LIETUVOS IR LATVIJOS TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ DARBUOTOJŲ MATERIALINĘ ATSAKOMYBĘ, LYGINAMOJI ANALIZĖ Šiame magistro darbe išsamiai atliekama Lietuvos ir Latvijos teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų materialinę atsakomybę, lyginamoji analizė. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva ir Latvija yra artimos savo teisine sistema, aiškinantis kuo skiriasi ir kuo panašios minėtų valstybių įstatymų leidėjų pozicijos darbuotojų ir darbdavių žalos atlyginimo klausimais, šių dviejų valstybių teisės aktų analizė gali padėti atrasti geresnį tam tikro klausimo reglamentavimą. Darbuotojų materialinės atsakomybės instituto paskirtis yra kompensuoti darbdaviui atsiradusią žalą dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų ar pareigų neatlikimo, suderinant skirtingus šios atsakomybės subjektų – darbuotojo ir darbdavio – interesus. Lyginamuoju metodu tiriamas minėto instituto reglamentavimas Lietuvos ir Latvijos Respublikose, jo atsiradimo prielaidos, ypatumai, taikymo sąlygos, analizuojamos darbuotojų materialinės atsakomybės rūšys bei subjektų požymiai. Šiame darbe siekiama nustatyti darbuotojų materialinės atsakomybės reglamentavimo ir taikymo netikslumus ir problemas, nurodyti įstatymų leidėjo galimas klaidas bei pasiūlyti būdus, kaip pašalinti spragas ir patobulinti teisės aktus. / COMPARATIVE ANALYSIS OF LITHUANIA’S AND LATVIA’S LAW INSTRUMENTS WHICH REGULATE EMPLOYEE’S PECUNIARY LIABILITY The topic of this article is to make circumstantial and comparative analysis of Lithuania’s and Latvia’s law instruments which regulate employee’s pecuniary liability. It’s important that Lithuania’s and Latvia’s juridical system is close to each other. Taking this fact into account, it is easier to find similarities and differences in the legislation, which regulate pecuniary liability between employee and employer. The analysis of law instruments may help to find a better regulation in confusing situations. The purpose of employees’ pecuniary liability institute is to compensate damage to an employer, which was caused due to unlawful actions or breach of duty by an employee. According to this it is important to coordinate interests of employee and employer. The regulation of this institute was researched using a comparative method. It is also researched the origin of this institute, it’s singularity, the circumstances of it’s usage; the types of employee’s pecuniary liability and subject’s features are examined. It was aspired to identify problems in legislation and practical application of employee’s pecuniary liability issues, as well as to present proposals regarding corrections of legal deficiencies and improvement of legislation to the legislator in the present graduation work.

Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Pagrindinis materialinės atsakomybės tikslas yra atlyginti turtinę žalą, susietą su darbo pareigų vykdymu, padarytą kitam darbo teisinio santykio subjektui. Neturtinė žala šiuo atveju atlyginama palyginus retai. Kas liečia materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų tai naujasis Darbo kodeksas pateikia pavyzdinį ir, reiktų pažymėti, galutinį jų sąrašą – šešias materialinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas nediferencijuodamas jų. Teisės literatūroje materialinės atsakomybės sąlygos tradiciškai skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog materialinei atsakomybei atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma, t.y. kad visos šios sąlygos yra neatsiejamos viena nuo kitos siekiant nustatyti materialinės atsakomybės atsiradimo faktą pagal darbo teisę. Dažniausiai darbuotojų materialinė atsakomybė yra ribota. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Iki Darbo kodekso įsigaliojimo išieškotina žala negalėjo viršyti vieno darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Ribotoji materialinė atsakomybė darbuotojui taikoma visada išskyrus tam tikrus Darbo kodekse nustatytus atvejus, kai darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą. Kai darbuotojo darbas yra... [toliau žr. visą tekstą] / Material liability due to infringement of the working relationship between one entity causes damage to another entity without work duties or performing them incorrectly. The main purpose of the material liability is to compensate material damage related to the work duties of another work subject by the law. Non - pecuniary damage in this case rarely rewarded in comparison. With regard to liability in the conditions of the new Labor Code, it provides us a model and should be noted, the final list of them - six necessary conditions for material liability as a whole and neither one of them is discriminated. Material liability in the legal literature is traditionally divided into the general and special conditions. Lithuanian Chamber of Supreme Court judges held that all these conditions are inseparable from one another in order to determine the material liability fact under labor law. In most cases, workers' material liability is limited. The employee must repay all the damage, but no more than the three average monthly salaries. Prior to the entry into force of the Labor Code recovered damages could not exceed a worker's average wage level. Limited material liability is always subject to the employee except for certain Labor Code in the cases, the worker must pay all the¬ damage. When the employee work is directly related to the material values, it may be composed of full material liability in the contract. In any case, the worker must respect the common rules of life and... [to full text]

Įmonių socialinės atsakomybės idėja Lietuvoje kol kas yra labai nauja. Į socialiai atsakingų įmonių sąrašą tėra įtrauktos 57 įmonės. Viena esminių vangaus jungimosi į socialiai atsakingų įmonių gretas priežastis yra prastas visuomenės ir įmonių vadovų informuotumas bei teisinės bazės ydos. Trūksta informacijos apie šią iniciatyvą, supažindinimo su jos teikiama nauda ir privalumais bei pilietinės visuomenės skatinimo išsiugdyti socialinio reiklumo bruožus, nes remiantis užsienio patirtimi – didžiausia prie socialiai atsakingo verslo grupės prisijungusių įmonių dalis buvo paskatinta reiklios socialiai atsakingos visuomenės. / The idea of Social business responsibility is very new in Lithuania. To the list of socially responsible enterprises up to date are included only 57 enterprises. One of the reasons of such a slack integration to the rank of socially responsible enterprises is a week privity of our society, Head managers and also imperfection of the legal base. There is not enough information about this initiative, acquaintance with benefits and advantages, provided by it and the motivation of society to acquire the features of social demanding, because referring to the foreign experience – the main part of the enterprises that has joined the group of socially responsible business was encouraged by demands of socially responsible society.

Magistro darbe tema „Rangovo atsakomybė už darbų trūkumus pagal statybos rangos sutartį“ išsamiai ir visapusiškai išnagrinėtas rangovo sutartinės atsakomybės už atliktų statybos darbų pagal statybos rangos sutartį klausimas pagal Lietuvos nacionalinę teisę bei pagal Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (FIDIC) standartinius statybos sutarčių modelius, taip pat pateiktas nacionalinės teisės aktų ir FIDIC leidinių lyginimas. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjami bendri klausimai, susiję su statybos rangos sutartimi kaip specifine sutarties rūšimi: dalykas, šalys bei statybos rangos sutarties kvalifikavimo problematika. Antrojoje darbo dalyje išanalizuota „darbų trūkumų“ sąvokos problematika. Taip pat ištirtas rangovo atliktų statybos darbų trūkumų nustatymo ir įrodymo reglamentavimas remiantis Lietuvos nacionaliniais teisės aktais, teismų praktiką bei doktrina, išnagrinėta rangovo atsakomybės priklausomybė už statybos darbų trūkumus priklausomai nuo trūkumų nustatymo laiko. Trečiojoje struktūrinėje dalyje nagrinėjama FIDIC standartinių statybos sutarčių modelių atsiradimas bei genezė, pateikiama FIDIC leidinių pritaikomumo Lietuvoje analizė bei problematika. Be to, išnagrinėta rangovo atsakomybė už darbų trūkumus pagal FIDIC Raudonąją ir Geltonąją knygas. / Master's work on „The Constructor’s Liability for Work Defects under a Construction Contract” is thorough and full examination of the contractor's contractual liability to carry out construction work on construction works contract issue under Lithuanian national law and the International Federation of Consulting Engineers (FIDIC) standard contracts, as well as the national law and FIDIC publications ironing. The first part of the work deals with general issues relating to construction contract as a specific type of contract: the object, parts of the contract and the construction contract classification problems. In the second part there are analyzed problems of the concept of „defects“. Also investigated by the contractor to carry out construction deficiencies, and evidence of regulation on the basis of Lithuanian national legislation, judicial practice and doctrine, examined the contractor's liability for the dependence of the construction defects depending on identification of defects in time. The third part analyzes FIDIC standard building contracts and the emergence of patterns and genesis, the applicability of FIDIC publications in Lithuania and problems of it. In addition, examination of the contractor's liability for defects in accordance with FIDIC Red and Yellow Books.

Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Pagrindinis materialinės atsakomybės tikslas yra atlyginti turtinę žalą, susietą su darbo pareigų vykdymu, padarytą kitam darbo teisinio santykio subjektui. Neturtinė žala šiuo atveju atlyginama palyginus retai. Naujasis Darbo kodeksas pateikia pavyzdinį ir, reiktų pažymėti, galutinį materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų sąrašą – šešias materialinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas, nediferencijuodamas jų. Teisės literatūroje materialinės atsakomybės sąlygos tradiciškai skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog materialinei atsakomybei atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma, t.y. kad visos šios sąlygos yra neatsiejamos viena nuo kitos siekiant nustatyti materialinės atsakomybės atsiradimo faktą pagal darbo teisę. Dažniausiai darbuotojų materialinė atsakomybė yra ribota. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Iki Darbo kodekso įsigaliojimo išieškotina žala negalėjo viršyti vieno darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Ribotoji materialinė atsakomybė darbuotojui taikoma visada, išskyrus tam tikrus Darbo kodekse nustatytus atvejus, kai darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą. Kai darbuotojo darbas yra tiesiogiai... [toliau žr. visą tekstą] / LITHUANIAN SUPREME COURT'S PRACTICE OF DECIDING CASES ON THE MATERIAL LIABILITY OF WORKERS'. Material liability due to infringement of the working relationship between one entity causes damage to another entity without work duties or performing them incorrectly. The main purpose of the material liability is to compensate material damage related to the work duties of another work subject by the law. Non - pecuniary damage in this case rarely rewarded in comparison. With regard to liability in the conditions of the new Labor Code, it provides us a model and should be noted, the final list of them - six necessary conditions for material liability as a whole and neither one of them is discriminated. Material liability in the legal literature is traditionally divided into the general and special conditions. Lithuanian Chamber of Supreme Court judges held that all these conditions are inseparable from one another in order to determine the material liability fact under labor law. In most cases, workers' material liability is limited. The employee must repay all the damage, but no more than the three average monthly salaries. Prior to the entry into force of the Labor Code recovered damages could not exceed a worker's average wage level. Limited material liability is always subject to the employee except for certain Labor Code in the cases, the worker must pay all the¬ damage. When the employee work is directly related to the material values, it may be composed of full material... [to full text]

This scientific research has been made on the regulation of similar institute to material liability of the employees in the national law of five old European Union member states (Belgium, United Kingdom, France, Sweden and Germany), comparing it to the regulation of material liability of the employees in Lithuania. It is very important as this is one of first more detailed researches in Lithuania made on this issue. The similarities and the differences of the regulation are being pointed out through the analysis of the main questions of material liability of the employees such as conception, sources of law, applying conditions, limitation of the liability, and the cases when unlimited liability of the employees is being applied.

In many cases the breach of contract may give rise to delictual liability since the damaging behaviour can be construed as unlawful, especially when an infringement occurs of the other party’s rights in rem or physical injuries are caused to the contract partner as a result of such a breach of the contractual rules. On the other hand, there is no place for delictual liability if the damage results from a breach of a contractual obligation which is part of the consideration. Examples of the relationship and concurrence of delictual (tort) and contractual liability for the breach of contract, legal aspects of interference problem, peculiarities of tort law and contract law, their specific regimes and the areas of possible overlap are analyzed in this work. The issue under consideration is whether a plaintiff who has a contract with the defendant and who can also establish a tort relationship with the defendant may have a choice of remedies in order to gain some advantages with respect to a burden of proof, degree of fault, availability of exceptions, or length of the respective periods of limitation.

Lietuvoje ribotoji darbuotojų materialinė atsakomybė yra pripažįstama savarankiška teisinės atsakomybės rūšimi, kurios vienas pagrindinių tikslų- apsaugoti darbuotojo turtinius interesus. Tačiau nepaisant tokio teisinio reguliavimo, nėra vieningai sutariama dėl ribotosios darbuotojų materialinės atsakomybės savarankiškumo. Darbe formuojama ribotosios darbuotojų materialinės atsakomybės sąvoka. Taipogi, yra pateikiamas ir aptariamas darbuotojų materialinės atsakomybės skirstymas į rūšis: ribotąją ir visišką, individualią ir grupinę. Ypatingas dėmesys skiriamas ribotosios darbuotojų materialinės atsakomybės ir civilinės atsakomybės sąlygų analizei ir palyginimui, kadangi šios teisinės atsakomybės yra panašios tiek savo turtiniu pobūdžiu, tiek tikslu- atlyginti padarytą žalą. Siekiama išgryninti šių atsakomybių kilimo sąlygų panašumus ir esminius skirtumus. Taipogi, darbe pateikiami Rusijos Federacijos, Vokietijos bei Prancūzijos šių teisinių santykių reguliavimo pavyzdžiai. Be to, aptariami žalos nustatymo ir atlyginimo klausimai išskiriant tiek ikiteisminę, tiek teisminę darbo ginčų nagrinėjimo tvarką. Kaip vienas pagrindinių darbe naudotų šaltinių yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri pateikia atsakymus į nemažą dalį probleminių klausimų. / The limited pecuniary liability of employees is concerned as an independent legal liability in Lithuania which one of the main purpose is to protect pecuniary interests of employees. Despite of this legal regulation there is no unanimous opinion if the limited pecuniary liability of employees is independent. In this master thesis the author deals with the concept of the limited pecuniary liability of employees. Also there is a categorisation of limited and full liability, individual and liability of group presented and discussed. Special attention is paid to the analysis and the comparision of conditions of the limited pecuniary liability of employees and the civil liability because these liabilities are similar of their pecuniary nature and the purpose to compensate the damages. The aim is to purify the similarities and differences of their conditions. As well as the exemples of legal regulation of these relations of The Russian Federation, Germany and France are given. Furthermore, the author gives the determination and compensation of damages and identifies the litigation before the court and in the court. As one of the most important sources used in the thesis is the jurisprudence of the Lithuania Supreme Court which provides most of the answers to the problems.

Magistro darbe analizuojami darbuotojų, dirbančių statutinėse įstaigose pagal darbo sutartis, drausminės atsakomybės ir statutinių valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės panašumai ir skirtumai. Remiantis galiojančiais teisės aktais nagrinėjama tema, darbe mėginama atriboti šias teisinės atsakomybės rūšis ir palyginti jas teoriniame bei praktiniame lygmenyje. Pirmiausia darbe aptariamos darbo drausmės, drausminės bei tarnybinės atsakomybės sampratos; drausminė ir tarnybinė atsakomybė palyginamos su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis; atribojami ir apibūdinami drausminės ir tarnybinės atsakomybės pagrindai. Toliau darbe analizuojama darbuotojų, dirbančių statutinėse įstaigose pagal darbo sutartis, drausminės atsakomybės ir statutinių valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės panašumai ir skirtumai, aptariant darbuotojų pasiaiškinimo, nuobaudų parinkimo, įforminimo, jų skyrimo procedūros ir kitus susijusius klausimus. Darbe taip pat pateikta glausta drausminės ir tarnybinės atsakomybės praktinio taikymo Lietuvos Respublikos muitinėje apžvalga. Išanalizavus darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, drausminę atsakomybę ir statutinių valstybės tarnautojų tarnybinę atsakomybę, pastebėtina, kad šių teisinių atsakomybių reglamentavime yra daugiau panašumų nei skirtumų, todėl galima daryti išvadą, kad šie institutai yra artimi, o jų skirtybes lemia tik statutinės tarnybos specifika. / This Master‘s thesis comprises the analysis of similarities and disparities of disciplinary responsibility of contractual employees and public officials employed in statutory organizations. On the ground of current legislation of the question being analyzed, the paper tries to draw a distinction between these legal responsibilities and compare them on theoretical and practical basis. In the first place, the paper describes the conception of discipline at work and also the conception of disciplinary responsibility and official responsibility. Besides it compares disciplinary responsibility and official responsibility to other kinds of legal responsibilities and also demarcates and defines the basics of those two kinds of responsibilities. Further the paper analyses similarities and disparities of disciplinary responsibility of contractual employees and public officials employed in statutory organizations. This analysis is done on the grounds of such questions as the employee’s explanation, also selection, perfection and the procedure of the appointment of punishments. Besides this Master’s thesis also gives an example of the case analysis of practical application of disciplinary responsibility and official responsibility in Lithuanian Customs. After having analyzed disciplinary responsibility of contractual employees and public officials employed in statutory organizations, it can be stated that in the regulation of those two responsibilities there are more similarities than... [to full text]

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas įtvirtino teisminio precedento privalomumo taisyklę, todėl sprendimai turi būti priimami remiantis visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais, tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, t.y. teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama. Pagrindinis darbo tikslas yra išanalizuoti bendrovės valdymo organų civilinės atsakomybės taikymo ypatumus Lietuvos teismų praktikoje. Magistro darbo temą analizuojant įmonių teisės prasme, neapsiribojant prievolių teisės civilinės atsakomybės instituto apimtimi, taip pat norima pabrėžti, kad civilinė atsakomybė gali būti neefektyvus pažeistų civilinių teisių gynimo būdas, todėl aptariamas (teismų praktikos kontekste) juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimas (ultra vires doktrinos prasme). Bendrovės valdymo organų teisinį statusą svarbu nustatyti norint suprasti, kokie santykiai – civiliniai ar darbo – sieja bendrovę ir jos valdymo organo narį, o ši problema aktuali Lietuvoje, nes civilinę ir materialinę atsakomybę reglamentuoja skirtingos teisės šakos. Teismų praktikos analizė patvirtina, kad pripažįstami civiliniai santykiai, todėl, pavyzdžiui, kad ir sudaroma darbo sutartis su bendrovės vadovu, jam negali būti visa apimtimi taikomas Darbo kodeksas. Bendrovės valdymo organai – vienasmeniai ar kolegialūs – dalyvauja dvejopo pobūdžio santykiuose, iš vienos pusės, valdymo organus sieja santykiai su pačia bendrove, t.y. taip vadinami vidiniai... [toliau žr. visą tekstą] / Company governance body – sole or collegiate – participates in ambivalent relationship. At one hand they take part in every action inside the company, on the other hand they are involved in correlation with the third parties out of the company. Those two mentioned types of relationships are respectively called internal and external relationships. In the master paper it is anylised the liability of the company executives, which emerge in both types of relationships. An extensive attention is paid to the newly recognised instute of Lithuanian Law – fiduciarial obligations to the company and its members.It covers the essence of internal relationships. This includes obligations of bona fides, discretion and equity, also described obligations of confidentiality and loyality to the company. Also it was mentioned obligations of the evasion and disclosure of the conflicts of interests in the company and use of the company property satisfying personal needs implemented in the Civil Code of Lithuania. The external relationship covers the obligation of the company reimburse the damages to the third parties, and only after that they obtain the right to regress all the suffered damages, which were suffered by the guilt of the company governance body according to Lithuanian Laws and The Supreme Court practice. It was mostly refered to the Lithuanian Courts decisions and settled practice, also were analysed Lithuanian Civil Code and other Laws provisions reffered to the topic in the final... [to full text]