Baudžiamoji atsakomybė už vagystę yra pati griežčiausia teisinės atsakomybės rūšis, reglamentuojama Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Vagystė nors ir nėra pati pavojingiausia, tačiau yra dažniausiai padaroma turtinio pobūdžio nusikalstama veika, tad šiame darbe siekiama išnagrinėti įstatyminį baudžiamosios atsakomybės už vagystę reglamentavimą ir atskleisti bei aptarti aktualius probleminius aspektus, kylančius ir galinčius kilti aiškinant ir taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas teismų praktikoje bei nagrinėjamus baudžiamosios teisės teorijoje. Siekiant nurodyto tikslo šiame darbe išskiriamos penkios struktūrinės dalys: pirmojoje nagrinėjama vagystės sąvokos istorinė raida ir jos samprata pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą bei baudžiamosios teisės teoriją, antrojoje ir trečiojoje dalyse analizuojami pagrindinės vagystės sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, ketvirtojoje – vagystę kvalifikuojantys požymiai, o penktojoje dalyje trumpai apžvelgiamos baudžiamosios teisinės pasekmės už vagystę. Šiame darbe taip pat lyginamas baudžiamosios atsakomybės už vagystę reglamentavimas Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos nacionaliniuose baudžiamuosiuose įstatymuose ir apžvelgiama ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos baudžiamosios teisės teorija. Galiausiai išvadose pateikiami darbo eigoje atsiskleidę aktualūs probleminiai aspektai ir galimi jų sprendimo būdai. / Criminal liability for theft is the strictest type of legal liability regulated in the criminal code of the Republic of Lithuania. Although theft is not the most dangerous, but it is the generally committed criminal offence against property, therefore the author of this master thesis seeks to analyze the statutory regulation of the criminal liability for theft in order to reveal and discuss its relevant aspects of the problems, which emerge or likely to emerge in the interpretation and application of the provisions of the criminal code (in legal practice as well as in criminal law theory). In order to achieve this aim the master thesis consists of five structural parts: in the first part the author examines the historical development of the concept of theft and its definition under the present criminal code and criminal law theory, the second and third parts contains the analysis of the objective and subjective elements of the main composition of theft, the forth – analysis of the aggravating features of theft, whereas in the fifth the legal consequences of committing theft are briefly discussed. In this master thesis the national criminal codes of the Lithuania, Latvia, Estonia and Russia are compared as well as Lithuanian and Russian criminal law theory is reviewed. Finally the author of this master thesis lists the conclusions by discussing the problems and providing their possible solutions.

This dissertation analyses the application of civil liability in precontractual relations under the Lithuanian civil law. In the general part of the thesis the detailed analysis of precontractual relations’ phase is presented, as well as the genesis of development of precontractual liability and its antagonistic aims are considered. This part concludes with the question of applicable legal regime of civil liability in precontractual relations. The thesis special part is devoted to the analysis of two, under the opinion of the author, the most problematic conditions of precontractual civil liability: the unlawful precontractual actions and the concept of precontractual damage. It is noted that the opposing aims of precontractual liability – ensuring the freedom of negotiations v. keeping the parties’ confidence for the conclusion of contract – will be achieved only when the scope of civil liability in precontractual relations will depend on and will be related with the progress of negotiations. Therefore regardless of negotiations progress and in case when all necessary conditions of the precontractual liability are present, the aggrieved party should be compensated for any kind of negotiations’ costs and any other direct precontractual damages which are not unreasonably high and for which the party had not been taken the risk. In addition, when the negotiations are considered deeply advanced, the aggrieved party should receive the remuneration of indirect damages which should... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamas civilinės atsakomybės taikymo esant ikisutartiniams santykiams klausimas Lietuvos civilinėje teisėje. Darbo bendrojoje dalyje yra pateikiama detali ikisutartinių santykių stadijos analizė, nagrinėjama ikisutartinės atsakomybės vertinimo genezė bei jos taikymui keliami specifiniai tikslai, taip pat didelis dėmesys skiriamas ikisutartinei atsakomybei taikytino teisinio rėžimo tyrimui. Disertacijos specialioji dalis skirta dviejų, autorės nuomone, šių dienų teisėje daugiausia klausimų keliančių civilinės atsakomybės ikisutartiniuose santykiuose taikymo sąlygų analizei, tai – neteisėtiems ikisutartiniams veiksmams ir ikisutartinių nuostolių koncepcijai. Darbe pagrindžiama išvada, kad civilinei atsakomybei iki pagrindinės sutarties sudarymo keliami antagonistiniai tikslai – užtikrinti derybų laisvę ir apsaugoti pasitikėjimą sutarties sudarymu – gali būti pasiekti priklausomai nuo derybų pažangos laipsnio taikant nevienodą civilinės atsakomybės apimtį. Todėl teigiama, kad neatsižvelgiant į derybų pažangos laipsnį ir esant ikisutartinės atsakomybės taikymo sąlygų visetui, sąžiningai šaliai turi būti kompensuojami bet kokios rūšies tiesioginiai ikisutartiniai nuostoliai, o toli pažengusių derybų atveju civilinės atsakomybės esant ikisutartiniams santykiams apimtis yra platesnė ir apima prarastos galimybės pinigine verte ribotų netiesioginių nuostolių atlyginimą.

Įmonių bankroto administratorius yra vienas iš svarbiausių bankroto proceso dalyvių, nuo kurio tinkamo funkcijų ir pareigų vykdymo priklauso viso bankroto proceso sklandumas bei skaidrumas, bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų apgynimas, įmonės turto išsaugojimas bei kreditorių reikalavimų patenkinimo užtikrinimas. Iškėlus įmonei bankroto bylą, administratorius užima bankrutuojančios įmonės valdymo organo statusą, perima įmonės turtą bei visus jos įgaliojimus, tampa šios įmonės valdytoju ir atstovu teisme, kreditorių susirinkime ar sudarant sandorius, kai įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą. Dėl ypatingo savo statuso bankroto procese ir suteiktų plačių įgaliojimų administratorius privalo būti itin atidus ir rūpestingas, nešališkas ir nepriklausomas, veikti tik įstatymo jam suteiktos kompetencijos ribose, vadovautis profesionalumo, efektyvumo, interesų pusiausvyros, sąžiningumo, teisingumo principais. Administratoriui, pažeidusiam įstatymu jam suteiktų funkcijų vykdymą ar sukėlusiam žalą bankrutuojančiai įmonei ar jos kreditoriams, kyla atitinkamos teisinės pasekmės. Magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti bankroto administratoriaus teisinį statusą bei su jo atsakomybe susijusius probleminius aspektus. Todėl šiame darbe siekta atskleisti bankroto administratoriaus vaidmenį bei reikšmę įmonių bankroto procese, jo sampratos raidos analizę bei teisinio statuso teorijas. Darbe taip pat atskleidžiamas bankroto administratoriaus teisinis... [toliau žr. visą tekstą] / The bankruptcy administrator is one of the most important party in bankruptcy process of the company. The bankruptcy fluency and clarity, also the protection of the company‘s asset and it‘s creditors legal interests depends on bankruptcy administrator proper activity. Administrator takes all the company‘s asset and it‘s management since the court adopt a decision to take bankruptcy proceedings for the company. Then administrator becomes a manager of the company and it‘s representative at the court, creditor‘s meetings and in the cases of making some contracts when the company continues it‘s commercial activity. Because of the specific administrator status and his wide power of attorney, administrator must be especially attentive and careful, impartial and independent, he has a duty to act in compliance with principles of professionality, efficiency, honesty, rightness and must seek the balance between the company and creditors interests in every stage of the bankruptcy. If administrator violates his functions or causes the losses for the company or creditors, he must assume adequate legal consequences for such kind of actions. The purpose of this master thesis is to analyze the status of the bankruptcy administrator and the main problematic issues related to his liability. Because of this reason, the author trys to reveal the role and value of bankruptcy administrator, the analysis of the evolution of his conception and the theories of administrator legal status... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe “D-6 naftos telkinio eksploatacija tarptautinės jūrų teisės požiūriu” analizuojami tarptautinės teisės šaltiniai, reglamentuojantys jūrinių naftos platformų statybą, eksploataciją bei atsakomybę už jų sukeltą žalą kitai valstybei. Nagrinėjama kurios tarptautinės sutartys, kiti teisės aktai yra privalomi Rusijos Federacijai ir turi būti taikomi eksploatuojant naftos telkinius Baltijos jūros kontinentiniame šelfe Rusijos jurisdikcijos zonoje. Taip pat darbe yra nurodomi atvejai, kuriais Rusija nesilaikė jai privalomų tarptautinės teisės normų projektuodama, statydama ir eksploatuodama naftos platformą D-6. Analizuojama, ar Rusijos Federacija būtų atsakinga prieš Lietuvos Respubliką už žalą, kuri gali kilti eksploatuojant D-6 naftos platformą. Tuo tikslu nagrinėjami du atsakomybės taikymo pagrindai: atsakomybė už tarptautinės teisės normų pažeidimus ir atsakomybė už kitos valstybės interesams padarytą žalą veiksmais, kurių nedraudžia tarptautinė teisė. Vertinant “griežtos” atsakomybės taikymo principą analizuojamas JT Tarptautinės teisės komisijos darbas šioje srityje. Siekiama nustatyti, ar yra susiformavęs tarptautinis paprotys, numatantis tokią valstybės atsakomybę už sukeltą žalą. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais konstatuojama, kad projektuojant ir statant D-6 naftos platformą buvo pažeistos tarptautinės teisės normos, tačiau šiuo metu eksploatuojant platformą Rusija laikosi tarptautinės teisės reikalavimų... [toliau žr. visą tekstą] / The Master’s thesis “D-6 oil fields exploitation in the background of the international maritime law” analyzes sources of the international law governing construction and exploitation of offshore platforms as well as responsibility for the damages to other countries caused by such platforms. The thesis also analyzes which international treaties and other legislation are mandatory to the Russian Federation and must be followed in exploiting oil fields continental shelf in the Baltic Sea in the area of the Russian jurisdiction. Besides, the thesis provides for the cases where Russia violated mandatory legislation in planning, erecting and exploiting oil platform D-6. Furthermore, the thesis analyzes whether the Russian Federation would be liable against the Republic of Lithuania for the damages which may arise from exploitation of D-6 oil platform. To that end, the thesis analyzes two principles of liability: liability for violations of the international legislation and liability for the damages to the interests of the other country resulting from the actions not prohibited by the international law. For assessment of the principle of application of “strict” liability, the work done by the UN International Law Commission is analyzed. Attempts are made to find out whether there is an international custom providing for the country’s liability for the caused damages. The thesis is finalized by the findings. Taking into consideration the research results it is stated that planning... [to full text]

Darbo objektas: įmonių socialinės atsakomybės vertinimas. Darbo problema– sporto organizacijų vadovų įmonių socialinės atsakomybės supratimo ir prioritetinių veiklų vertinimas. Darbo tikslas: įvertinti įmonių socialinę atsakomybę sporto organizacijose. Darbo uždaviniai: 1. Apibrėžti įmonių socialinės atsakomybės sampratą bei jos sededamasias dalis; 2. Išanalizuoti suinteresuotasias grupes, turinčias įtakos vykdant įmonių socialinę atsakomybę ir įvertinti tokios veiklos teikiamas naudas ir kaštus; 3. Įvertinti kaip sporto organizacijų vadovai supranta įmonių socialinę atsakomybę ir kokias prioritetines veiklas jie išskiria. Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė; anketinė apklausa; matematinė analizė. Tyrimo išvados: 1. ĮSA apibrėžimai sistemingai apima aplinkos, ekonominę, socialinę, suinteresuotųjų šalių ir savanorystės dimensijas, o pagrindinės sferos, kuriose organizacijos gali būti socialiai atsakingos, yra: ekonominė, teisinė, etinė ir filantropinė; 2. Pagrindinės suinteresuotosios grupės, kurios gali paveikti organizaciją imtis socialiai atsakingos veiklos yra: darbuotojai, vartotojai, tiekėjai, akcininkai/steigėjai, vadovai ir bendruomenė. Nors ĮSA yra siejama su papildomomis išlaidomis organizacijai, tačiau būdama socialiai atsakinga ji daugeliu atveju gali užsitikrinti geresnį įvaizdį, suinteresuotųjų grupių palankumą ir konkurencinį pranašumą; 3. Apibendrinant tyrimą, galima pateikti tokias išvadas: 3.1. Respondentų supratimas apie ĮSA susijęs su teisine... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the work: the assessment of corporate social responsibility. The issue of the work– the managers of sporting organizations corporate social responsibility understanding and the priority activities assessment. Aim of the work: to eveluate corporate social responsibility in sporting organizations. Objectives: 1. To define the definition of corporate social responsibility and its components; 2. To analize concerned groups, which influence corporate social responsibility, and to eveluate its profits and expenses; 3. To explore how the managers of sporting organizations understand corporate social responsibility and what kind of priority activities do they carried out. Methods: the analysis of scientific literature, survey using questionairres, mathemathical analysis. Conclusions: 1. The definitions of CSR systematically include environmental, economical, social, stakeholders and voluntary dimensions, and the main sphere of which organizations can be socially responsible are: economical, legal, ethical and philanthropic; 2. The main cocerned groups, which can influence the organization to start socially responsible activities are: staff, consumers, suppliers, stakeholders, managers and society. Although CSR is related with aditional expences for the organization, in many cases, while being socialy responsible it can secure better image, the acceptance of concerned groups and competitive advantages; 3. While summarising the research following conclusions... [to full text]

Universiteto vaidmuo ilgainiui kinta. Tam įtakos turi universitetų funkcijų kaitos poreikis – nepakanka kurti ir perduoti žinias, būtinas žinių ekonomikos vystymuisi. Universiteto veikla reikalauja persiorientavimo nuo procesų link rezultato, ypač ieškant jo veiklos naudos visuomenei. Tai reiškia, kad universitetas, siekdamas veikti kintančiomis sąlygomis, turi elgtis socialiai atsakingai. Šia disertacija siekiama ištirti socialinę atsakomybę (toliau – SA) universiteto mokslinės veiklos valdyme. Pasirinkta tyrimo strategija – grindžiamoji teorija, kuri leido suformuluoti empiriniais duomenimis grįstas teorines prielaidas. Disertacijoje nagrinėjama SA samprata prasmės ir turinio kitimo aspektais, taip pat parodoma SA transformacijos chronologinė raida, išskiriami SA tipai, apibendrinami tyrimai nuo įmonės SA link viešojo sektoriaus SA. Taip pat analizuojama universiteto SA ir jos tipai, SA įtaka universiteto organizacinei kultūrai, pateikiami keli gerosios patirties pavyzdžiai. Ši dalis baigiama įvadu į universiteto mokslinės veiklos socialinį vaidmenį ir mokslininko elgesį. Toliau paaiškinamas SA diegimas etikos priemonėmis, pradedant nuo vertybių institucionalizavimo, sąmoningumo formavimo ir vedant link SA realizavimo universiteto strategijoje. Taip pat pateikiami gauti empirinio tyrimo rezultatai pagal tyrimo klausimus ir jų analizė. / The role of a university develops over time in response to both internal and external pressures. Higher education is now influenced by the need to change even its central functions and mindset – it is no longer sufficient to create and transfer knowledge, necessary for the development of knowledge economy. The performance of a university requires a refocusing from process to outcomes, notably in quest of societal benefit. It means that a university, seeking to operate in a changing environment, should behave in as socially responsible a way as society expects. The aim of this dissertation is to study social responsibility (SR) in the management of university research performance. The selected research strategy – it is the grounded theory which enabled to provide theoretically empirical data-based assumptions. The doctoral dissertation analyses the aspects of altering meaning and scope of the concept of SR, while showing the chronological development of the transformation of SR and types of SR. It also summarises studies, from SR of business to SR of the public sector. Then it analyses university SR and its types; the influence of SR on organisational culture at university; and introduces some examples of good university practice. This part ends with an introduction to the university‘s social role in research performance and the behaviour of the researcher. Also, it refers to the implementation of SR by ethical means, starting from the institutionalisation of values, the... [to full text]

Verslo aplinkos pokyčiai, skatina įmonių komunikacijos su tikslinėmis auditorijomis pokyčius. Socialiai atsakinga įmonės komunikacija yra priemonė, leidžianti užsitarnauti didesnį visuomenės pritarimą įmonės vykdomai veiklai. Padidėjęs visuomenės dėmesys įmonių atliekamoms funkcijoms, tampa stimulu imtis socialiai atsakingų veiklų. Augantis visuomenės susidomėjimas ekologija, skatina įmones vis didesnį dėmesį skirti ekologinei atsakomybei, todėl darbe nagrinėjama ekologinės veiklos komunikacija, kaip svarbi visuomenės informavimo, lojalumo skatinimo, įvaizdžio gerinimo ir įmonės veiklos legitimacijos priemonė. Magistro darbo tikslas - išanalizuoti Lietuvos prekybos tinklų ekologinės veiklos komunikacijos sąsajas su klientų įmonės ekologinės veiklos vertinimu. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjama darnaus vystymosi ir įmonių socialinės atsakomybės koncepcija, ĮSA teorijų raida, identifikuojami įmonių atsakomybės elementai. Toliau darbe analizuojamos įmonių ekologinės atsakomybės komunikacijos raiškos formos. Nagrinėjama sąveika tarp socialiai atsakingos įmonių komunikacijos ir palankaus visuomenės požiūrio į organizacijos veiklas. Tiriamojoje darbo dalyje, remiantis kokybine internetinių puslapių analize bei pusiau struktūruotais kokybiniais interviu su ekspertais, pateikiama Lietuvos didžiųjų prekybos centų socialiai atsakingos komunikacijos ir jos ekologinio aspekto analizė. Taip pat remiantis fokusuotų grupės diskusijų su klientais metu surinktais... [toliau žr. visą tekstą] / Business environment changes, stimulates the communication with target audiences change. Socially responsible company’s communication is a means of earning a greater public acceptance of the company's operations. Increased public awareness of corporate functions; it becomes a stimulus to socially responsible practices. The growing public interest in the environmental problems encourages companies to increasingly focus on environmental responsibility, and work the ecological business communication as an important public awareness, loyalty, and improve the image of the business means of legitimization. The aim of the Master's thesis is to analyze the trades between Lithuanian supermarkets ecological performance of communication and the links with the client company environmental performance evaluation. The theoretical part deals with sustainable development and corporate social responsibility, the concept of corporate social responsibility theories of evolution, identification of elements of corporate responsibility. Further analysis of the work of corporate environmental responsibility of communication forms of expression. It is examining the interaction between socially responsible corporate communication and public-friendly approach to the organization's activities. The exploratory part of the work on the basis of qualitative analysis of web pages and semi-structured qualitative interviews with experts of the Lithuanian supermarkets a socially... [to full text]

In the dissertation the author conducts analysis of general and special international legal regulations governing the ways for resolving treaty conflicts. Author researches the content and systemic ties between norms of the law of treaties, state responsibility and international legal proceedings pertinent to treaty conflict resolutions, as well as ways methods of treaty conflict resolution embodied in selected subsystems of international law (European Union law, World Trade Organization law, Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental freedoms). Based on this research the author provides conceptual findings concerning the notion of conflict of treaties, relationship between methods for resolving treaty conflicts in general and special international law and provides recommendations cncerning interpretation and application of legal regulations governing treaty conflict resolutions. / Disertacijoje tiriamas bendrasis bei specialusis tarptautinių sutarčių kolizijų sprendimo būdus nustatantis teisinis reguliavimas bei jo keliamos mokslinės ir praktinės problemos. Disertacijoje analizuojamas tarptautinių sutarčių teisės, valstybių atsakomybės teisės bei tarptautinio teisminio proceso normų turinys bei jų tarpusavio ryšiai, o taip pat analizuojami tarptautinės teisės posistemėse (Europos Sąjungos teisėje, Pasaulinės Prekybos Organizacijos teisėje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje) nustatyti tarptautinių sutarčių kolizijų sprendimo būdai. Disertacinio tyrimo pagrindu autorius pateikia konceptualias išvadas dėl sutarčių kolizijų sampratos, bendrojoje bei specialiojoje tarptautinėje teisėje nustatytų kolizijų sprendimo būdų santykio, bei pateikia pasiūlymus dėl sutarčių kolizijų sprendimą nustatančio teisinio reguliavimo aiškinimo bei taikymo.

Disertacijoje tiriamas bendrasis bei specialusis tarptautinių sutarčių kolizijų sprendimo būdus nustatantis teisinis reguliavimas bei jo keliamos mokslinės ir praktinės problemos. Disertacijoje analizuojamas tarptautinių sutarčių teisės, valstybių atsakomybės teisės bei tarptautinio teisminio proceso normų turinys bei jų tarpusavio ryšiai, o taip pat analizuojami tarptautinės teisės posistemėse (Europos Sąjungos teisėje, Pasaulinės Prekybos Organizacijos teisėje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje) nustatyti tarptautinių sutarčių kolizijų sprendimo būdai. Disertacinio tyrimo pagrindu autorius pateikia konceptualias išvadas dėl sutarčių kolizijų sampratos, bendrojoje bei specialiojoje tarptautinėje teisėje nustatytų kolizijų sprendimo būdų santykio, bei pateikia pasiūlymus dėl sutarčių kolizijų sprendimą nustatančio teisinio reguliavimo aiškinimo bei taikymo. / In the dissertation the author conducts analysis of general and special international legal regulations governing the ways for resolving treaty conflicts. Author researches the content and systemic ties between norms of the law of treaties, state responsibility and international legal proceedings pertinent to treaty conflict resolutions, as well as ways methods of treaty conflict resolution embodied in selected subsystems of international law (European Union law, World Trade Organization law, Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental freedoms). Based on this research the author provides conceptual findings concerning the notion of conflict of treaties, relationship between methods for resolving treaty conflicts in general and special international law and provides recommendations cncerning interpretation and application of legal regulations governing treaty conflict resolutions.

Disertacijoje nagrinėjamas civilinės atsakomybės taikymo esant ikisutartiniams santykiams klausimas Lietuvos civilinėje teisėje. Darbo bendrojoje dalyje yra pateikiama detali ikisutartinių santykių stadijos analizė, nagrinėjama ikisutartinės atsakomybės vertinimo genezė bei jos taikymui keliami specifiniai tikslai, taip pat didelis dėmesys skiriamas ikisutartinei atsakomybei taikytino teisinio rėžimo tyrimui. Disertacijos specialioji dalis skirta dviejų, autorės nuomone, šių dienų teisėje daugiausia klausimų keliančių civilinės atsakomybės ikisutartiniuose santykiuose taikymo sąlygų analizei, tai – neteisėtiems ikisutartiniams veiksmams ir ikisutartinių nuostolių koncepcijai. Darbe pagrindžiama išvada, kad civilinei atsakomybei iki pagrindinės sutarties sudarymo keliami antagonistiniai tikslai – užtikrinti derybų laisvę ir apsaugoti pasitikėjimą sutarties sudarymu – gali būti pasiekti priklausomai nuo derybų pažangos laipsnio taikant nevienodą civilinės atsakomybės apimtį. Todėl teigiama, kad neatsižvelgiant į derybų pažangos laipsnį ir esant ikisutartinės atsakomybės taikymo sąlygų visetui, sąžiningai šaliai turi būti kompensuojami bet kokios rūšies tiesioginiai ikisutartiniai nuostoliai, o toli pažengusių derybų atveju civilinės atsakomybės esant ikisutartiniams santykiams apimtis yra platesnė ir apima prarastos galimybės pinigine verte ribotų netiesioginių nuostolių atlyginimą. / This dissertation analyses the application of civil liability in precontractual relations under the Lithuanian civil law. In the general part of the thesis the detailed analysis of precontractual relations’ phase is presented, as well as the genesis of development of precontractual liability and its antagonistic aims are considered. This part concludes with the question of applicable legal regime of civil liability in precontractual relations. The thesis special part is devoted to the analysis of two, under the opinion of the author, the most problematic conditions of precontractual civil liability: the unlawful precontractual actions and the concept of precontractual damage. It is noted that the opposing aims of precontractual liability – ensuring the freedom of negotiations v. keeping the parties’ confidence for the conclusion of contract – will be achieved only when the scope of civil liability in precontractual relations will depend on and will be related with the progress of negotiations. Therefore regardless of negotiations progress and in case when all necessary conditions of the precontractual liability are present, the aggrieved party should be compensated for any kind of negotiations’ costs and any other direct precontractual damages which are not unreasonably high and for which the party had not been taken the risk. In addition, when the negotiations are considered deeply advanced, the aggrieved party should receive the remuneration of indirect damages which should... [to full text]