The subject of study covers the institute of carriers’ liability governed by two international legal acts, namely, SMGS and CIM. The work analyses the four main civil liability clauses established in each of them and identifies the commonalities and differences of legal regulation. Relying on the experience in the international regulation of carriers’ liability in other modes of transport as well as on the analysis of SMGS, CIM and SMGS/CIM, the need for developing a new uniform system of rail carriers’ liability is investigated and a draft new legal act governing international carriage by rail is proposed. This research relies on the regulation of carriers’ liability in air, sea or road transport only to the extent to which this helps in finding more advanced models of carriers’ liability, in comparing such models, and in adapting them to carriage by rail. A detailed analysis of other modes of transport could be the subject of another research, therefore, this study does not dwell on such analysis. / Šios disertacijos tyrimo objektas – vežėjo civilinės atsakomybės institutas, reglamentuojamas dviejų skirtingų tarptautinės teisės aktų – 1951 metų Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) ir 1999 metų Vienodųjų tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais sutarties taisyklių (CIM). Pirmoje dalyje analizuojamos SMGS sukurtos vežėjo geležinkeliais civilinės atsakomybės sąlygos. Antroje dalyje nagrinėjamos vežėjo civilinės atsakomybės pagal CIM nuostatas sąlygos. Atskirai išanalizavus CIM bei SMGS aktų turinį, trečioje disertacijos dalyje vertinama šių tarptautinių dokumentų esminiai panašumai bei skirtumai atsakomybės reguliavimo srityje. Disertacijoje koncentruotai pateiktas minėtų aktų palyginimas laikantis darbe naudojamos struktūros, t.y. atskirai palyginamos vežėjo civilinės atsakomybės sąlygos. Ketvirtojoje dalyje aptariami CIM/SMGS bendrojo važtaraščio bruožai, jo taikymo praktika, teisinės prezumpcijos, galimybė naudotis elektronine važtaraščio forma bei galimų pretenzijų nagrinėjimas. Penktojoje dalyje nagrinėjama galimybė sukurti bendrą CIM/SMGS teisinę sistemą, kuri ne tik suderintų šias konvencijas tarpusavyje, tačiau ir įtvirtintų naujas teisės normas, atsižvelgiant į kitų vežimo būdų (oru, jūra, keliais) tarptautinį reglamentavimą. Šioje dalyje koncentruojamasi į pasiūlymus dėl būsimo vieningo akto tarptautiniuose pervežimuose geležinkeliais, akcentuojant teisinės civilinės atsakomybės reglamentavimą.

Valstybės civilinės deliktinės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, atlyginimo sąlygas reglamentuoja CK 6.272 straipsnio 1 dalis. Šios normos pagrindu Lietuvos teismuose pareiškiama nemažai ieškinių, todėl pagrindinė nukentėjusiojo garantija gauti teisingą patirtos žalos atlyginimą, - tinkamas normoje numatytų atsakomybės sąlygų aiškinimas ir taikymas teismų praktikoje. Atlikta pastarųjų metų teismų praktikos analizė atskleidė, kad teismų praktikoje pastebimas neteisėtų veiksmų sampratos plėtimas. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neteisėtų veiksmų sąrašas nelaikomas baigtiniu. Civilinėje byloje sprendimas dėl veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo, nagrinėjant, ar yra pagrindas atlyginti žalą pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, priimamas nepriklausomai nuo to, ar atitinkamas procesinis veiksmas buvo skundžiamas baudžiamajame ar administraciniame procese. Išteisinamasis teismo nuosprendis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog visas baudžiamasis procesas, taip pat konkretūs pareigūnų veiksmai ikiteisminiame tyrime buvo neteisėti. Teismų praktika nacionaliniu lygmeniu sąlygojo, jog esant teisės į teismą per kuo trumpiausią laiką pažeidimui, galimybė reikalauti žalos atlyginimo pagal LR CK 6.272 straipsnį 1 dalį yra laikoma teisinės gynybos priemone... [toliau žr. visą tekstą] / Provisions of state's liability in the cases of damage resulting either from unlawful conviction, or unlawful arrest, as a measure of suppression, as well as from unlawful detention, or application of unlawful procedural measures of enforcement, or unlawful infliction of administrative penalty - arrest - are contained in Article 6.272 part I of the Civil Code. This provision is the legal basis for many lawsuits that are submitted to Lithuanian courts. Therefore, the proper interpretation of the provisions provided by the law in court practice is the main guarantee for the aggrieved person to receive just compensation for the damage. The analysis of courts' practice of late years reveals that the concept of unlawful actions has been broadened. The list of actions envisaged in Article 6.272 part I of the Civil Code is not finite. The decision of lawfulness or unlawfulness of actions in a civil case while analyzing existence of right to the compensation of damage in accordance with Article 6.272 part I of the Civil Code is taken irrespective of the fact whether the aggrieved person lodged a complaint of particular procedural decision in criminal or administrative proceedings. The decision, by which the person has been acquitted, is not a presumption to declare in a civil case that the whole criminal proceedings, as well as certain actions of officers in pre-trial investigation, were unlawful. Court's practice stipulated that in case of the breach of "reasonable time" requirement... [to full text]

LR Konstitucijoje įtvirtinta teisė į tinkamas, saugias bei sveikas darbo sąlygas yra viena iš svarbiausių žmogaus teisių. Kai pažeidžiama žmogaus konstitucinė teisė saugiai ir sveikai dirbti gali kilti pavojus ne tik pačiam darbuotojui, bet ir kitiems asmenims. Todėl ES ir LR teisės aktai nustato labai daug pareigų darbdaviui darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, o nesilaikant nustatyto teisinio reglamentavimo jam kaip poveikio priemonės taikomos įvairios atsakomybės formos bei sankcijas. Naudojant aprašomąjį, lyginamąjį, loginės analizės, sisteminės analizės, analitinį-kritinį, mokslinio tyrimo metodus, šio magistro darbo: a) pirmoje dalyje yra siekiama atskleisti teisinės atsakomybės sampratą bendrąja prasme; b) antroje dalyje nustatoma darbuotojų saugos ir sveikatos samprata, apžvelgiamas teisinis reglamentavimas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, išskiriamos darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolės formos; c) trečia darbo dalis yra pati didžiausia. Joje siekiama atskleisti bei išanalizuoti visas atsakomybes formas pagal LR teisės aktus už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės norminių aktų reikalavimų pažeidimus. Pateikiami konkretūs Lietuvos teismų praktikos pavyzdžiai, atskleidžiant kiekvieną atsakomybės rūšį. Sukauptos informacijos pagrindu formuluojamos išvados. / RESPOSIBILITY FOR OCCUPATIONAL SAFETY AND HEALTH REGULATORY REQUIREMENTS VIOLATIONS SUMMARY The Constitution of the Republic of Lithuania provides the right to adequate, safe and healthy occupational working conditions. This is one of the most important human rights. If violate human constitutional right to occupational safe and healthy work may be endangering not only to him but also to other people. Therefore, the EU and Lithuanian legislation provides a lot of responsibilities for employer in occupational safety and health area, if violate to the legal regulation of occupational safety and health as a persuader are various forms of responsibility and sanctions. At this master work by using a comparative, logical analysis, system analysis, analytical - critical, descriptive research methods: a) The first part examines the concept of legal responsibility; b) The second part an overview of EU and Lithuanian occupational safety and health of the legal regulation, identifies health and safety inspection forms; c) And the third part is the largest. Here analyzed and seeking to reveal the forms of responsibilities for employers if they violate occupational safety and health regulatory requirements. Adduced Lithuanian courts case law with particular examples of practice, identifying each type of responsibility. Formulated based on information collected by the findings.

Magistro darbo objektas – viešojo administravimo institucijų socialinė atsakomybė ir komunikacija. Darbo tikslas – išanalizavus teorinę medžiagą apie socialinės atsakomybės komunikacijos formas viešojo administravimo institucijose, nustatyti kaip jos komunikuoja savo socialinės atsakomybės iniciatyvas ir skatina kitų suinteresuotų grupių socialinę atsakomybę. Darbo uždaviniai: išanalizuoti socialinės atsakomybės ir jos komunikacijos reikšmę organizacijai; aptarti socialinės atsakomybės kryptis viešojo administravimo institucijose; išanalizuoti socialinės atsakomybės komunikacijos aspektus viešojo administravimo institucijose; išanalizuoti viešojo administravimo institucijų pagrindines socialinės atsakomybės priemones komunikacijos požiūriu; aptarti žaliųjų pirkimų, kaip vienos iš ĮSA priemonės komunikacijos praktiką pasaulio šalyse ir Lietuvoje; nustatyti Lietuvos viešojo administravimo institucijų socialinės atsakomybės komunikacijos lygį jų tinklapiuose, pasitelkiant turinio analizės metodą. Išanalizavus teorinę medžiagą, išsiaiškinta, kad viešojo administravimo įmonės turi aukštą potencialą vystyti ir palaikyti socialinės atsakomybės iniciatyvas, tačiau tam būtina jų efektyvi komunikacija ir tokių iniciatyvų populiarinimas. Viešojo administravimo institucijos savo veiklos dar nesuvokia kaip vienodai darančios poveikį aplinkai ir galinčios prisidėti prie išteklių taupymo, todėl socialinę atsakomybę komunikuoja silpnai. Atliktas Lietuvos savivaldybių tinklapių tyrimas parodė... [toliau žr. visą tekstą] / Social responsibility concept is becoming more important not only in business sector, but also for public sector institutions as all concerned groups of society are equally participating in sustainable development and are responsible for their impact. This paper focuses on social responsibility and communication of public administration agencies. The main goal of the paper is to find out how they communicate their social responsibility and stimulate the social responsibility activities in society, after analyzing theoretical background about forms of social responsibility communication in institutions. The main tasks of this paper are: to explore the significance of social responsibility and its communication to public administration agencies; to discuss the aspects of social responsibility in public sector institutions; to analyze the aspects of social responsibility communication in public administration institutions; to find out that are the main social responsibility means of public institutions in communication perspective; to analyze the green purchasing practice in the world and Lithuanian public sector as one of the main means of CSR; to inspect the role of green purchasing in stimulating the communication of social responsibility of public sector organizations; to determine the social responsibility communication level of Lithuanian public administration institutions websites, including content analysis method. An analysis of theory background demonstrated the fact... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) diskursas. Darbo tikslas – išanalizuoti, kaip verslui skirti periodiniai lietuviški leidiniai pateikia įmonių socialinės atsakomybės temą. Pagrindiniai darbo uždaviniai: aptarti įmonių socialinės atsakomybės sampratą; apžvelgti žiniasklaidos įtaką įmonių socialinės atsakomybės plėtrai; išanalizuoti ir apibendrinti įmonių socialinės atsakomybės diskursą periodiniuose Lietuvos verslo leidiniuose. Naudojantis mokslinės literatūros analizės, sintezės ir lyginamuoju metodais, pirmiausiai prieita prie išvados, kad universalus įmonių socialinės atsakomybės apibrėžimas ir samprata nėra paplitę. Išanalizavus žymių įmonių socialinės atsakomybės tyrinėtojų, tokių kaip Ph. Kotler, A. Caroll, S. Banerjee, W. Werther, D. Chandler, G. Heal, F. Baaker ir kt., literatūrą, prieita prie išvados, kad apibendrintai ĮSA gali būti aiškinama kaip verslo įsipareigojimas ne tik užtikrinti įstatymus bei visuomenės normas atitinkančią sąžiningą ir etišką veiklą, bet ir savanoriškos įmonių pastangos, suderintos su bendrais įmonės tikslais ir integruotos į bendrą įmonės veiklos strategiją, naudojant savo išteklius papildomai prisidėti prie aplinkos ir visuomenės ekonominės, socialinės bei aplinkosauginės gerovės vystymo, kurios yra naudingos ir pačiai įmonei. Išanalizavus ĮSA situaciją Lietuvoje, prieita prie išvados, kad šalyje ĮSA nėra plačiai paplitusi ir vystoma gana lėtai, tačiau, dėl palankaus verslo požiūrio į ĮSA, palankiai... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master work is corporate social responsibility's (CSR) discourse. The purpose of this work is to analyze how Lithuanian business press presents CSR topic. The main tasks to reach this purpose are: overview and compare CSR definitions; analyze media impact to CSR; analyze and summarize CSR discourse in Lithuanian business press. Literature analysis, synthesis and comparative methods were used to drawn conclusions. After the literature analysis of such scientists as Ph. Kotler, A. Caroll, S. Banerjee, W. Werther, D. Chandler, G. Heal, F. Baaker and others it was found out that universal CSR definition hasn‘t been developed yet. However, generally CSR may be described as business commitment not only to ensure fair and ethical activity according to the law and public norms, but also as voluntary efforts, combined with company’s goals and integrated into its strategy, using company’s resources to contribute additionally to the economic, social and environmental wealth development of the society and environment, that are also beneficial for the company itself. The analysis of CSR in Lithuania showed that CSR is not widely spread in the country and the development of it is slow but the general conditions for CSR development in Lithuania are positive. After the literature analysis of such scientists as S. Ball-Rokeach, D. Davis, S. Baron, K. Schroder, K. Miller, J. Hall, S. Brooks, J. Duck, B. Mullin, J. Bryant, D. Zillmann and others it was found out that media is... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotos ir įvertintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas susitaiko su nukentėjusiu asmeniu teorinės nuostatos, išanalizuotos jų problemos, išnagrinėtas šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšies teorinis reglamentavimas Lietuvoje bei jo taikymo Lietuvos teismų praktikoje problemos, pateikiami pasiūlymai taikymo praktinėms problemoms išspręsti. Pirmoje dalyje nagrinėjami teoriniai baudžiamosios atsakomybės, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aspektai, nurodoma atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas susitaiko su nukentėjusiu asmeniu vieta baudžiamosios teisės sistemoje, jos požymiai, skirtumai nuo kitų baudžiamosios teisės institutų bei reikšmė. Antroje dalyje analizuojami teoriniai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius aspektai, taikymo pagrindai, teorinės ir praktinės problemos, su kuriomis susiduriama taikant šiuos pagrindus, galimi jų sprendimo būdai. Trečioje dalyje yra nagrinėjami atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius taikymo apribojimai bei teisiniai padariniai. / The final Master's thesis analysed and evaluated the theoretical approaches for exemption from criminal liability when the perpetrator reconciles with the victim, analyzing their problems and theoretical regulation of dealing with the exemption of from criminal liability of this kind in Lithuania, and problems of its application in the Lithuanian case law, by providing the recommendations for solving practical problems for its application. The first part deals with theoretical aspects of criminal liability and with exemption from criminal liability, pointing out the role in the criminal justice system of exemption from criminal liability when the perpetrator reconciles with the victim, its features, differences from other criminal justice institutions, and the value. The second part examines the theoretical aspects of exemption from criminal liability in case of reconciliation of the victim and the offender, the basics of its application, theoretical and practical problems encountered in the application of these fundamentals, and their possible solutions. The third part analyses the limitations for application of exemption from criminal liability in case of reconciliation of the perpetrator and the victim, and legal consequences.

In this master thesis is going to be considered how the CSR is implemented into company’s activities and strategy as well the benefits of CSR for companies, employees, clients and partners are analyzed. The center of attention is on the CSR integration. There are numerous studies emphasize on the antecedents and post internationalization behavior while there is not much study to indicate the actual mechanism of CSR integration into company’s strategy. To gather data for the research analysis were chosen sources as primary and secondary data. Primary data: the information that was gathered in the research are based on individually responds. The interviews were got from respondents by emails one on one. Secondary data: The information was collected from web sources about CSR situation in selected countries. In the end of this thesis there are given suggestions in order to increase efficiency of CSR implementation into corporate strategy. / Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama kaip Socialinė Atsakomybė (CSR) yra diegiama į įmonės strategiją. Taip pat yra aptariama, kokius privalumus CSR suteikia įmonėms, jos darbuotojams, klientams bei partneriams. Dėmesio centre yra CSR diegimas į įmonės strategiją. Yra atlikta daug tyrimų, tačiau nėra apibrėžto aiškaus mechanizmo, kaip CSR integruoti į įmonės strategiją. Atliekant tyrimą buvo naudojama pirminiai bei antriniai duomenys. Pirminiai duomenys sudaro CSR specialistų iš skirtingų pasaulio valstybių atsakymai į klausimyną apie CSR diegimą į įmonės strategiją. Antriniai duomenys buvo surinkti interneto naršyklėje, apie pasirinktų 8 pasaulio valstybių pasiekimus CSR integracijos į verslą srityje.

In Litauen hat sich die wissenschaftliche Doktrin in der Frage der Zivilhaftung für den Schaden, bei der Erteilung der Dienstleistungen von Gesundheitspflege für Person, nicht herausgebildet, die sich nicht eingebürgerte Gerichtspraxis ist auch nicht reichlich, diese Beziehungen reglamentieren nicht genügend eingehend die nationalen und internationalen Rechstakte. Die Besonderheiten der Haftung für den Schaden, bei der Erteilung der Dienstleistungen von Gesundheitspflege für Person, entscheiden die Art und Besonderheiten der Entstehungsgrundlagen der Rechtsbeziehungen, die bei der Erteilung der Dienstleistungen von Gesundheitspflege für die Person, entstehen, sowie die Art und Besonderheiten der Teilnehmer dieser Beziehungen und mit ihnen verbundenen Pflichten und Rechte. Bei der Anwendung der Haftung von Behandlungsanstalten für den Schaden, bei der Erteilung der Dienstleistungen von Gesundheitspflege für die Person, wird auf die Regel der persönlichen Verantwortung des anzustellenden Mitarbeiters für den mit Schuldhandlungen gemachten Schaden vom Mitarbeiter gestützt. Die Verantwortung der Ärzte ist die berufliche Verantwortung, bei deren Anwendung strengere Vorsichts-, Aufmerksamkeits- und Sorgfaltforderungen gestellt werden. Das entscheiden die Besonderheiten bei der Feststellung der Ungesetzlichkeit der ärztlichen Handlungen sowie Schuld.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas valstybės atsakomybės už žalą pažeidus ES teisę taikymas Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje. Lietuvai tapus Europos Sąjungos valstybe nare privatūs asmenys įgijo teisę kreiptis į nacionalinius teismus ir reikalauti iš Lietuvos valstybės žalos atlyginimo, kuri kilo pažeidus ES teisę. Kadangi asmens teisė į valstybės valdžios institucijų veiksmais ES teisės nuostatų pažeidimu sukeltos žalos atlyginimą priklauso nuo skirtingų nacionalinių teisinių sistemų, Lietuvos Respublika, kaip ir kitos ES valstybės narės turi pareigą užtikrinti, jog nacionalinės teisės normos atitiktų Teisingumo Teismo formuojamą praktiką. Todėl šio darbo pagrindinis tikslas – išanalizuoti Lietuvos teisėje įtvirtintą valstybės atsakomybės už žalą doktriną, siekiant nustatyti, ar nacionalinis teisinis reglamentavimas neriboja galimybės asmenims pasinaudoti teise į žalos atlyginimą ir yra suderinamas su ES teise. Darbe analizuojama valstybės atsakomybės už žalą pažeidus Lietuvos teisę doktrina, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 ir 6.272 straipsniuose, nagrinėjamas nacionalinių nuostatų atitikimas ES teisės reikalavimams. Kadangi Lietuvos įstatymų leidėjas aiškiai nenumato įstatymų leidžiamosios bei galutinės instancijos teismų atsakomybės, tačiau Lietuvos Respublikos teismai suteikia galimybę asmenims kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo, tiriama ar toks reglamentavimas gali riboti asmens teisę į žalos atlyginimą. Asmens teisė į... [toliau žr. visą tekstą] / The Master thesis examines the liability of the state for the damages caused as a result of a breach of the European Union legislation within the legal framework of the Republic of Lithuania. As Lithuania has become a full member of the European Union, private entities also have gained the right to apply to the national courts and request for indemnification of damages caused as a result of a breach of the EU law from the State of Lithuania. As the person’s right to indemnification of damages caused as a result of a breach of the EU legal rules by the actions of public authorities depends on different national judicial systems, the Republic of Lithuania, just like other member states of the EU, is obliged to ensure that the national legal rules were in compliance with the case-law established by the Court of Justice. Therefore, the present thesis aims at analysing the concept of the state liability for damages established in the law of Lithuania with a view to determining if the national legal regulation does not restrict the possibility for the persons to exercise the right to indemnification and is compatible with the EU law. The thesis analyses the concept of the liability of the state for damages in case of a breach of the Lithuanian law established in Articles 6.271 and 6.272 of the Civil Code of the Republic of Lithuania, elaborates compliance of the national provisions with the EU legal requirements. As the Lithuanian lawmaker has not explicitly provided for the... [to full text]

Pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti įmonei, įstaigai ar organizacijai arba fiziniam amseniui, kaip darbdaviui, padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. DK 246 straipsnyje įvardytų materialinės atsakomybės sąlygų nustatymas reiškia DK 245 straipsnyje nurodyto materialinės atsakomybės pagrindo – teisės pažeidimo – konstatavimą. Nustačius nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė žalą padariusiam darbuotojui taikoma ir žala turi būti atlyginama nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojas traukiamas drausminėn, administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn. Tik specialiais įstatyme numatytais atvejais darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo visiško žalos atlyginimo, neribojant jo iš anksto nustatytais dydžiais, ir įrodęs reikalavimo pagrįstumą, tokį atlyginimą gauti. Neretai darbo ginčų šalys susiduria su sunkumais, tinkamai kvalifikuodami tarp jų susiklosčiusius atsakomybės teisinius santykius. Pavyzdžiui darbdavio sumokėtos turtinės prievolės, kuri pavadinta „bauda“, sumokėjimas pagal civilines sutartis nesukuria DK 253 straipsnio 3 punkto pagrindu susiklostančių teisinių santykių, o civiliniuose santykiuose sumokėtos baudos samprata negali būti tapatinama su šioje normoje nurodyta bauda, kadangi pastaroji norma yra taikoma išimtinai ginčuose, kilusiuose dėl darbo teisinių santykių. Tuo tarpu VMA sutarties, kaip būdingo darbuotojų materialinės atsakomybės instituto, sudarymas yra... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of material liability in labour relations is to ensure employer the reward of loss and damages. Labour Code of Lithuania sets 6 clauses of material liability. If these clauses are identified, employee is liable by material liability even if he is liable by criminal, administrative or disciplinary liability in the same situation. Employee is fully liable only under particular cases set by law, for example, when there is special contract made by employer and his employee that determines full liability. Labour Code of Lithuania sets some particular cases under which employee is legally liable. When it is about the fine, paid by employer for his employee negligence, employee is liable only in the situation when the fine paid was set under the public law. There are many difficulties in identifying the right kind of director‘s legal liability. Director, who made some negligence in relationship with other business representatives, should be liable in tort. While courts are handling labour cases usually some particular clauses, set in Civil Procedure Code of Lithuania, are recognised in the process. In spite of this legal determination those particular clauses of handling the labour cases are not recognised while handling the labour cases about the loss and damages.