As every breach of a contract not only conditions destabilization of business relations, but also causes a social conflict, and an aggrieved party must be compensated for damage incurred in connection with non-performance or defective performance of obligations under the contract. A breach of a private interest as a result of non-performance or defective performance of a contract gives grounds for contractual civil liability to arise. As the compensatory function is the main function of civil liability, only proper implementation of it can guarantee protection of the breached interests of the parties and restore the stability of business relations. Thus, in order to restore the balance of legal relations, it is necessary to have a good knowledge of the legal regulation of damages in contractual relations. This research work gives a comprehensive analysis of legal regulation of damages in contractual relations in the Republic of Lithuania, as well as peculiarities and problems of regulation of this institution. Contractual liability is researched as one of the forms of civil liability, different from tortious liability; it is also discussed which of these two forms of civil liability should be applied in different stages of pre-contractual relations. The essence of damages as one of the forms of contractual liability is disclosed by studying the types of damage that are compensated for in case of breach of a contract, differences between damages and penalties, conditions for... [to full text]

Pagrindinė kliūtis taikyti valstybei civilinę atsakomybę ilgą laiką buvo valstybės imuniteto (arba suvereno imuniteto, arba įstatymų leidėjo imuniteto) doktrina, kuri neleidžia taikyti valstybei deliktinės atsakomybės už viešojoje srityje atliktus veiksmus. Šis principas kildinamas iš anglų karalių teisės. Šiandien imuniteto egzistavimą bandoma teisinti valstybės turto apsaugos svarba, siekiu užtikrinti valdžių padalijimo principo veikimą, institucijos, turinčios kompetenciją nagrinėti bylas prieš valstybę (ar įstatymų leidėją), nebuvimu, adekvačių teisių gynimo būdų egzistavimu, išrinktų valdžios atstovų pozicijos stiprinimu bei tradicija. Viduramžiška imuniteto doktrina yra nesuderinama demokratinių valstybių principais, tad turi būti visiškai pašalinta. Lietuvos Teismų praktika šios doktrinos egzistavimo Lietuvoje nepripažįsta. Įstatymų leidėju paprastai laikomas subjektas, kuriam suteikta galia pareikšti galutinę ir neginčijamą valią dėl įstatymo priėmimo. Lietuvoje įstatymų leidėju laikomas Parlamentas bei Tauta. Įstatymų leidėjo kompetenciją ir diskreciją riboja Konstitucijoje nustatyti bei prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai. Tarptautinių sutarčių pagrindu, pavyzdžiui, EŽTK, Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti pagrindines teises asmenims, esantiems jos jurisdikcijoje. Įstatymas, pažeidžiantis tokią tarptautinę sutartį, laikytinas neteisėtu, tačiau nacionalinė teisė jokiai institucijai nėra suteikusi kompetencijos tikrinti įstatymų atitikimą tarptautinėms... [toliau žr. visą tekstą] / A main let to apply tort liability to the state is the principle of sovereign immunity (or state immunity; or legislator immunity), derived from Medieval English law, which says that government is immune from tort liability. Today remains of sovereign immunity doctrine usually is justified by: the importance of protecting government treasuries; separation of powers; the absence of authority for suits against the government; the existence of adequate alternative remedies; strengthening the position of elected politicians; and tradition. The doctrine of immunity is inconsistent with the main principles, recognized by democratic countries, so has no place in democracy and should be repealed entirely. The legislator is a subject, who has a right to make a final and unchallenged decision in the law making process. In Lithuania there are two legislators: the Parliament (Seimas) and the Nation. Competence and discretionary powers of legislature are limited by the Constitution and obligations of the state under the international and European Community law. By international contracts, such as European Convention of Human rights, Lithuania is obliged to confer the main rights to individuals in its jurisdiction. The national law that violates such provisions must be held unlawful, but there are no national institutions that have a competence to state that violation. Individuals may get remedy only if the European Court of Human Rights states the violation; in the same judgment the Court... [to full text]

Šiame darbe autorius analizuoja problemas, susijusias su teisinės atsakomybės taikymu Europos Sąjungai, ypatingą dėmesį skirdamas Jungtinių Tautų Tarptautinės Teisės Komisijos rengiamam tarptautinių organizacijų atsakomybės rėžimui. Išanalizavęs Sąjungos konstitucinių dokumentų nuostatas, Sąjungos tarptautinių santykių praktiką, teisės mokslininkų nuomones, autorius padaro išvadą, jog šiandien Europos Sąjunga turi tarptautinį teisinį subjektiškumą. Taip pat po terminu „Europos Sąjunga“ tarptautiniuose santykiuose veikia dvi organizacijos: Europos Sąjunga ir Europos Bendrijos, ir kiekviena jų savarankiškai atsakys už savo padarytus pažeidimus. Išanalizavęs rengiamą organizacijų atsakomybės rėžimą bei Europos Sąjungos komentarus bei pastebėjimus jo atžvilgiu, autorius padaro išvadas, jog tiek Europos Bendrijų, tiek Europos Sąjungos atveju pastarasis rėžimas gali būti taikomas. Siekiant išvengti galimų taikymo sunkumų, būtina pakoreguoti tiek Europos Sąjungos, tiek ir Europos Bendrijų sudaromų tarptautinių susitarimų nuostatas. / In the present work author analyses problems of responsibility of European Union, especially of application of UN ILC Draft Articles on responsibility of international organizations. After analysis of European Union’s constituent documents and practice in external relations and opinions of scholars, author makes a conclusion that contemporary European Union has international legal personality. Furthermore, European Union and European Communities in external relations acts separately and must be held responsible separately. After analysis of Draft Articles on responsibility of international organizations and comments and observations of European Union, author makes conclusions that latter Draft Articles can be applicable in a case both of European Union and European Communities. But some provisions of European Union’s and Communities’ agreements must be corrected in order to avoid possible application difficulties.

Darbe analizuojami bendrovės vadovo civilinės atsakomybės teisinio reglamentavimo Lietuvoje trūkumai ir spragos bei, remiantis užsienio valstybių praktika ir tendencijomis, pateikiami pasiūlymai identifikuotų trūkumų šalinimui. Darbe bendrovės vadovų atsakomybė vertinama ne tik iš kreditorių ir bendrovės pozicijų – į vadovo atsakomybės teisinį reguliavimą pažvelgta taip pat ir iš bendrovės vadovo pozicijų. Darbe siūloma bendrovės vadovo, kaip civilinės atsakomybės subjekto, sąvoką, iki šiol neturinčią jokios aiškios koncepcijos ir turinio, deformalizuoti. Išnagrinėjus bendrovės vadovo pareigų bendrovei turinį, prieita išvada, jog šiuo metu galiojantys teisės aktai sudaro prielaidas klaidingai suvokti bendrovės vadovo pareigas bendrovei, kuomet vadovas sudaro sandorį su bendrove, todėl siūloma atitinkamai koreguoti reglamentavimą. Įvertinus vadovo atsakomybę bendrovės kreditorių atžvilgiu, prieita išvada, jog būtina išlaikyti pusiausvyrą, t. y. užtikrinti tik objektyviai pagrįstą kreditorių interesų apsaugą, nepagrįstai neišplečiant jos bendrovės vadovo atsakomybės sąskaita. Kartu atkreipiamas dėmesys, jog dabartinis kreditorių teisių įgyvendinimo mechanizmas dėl specialaus reglamentavimo nebuvimo neužtikrina vadovų teisinės padėties apibrėžtumo ir užtikrintumo. / Weaknesses and lacks of legal regulation of civil liability of a company’s director in Lithuania are analyzed and suggestions, how to eliminate identified weaknesses, are given in this work, referring to the practice and tendencies of foreign countries. The liability of a company’s directors is evaluated not only from the point of view of creditors and a company, but also legal regulation of a leader’s responsibility is reviewed from the point of view of a company’s directors. In this work, the concept of a company’s director, as a subject of civil liability, which has not had a clear concept and content so far, is suggested to be deformalized. After analyzing the content of liability of a company’s director for a company, it was concluded, that recent laws capacitate to wrongly understand, what responsibilities of a company’s leader are to a company, when he transacts with a company; therefore, several suggestions to improve regulation are given. After evaluating the director’s responsibility in respect of a company’s creditors, it was concluded, that it is necessary to maintain the balance – to ensure just such interest security of creditors, which is objectively grounded, and gratuitously not to extend it for account of a liability of company’s leader. What is more, attention is drawn to the recent mechanism of creditors’ rights implementation, which does not ensure the determination and security of director’s legal status due to the absence of special regulation.

Autorius pastebi, kad viena mažiausiai reglamentuotų deliktinės atsakomybės problemų, skyrium gyvenančio tėvo atsakomybės už nepilnamečio vaiko padarytą žalą problema. Būtent šis atvejis teisės aktuose reglamentuojamas mažai, jo taikymas problemiškas, kadangi bet koks sprendimas neišvengiamai gali būti pamatinių teisinės atsakomybės normų pažeidimu. Darbo tyrimui autorius iškelia šį tikslą ir uždavinius: Darbo objektas – skyrium gyvenančio ir neauginančio vaiko tėvo teisinės atsakomybės ribos. Hipotezė: Skyrium gyvenantis ir neauginantis vaiko tėvas neprivalo atsakyti už vaiko padarytą žalą.. Darbo tikslas- išanalizuoti skyrium gyvenančio ir vaiko neauginančio tėvo atsakomybės ribas. Uždaviniai: a)Išanalizuoti teisines doktrinas, reglamentuojančias tėvų atsakomybės ypatumus bendrosios teisės ir civilinės teisės sistemų valstybėse. b)Aptarti tėvo pareigą atlyginti vaiko padarytą žalą esant tėvo ir vaiko atskyrimo, tėvų valdžios apribojimo ir separacijos atvejams . c) Išanalizuoti teisės aktų nuostatas ,įtakojančias skyrium gyvenančio tėvo atsakomybę už nepilnamečio veiksmus. Aptardamas šią problemą, autorius analizuoja situaciją kitose šalyse .Bandoma nustatyti bendruosius dėsningumus bendrosios bei kontinentinės teisės sistemų valstybėse. Pastebima, kad bendrosios teisės sistemos valstybėse vienareikšmiškai galioja asmeninės atsakomybės principas. Tai yra tėvas kaltas tiek kiek jie tiesiogiai nusižengė ar prisidėjo prie to, kad žala būtų padaryta. Kontinentinės teisės... [toliau žr. visą tekstą] / Parental liability is one of the most problematical aspects of tort liability cases. In most lows in the world is written that both parents are liable for the damages made by their child. There is no information about individual liability of child’s father or mother. Especially this problem becomes important then parents live separately. Then we have a question is child’s father who does not live together with his child liable for the torts and minors made by his child. This problem becomes complicated when father did all he could to help his child to act legally. But on the other hand, if we presume that according these circumstances father is not liable, we can breach victims’ rights. Main rule of civil liability is damages compensation for the victim. This dilemma is important in our days because there is big number of juvenile crimes. Civil liability for juvenile crimes is taken by parents or institution which supervises the juvenile at the time when tort is made. Under these circumstances we need stronger regulation of subjects liability limits. The object of the work is liability limits of father who lives separately and does not take care about this child for the torts made by his child. Hypothesis: Father who lives separately and does not take care about this child is liable for the torts made by his child. Purpose of the work is to analyze the limits of liability of the father who lives separately and does not take care about his child. The following tasks are... [to full text]

The problem of copyrights recently is one of the most relevant, talking about legal aspects of information society. The objective risk of expropriation of sofware or various documents arises, while using communicative network, which is very popular among members of the society nowadays, without compliance with authors. This concerns the lack of legislation, which should regulate the rights of using the software, variuos files or production situated in the network. The problem of copyrights is the most relevant for data put in the net, as communicative web has become more and more popular source of information lately. Practice evidences, that protection of intellectual property only by means of civil defence of copyrights, is not possible, therefore administrative and criminal responsibility carries out an important role. Consequently, the administrative and criminal responsibility for violation of intellectual property will be analysed in the final work. The peculiarities of violation of administrative and criminal responsibily were not studied widely by any of the lithuanian authors. While improvement of information technologies is increasing, thereby it is essential to sift legal laws regulating administrative and criminal responsibility for violation of these rights, taking into consideration both theoretical and practical aspects. So, in this work the administrative and criminal responsibilty for violation of intellectual property and its pecularities applied in the... [to full text]

Rūpestingumo pareiga egzistuoja kiekvienam visuomenės nariui, tačiau advokatams, kaip specifinės veiklos atstovams, šios pareigos laipsnis ir turinys yra aukštesni – jų veiksmai turi atitikti kvalifikuoto ir protingai rūpestingo profesionalo elgesio standartą. Profesinę civilinę atsakomybę gali lemti net ir lengviausia kaltės forma – neatidumas, klaida – todėl advokato kaltė gali būti eliminuojama įrodžius, kad profesionalas ėmėsi maksimalių atidumo, rūpestingumo, atsargumo priemonių atitinkamoje situacijoje. Jau romėnų teisės šaltiniuose egzistavo advokato pofesinė civilinė atsakomybė už vengimą atlikti pareigas ar netinkamą jų įgyvendinimą. Advokatas privalo sąžiningai atlikti ne tik tas pareigas, kurios numatytos sutartyje su klientu, tradiciniuose teisės aktuose – įstatymuose, bet taip pat ir profesinės etikos taisyklėse. Įrodžius sąžiningumo pareigos pažeidimą, tuo pačiu konstatuojamas ir advokato neteisėtų veiksmų egzistavimas. Dėl advokato neteisėtų veiksmų žalą patyręs asmuo gali būti ne tik klientas, bet ir tretysis asmuo. Pastarasis turi įrodyti, kad advokatas pažeidė rūpestingumo pareigą, kurios buvimas nustatomas atsižvelgiant į tai, ar advokatas protingai galėjo numatyti, kad asmuo remsis jo išvada tolimesnėje veikloje. Advokatų profesinės civilinės atsakomybės netaikymas, apribojimas ar atleidimas nuo atsakomybės sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės normomis. / A duty of care exist to each member of the public, but some groups of the professionals, because of the specific of their jobs, must exercise reasonable skill and care. Professional civil liability can result even in the easiest form of guilt - inadvertence, mistake. The fault can be eliminated when it is shown that the professional has taken the maximum in the situation. The sources of Roman law also attest the existence of civil responsibility of an advocate for improper performance of the duties or avoidance of proper performance of the duties. The attorney’s duties may be found in the rule of law, contract between attorney and the client and in the legal ethics requirements. The plaintiff may be both: attorney’s client and non-client, who suffered the damage. The latter must prove that attorney violated the duty of care, which is determined. Attorney reasonably could have foreseen that a person will rely on its conclusion Other questions related the attorney professional civil liability – the limitation or abolition, dismissal of professional liability, is dealt under the common rules of civil liability.

Šiame darbe nagrinėjamas Konstitucinio teismo nutarimų sisteminimas civilinės atsakomybės instituto aspektu bei Konstitucinio Teismo nutarimų civilinės atsakomybės klausimais reikšmė perimamumas žemesnės instancijos teismais, formuojant vienodą visų Lietuvos Respublikos teismų sistemoje esančių institucijų praktiką. Darbe iškeliamas klausimas dėl Konstitucinio Teismo vadovavimosi jo paties nutartimis nagrinėjant vėlesnes bylas. Atsižvelgiant į numatytus darbo tikslus šiame darbe dėmesys skiriamas tiek istorinei civilinės atsakomybės instituto kilmei, tiek ir jo reglamentavimui kitose valstybėse. Tačiau didžiausias dėmesys vis dėl to buvo skiriamas Konstitucinio Teismo praktikos civilinės atsakomybės klausimų aiškinimo analizei. Darbe ganėtinai plačiai yra atskleidžiama Konstitucinio teismo vieta Lietuvos teisės sistemoje. Pagrindinis darbo tikslas išnagrinėti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką civilinės atsakomybės klausimais. Darbe Konstitucinio Teismo praktika civilinės atsakomybės klausimais išdėstyta dalimis, kurių kiekvienos pavadinimas atspindi civilinės atsakomybės nagrinėjimo aspektą. Tokiu būdu darbe yra bandomos susisteminti Konstitucinio Teismo nutartys. Darbe, taip pat pateikta Lietuvos Aukščiausiojo ir Lietuvos Vyriausiojo Administracinių teismų praktikos, civilinės atsakomybės aiškinimo klausimais, lyginamoji analizė, kuria siekiama išnagrinėti kaip Konstitucinio Teismo nutarimuose įtvirtintos analitinio pobūdžio nuostatos taikomos minėtų teismų... [toliau žr. visą tekstą] / Decisions of Constitutional Court of Republic of Lithuania are being examined in present study in order to systematize the practice of the court in the field of civil responsibility; the value and interception of the practice was examined as well in order to form equal practice in all courts of Lithuanian Republic. It is discussed about previous judgments of Constitutional Court in meanings of present lawsuits. Review of historical civil responsibility meaning as well as regulation in other countries was one of the goals of this study, but the biggest consideration was about analysis of matters of responsibility in civil practice in Constitutional Court. What is more the position of Constitutional Court in Lithuanian law system was widely analyzed. Main goal of the study was to analyze practice of Constitutional Court of Lithuanian Republic in meanings of civil responsibility. This practice was overlooked in parts where the title of each part represents aspect of analysis in civil responsibility. In this way Constitutional Court decisions are being systemized. This study also presents practice of Supreme Court and Supreme Administrative Court in means of explanation of civil responsibility. Also analysis that examines how analytical attitude formed in Constitutional Court is used in mentioned law practice. In this master study of law where theory and practice are almost equally important a lot of efforts are made to discuss about main problems, find solutions and make... [to full text]

Vado atsakomybė yra tarptautinėje paprotinėje teisėje nusistovėjęs principas. Vadai, pagal šią doktriną, atsako ne už savo pačių įvykdytus nusikaltimus, o už pavaldinių, kuriems nesugebėjo užkirsti kelio ar bausti. Ši atsakomybė kyla dėl neveikimo. Mokslininkų bendruomenėje iki šių dienų nėra aišku, ar vadai atsako už pavaldinių nusikaltimus, ar už savo paties pareigos nevykdymą. Vadai atsako už atskirą nusikaltimą, kuriam neužkirto kelio ar už kurį nebaudė, kuomet tarptautinė teisė jį buvo įpareigojus tą daryti. Vado atsakomybė yra sui generis atsakomybės už neveikimą forma. Pagal ad hoc tribunolų jurisprudenciją, vado atsakomybė susideda iš trijų elementų: vado-pavaldinių santykių, vado mens rea ir būtinų ir tinkamų priemonių užkirsti kelią nusikaltimui ar bausti nesiėmimo. Visi šie elementai turi būti įrodyti ir bet kokios abejonės kilimas turi būti sprendžiamas kaltinamojo naudai. Vado-pavaldinių santykiai galimi tik esant efektyviai vado kontrolei. Efektyvumas reiškia, kad vadas gali ne tik vienaip ar kitaip daryti įtaką pavaldinių veiksmams, tačiau ir priversti paklusti, materialiai sugebėti užkirsti kelią nusikaltimams ar bausti. Romos statute karo vadų ir asmenų, efektyviai vykdančių karo vado funkcijas, mens rea skiriasi nuo civilių vadų. Romos statuto travaux préparatoires pasufleruoja, kad civiliai vadai, skirtingai nei karo, neturi tokių pačių galimybių vykdyti savo pareigas. Dėl šios priežasties jų žinojimo standartas yra švelnesnis nei karo vadų. Romos statutas... [toliau žr. visą tekstą] / Superior responsibility, otherwise known as command responsibility, is a well established doctrine in both treaty and customary international law. Superiors are held criminally responsible for breaches of international humanitaran law committed by their subordinates. Responsibility arises only after superior fails to take any preventive or punitive action when he was under a duty to do so. There is no common opinion of what that doctrine should stand for, is it a mode of liability for subordinates crimes or a separate offence of superior. It is a crime of omission which has no or little support in national legislation systems. Superior responsibility is a sui generis form of responsibility for omission. Superior responsibility, according to ad hoc tribunals jurisprudence, is constructed of three elements which are superior-subordinate relationship, superior’s mens rea and ability to take necessary and reasonable measures to prevent subordinate’s crime and punish. All these elements must be proofed beyond reasonable doubt. Superior-subordinate relationship can only be established if there existed effective command and control between those two. Effectiveness is a material ability to influence subordinates actions in a way of either stopping them from committing a crime or being able to punish. Superiors mens rea in Rome Statute for military commander and a person, effectively acting as such is more strict than for other superiors, described in art. 28(b). Travaux... [to full text]

Civilinė atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą Santrauka Teismų praktika rodo, kad tinkamai įvertinti gyvūnų padarytos žalos aplinkybes, jų savininkų (valdytojų) atsakomybės laipsnį yra pakankamai sudėtinga. Darbo tikslas remiantis teisės norminiais aktais, teisės doktrina ir Lietuvos Respublikos teismų praktika išanalizuoti civilinės atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą taikymo sąlygas, jų ypatumus. Atskleisti Lietuvos teismų praktikoje išryškėjusias problemas sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimus dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos bei išnagrinėti civilinės atsakomybės ypatumus dėl naminių gyvūnų padarytos žalos asmens sveikatai bei turtui, taip pat pateikti savo nuomonę aktualiausiais temos klausimais. Siekiant šio tikslo apžvelgiama deliktinės atsakomybės samprata, funkcijos, taikymo sąlygos gyvūnų padarytos žalos kontekste; atskleidžiami civilinės atsakomybės ypatumai laukinių gyvūnų sukeltuose eismo įvykiuose, aptariama civilinė atsakomybė už naminių gyvūnų padarytą žalą asmens sveikatai bei turtui. Civilinė atsakomybė, už gyvūnų padarytą žalą, yra deliktinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 str. 4 d. apibrėžia deliktinę atsakomybę, kaip turtinę prievolę, atsirandančią dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartinais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusiais su sutartiniais santykiais. Civilinę atsakomybę, už gyvūnų padarytą žalą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso... [toliau žr. visą tekstą] / Civil Liability for Damage Caused by Animals Summary Court practice reveals that proper assessment of circumstances of damage caused by animals as well as evaluation of the level of liability of their owners is quite troublesome. The thesis is devoted to an analysis of legal doctrine, legal acts and jurisprudence on pre-conditions for application of civil liability for damage caused by animals in order to reveal problems that occur in practice. The thesis covers conceptual issues of tort liability, its functions and pre-conditions for its application in the context of damage caused by animals; peculiarities of tort liability for damage caused by wild animals in traffic accidents as well for damage to health and property of persons caused by domestic animals are revealed. Jurisprudence of the Lithuanian courts on damage caused by wild animals Liability for damage caused by animals is tort liability. Paragraph 4 of the article 6.245 of the Civil Code of the Republic of Lithuania defines tort liability as a pecuniary obligation which is not related with contractual relations, except in cases where it is established by laws that delictual liability shall also result from damage related with contractual relations. Civil liability for damage caused by animals is being regulated by Article 6.267 (Chapter XXII, third section) of the Civil Code of the Republic of Lithuania, the Law of the Republic of Lithuania on Wild Fauna, the Law of the Republic of Lithuania on the Care, Keeping... [to full text]