Disertacijoje nagrinėjama atsakomybė už viešojo administravimo subjektų asmenims padarytą žalą, t. y. teisės požiūriu analizuojama, kam ir kaip taikoma tokia atsakomybė, kur turėtų būti brėžiamos jos ribos, kokios yra ir kaip taikomos šios atsakomybės sąlygos. Pirmojoje disertacijos dalyje pateikiama atsakomybės už viešojo administravimo subjektų asmenims padarytą žalą samprata, nustatoma šio instituto vieta Lietuvos teisės sistemoje, ji atribojama nuo kitų civilinės atsakomybės rūšių: nustatoma, kokiais atvejais už viešojo administravimo subjektų asmenims padarytą žalą yra ir turėtų būti taikomos specialios tokios atsakomybės nuostatos. Antrojoje dalyje analizuojamos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. Išsamiai nagrinėjama teismų praktika sprendžiant dėl viešojo administravimo subjektų asmenims padarytos žalos atlyginimo, specialus dėmesys skirtas „pilkosioms zonoms“, t. y. tokioms, kuriose Lietuvos teismai nėra suformulavę vieningų ir aiškių kriterijų, kaip reikėtų taikyti viešąją atsakomybę. Šiuo aspektu tiriamas administracinio akto neteisėtumo ir neteisėtumo kaip civilinės atsakomybės sąlygos santykis, analizuojamos norminių aktų neteisėtumo pasekmės, diskrecinės ir priežiūros veiklos vertinimas, tiriama priežastinio ryšio įtaka tinkamam atsakomybės taikymui, nagrinėjama žalos, asmenų patiriamos dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, įvairovė, išryškinant problemas, kliudančias teisingai atlyginti tokią žalą. / This dissertation analyses liability for damage done to individuals by the public administration. This research in the light of legal approach analyses to whom and how such liability is applied, where the margins of this liability should be drawn, what are the conditions of such liability and how they should be applied. In the first part the conception of liability for damage done to individuals by the public administration is presented, the position of this institute in the Lithuanian legal system is determined and the boundaries between such liability and the other types of liability are drawn. In the second part the conditions of liability that is unlawful actions, damage and causality are analyzed. Comprehensive analysis of the case law is presented and special attention is paid to the “grey areas” where the national courts have not formed the clear and unanimous criteria of public liability. In this approach the relation between illegality of administrative acts and unlawfulness as a condition of civil liability, the results of unlawful regulatory act, the assessment of discretionary and supervisory activities are analyzed, the impact of causal link to the proper application of liability is examined, the variety of damage caused by unlawful acts of the public administration is explored indicating problems that prevent proper awarding of damages.

Disertacijoje nagrinėjama atsakomybė už viešojo administravimo subjektų asmenims padarytą žalą, t. y. teisės požiūriu analizuojama, kam ir kaip taikoma tokia atsakomybė, kur turėtų būti brėžiamos jos ribos, kokios yra ir kaip taikomos šios atsakomybės sąlygos. Pirmojoje disertacijos dalyje pateikiama atsakomybės už viešojo administravimo subjektų asmenims padarytą žalą samprata, nustatoma šio instituto vieta Lietuvos teisės sistemoje, ji atribojama nuo kitų civilinės atsakomybės rūšių: nustatoma, kokiais atvejais už viešojo administravimo subjektų asmenims padarytą žalą yra ir turėtų būti taikomos specialios tokios atsakomybės nuostatos. Antrojoje dalyje analizuojamos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. Išsamiai nagrinėjama teismų praktika sprendžiant dėl viešojo administravimo subjektų asmenims padarytos žalos atlyginimo, specialus dėmesys skirtas „pilkosioms zonoms“, t. y. tokioms, kuriose Lietuvos teismai nėra suformulavę vieningų ir aiškių kriterijų, kaip reikėtų taikyti viešąją atsakomybę. Šiuo aspektu tiriamas administracinio akto neteisėtumo ir neteisėtumo kaip civilinės atsakomybės sąlygos santykis, analizuojamos norminių aktų neteisėtumo pasekmės, diskrecinės ir priežiūros veiklos vertinimas, tiriama priežastinio ryšio įtaka tinkamam atsakomybės taikymui, nagrinėjama žalos, asmenų patiriamos dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, įvairovė, išryškinant problemas, kliudančias teisingai atlyginti tokią žalą. / This dissertation analyses liability for damage done to individuals by the public administration. This research in the light of legal approach analyses to whom and how such liability is applied, where the margins of this liability should be drawn, what are the conditions of such liability and how they should be applied. In the first part the conception of liability for damage done to individuals by the public administration is presented, the position of this institute in the Lithuanian legal system is determined and the boundaries between such liability and the other types of liability are drawn. In the second part the conditions of liability that is unlawful actions, damage and causality are analyzed. Comprehensive analysis of the case law is presented and special attention is paid to the “grey areas” where the national courts have not formed the clear and unanimous criteria of public liability. In this approach the relation between illegality of administrative acts and unlawfulness as a condition of civil liability, the results of unlawful regulatory act, the assessment of discretionary and supervisory activities are analyzed, the impact of causal link to the proper application of liability is examined, the variety of damage caused by unlawful acts of the public administration is explored indicating problems that prevent proper awarding of damages.

Nagrinėjama socialinės ekonomikos samprata, esmė socioedukaciniame kontekste, pristatoma mokslinė darbo prielaida: socialinės ekonomikos raida turi įtakos saugesnei edukacinei plėtrai ir spartesnei socialinei sanglaudai. Siekiant patvirtinti arba paneigti moklinę darbo prielaidą iškeliami šie darbo uždaviniai: o atlikti teorinės literatūros apie socialinės ekonomikos fenomeno sampratą analizę; o išnagrinėti socialinės ekonomikos raidos etapus Kanadoje ir kitose Amerikos valstybėse; o pateikti socialinės ekonomikos svarbos aspektus Europos žemyne, atlikti 5 šalių – Airijos, Belgijos, Lenkijos, Prancūzijos ir Suomijos – socialinės ekonomikos raidos atvejų analizę; o išnagrinėti įmonių socialinės atsakomybės sampratos plėtros tendencijas Lietuvoje ir vietą socialinės ekonomikos kontekste; o išnagrinėti socialinės atsakomybės visuomenėje svarbą; o atlikti socialinių įmonių ir koncesijos atvejų analizę; o išnagrinėti viešojo ir privataus sektorių partnerystės plėtros tendencijas. Darbe naudoti tyrimo metodai yra literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizė, palyginimas ir sintezė; atliekant empirinį tyrimą naudojama dokumentų analizė, ekspertų struktūrizuota-kryptinga apklausa, interviu (socialinės įmonės ir koncesijos atvejų analizei); rezultatų pateikimui naudojama duomenų statistinė, lyginamoji ir turinio analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad pagrindinė darbo prielaida: socialinės ekonomikos raida daro įtaką saugesnei edukacinei plėtrai ir spartesnei socialinei... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study is to analyze the phenomenon of Social economy in educational context. Scientific study assumption introduced: development of social economy has an impact on safe educational development and more rapid social cohesion. In order to estimate the assumption introduced there were raised seven tasks: 1) to make a theoretical literature analysis on the concept of socio-economic; 2) to explore the socio-economic development in Canada and in other States of America; 3) to explore the importance of socio-economic aspects in the European continent and describe socio-economic development of five European countries - Belgium, Poland, France and Finland; 4) to explore the concept of corporate social responsibility and its‘ role in the context of social economy; 5) to examine the importance of social responsibility in society; 6) to describe and give examples of a social enterprise and concession; 7) to explore the environment of public-private partnership development. Research methods chosen for this study are analysis of documents, to in deep analyze the concept of social economy and its’ role in the countries, and structured and non structured experts’ interviews to explore the mechanism and impact of social economy on socioeducational environment. The analysis of the results led to the conclusion that main scientific assumption: development of social economy has an impact on safe educational development and more rapid social cohesion – is confirmed. It was... [to full text]

Darbe nagrinėjamas Lietuvos organizacijų socialinės atsakomybės pristatymas interneto svetainėse. Organizacijos socialinė atsakomybė, nors ir reikalauja tam tikrų išlaidų, tačiau, laikui bėgant, užtikrina ilgalaikę veiklą, plėtros galimybes bei padeda pelnyti suinteresuotų asmenų pasitikėjimą. Interneto svetainės yra vienas iš pagrindinių komunikacijos kanalų, užtikrinantis informacijos skleidimą ir santykių su tam tikromis visuomenės grupėmis bei organizacijomis formavimą. Šiuolaikinių organizacijų socialinė atsakomybė vis dažniau atsispindi jų interneto svetainėse. Darbo tikslas-ištirti socialinės atsakomybės diskursą Lietuvos organizacijų interneto svetainėse. Tyrimo duomenys patvirtino, kad Lietuvos organizacijose dar trūksta informacijos socialinės atsakomybės klausimais, tai atsispindi ir organizacijų interneto svetainėse. / This paper discusses presentation of social responsibility of organizations in their websites. Social responsibility of organizations demands some expenses but in due course provides long activity, opportunity to expand activity and helps to win trust of the stakeholders. Websites have become an essential tool for organizational communication ensuring the dissemination of information and the generation of relationships between different social groups and organizations. Social responsibility of organizations is more o not more often is reflected in organization websites. The aim of the thesis is to do some research in the discourse of social responsibility of organizations in Lithuanian websites. The data of the research have confirmed that the issue of social responsibility doesn’t get sufficient attention in Lithuanian enterprises, which is evident in the websites.

Komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties šalių civilinė atsakomybė Juridiniai ir fiziniai asmenys, veikiantys verslo ar profesiniais tikslais, sudarydami komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutartį, siekia tenkinti abipusius komercinio pobūdžio interesus. Tačiau, komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties šalims nevykdant ar netinkamai vykdant tokia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, šalių komercinio pobūdžio interesai negali būti dalinai ar visiškai patenkinami. Būtent, tuo atveju, kai šalys padaro komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties pažeidimą, iškyla civilinės atsakomybės taikymo klausimas tuo tikslu, kad būtų kompensuoti turtinio pobūdžio praradimai dėl komercinių interesų pažeidimo. Įstatyminis komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties šalių civilinės atsakomybės reglamentavimas suteikia plačias galimybes šaliai, kurios interesai pažeisti, reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo ir tokiu būdu kompensuoti turtinio pobūdžio praradimus. Taikant civilinę atsakomybę komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutartį pažeidusiai šaliai nuostolių atlyginimo forma, būtina nustatyti tokios atsakomybės taikymo sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę, nuostolius – tam tikrais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltė), kurių specifiką lemia tai, kad tokia nuomos sutartis sudaroma dėl nekilnojamojo daikto ir komerciniais tikslais. Be to, komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties šalims yra suteiktos galimybės savo... [toliau žr. visą tekstą] / The civil liability of commercial realty lease agreement parties Legal entities and natural persons, acting in purposes of business and profession and entering into the commercial realty lease agreement, usually have purposes to satisfy the mutual commercial interests. However when the parties of the commercial realty lease agreement fail to perform their contractual obligations, the commercial interests can not be fully or partly satisfied. Precisely in case of the breach of the commercial realty lease agreement, the possibility of civil liability application in purpose of the incurred real loss compensation arise. The legitimate regulation of civil liability of the commercial realty lease agreement parties grants broad legal possibilities to the party whose interests are contravened to demand the compensation of incurred damages and in this way to compensate the incurred real loss. When applying the civil liability to the party, who has made the breach of the commercial realty lease agreement, it is necessary to indicate the provisions of such liability (malpractice (breach of agreement), causality, fault, damages – in some cases the fault is not the essential provision of civil liability). The object (realty) and the commercial purposes of lease agreement determine the specificity of these civil liability provisions. Additionally the parties of the commercial realty lease agreement have broad legal possibilities by common agreement to modify the legitimate regulation of... [to full text]

Teroro aktas – nusikalstama veika, kuria kėsinamasi į visuomenės saugumą. Gilinantis į šio reiškinio mokslinio ištirtumo bazę, pastebėta, kad neanalizuoti Lietuvos Respublikos (LR) baudžiamieji įstatymai tarptautiniame kovos su teroro aktais kontekste. Tai suponavo pristatomo darbo mokslinę problemą, kuri lyginamuoju, abstrakcijos ir apibendrinimo metodais spręsta lyginant Lietuvos ir užsienio valstybių baudžiamosios atsakomybės už teroro aktą įstatymus. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, galima teigti, kad nei tarptautiniu, nei nacionaliniu lygmeniu nėra susiformavusi teismų praktika ar doktrininis aiškinimas siekiant apibrėžti konkretų teroro aktus sudarančių veikų sąrašą. Egzistuoja įvairiopa teroro aktų klasifikacija, tačiau tiksliausias ir išsamiausias būtų J. D. Višniakovo ir kt. skirstymas, teroro aktus klasifikuojant pagal tokius pagrindus: ideologiją ir pasireiškimo sferą, veikimo zoną, veikimo būdą ir pajėgas, dalyvaujančius asmenis. 2013 m. liepos 2 d. įstatymu pakeitus teroro akto dispoziciją, LR BK 250 str. nuostatos sugretintos su tarptautinės bendrijos reikalavimais. Teroristinių tikslų nustatymas baudžiamojoje byloje svarbus ne tik tuo, kad tai – būtinasis teroro akto sudėties požymis, bet ir dėl to, kad būtent per teroristinių tikslų kategoriją šį nusikaltimą galima atriboti nuo kitų nusikalstamų veikų.RFR terorizmo nusikaltimas įtvirtintas RF BK 205 straipsnyje. Terorizmas pagal RF BK – tai sprogdinimas, padegimas ar kiti veiksmai, sukeliantys grėsmę... [toliau žr. visą tekstą] / An act of terrorism is a criminal activity targeting safety of the public. By going deeper into the basis of scientific research of this phenomenon it was noticed that the criminal laws of the Republic of Lithuania (RL) have not been analysed within the context of international fight against acts of terrorism. This implied the scientific problem of the Paper being introduced which was being dealt with through application of comparative, abstraction, and generalization methods comparing the Lithuanian and foreign laws regarding criminal liability for an act of terrorism. Based on the results of the research done we may claim that jurisprudence or doctrinal interpretation has not been formed in order to define a specific list activities considered as acts of terrorism neither on the international, nor the national level. There are different classifications of acts of terrorism, however, the most accurate and comprehensive one is the classification by J. D. Višniakovas et al. in which case acts of terrorism are based on the following grounds: ideology and the field of occurrence, coverage area, method of operation and forces, as well as people involved. Upon changing the disposition of an act of terrorism by a law on 2 July 2013, provisions stipulated in Art. 250 of the CC of RL [Criminal Code of the Republic of Lithuania] have been harmonized with the requirements of the international community. Determination of terrorist targets in a criminal case is important not only in... [to full text]

The international environmental responsibility has became a very important issue for the international community and especially for Lithuania caused of the specific geographical and geopolitical situation.The subject of the master's thesis is the principles of international environmental responsibility - principles, setting up the main guidelinesfor the development of the international legal norms, which describes international responsibility arising out of the environmental harm as well as relations among states.

Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie įmonių socialinę atsakomybę ne tik JAV, Europos Sąjungoje, bet ir Lietuvoje. Ji tampa nebeišvengiama būtinybe šiuolaikiniame versle. Prasidėjus ekonominei krizei yra ieškoma naujų konkuravimo būdų, o ĮSA yra vienas iš būdų, nes ji gerina ne tik organizacijos įvaizdį, darbuotojų lojalumą, prekės ženklo žinomumą, bet ir veiklos efektyvumą bei ekonominį naudingumą. Tačiau dauguma įmonių tik imituoja socialinę atsakomybę kalbėdamos, o ne įgyvendina ilgalaikes socialinės atsakomybės strategijas. Kita vertus, ekonominė krizės laikotarpis kai kurias įmones paskatino gerokai sumažinti savo atsakingumo lygį. Todėl svarbu išsiaiškinti, ar socialiai atsakingos įmonės ir ekonominės krizės laikotarpiu įgyvendino įmonių socialinę atsakomybę ir kaip ji keitėsi šiuo laikotarpiu. Darbo objektas – įmonių socialinė atsakomybė. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti įmonių socialinės atsakomybės sampratą. 2. Nustatyti ĮSA lemiančius veiksnius. 3. Išanalizuoti ĮSA įgyvendinimo modelius. 4. Ištirti ekonominės krizės galimą poveikį įmonių socialinei atsakomybei. 5. Išanalizuoti ĮSA ekonominės krizės kontekste empirinį ištyrimo lygį Lietuvoje ir užsienio šalyse. 6. Išanalizuoti kaip ir kodėl kinta ĮSA praktika ekonominės krizės laikotarpiu. Atlikto empirino tyrimo rezultatai parodė, kad „Swedbank“ socialinė atsakomybė keitėsi ekonominės krizės laikotarpiu. Ekonominė krizė darė neigiamą įtaką „Swedbank“ socialinei atsakomybei, nes teko mažinti išlaidas... [toliau žr. visą tekstą] / In recent years, more and more has been talked about corporate social responsibility (CSR) not only in the U.S., the European Union, but also in Lithuania. It is an inevitable need in today's business. When the economic crisis began, organizations started looking for new ways to compete, and CSR is one of those ways, because it improves not only the organization's image, employee’s loyalty and brand awareness, but also the efficiency and effectiveness. However, most companies only simulate the social responsibility by talking, rather than implementing long-term social responsibility strategies. On the other hand, the economic crisis prompted some companies to significantly reduce their level of responsibility. It is therefore important to determine whether a socially responsible company has implemented corporate social responsibility during the economic crisis and how it has changed during this period. The object of the research is corporate social responsibility. The tasks of the research: 1. To analyze the concept of corporate social responsibility. 2. To identify the determining factors of CSR. 3. To analyze the implementation of CSR models. 4. To analize the potential impact of the economic crisis for corporate social responsibility. 5. To analyze the level of empirical testing in Lithuania and foreign countries of the CSR in the context of economic crisis 6. To investigate how and why CSR practice has been changing during the economic crisis. Conducted empirical research... [to full text]

Magistro darbo tikslas – atskleidus ir išanalizavus pagrindinius drausminės atsakomybės bruožus (ypatumus), palyginti drausminę atsakomybę su administracine, baudžiamąja, civiline, materialine ir tarnybine atsakomybe. Magistro darbe analizuojama problematika, susijusi su drausminės atsakomybės sąvoka, drausminės atsakomybės principais, drausminės atsakomybės santykio su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis (administracine, baudžiamąja, civiline, materialine ir tarnybine atsakomybe) atskleidimu ir analize. Minėti klausimai Lietuvos teisės literatūroje yra mažai nagrinėti, pasigendama Lietuvos teisės mokslininkų diskusijos drausminės atsakomybės sąvokos klausimu, lygiai taip pat ir išsamesnės drausminės atsakomybės santykio su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis analizės. Todėl darbe formuluojama originali drausminės atsakomybės sąvoka, siūloma ją apibrėžti kaip savarankišką teisinės atsakomybės rūšį, kurią taiko darbdavys darbuotojo atžvilgiu už jo padarytą darbo drausmės pažeidimą, paskirdamas jam drausminę nuobaudą, laikantis Darbo kodekso ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Taip pat ketvirtoje magistro darbo dalyje, pasitelkus atitinkamus kriterijus, tiriamas drausminės atsakomybės santykis su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis, atkreipiamas dėmesys ir į kitus šio santykio aspektus. / The goal of master work is to reveal and to analyze the peculiarities of disciplinary liability, also to compare the disciplinary liability with administrative, criminal, civil, legal liability according to labour law and state service liability. The master work deals with the problems that are related to the concept of disciplinary liability, the legal principles of disciplinary liability and the finding of the disciplinary relation with other types of legal liability (administrative, criminal, civil, legal liability according labour law and state service liability). Unfortunately, there is no Lithuanian law academics discussion related with the disciplinary liability concept, equally there is no comprehensive analyze of disciplinary liability relation with other types of legal liability in legal literature. Therefore the master work formulates the original concept of disciplinary liability. The author suggests to define disciplinary liability as the separate type of legal liability, which can be applied only by the employer to the employee who has committed a breach of labour discipline, thereby the employer imposes a disciplinary sanction according to procedures, which are defined by the Labour Code and other laws, legal acts. Moreover, in the fourth part of the master work, author pays attention not only to the original finding of the disciplinary relation with administrative, criminal, civil, legal liability according labour law and state service liability, but also to... [to full text]

Įmonės vadovas yra neatsiejama įmonės organizacinės sistemos dalis, be kurios įmonė negalėtų įgyti teisių bei prisiimti pareigų. Tačiau ne tik buvimas juridinio asmens valdymo organu, bet ir jo darbuotoju, sukuria tam tikrą įmonės vadovo ir įmonės teisinių santykių kompleksiškumą. Šis kompleksiškumas pasireiškia tuo, kad iš vienos pusės įmonės vadovo, kaip juridinio asmens organo, santykiai su įmone yra reguliuojami civilinės teisės normomis, o iš kitos – jam, kaip ir kiekvienam darbuotojui, privalomas darbo teisės normų laikymasis. Toks įmonės ir jos vadovų santykių reguliavimas dviejomis savarankiškomis teisės šakomis, neretai sukelia sunkumų nustatant, kuri teisės norma vienu ar kitu atveju turi būti taikoma. Siekiant geriau suvokti įmonės ir jos vadovų tarpusavio santykių pobūdį, šiame darbe yra nagrinėjami pagrindiniai aspektai vienaip ar kitaip susiję tiek su darbo teisės, tiek su civilinės teisės reguliavimo dalyku. Todėl analizė apima įmonės vadovo teisinio statuso prigimties bei raidos tendencijų vertinimą. Įmonės vadovo teisinio statuso specifika sąlygoja kiek kitokį šio subjekto darbo teisinių santykių reguliavimą nei paprastų darbuotojų. Bandant atskleisti šiuos skirtumus yra analizuojami darbo sutarties, sudaromos su įmonės vadovu, skirtumai nuo panašių civilinių sutarčių, šių darbo sutarčių sudarymas, rūšys, sąlygos. Be to, aptariami kitokie nei paprastų darbuotojų darbo santykių su įmonės vadovu pasibaigimo pagrindai bei šių santykių pasibaigimo procedūros... [toliau žr. visą tekstą] / Chief executive is an essential part of company’s organizational system and a company could not obtain rights and assume obligations without it. However, being not only a governing body of a legal entity, but also its employee, gives a rise for certain complexity of legal intercourse between the company and its chief executive. This complexity means that on one hand intercourse between company and its chief executive as a governing body are regulated by the civil law, while on the other hand the labor law rules are also applicable to him as to every other employee. Such dual regulation of relations between the company and its chief executive raises some difficulties when determining which legal norm has to be applied in certain circumstances. With the intention to comprehend the nature of intercourse between the company and its chief executive, this paper deals with major legal aspects one way or another related to regulatory subject of both labor and civil law. For this reason the analysis include the assessment of the nature and the development tendencies of legal status of company’s chief executive. The particularity of its legal status determines somewhat different regulatory regime applicable to a chief executive comparing to labor law applicable to ordinary employees. Aiming to display these differences the employment agreements with chief executive are analysed in comparance with similar civil contracts, as well as conclusion, types and conditions of such labor... [to full text]