Šio darbo tema yra sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles. Nagrinėjamos tema įdomi ir jautri, nes apima tiek tarpusavio sutuoktinių santykius, tiek ir naujo civilinio subjekto ir trečiųjų šalių – kreditorių interesus. Šeima yra laikoma valstybės pagrindu, todėl jos interesai yra labiau saugomi imperatyvių teisės normų. Darbe aptariamos sutuoktinių asmeninės ir bendros prievolės bei jų reguliavimo metodai. Čia svarbu paminėti, kad lyginami įstatymo bei sutartinio teisinio režimo skirtumai, taip pat privalumai ir trūkumai, tačiau reikia pažymėti, kad sutartiniam turtiniam režimui didelę įtaką daro imperatyvios įstatymo normos. Kitose darbo dalyse aptariami sutuoktinių asmeninių bei bendrų prievolių skirtumai bei veiksniai įtakojantys dėl kokių priežasčių vienos prievolės laikomos asmeninėmis, o kitos bendromis. Atlikus tyrimą galima daryti išvadą, kad prievolės laikomos asmeninėmis pagal atsiradimo momentą (iki santuokos sudarymo) bei įgijimo pagrindą ( asmeniniais tiksliais), o bendros laikomos prievolėmis atsiradusios po santuokos sudarymo (atsiradimo momentas) bei iš bendrų šeimos poreikių. Visgi, nagrinėjant šį institutą ne viskas buvo taip paprasta. Civilinės atsakomybė yra dviejų rūšių – sutartinė ir deliktinė. Pagal prievolės pobūdį priklausys ir civilinės atsakomybės rūšis. Jei prievolė asmeninio pobūdžio, tai ir atsakomybė bus asmeninė, ir vykdoma iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš sutuoktinio dalies bendrojoje nuosavybėje. Jei... [toliau žr. visą tekstą] / This work is matrimonial property under the liability obligations. Issue in an interesting and sensitive topic, because it includes relationship between spouses, as well as a new civil entity and third parties - creditors' interests. The family is considered to be public, and thus they are more protected the interests of mandatory rules. The paper deals with matrimonial and personal obligations, and their overall regulatory approach. Here it is important to note that the comparison of contractual law and legal system differences, as well as the advantages and disadvantages, but it should be noted that the contractual property regime strongly influenced by the mandatory norms of the law. In other parts of the working spouses discussed personal and general obligations of the factors influencing the differences and the reasons why the obligation as one individual, while others are shared. The investigation can be concluded that personal liability shall be incurred under the time (before marriage) and the basis for the acquisition of (private), and total obligations as a result of the marriage (occurrence of torque) and the total household needs. However, in the context of this institution was not all that simple. Civil liabilities are two types - contract and tort. According to the nature of the obligation will depend on the type of liability. If the obligation of a personal nature, and it will be a personal responsibility, and place of spouse's personal property, and his spouse... [to full text]

Magistro darbo pagrindinis tikslas - bankroto administratoriaus kaip bankroto proceso subjekto, jo atliekamų pareigų, funkcijų, kitų aspektų bei jų sąryšio su šio subjekto civiline atsakomybe analizė. Magistro darbe analizuojama bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė, pirmiausia aptariant bankroto teisės, bankroto bei bankroto proceso svarbą ir reikšmę ekonominei, teisinei sistemai Lietuvos Respublikoje. Taip pat pateikiama bankroto administratoriaus instituto esminiai bruožai, ypatumai bei aptariamos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama sprendžiant ginčus, susijusius su bankroto administratoriaus pareigomis, teisėmis ir jo civiline atsakomybe. Šiame darbe pateikiama Lietuvos Respublikos teisės aktų, kuriuose reglamentuojama bankroto administratoriaus teisės, pareigos, reikalavimai norint eiti bankroto administratoriaus pareigas, civilinė atsakomybė, privalomo civilinio draudimo taisyklės, analizė, teismų praktikos pavyzdžiai, susiję su bankroto administratoriaus civiline atsakomybe, dėl kurios kyla neapibrėžtumo bei aiškumo trūkumo problematika. Aiškinamasis, ar konkrečiu atveju buvo padaryta žala ir kokiomis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintomis sąlygomis civilinei atsakomybei atsirasti vadovaujasi Lietuvos Respublikos teismai bei kaip jie tokiose bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo, sprendžia, aiškina žalos kilimo ir atlyginimo klausimus. Lietuvos Respublikos bankroto administratoriaus... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of master‘s work is to analyze bankruptcy trustee liability, as subject of bankruptcy process, his or hers executed duties, functions, other aspects of bankruptcy trustee’s functions and connections with civil liability. Bankruptcy trustee liability is analyzed in master’s work, first of all, presenting bankruptcy law, the importance of bankruptcy and the process of bankruptcy and impact to economical and legal system in the Republic of Lithuania. Also the main features of bankruptcy trustee‘s institute are discussed, presented problems related with bankruptcy trustee‘s role in disputes in relation with his or hers duties, rights and civil liability. In this work presented legal acts of the Republic of Lithuania, which regulate rights and duties of bankruptcy trustee, demanding criteria for bankruptcy trustee position, the regulations of insurance of civil liability, analysis, examples of court practice related with bankruptcy trustee‘s civil liability and its problematic situation for lack of determination in legal acts. There are presented explanations in analyzed court cases for harmful actions of bankruptcy trustee according to regulations of Civil Code of the Republic of Lithuania, presenting explanations in situation where harm appears and compensation questions for executed harmful actions. The institute of bankruptcy trustee in the Republic of Lithuania is compared with foreign countries: the Republic of Latvia, the Republic of Croatia and United Kingdom... [to full text]

Darbo drausmė – vienas svarbiausių darbo teisės institutų, o drausminė atsakomybė – viena pagrindinių šio instituto sudaromųjų dalių, be kurios būtų neįmanomas tokio instituto egzistavimas. Svarbu tinkamai suvokti drausminę atsakomybę, kaip tam tikrą darbo santykių tinkamo reguliavimo užtikrinimo reiškinį. Šį darbą sudaro trys didelės dalys. Siekiant parodyti drausminės atsakomybės svarbą, pirmojoje dalyje yra aptariama teisinės atsakomybės sąvoka, požymiai, jos rūšys, tikslai, principai ir funkcijos. Antrojoje dalyje bendrai aptariamas darbo drausmės institutas, nurodant jo vietą bei reikšmę visoje darbo teisės institutų sistemoje, nagrinėjamos šį institutą sudarančių normų vystymosi tendencijos iki ir po naujojo DK įsigaliojimo. Tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas išsamiam drausminės atsakomybės sąvokos atskleidimui, sąlygų, būtinų jos atsiradimui, aptarimui. Šiame skyriuje taip pat išsamiai, pasiremiant teismų praktika, nagrinėjamas vienas drausminės atsakomybės atsiradimą sąlygojančių veiksnių – tai yra darbo drausmės pažeidimas, jo sudedamieji elementai, be to lyginamas drausminės atsakomybės reglamentavimas Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių darbo kodeksuose, taip pat šiame skyriuje trumpai aptariamos drausminės atsakomybės rūšys. Trečiojoje dalyje lyginamosios analizės būdu, pasirenkant tam tikrus kriterijus, yra nagrinėjamas drausminės atsakomybės santykis su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis, tai yra: administracine, baudžiamąja, civiline, materialine ir... [toliau žr. visą tekstą] / Labour discipline is one of the most important institutions of the Lithuanian labour law. The disciplinary liability is one of the main constituents of this institution without which this institution would be non-existent. It is very important to perceive properly the concept of disciplinary liability as a particular phenomenon of the appropriate regulation of labour relations. This paper consists of three big parts. In the first part the importance of disciplinary liability, the concept of legal liability, its features, types, purposes and functions are discussed. In the second part the labour discipline institution, its place and meaning in the system of labour law institutions as well as tendencies for the norms composing this institution to develop before and after the new labour code became operative are discussed. It is important to emphasize that the main attention is paid to displaying the concept of disciplinary liability and its basic terms. The jurisprudence and comparative analysis of Labour Codes of other countries are used for disclosing the aim of the breach of labour discipline as the base of disciplinary liability and its main elements. The third part includes the comparative analysis of disciplinary liability and the other types of legal liabilities such as administrative, criminal, civil, pecuniary and the liability of civil servant.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama atsakomybės už mokesčių įstatymų pažeidimus samprata. Lyginamuoju aspektu apžvelgiama teisės aktų raida nuo seniausių laikų iki šių dienų. Taip pat lyginami atsakomybės už pažeidimus finansų sistemai ypatumai Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse. / In the Master’s Final work is considered the conception of liability for infringement of tax law. There is reviewed legislation development since old-time till nowadays by comparative aspect. There are also compared peculiarities of liability for infringement for finance system of The Republic of Lithuania and foreign countries.

Viena aktualiausių šiuolaikinės civilinės teisės problemų - gydytojo profesinės civilinės atsakomybės taikymas: žalos pacientui vertinimas, tinkamiausios priežastinio ryšio teorijos parinkimas ir jo nustatymas, kaltės įrodomumas, o svarbiausia gydytojo veiksmų neteisėtumo vertinimas. Praktikoje gydytojams taikant civilinę atsakomybę, visų pirma, kyla klausimas, ar gydytojo veiksmai buvo teisėti ar ne, kur rasti išeities tašką, kriterijus pagal kuriuos būtų galima apie tai spręsti. Manytina, kad gydytojo veiksmų vertinimo kriterijai yra aktualūs ne tik sprendžiant gydytojų civilinės atsakomybės klausimą a posteriori, bet a priori vertingi patiems gydytojams jų kasdieniniame profesiniame gyvenime. Kokias pareigas gydytojas turi pacientui ir kokia apimtimi jos turi būti vykdomos, o įvykdžius vertinamos yra svarbu ir pačiam pacientui. Magistro darbe analizuojama gydytojų veiksmų neteisėtumo vertinimas, taikant gydytojams civilinę atsakomybę, gydytojo pagrindinių pareigų pacientui filosofinė prigimtis, istorinė raida, turinys. Gydytojo pareigų: gerbti asmens autonomiją, informuoti pacientą ir gauti informuotą sutikimą gydymui, gydytojo geradarybės pareigos ir paciento konfidencialumo reikalavimo prigimtis ir istorinė raida analizuojama remiantis pagrindiniais istoriniais Vakarų kultūros tradicijos medicinos teisės šaltiniais: archajiškąja (neatnaujinta) Hipokrato priesaika, 1997 m. atnaujinta Hipokrato priesaika, kadangi būtent Hipokrato priesaikoje randamos moderniosios bioetikos... [toliau žr. visą tekstą] / One of the most topical issues of the contemporary civil law is application of professional civil liability to physicians: evaluation of harm done to the patient, selection of the most appropriate causation theory and determination of causation, provability of fault, and, most important, evaluation of illegality of the physician’s actions. In practice, when applying civil liability to the physicians, first of all, questions, whether the actions of the physician were legitimate or not, how to determine the starting point and the criterion for such determination, arise. Supposedly, criteria for evaluation of the physician’s actions are relevant not only to determination of physician’s civil liability a posteriori, but are a priori of great importance to the physicians themselves in their everyday professional life. It is important to the patient as well what duties a physician has to the patient, to what extent they must be exercised and, when exercised, how they should be evaluated. It is analyzed in the Master’s paper the evaluation of illegality of the physician’s actions when applying civil liability, philosophical nature of the main physician’s duties to the patient, historical development, and content. The nature and historical development of the physician’s duties (to respect person’s autonomy, to inform the patient and receive an informative consent for treatment, beneficence duty and patient’s confidentiality requirement) are analyzed invoking main historical sources... [to full text]

Šiame darbe apžvelgtos ekonominės sankcijos – jų reglamentavimas mokesčių įstatymuose, taikomi principai bei ištirti šios sankcijos atsiradimo, skyrimo pagrindai, atitinkamo dydžio nustatymas, atleidimo nuo baudų pagrindai ir kiti svarbūs klausimai, turintys reikšmės visapusiškai įstatyminio baudos įtvirtinimo analizei. Pagrindiniai norminiai teisės aktai aptariami ir nagrinėjami darbe – LR mokesčių administravimo įstatymas bei kiti mokesčių įstatymai, poįstatyminiai teisės aktai ir teismų praktika. Taip pat darbe buvo nagrinėjamas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development – OECD) atliktas mokesčių administravimo tyrimas („Tax administration survey 2006“), kurį atliekant paaiškėjo, kad įvairių šalių mokesčių sistemos turi daugybę skirtumų, kurie turi tiesioginės įtakos mokesčių sistemų administravimui ir, galimas daiktas, jų veiksmingumui bei efektyvumui, o ypatingai dėmesys buvo atkreipiamas į už mokesčių įstatymų pažeidimus taikomą atsakomybę, t.y. atskirose valstybėse nustatytus ekonominių sankcijų - baudų dydžius. Atlikta lyginamoji analizė su kitose valstybėse įtvirtintomis atsakomybės priemonėmis – baudomis. Taip pat aptartos sankcijų sampratos teorijos, delspinigių kaip ekonominės sankcijos problema. Darbe nagrinėjamas ir mokesčių įstatymų pažeidimo subjektyviosios pusės elementas - kaltė, kadangi teisės teorijoje nėra vieningos nuomonės. Atkreipiamas dėmesys ir į lengvinančias ir sunkinančias... [toliau žr. visą tekstą] / The present Paper deals with economic sanctions – their regulation by tax laws, also with the applicable principles, elaborates on the origin of this sanction, the grounds of its imposition, establishment of the extent of this sanction, the grounds for the exemption from it and other important issues that are relevant to full analysis of the enforcement of the statutory sanction. The principal regulatory legal acts discussed and analysed in this Paper are the Republic of Lithuania Law on Tax Administration and other tax laws, secondary legislation and the case-law. Additionally, the Paper contains the analysis of the “Tax Administration Survey 2006” conducted by the Organisation for Economic Cooperation and Development (OECD), which has revealed that tax systems of different countries have numerous differences which directly affect the administration of tax systems and, possibly, their effectiveness and efficiency, paying particular attention to the liability for the violation of tax laws, i.e. amounts of economic sanctions – fines established in the individual states. The comparative analysis with liability measures – sanctions established in other states has been carried out. The present Paper also discusses the issue of the sanction conception theory and of late charges used as the economic sanction. Additionally, the element of the subjective side of the violation of tax laws – the fault is dealt with, because the law theory does not provide for the consensus on this... [to full text]

Materialinę atsakomybę už žalą aplinkai būtų galima apibrėžti kaip vieną iš teisinės atsakomybės rūšių, taikomą žalos aplinkai ar atskiriems gamtos komponentams atveju, kai fiziniai ir juridiniai asmenys padarę žalos aplinkai, ar sukėlę tokios žalos grėsmę, turi ją atlyginti. Tuo tarpu materialinės atsakomybės už aplinkai padarytą žalą principai – tai yra suformuluotos teisės doktrinos ar teismų praktikos arba įtvirtintos atitinkamose teisės normose pagrindinės nuostatos, kurios išreiškia materialinės atsakomybės už žalą aplinkai esmę. Principas “teršėjas moka” reiškia, kad visa atsakomybė, taip pat ir materialinė, už taršą arba naudojant gamtos išteklius padarytą žalą aplinkai tenka teršėjams arba naudotojams, t.y. visus ekonominius ir socialinius nuostolius, atsiradusius dėl teršimo bei išteklių naudojimo, privalo padengti patys teršėjai (vartotojai). Žalos prevencijos bei atsargumo principai nustato kiekvieno asmens pareigą elgtis atsargiai ir imtis visų įmanomų priemonių, kad žala neatsirastų. O atsakomybės tik esant kaltei principo esmė yra ta, kad atsakomybė yra taikoma tik už kaltą asmens veiką. Be to, kiekvienu materialinės atsakomybės už žalą aplinkai atveju yra taikomas visiško žalos atlyginimo principas, kuris reiškia, kad asmuo, padaręs žalą aplinkai turi visiškai atlyginti nuostolius, t.y. grąžinti aplinką į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu žala nebūtų padaryta. Ir paskutinis šiame darbe analizuojamas žalos šaltinio principas reiškia, kad žala aplinkai... [toliau žr. visą tekstą] / Pecuniary liability for damage to the environment could be described as one of the types of legal liability which is applied in case of harm to the environment and separate natural components, when natural and legal persons, having done damage to the environment or caused the danger of such damage, have to compensate it. Meanwhile, the principles of pecuniary liability for damage to the environment are stated legal doctrines or judicial practices or the main provisions fixed in some certain legal norms embodying the essence of pecuniary liability for damage to the environment. The principle “polluter pays” means that all the liability, including pecuniary liability, for pollution or damage inflicted when using natural resources devolves to polluters or consumers, i.e. all the economic and social losses, arising from pollution and use of resources, have to be reimbursed by polluters (consumers) themselves. The principles of prevention against damage and of carefulness establish everybody’s duty to behave carefully and take all necessary measures to prevent damage. The essence of the principle of liability only in case of guilt means that liability is applied only for person’s guilty activities. Moreover, in every case of pecuniary liability for damage to the environment the principle of full reimbursement of damage is applied, which means that a person having caused damage to the environment has to compensate losses fully, i.e. to return the environment into such a state as it... [to full text]

Bausmių skyrimas yra ypatingas baudžiamosios teisės institutas, nes skiriant bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui yra realiai įgyvendinama baudžiamoji teisė ir jos paskirtis. Todėl bet kokia kaltininkui skiriama bausmė turi būti teisinga bei tinkamai individualizuota. Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 dalies nuostatų matyti, jog vienas iš tokių skiriamos bausmės individualizavimą įtakojančių veiksnių yra baudžiamajame kodekse įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Parodydamos teismui tam tikrus momentus, mažinančius nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžiančius švelninti tokią veiką įvykdžiusio asmens baudžiamąją atsakomybę, šios aplinkybės tampa neatsiejama bausmių skyrimo, kaip bene svarbiausio bei sudėtingiausio baudžiamojo proceso etapo, dalis. Atsižvelgdamas į tiesiogiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 dalyje įtvirtintas ar, vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalies nuostatomis, tik konkrečioje byloje lengvinančiomis pripažintinas aplinkybes, teismas gali paskirti kaltininkui švelnesnę iš atitinkamoje baudžiamojo kodekso specialiosios dalies normos sankcijoje numatytųjų bausmės rūšį ar mažesnį tokios bausmės dydį. Be to, remdamasis baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, teismas taip pat gali paskirti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui švelnesnę, nei numatyta tokioje sankcijoje, bausmę (baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., 62 str. 1 – 2 d.) ar net apskritai atleisti minėtą asmenį nuo... [toliau žr. visą tekstą] / Imposing of penalties is a special institution of the criminal law because the criminal law and its assignment are practically implemented while imposing the penalty on the person, who has committed the criminal deed. Thus, any penalty, imposed on the culprit, should be just and appropriately individualized. According to the provisions of part 2 of art.54 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, the circumstances, which facilitate amenability and are fixed in the Criminal Code, are among the factors, which influence individualization of the penalty to be imposed. By revealing certain moments to the court, which reduce gravity of the criminal deed and permit to mitigate the criminal amenability of the person, who committed this deed, these circumstances become a constituent part of imposing penalties, serving as the most important and the most complex stage of the criminal process. With taking into consideration the provisions, fixed directly in part 1 of art.59 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, or being ruled by the provisions, fixed in part 2 of the same article, which acknowledge the facilitating circumstances in the definite lawsuit, the court may impose a more mitigated type of the penalty, foreseen in the appropriate sanction of the norm, defined in a special part of the Criminal Code, on the culprit. Moreover, referring to the circumstances, which mitigate the criminal amenability, the court may also impose a more mitigated penalty on the... [to full text]

Darbuotojų materialinės atsakomybės tikslas dvejopas. Viena vertus, būtina užtikrinti darbdavio konstitucinių teisių į nuosavybę apsaugą, o esant jų pažeidimui garantuoti visų ar dalies nuostolių atlyginimą, kita vertus reikalinga apsaugoti ir darbuotojo, kaip silpnesnės darbo teisinių santykių šalies, interesus. Nepaisant to, kad darbuotojų materialinės atsakomybė sistemiškai reglamentuota Lietuvos Respublikos darbo kodekse, įstatyminis reglamentavimas nėra pakankamai išsamus, kad pateiktų kiekvieno praktikoje kylančio ginčo sprendimą, todėl ypatingai svarbi teismų, kaip teisę aiškinančio ir taikančio subjekto, praktikos analizė. Pagrindinis šio magistro darbo tikslas – išnagrinėti darbuotojų materialinę atsakomybę ir atskleisti pagrindines problemas, kylančias darbuotojų materialinę atsakomybę reguliuojančias nuostatas taikant praktikoje. Magistro darbe pateikiamas kompleksiškas darbuotojų materialinės atsakomybės tyrimas: analizuojama darbuotojų materialinės atsakomybės samprata ir galimi jos apibrėžimai, atskleidžiami šio poinstituto tikslai, išsamiai nagrinėjami atsakomybės taikymo pagrindai (bendrosios ir specialiosios darbuotojų materialinės atsakomybės sąlygos), žalos nustatymo kriterijai ir atlyginimo tvarka, taip pat pateikiama glausta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analizė sprendžiant bendrovės vadovo atsakomybės klausimus. Analizuojant aukščiau išvardintus darbuotojų materialinės atsakomybės aspektus pagrindinis dėmesys akcentuojamas Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of the employee’s material liability is dual. On the one part it is necessary to ensure protection of employer’s constitutional rights of ownership and in the case of its violation to guarantee full or partial indemnification of caused damage, on the other part it is very important to protect interests of an employee, as a weaker part of the employment contract. Despite the fact that material liability of employees systematically regulated by the Labor Code of the Republic of Lithuania, legal regulation is not sufficiently detailed to provide a decision for every dispute arising in practice, therefore, particularly important to analyse practice of the courts, as a subject entitled to the interpretation and application of law. The main objective of this master's work – to analyse employees material liability and to discover the main issues, arising when the rules regulating the employee‘s material liability are applied in practice. The masters work provides a complex employee‘s material liability study and analysis of: the concept of employee‘s material liability, its definitions and objectives, the application grounds (common and special conditions of material liability), criterions of determination of the amount of damage to be compensated, the order of recovery of damage caused by an employee, as well as provides the concise research of the company’s manager’s liability issues in the practice of the Supreme Court of Lithuania. The research of the aspects of... [to full text]

Darbe apžvelgta teisės doktrinoje ir teismų praktikoje sutinkama darbdavio materialinės atsakomybės samprata, šios atsakomybės atsiradimo pagrindai, rūšys, didesnį dėmesį skiriant darbdavio materialinei atsakomybei, kai darbuotojas sužalojamas ar miršta. Atkreipiamas dėmesys į darbdavio materialinės atsakomybės panašumus bei skirtumus su civiline atsakomybe. Taip pat pateikiamas darbdavio materialinės atsakomybės sąlygų, kai žala padaryta darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties, aiškinimas LAT praktikoje, jų taikymas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2005-2008 m. praktikoje. Atskleidžiami žalos, padarytos darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl jo mirties, atlyginimo ypatumai (kai darbuotojas apdraustas, neapdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu). Pateikiamos pastebėtos darbdavio materialinės atsakomybės taikymo problemos, galimi jų sprendimo būdai. / The Thesis reviews the concept of employer’s pecuniary liability as defined in the legal doctrine and case-law, the grounds for and types of such liability. The attention is drawn to the similarities and differences between employer’s pecuniary liability and civil liability. The Thesis presents interpretations of the conditions of employer‘s pecuniary liability for injury to the employee caused by mutilation or other bodily injury or for employee‘s death in the legal doctrine, rulings of the Supreme Court of Lithuania, as well as application of these conditions in the practice of the 2nd district court of Vilnius in 2005-2008. The author discloses specific features of compensation for the injury caused by mutilation or other bodily injury of the employee, or by his death (when the employee has or has not been insured with the social insurance against occupational accidents and occupational diseases). The Thesis specifies the observed theoretical and practical problems related to employer’s pecuniary liability and presents possible ways of solving them.