimingi atsitikimai darbe pagal ryšį su darbu gali būti klasifikuojami į susijusius su darbu – tai būtų įvykiai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jis įvyko atliekant darbo sutartimi sulygtą darbą ar kitą darbdavio pavestą ar su darbdavio žinia atliekamą darbą arba vykstant į darbą ar iš darbo. Prie nelaimingų atsitikimų, nesusijusių su darbu priskiriami įvykiai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nukentėjusysis patyrė traumą ar mirė norėdamas nusižudyti ar susižaloti; kai prieš jį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu; kai darė nusikalstamą veiką; kai savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais). Nelaimingų atsitikimų tyrimą reglamentuoja LRV 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 748 patvirtinti „Nelaimin­gų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai". Ištyrus nelaimingus atsitikimus, susijusius su darbu, surašomas N-1 arba N-2... [toliau žr. visą tekstą] / The concept of the accident at work – it is the accident at work included traffic accidents in working time, investigated according the procedure and recognized as accident at work, which result the injury of the employee (light, heavy and dead). The accident when the employee dies due to the disease which is not related with work is not assigned to accidents at work. Accidents at work can be classified according the number of injured persons accidents at work are classified into individual accidents when the one person is injured and sectional accidents when more then one person is injured. According to the relation with work – related with work – accident, when after investigation it is determined that the accident happened performing the appointed job or going to the work or from work, and the accident which is not related with work. The investigation of the accidents at work is regulated according the rules of investigation of accidents at work and accounting No. 748 confirmed in 2001 June 19th by the Government. The accidents that are happened to the persons working according the working agreement, officials which work in the state, municipality institutions and other persons that are insured with insurance of the accidents at work are investigated according this regulation. After investigation of the accidents at work related with work the forms N-1 and N-2 are written: the form of the accident at work N-1 and the form of accident happened going to work or from work... [to full text]

Magistro darbe analizuojami drausminės atsakomybės bei tarnybinės atsakomybės reglametavimo panašumai ir skirtumai. Darbe, remiantis galiojančiais teisės aktais, konkrečiai- Valstybės tarnybos įstatymu ir Darbo kodeksu, mėginama aiškiai atriboti dvi savarankiškas teisinės atsakomybės rūšis. Kitas darbo tikslas- atskleisti panašią šių dviejų teisinės atsakomybės rūšių prigimtį. Darbą sudaro trys dalys. Pirmoje analizuojami teoriniai nagrinėjamų institutų reglamentavimo klausimai, o trečioji skirta praktinėms problemoms, kylančioms taikant drausmines ir tarnybines nuobaudas. Drausminės atsakomybės ir tarnybinės atsakomybės pagrindas analizuojamas antroje darbo dalyje. Darbe taip pat paliečiami kai kurie specialiosios atsakomybės aspektai. / The work comprises the analysis of similarities and disparities in the field of disciplinary liability in both- the sphere of labour relations and the sphere of civil service. On the grounds of the current legislation- Labour code of the Republic of Lithuania (since the 1st of January 2003) and the Law on the Civil Service (since the year 1999)- this paper tries to draw a clear distinction between these two kinds of legal responsibilities. Otherwise, the other objective of this paper is to try to unveil the similar nature of two legal institutes mentioned above. The work consists of three main parts. The first one is devoted to theoretical legal backgrounds, while the third one is set for the practical application of disciplinary punishments. Afterwards, the ground of legal disciplinary liability is described in the second part of this paper. Some aspects in the field of special liability of specific servants are also mentioned. In conclusion, after reviewing it can be said that legal regulation of disciplinary responsibility of ordinary employees and public officials is almost the same but with some specialties in public sector.

SANTRAUKA Vienas iš dažniausiai padaromų nusikaltimų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio valstybėse – vagystė. Mūsų valstybė šio nusikaltimo kontrolei ir prevencijai skiria nemažą dėmesį, todėl šiandien yra aktualu paanalizuoti vieną iš dažniausiai padaromų nusikalstamų veikų nuosavybei – vagystę, kuri padaro žalą nuosavybei ar sukelia tokios žalos grėsmę. Taip pat yra nustatyta, kad nevienareikšmiška ir praktika taikant Lietuvos BK 178 straipsnio nuostatas, todėl vagystės sudėties analizė naudinga baudžiamojo įstatymo taikymo praktikai. Šio darbo tikslas buvo išanalizuoti ir atskleisti vagystės sampratą, jos sudėties požymius, ištiriant objektą, dalyką, objektyviąją vagystės pusę, subjektą ir subjektyviąją vagystės pusę, kvalifikuojančius požymius ir vagystės skirtumus nuo kitų panašių veikų nuosavybei pagal Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių baudžiamąją teisę. Šiam darbui buvo iškelti šie uždaviniai: atlikti įstatymų, reglamentuojančių baudžiamosios atsakomybės už vagystę, raidos Lietuvos Respublikoje apžvalgą; atlikti nusikaltimų nuosavybei sistemos trumpą analizę, nustatant joje vagystės vietą pagal Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių baudžiamuosius įstatymus; atskleisti vagystės sudėtį, bei palyginti vagystės sudėties panašumus ir skirtumus pagal Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių baudžiamuosius įstatymus; atskleisti vagystės kaip baudžiamojo nusižengimo sąvoką; išanalizuoti ir palyginti vagystę kvalifikuojančius požymius pagal Lietuvos Respublikos ir... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY One of the most committed crimes not only in Lithuania, but also in other world countries is theft. Quite much attention for the prevention and control of this crime gives our country; that is why today it is important to analyze one of the most committed criminal acts to property - theft, which harms property or endangers such harm. Also it is settled that practice is ambiguous by applying the provisions of the 178th article of Lithuanian CC, therefore, analysis of theft composition is useful for the practise of criminal law application. The purpose of this graduation paper was to analyze and reveal the conception of theft, and features of its contents, by researching object, matter, the objective side of theft, subject and the subjective side of theft, qualificatory features and differences of theft from other similar acts to property according to the criminal law of the Republic of Lithuania and foreign countries. The following tasks were set for this paper: to perform the research of law, regulating penal responsibility for theft, development in the Republic of Lithuania; to perform the brief analysis of crimes to property system, by instituting place of theft in it, according to the criminal laws of the Republic of Lithuania and foreign countries; to reveal the composition of theft, and to compare the similarities and differences of theft composition between criminal laws of the Republic of Lithuania and foreign countries; to reveal the concept of theft as... [to full text]

Bendrovės vadovo materialinės atsakomybės aktualumą lemia tai, kad Lietuvos Respublikoje populiariausios teisinės formos – uždarosios akcinės bendrovės – vienasmenio valdymo organo (bendrovės vadovo) klausimai yra mažai nagrinėti teorijoje, teismų praktika yra negausi, teisinis reglamentavimas kintantis ir ne visiškai aišku, kokie teisiniai santykiai susiklosto tarp bendrovės ir bendrovės vadovo, kokia atsakomybė taikytina bendrovės vadovui. Darbe analizuojami norminiai teisės aktai, plačiai remiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pateikiama bendrovės vadovo ir jo materialinės atsakomybės problematika. Darbas susideda iš kelių dalių: vienoje pateikus materialinės atsakomybės sampratą, kitoje nustatinėjama kokia teisiniai santykiai sieja vadovą su bendrove, trečioje pateikiami materialinės atsakomybės sąlygų ypatumai, galiausiai pateikiama teismų praktikos analizė ir prieinama atitinkamų išvadų. Darbe išryškinama bendrovės vadovo materialinės atsakomybės problematika ir pasiūlomas galimas vienas problemų sprendimo būdų: pakeitus teisinį reglamentavimą bendrovės vadovo atsakomybei taikyti civilinę teisę reglamentuojančiais teisės normas. / The relevance of the financial liability of the company’s manager is defined by the fact that the legal matters concerning the single–person managing body (company’s manager) of a private limited liability company – the most popular legal form of a company in the Republic of Lithuania – are barely analysed in theory, the court practice is not numerous, and the legal regulation is unsettled. Moreover, the relationship between a company and its manager and the liabilities of a manager are not clearly determined. In this work the legal acts are analysed, the analysis is based on the practice of the Supreme Court of Lithuania, the topic of the company’s manager and his/her financial liability is presented. The work is divided into several parts: the definition of the financial liability is presented in the first part, the legal relations between a manager and a company are defined in the second, and the peculiarities of the financial liability are analysed in the third part. In the end, the court practice is presented and certain conclusions are drawn. In this work the financial liabilities of a company’s manager are highlighted and a certain possible solution is offered: after amending the legal regulation, for the liabilities of a company’s manager to apply the legal norms regulating the civil law.

Šiame darbe analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sprendžiant bylas dėl darbdavio materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties. Pateikiama nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinti pagrindai bei sąlygos, kuriems esant atsiranda darbdavio bei valstybės pareiga atlyginti darbuotojams dėl sužalojimų darbe patirtą žalą, tame tarpe ir neturtinę žalą. Darbdavio materialinę atsakomybę reglamentuoja kelios teisės šakos: darbo teisė, civilinė teisė bei socialinė teisė. Materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos analizuojamos remiantis įstatymais, poįtatyminiais aktais, jurisprudencija. Ypatingas dėmesys skiriamas Lietuvos Aykščiausiojo Teismo 1996-2007 metais suformuotai praktikai bylose dėl darbdavio materialinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimo principinių nuostatų. Aiškinamasi, kokiems subjektams tenka pareiga atlyginti žalą, o taip pat kas įgyja teisę į žalos atlygimą. Aptariami žalos atlyginimo būdai darbuotojams, apdraustiems nelaimingų atsitikimų darbe profesiniu ir socialiniu draudimu, taip pat, kai toks draudimas nevykdomas. Analizuojami neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo klausimai darbo ir civilinės teisių kontekste. Darbe nagrinėjamos pirmosios ir apeliacinės instancijų teisų praktikoje pasitaikančios teisės taikymo problemos, daromų klaidų priežastys. Išvadose apibendrinami darbdavio materialinės atsakomybės instituto teoriniai ir praktiniai aspektai. / In the paper I analyse practice of the Lithuanian Supreme Court in trying the cases related with employer’s material liability for the loss made by mutilation or other harm made to his/her health of through death of the victim. Bases and conditions, the presence of which cause employer’s and state’s obligation to indemnify the loss made due to injury at work, including non-material loss, consolidated in the national legal acts, are given. Employer’s material liability is regulated by a number of law branches: work law, civil law and social law. Conditions of material liability arousal are analysed basing upon the laws, by-laws, jurisprudence. Especial attention is paid at the practice formed by Lithuanian Supreme Court in 1996-2007 regarding conditions of employer’s material liability as well as basic provisions for loss indemnification. It is explained which subjects have the duty to indemnify the loss, also who acquires the right for loss indemnification. Loss indemnification ways for the employees insured with professional and social insurance against accidents at work are discussed as well as the cases when no such insurance is performed. Non-material (moral) loss indemnification issues in the work law and civil law context are analysed. In the paper I analyse the law application problems arising in the first and the appeal instance court practice, as well as reasons of the mistakes. In the conclusions theoretical and practical aspects of employer’s material liability are... [to full text]