Plečiantis sritims, kuriose valstybė dalyvauja kaip privalomus vykdyti nurodymus duodantis subjektas, sudėtingėjant valstybės aparatui, daugėja atvejų, kai valstybė neužtikrina kvalifikuoto, efektyvaus valstybės pareigūnų darbo ir tai dažnai lemia žalos mažiau teisių santykyje su valstybe turinčiam asmeniui atsiradimą. Kita vertus, valstybei imantis reguliuoti vis daugiau visuomeninio gyvenimo sričių, auga visuomenės pasitikėjimas, kad situacija yra kontroliuojama valstybės institucijų. Tokiose srityse atsiradus žalos kyla pagrįstas visuomenės interesas ieškoti už ją atsakingo. Kadangi valstybė yra išskirtinis, nuolat egzistuojantis teisės subjektas, nukentėjusiajam palanku siekti visų nesėkmių finansinę naštą perkelti į valstybės biudžetą. Dėl to valstybės deliktinės atsakomybės ribos šiuolaikinėje teisinėje valstybėje stipriai plečiasi. Tačiau atlyginant valdžios institucijų sukeltą žalą yra perskirstomi tos pačios visuomenės, kurios dalimi yra nukentėjusysis, materialiniai resursai, todėl kyla klausimas, kiek valstybės atsakomybės plėtros tendencija atitinka pačių nukentėjusiųjų interesus. Disertacija siekiama išanalizuoti valstybės deliktinės atsakomybės raidos tendencijas Europos valstybėse ir JAV, įvertinti tradiciškai šioje srityje taikomos valstybės imuniteto doktrinos pagrįstumą šiuolaikinėje teisinėje valstybėje, valstybės atsakomybės galimybę ir būtinybę srityse, kurios tradiciškai laikytos už civilinės jurisdikcijos ribų, atskleisti plačių valstybės atsakomybės... [toliau žr. visą tekstą] / With the expansion of areas where the state participates as a subject having the right to give mandatory instructions, the state apparatus getting more and more complex, the number of cases when the state fails to ensure efficient, qualified work of the state officials is also increasing. On the other hand, when state takes over more and more areas of public life under its control, at the same time the trust from the society that the situation is controlled by the state institutions grows as well. When damage occurs in such areas a legitimate interest of the society to find the liable for it arises. Since the state is an exclusive subject of law – it does exist all the time – it is very convenient from the point of view of the victim to shift the financial burden of all failures onto the state budget. Therefore the limits of state liability are rapidly expanding in a contemporary state governed by the rule of law principle. Nevertheless, reparation of damage caused by public institutions determines re-distribution of material resources of the same society, a part of which the victim is. Therefore the question of how far the expansion of state liability limits corresponds to the interests even of the same plaintiffs arises. The purpose of the study is to analyze the development trends of the state liability in tort in European countries and the United States of America, to evaluate the justification of the state immunity doctrine in the modern legal state, traditionally... [to full text]

Šio darbo tikslas – išanalizuoti ir atskleisti nenugalimos jėgos (force majeure) koncepciją, jos esmę, turinį, įvertinti nenugalimos jėgos reglamentavimą bei taikymą sutartinėje ir deliktinėje atsakomybėje, lyginant šio instituto reglamentavimą Lietuvos ir užsienio valstybių teisėje bei interpretavimą teismų praktikoje. Šiam tikslui pasiekti darbe visų pirma aptariami bendrieji teoriniai nenugalimos jėgos klausimai, pateikiama Lietuvos, užsienio valstybių teisės aktuose bei tarptautinės komercinės teisės dokumentuose įtvirtinta nenugalimos jėgos samprata, analizuojami jos reglamentavimo šiuose dokumentuose ypatumai. Antrajame šio darbo skyriuje aptariami įvykiai, galintys sudaryti nenugalimos jėgos institutą, atskleidžiami teisės doktrinoje susiformavę du požiūriai į nenugalima jėga pripažįstamas faktines aplinkybes. Remiantis Lietuvos bei užsienio valstybių teisės doktrina ir teismų praktika, skyriuje taip pat analizuojamos nenugalimos jėgos taikymo sąlygos sutartinėje ir deliktinėje atsakomybėje, jų pagrindu nenugalimos jėgos institutas atribojamas nuo jam giminingų frustracijos bei pasikeitusių aplinkybių institutų. Trečiajame skyriuje pateikiama nenugalimos jėgos teisinių pasekmių analizė, atribojamos nenugalimos jėgos aplinkybių sukeliamos teisinės pasekmės sutartinės ir deliktinės atsakomybės atvejais. Ketvirtasis šio darbo skyrius skirtas sutartinių nenugalimos jėgos sąlygų bei jų įtraukimo į sutartis problematikai atskleisti. Jame aptariama šalių galimybė sutartyje... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper is to analyse and reveal the concept of force majeure, the core of this concept and its matter, to evaluate the regulation and application of force majeure theory with regard to contractual and delictual liability comparing the regulation of this concept in Lithuanian and other foreign countries statutory law and interpretation in those countries case law. For the attainment of this purpose primarily in this paper are considered the general questions of force majeure doctrine, there is proposed the conception of force majeure, which is included in statutory provisions of Lithuania and other foreign countries as well as in documents of international commercial law, there are analysing the peculiarities of regulation of force majeure conception in aforementioned documents. In the second chapter of this paper are considered the events, which may constitute force majeure, by describing two academic approaches to factual circumstances, which may be acknowledged as force majeure events. With reference to jurisprudence and case law of Lithuania and other foreign countries in this chapter are also analysed the conditions of application of force majeure doctrine in contractual and delictual liability by setting limits on force majeure and other related doctrines as frustration and hardship. In the third chapter of this paper is proposed the analysis of legal consequences of application of force majeure doctrine by limiting effects of force majeure events in... [to full text]

Civilinės atsakomybės taikymas yra labai jautri sritis, todėl svarbu užtikrinti jos taikymo vienodumą bei nukentėjusiojo asmens bei už žalą atsakančio asmens interesų balansą. Viena iš civilinės atsakomybės instituto dalių – atsakomybė be kaltės. Atsakomybės be kaltės („griežtosios atsakomybės”) normų egzistavimas visuomet kėlė nemažai diskusijų, nes atsakomybės taikymas nekaltam asmeniui gana prieštaringas ir sunkiai moraliai pateisinamas. Todėl pirmojoje darbo dalyje pateikiama griežtosios atsakomybės samprata bei pagrindimas. Toliau darbe nagrinėjama atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 str., kategorija. Atsakomybė pagal šį straipsnį taikoma be kaltės, todėl svarbu preciziškai apibrėžti jos taikymo ribas bei nustatyti taikymo specifiką. Pirmiausia darbe yra apžvelgiami didesnio pavojaus šaltinių rato nustatymo principai. Ši dalis svarbi, nes nuo minėtų principų priklauso griežtosios atsakomybės ribos. Pasirinkus didesnio pavojaus šaltinių ratą apibrėžti įstatymuose, atsakomybės be kaltės taikymas tampa aiškus, tačiau įstatymų leidėjui atsiranda rizika pamiršti tam tikrus pavojingus objektus. Kita vertus, paliekant didesnio pavojaus šaltinio plėtojimą teismų praktikai, rizikuojama susidurti su neprognozuojamu atsakomybės be kaltės taikymu. Toliau darbe aptariamos su valdytojo sąvoka susijusios problemos, civilinės atsakomybės sąlygos bei atleidimo nuo atsakomybės pagrindai... [toliau žr. visą tekstą] / Since application of civil liability is a very sensitive area it is important to ensure the consensus of its application and the balance of interests of the aggrieved party and the person who is liable for damage. Liability without fault is a part of civil liability institute. The existence of liability without fault (strict liability) norms has always been negotiable since the application of civil liability on an innocent person is quite controversial and hard to justify morally. Therefore, the conception and the grounding of strict liability is introduced in the first part of the paper. Later in the paper the category of liability arising from a possession of a potentially hazardous object, which is provided in Article 6.270 of Civil code of the Republic of Lithuania, is being analysed. Since liability according to this Article is applied without fault it is very important to define the boundaries and particularity of its application. First of all, the principles of the definition of the unit of potentially hazardous objects are reviewed. This part is quite important since the boundaries of strict liability depend on the above mentioned principles. In case of the determination of potentially hazardous objects in legal acts the application of this kind of liability becomes clear. On the other hand, the legislator faces the risk to simply forget particular dangerous objects. When the development of the conception of potentially hazardous object is left for the case-law the... [to full text]

Magistro darbe analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendžiant bylas dėl darbdavių materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties, siekiant nustatyti kaip aiškinamos ir taikomos materialinės teisės normos sprendžiant bylas teisme, nagrinėjama su kokiomis teisės aktų taikymo problemomis susiduriama teismų praktikoje. Taip pat darbe nagrinėjami darbdavio materialinės atsakomybės atsiradimo teoriniai aspektai. Visų pirma, darbe siekiama apibrėžti materialinės atsakomybės vietą tarp kitų teisinės atsakomybės rūšių, jos santykį su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis (baudžiamąja, administracine, civiline, drausmine). Toliau darbe aptariamos būtinos darbdavių materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, kurios turi būti teismo nustatytos sprendžiant bylas dėl darbdavio materialinės atsakomybės už žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties. Darbe pateikiama išsami materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų analizė remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtomis nutartimis. Po to darbe nagrinėjami klausimai susiję su darbuotojui atlygintinos žalos, padarytos darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl jo mirties, dydžio nustatymu ir padarytos žalos atlyginimo tvarka. Tam tikslui analizuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse keliamos problemos dėl DK, seno ir naujo CK, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų... [toliau žr. visą tekstą] / The MA thesis analyzes the practice of Lithuania’s Supreme Court in deciding cases concerning employers’ pecuniary liability for the damage caused by mutilation or other health impairment, or the death of the employee, in order to find out how provisions of pecuniary rights are interpreted and applied during examination of cases in the court, as well as discusses what problems arise in application of legal acts in the practice of courts. The thesis also considers theoretical aspects of formation of employer’s pecuniary liability. Firstly, the thesis aims at defining the position of pecuniary liability among other kinds of legal liability (criminal, administrative, civil and disciplinary) and its relation with them. Secondly, pre-requisites for formation of employers’ pecuniary liability which have to be determined by the court while examining the cases concerning employer’s pecuniary liability for the damage caused due to mutilation or other health impairment or the death of the employee, are discussed. Furthermore, on the basis of decisions made by the Supreme Court of Lithuania, the thesis presents a detailed analysis of conditions determining the formation of pecuniary liability. In addition, issues related with determination of the amount of the damage to be paid to the employee for mutilation or other health impairment or the death of employee as well as the procedure for payment of damages are discussed in the thesis. For this purpose, problems concerning practical... [to full text]

In the paper Legal Liability from the Point of View of Normativist and Democratic Law Concepts concept of liability is briefly described. Social liability and its kinds are analysed. Legal liability is distinguished like a separate kind from the social liability, featuring a unique obligatory legal definition sign. Its application is assured by the state. Kinds of legal liability analysed: positive and tortious (negative) legal liability. Basis for occurrence of legal liability are described. Dependence of the legal liability upon the legal system of a state is described in the paper. In the non-democratic states, where the laws become a tool for the rulers to give law to the masses, other kinds of social liability, e.g. moral liability, contradict with the legal liability. All kinds of the social liability, except the legal liability, feature no forced measures applicable upon the violator. It is stressed that the non-democratic legal systems fail to accept the positive legal liability. Unsuccessful efforts of the Soviet law theoreticians to introduce the concept of positive legal liability into the law science are mentioned. Tortious legal liability is a sequel and guarantee of the positive liability. Therefore it is the secondary and the positive liability is the primary (main) form of the legal liability. It becomes especially vivid in the democratic society, when its right ceases being repressive and implementation of the positive law is first of all assured by the... [to full text]

Darbe nagrinėjamas riboto pakaltinamumo institutas Lietuvos Respublikos baudžiamojoje teisėje: jo istorinė raida, atsiradimo ypatumai, turinys bei reikšmė, taip pat nustatymo klausimai bei problemos. Kadangi šis institutas pakankamai platus ir apima ne vien jo turinį sudarančius kriterijus ir jų požymius, tačiau ir apibrėžia asmenų baudžiamąją atsakomybę bei numato galimybę taikyti baudžiamojo poveikio ar medicinos prievartos priemones, apsiribota tyrinėjamo objekto nagrinėjimu Lietuvos baudžiamojoje teisėje, trumpai apžvelgiant kitose valstybėse įtvirtintus panašius institutus. Ypatingas dėmesys darbe skiriamas riboto pakaltinamumo turinį sudarančių medicininio ir juridinio kriterijų atskleidimui, jų nustatymo ypatumams ir būdams, aptariami dažniausiai pasitaikantys psichikos sutrikimai, lemiantys minėtų kriterijų nustatymą. Be to, nagrinėjamas riboto pakaltinamumo ir amžiaus santykis, socialinio nebrandumo priskyrimas riboto pakaltinamumo medicininiam kriterijui, atskirai aptariamos afekto ir pogimdyvinė psichofiziologinė būsenos, jų santykis su ribotu pakaltinamumu bei Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintos, su minėtomis būsenomis siejamos nusikalstamos veikos. Lietuvos baudžiamojoje teisėje riboto pakaltinamumo institutas pakankamai „jaunas,“ todėl jo taikymo praktika vis dar formuojasi. Remiantis Lietuvos teismų praktika, darbe stengtasi iškelti minėto instituto taikyme bei reglamentavime pastebėtas problemas, pasiūlyti jų sprendimo variantus. / This article analyses diminished capacity in Lithuanian penal law: its historical development, peculiarities of instilment, its content, its importance, also questions of its evaluation and occurring problems. Whereas the institution of diminished capacity is quite wide, it includes not only its content, content’s criteria ant their features, but it also determines criminal liability of an individual, foresees the application of punitive and forced medical measures, therefore in this article diminished capacity is analyzed within limits of Lithuanian penal law, with brief overlook of similar institutions implemented in penal law of other countries. Special attention is paid to the medical and juridical criteria of the content of diminished capacity, the disclosure of their content, peculiarities and means of their evaluation. Due to that most common mental affections that determine the measurement of above-mentioned criteria are discussed. Moreover the relation of age and diminished capacity and attribution of social immaturity to the medical criterion are researched. Apart of all mentioned above, diminished capacity relations with the state of affect and special postnatal state of women is analyzed likewise crimes associated with aforesaid states are also scrutinized. The institution of diminished capacity in Lithuanian penal law is quite „young“ therefore its practice of its implementation is still shaped. Also, according to the practise of Lithuanian courts, the main... [to full text]

Šiame magistro darbe nagrinėjami svarbiausi vaistų gamintojo civilinės atsakomybės už netinkamos kokybės vaisto padarytą žalą aspektai. Griežtos gamintojo atsakomybės sąlygos pasirinktu aspektu Lietuvos teisės doktrinoje beveik nenagrinėtos Tačiau šių atsakomybės sąlygų aiškinimas ir taikymas yra svarbus siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp vaistinių preparatų vartotojų bei gamintojų interesų ir medicinos mokslo pažangos. Šiame magistro darbe atskleidžiama, kaip keitėsi gamintojo civilinės atsakomybės už netinkamos kokybės vaistinio preparato sukeltą žalą samprata Europos valstybėse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, koks gamintojo civilinės atsakomybės reglamentavimas nustatytas Europos Sąjungos teisės aktuose, bei jų perkėlimo į Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktus problematika, aptartos vaistinių preparatų saugumo užtikrinimo procedūros. Didžiausias dėmesys skiriamas vaistinio preparato netinkamos kokybės bei gamintojo atleidimo nuo civilinės atsakomybės, remiantis "produkto kūrimo rizikos valdymo" nuostata, aiškinimui teismų praktikoje ir teisės doktrinoje. Prieštaravimai tarp Direktyvos 85/374/EEB straipsnių neleidžia pilnai įtvirtinti griežtos atsakomybės principo, o "produkto kūrimo rizikos valdymo" nuostatų įtvirtinimas griežtoje atsakomybėje gali būti suvokiamas kaip kalte pagrįstos deliktinės atsakomybės įvedimas. Tačiau Europos valstybių teismų praktikoje laikomasi teisėtų vartotojų lūkesčių doktrinos ir pakankamai nuosekliai taikoma gamintojo civilinė... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis analyses main aspects of manufacturer's civil liability for the damage caused by defective pharmaceutical product. Conditions of manufacturer's strict liability in chosen aspect were ulmost unanalyzed in legal doctrine of Lithuania. However interpretation and application of these conditions of liability are important to ensure balance between interests of consumers of pharmaceutical products and manufacturers as well as progress of medical science. This master thesis discloses the change of conception of manufacturer's civil liability for the damage caused by defective pharmaceutical product in Europe countries and United States of America, what regulation of manufacturer's civil liability is established in legislation of European Union, topic of its transfer to legislation of European Union Member States, discussed procedures how pharmaceutical products safety is ensured. The main attention is paid to pharmaceutical product defectiveness and exemption of manufacturer from civil liability based on product development risk defence interpretation in judicial practice and legal doctrine. Contradictions between articles of Directive 85/374/EEC do not allow to implement principle of strict liability in its full extent, while implementation of product development risk defence provisions in strict liability may be seen as introduction of fault based tortious liability. However in judicial practice of Europe countries doctrine of consumer's legitimate expectations... [to full text]

SANTRAUKA Materialinei atsakomybei pagal darbo teisę (angl. – Material Responsibility under Labour Law), esančiai savarankiška teisinės atsakomybės rūšimi, yra būdingi bendrieji ir specialieji teisinės atsakomybės bruožai. Šiame darbe yra apžvelgiamos teorinės materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos ir realizavimo būdai. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo priimtas naujas Darbo kodeksas ir visa eilė įstatymų, reglamentuojančių darbo santykius ir materialinę atsakomybę. Naujai priimtame kodekse nustatytos materialinės atsakomybės sąlygos, pagrindiniai materialinės atsakomybės taikymo principai, įvestas visiškai naujas pažeistų teisių gynimo būdas – neturtinės žalos, kylančios iš darbo teisinių santykių, atlyginimas bei numatytas negautų pajamų atlyginimas. Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, sprendžiant bylas dėl materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties, pagrindinis dėmesys skiriamas byloms nagrinėtoms paskutiniu laikotarpiu 2005m. – 2010m. Susistemintai pateikiama informacija apie Lietuvos Aukščiausiojo teismo priimtas nutartis nustatant darbdavio materialinės atsakomybės ribas ir pareigas, atsakomybė už trečiųjų asmenų padarytą žalą darbuotojui, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė už sveikatos sužalojimą, žalos atlyginimo sistemos teisės aktų suderinamumą, neturtinės žalos atlyginimo problemoms. Atlikus Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Material liability under labour law, representing a separate type of legal responsibility, includes common and special features of legal responsibility. The paper discusses theoretical conditions for material liability and methods to implement the same. After Lithuania regained independence, new Labour Code and a number of other laws, governing labour relations and material liability, was enacted. The new code provides for conditions for material liability, key principles on application of material liability, introduces a completely new remedy, i.e. indemnification of moral damage based on labour legal relations, as well as compensation of lost income. In analysis of case law of the Supreme Court of Lithuania, when examining cases on material liability for damage through maiming or other injury, or death of the injured party, the paper mainly deals with cases examined in 2005 – 2010. The paper further includes structured information on the rulings delivered by the Supreme Court of Lithuania in determining the limits of material liability on the part of employer, the duties of employer to indemnify the damage to the health of employee by third parties, liability of possessor of a potentially hazardous object for injury, compatibility of legislation in the field of indemnification of damage, and issues on indemnification of moral damage. The analysis of the case law of the Supreme Court of Lithuania in the case categories above is complemented by summary trends and... [to full text]

Darbe nagrinėjamos nelegalaus darbo teisinio reguliavimo Lietuvos Respublikoje problemos. Autorius, remdamasis darbo teisės doktrina, Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos teismų praktika, tarptautinių organizacijų ir atskirų užsienio šalių praktika, analizuoja ir išryškina nelegalaus darbo teisinio reglamentavimo problematiką Lietuvos Respublikoje. Pirmojoje dalyje aptariamos nelegalaus darbo, kaip negatyvaus socialinio reiškinio atsiradimo priežastys, nagrinėjami šio socialinio fenomeno padariniai. Aptariama šį fenomeną apibrėžiančių sąvokų vartojimo problematika. Išryškinama Lietuvos Respublikos teisėje apibrėžtos nelegalaus darbo sąvokos imanentinis dvilypumas. Pateikiama dabar galiojančios nelegalaus darbo sąvokos ir naujai siūlomos nelegalaus darbo sąvokos lyginamoji analizė, pateikiami egzistuojantys teisinį reglamentavimą koreguojantys pasiūlymai. Antrojoje darbo dalyje aptariama nelegalaus darbo požymių identifikavimo problematika. Remiantis darbo teisės doktrina, Lietuvos Respublikos teismų praktika, individualiai analizuojamas kiekvienas nelegalų darbą identifikuojantis požymis, apsvarstomos ir konkrečiais pavyzdžiais iš teismų praktikos pateikiamos šio požymio pasireiškimo formos praktikoje. Nagrinėjamas šių požymių būtinumo identifikuojant nelegalų darbą klausimas. Trečiojoje dalyje svarstoma teisinės atsakomybės už nelegalų darbą problematika. Analizuojant Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių patirtį, aiškinamasi, kokios rūšies... [toliau žr. visą tekstą] / Work analysis major issues of legal regulation of illegal work in Lithuania. The first part of the work analysis how the phenomenon of illegal work is emerging and what impact this phenomenon makes for the state and individual worker. Moreover, discussing variety of definitions which define the phenomenon of illegal work. Analysing how Lithuanian lawmaker is approaching to the problem of describing the definition of the illegal work. Searching for the best possible solutions how to define the phenomenon of illegal work in Lithuania. In the second part of the work there are looking for attributions how to identify the illegal work. The work allso analysis how attributions of illegal work are described in Lithunian legal doctrine and how this attributions are applied in Lithuanian corts practices. Questioning if all these illegal work identifying attributions are needed to define the work as illegal. The third part of the work looks what legal responsibility is available for the illegal work. Analysis what legal responsibility for the illegal work is common in other countries. What legal responsibility for the illegal work is applied by Lithuanian lawmaker. Looking through the possible solutions to strict legal responsibility for the illegal work in Lithuania. Furthermore according to the practices of other countries analysis which subject employer or employee should be responsible for the illegal work. Discoverying which subject employer or employee is liable for the illegal... [to full text]

SANTRAUKA Pacientų teisių ir jų apsaugos užtikrinimas yra tarptautinio masto problema, todėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinant šias teises turi būti orientuojamasi į tarptautiniame lygyje priimtas nuostatas, galiojančias teisės normas. Šio darbo tikslas išanalizuoti Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktais apibrėžtas pacientų teises, šių teisės aktų nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę bei tų teisių įgyvendinimo sveikatos priežiūros įstaigose praktiką. Darbe atlikta pagrindinių Europos Sąjungos dokumentų pacientų teisių užtikrinimo klausimais analizė. Europos Sąjungos žmogaus teisių apsaugos norminis pagrindas yra šie šaltiniai: Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos valstybių konstitucijos, bendrieji principai žmogaus teisių apsaugos srityje. Ryšium su tuo išnagrinėtos Europos valstybių konstitucijos, Europos žmogaus teisių konvencija ir kiti Europos Sąjungos bei tarptautinės teisės aktai, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Europos Teisingumo Teismo praktika nagrinėjant bylas, susijusias su pacientų teisių gynimu. Atskleisti pacientų teisių reglamentavimo ypatumai Europos Sąjungos acquis communautaire. Galima teigti, kad šie teisės aktai tiesiogiai neišskiria pacientų teisių kaip savarankiškų asmens teisių. Apibendrintai galima akcentuoti šias pagrindines pacientų teises: teisę gauti paslaugas su atitinkamu rūpestingumo laipsniu, teisę į saugią sveikatos priežiūrą, teisę gauti informaciją ir tai, kad ta... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY THE PROBLEMS OF IMPLEMENTATION OF PATIENTS’ RIGHTS IN HEALTHCARE INSTITUCIONS IN THE EUROPEAN UNION AND NATIONAL LAW Patients‘ rights and ensuring their protection is a problem of international level, therefore when implementing these rights in the legislation of the Republic of Lithuania has to be oriented towards principles acknowledged on international level. The purpose of this work is to analyse patients‘ rights defined by the acts of the European Union and international law and transferrance of the principles of these law acts into national law and implementation of those rights in healthcare institutions. The work has conducted analysis of the major documents of the European Union on ensuring patients‘ rights. The standart foundation of the European Union‘s human rights protection are the following sources: The Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, the constitutions of the countries comprising the European Union and general principles in the area of the protection of human rights. Therefore the constitutions of European countries, the Convention for the Protection of Human Rights and other acts of the European Union and international law and the practice of the European Court of Human Rights and the European Court of Justice examining cases on defending patients’ rights as well have been analysed. The work reveals peculiarities of patients’ rights regulations in the acquis communautaire of the European Union. It could be stated... [to full text]