Kiekvienas visuomenės narys turi bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai, atidžiai ir savo veikla nedaryti žalos kitiems, tačiau tam tikru profesijų atstovams (advokatams, gydytojams, auditoriams ir t. t.) dėl jų veiklos specifikos yra taikomi didesni atsargumo, rūpestingumo standartai. Advokato profesinės civilinės atsakomybės atveju atsakovas yra neteisėtais veiksmais kitiems žalos padaręs advokatas arba privatus juridinis asmuo (pavyzdžiui profesinė advokatų bendrija, advokatų firma ir pan.), jeigu advokatai įkūrę tokį asmenį. Ieškovu gali būti tiek klientas, tiek ir tretysis asmuo, kurio su advokatu nesieja sutartiniai santykiai. Nuo ieškovo priklausys, ar bus taikomos sutartinės civilinės atsakomybės, ar deliktinės atsakomybės taisyklės. Advokatų profesinei civilinei atsakomybei atsirasti reikalinga visų bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos ir priežastinio ryšio – visumos. Priklausomai nuo konkrečios valstybės teisinės sistemos, gali skirtis jų įrodinėjimo naštos paskirstymas. Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, JAV visas sąlygas turi įrodyti ieškovas, kitose, pavyzdžiui Lietuvoje, neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys turi būti įrodyti ieškovo, o advokato kaltė yra preziumuojama, t. y. ją nuginčyti turi atsakovas. Advokato veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, jeigu jis turi pareigą atitinkamoje situacijoje elgtis atitinkamu būdu, tačiau pažeidžia ją. Advokatų pareigos gali būti įtvirtintos teisės aktuose, etikos... [toliau žr. visą tekstą] / Every member in a society has a general duty of care, duty to act closely, to cause no damages to others. But some groups of the professionals (attorney, doctor, auditor, etc.) because of the specific of their jobs must exercise reasonable skill and care. The defendant of the professional attorney’s liability case is a negligent attorney who committed the damage, or a private legal entity, if it is established. The plaintiff may be both attorney’s client and non-client, who suffered the damage. The plaintiff determines which either contract law or tort law must be applied. It must be proved the attorney’s duty of care, the breach of that duty, attorney’s negligence, fault, plaintiff’s suffered damages and a causal link between the damages and negligence to find attorney guilty in a professional liability case. The burdens of alleging and proving may vary – in some countries (for example USA) all the conditions must be proved by plaintiff, in others (Lithuania) the fault is presumed. The attorney’s duties may be found in the rule of law, contract between attorney and the client and in the legal ethics requirements. Practice of law is driven by ethical considerations, legal ethics provides the context in which the law is practiced and every jurisdiction has its own ethics code which qualified and skilled attorney must follow. The attorney’s fault evidence insufficient careful and cautious conduct. It must be compared with the standard of care of the average diligent attorney... [to full text]

Lietuvos ir Vokietijos teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų materialinę atsakomybę, lyginamoji analizė. Daugeliui žmonių darbas yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, todėl darbuotojo materialinės atsakomybės praktiniai aspektai yra svarbus ne tik vieno konkretaus darbuotojo taikymo atžvilgiu, bet ir įtakoja socialines taikos visuomenėje užtikrinimą, dėl to labai svarbu, kad reglamentavimas būtų teisingas ir atitiktų ne tik darbuotojo arba darbdavio interesus, tačiau abiejų šalių interesus Pagrindinis darbo lyginamosios analizės objektas yra darbuotojo materialinės atsakomybės institutas ir jo reglamentavimas Lietuvos ir Vokietijos teisėje, teoriniai ir praktiniai taikymo aspektai, teismų praktika. Darbe apžvelgiama teoriniu ir praktiniu aspektu Lietuvos ir Vokietijos darbuotojo materialinės atsakomybės instituto panašumai ir skirtumai, jų reglamentacijos ypatumai darbo teisėje ir civilinėje teisėje. Taip pat lyginami Lietuvos ir Vokietijos teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų materialinę atsakomybę, privalumai ir trūkumai. / A Comparative Analysis of the Lithuanian and N EU Member State’s Legislation Governing Pecuniary Liability of Employees. Emploeeyment working relationship is the main and the only source of living for lots of people. Therefore pecuniary liability has a significant impact not only on a single employee but also on the whole society. It is of primary importance to have such a regulation that is towards both employee and employer. The main subject of the comparative analysis performed is regulation of pecuniary liability in Lithuania and Germany. The paper deals with employees pecuniary liability as it regulated in Lithuanian labour law and german civil law. The law systems of both countries are compared.

Šiuo metu vežėjo keliais civilinė atsakomybė už krovinio būklę reglamentuojama Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu ir CMR konvencija. Minėti teisės aktai yra taikytini skirtingiems krovinių vežimams, tai yra, jeigu krovinio vežimas yra tarptautinis, tai vežėjo atsakomybė išimtinai yra reglamentuojama pagal CMR konvenciją, o jei vežimas vietinis, tai vežėjo atsakomybei taikytinini CK ir KTK. Minėtuose teisės aktuose yra numatyti skirtingi vežėjo atsakomybės pagrindai, o esminis skirtumas tai, kad nacionalinėje teisėje vežėjo atsakomybė yra pagrįsta kalte, o tarptautinėje privatinėje teisėje vežėjo atsakomybė kyla ir nesant kaltės. Skirtingas vežėjo civilinės atsakomybės pagrindas tarptautinėje privatinėje teisėje lemia ir skirtingus vežėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindus. Lietuvos įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į pasaulines tendencijas vežėjo atleidimo nuo atsakomybės srityje, nacionalinėje teisėje įtvirtino vadinamuosius „privilegijuotus“ vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindus. Tačiau, rengiant įstatymus, nebuvo atsižvelgta į tai, jog skirtingai nei tarptautinės privatinės teisės aktuose, kur vežėjo atsakomybė yra objektyvi, nacionalinėje teisėje vežėjo atsakomybė galima tik esant kaltei, todėl „privilegijuoti“ vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindai ir jų taikymo teisiniai padariniai nėra tapatūs. Darbe nagrinėjami atsakomybės atsiradimo pagrindai, aiškinamasi kuo skiriasi vežėjo atsakomybės pagrindai... [toliau žr. visą tekstą] / Civil liability of a carrier by roads is regulated by different national and international acts, such as: the Civil Code of the Republic of Lithuania, the Road Transport Code of the Republic of Lithuania, CMR Convention. These legal documents regulate different carriage of goods. Then th e carriage is international, the CMR Convention has to be applied. In case of inside carriage, the national legal acts are applied. National and international legal acts clam different basis for the carriers liability, the main difference is that according natinonal law liability of a carrier is possible only if the guilt of a carrier is established. That is not required under the CMR Convention. Different basis for the carriers liability determines different legal significance of ground for relief of a carriers liability. Lithuanian national legal acts claim „priviledged“ ground for relief of a carriers liability. Still these „priviledged“ grouds and subsequences for relief of a carriers liability are not identical to those which are stated in international legal acts. The article raises the topic of civil liability of a carrier by roads for damaged goods, the grouds of the liability, also analyses the difference between the national regulation and the international legal acts. Different situations and cases are analised and compared when the liability for the damaged goods has to be devided. Civil liability of a carrier by roads for damaged goods is systemically analised comparing different... [to full text]

Lietuvos Respublikoje darbo drausmė yra reglamentuojama jau keturiasdešimt metų vadovaujantis bendraisiais bei vietiniais norminiais teisės aktais. Įstatymų leidėjas per šį laikotarpį pakeitė nemažai nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų bei darbdavių teises ir pareigas, tačiau darbo drausmės institutas buvo keičiamas bene mažiausiai. Darbo tvarkos nustatymas įmonėse, įstaigose ir organizacijose pasireiškia priimant darbo tvarkos taisykles. Tokiu būdu darbuotojai yra įpareigojami gerai ir našiai dirbti darbdaviams skiriant paskatinimus ar drausmines nuobaudas jų atžvilgiu. Todėl svarbu išanalizuoti darbuotojų bei darbdavių santykį bei reikšmę nustatant darbo tvarką, kadangi priešingu atveju yra prarandama galimybė atrasti balansą siekiant gerų įmonės, įstaigos ar organizacijos rezultatų. Įstatymai įpareigoja tinkamai reglamentuoti darbo drausmę darbovietėse – teisėtai bei pagal nustatytą tvarką patvirtinti darbo tvarkos taisykles, o darbuotojams nevykdant nustatytų pareigų – paskirti drausminę nuobaudą už funkcijų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą. Pažymėtina, jog tik detalus bei platus teisės aktų, doktinos bei teismų precedentų analizavimas bei išvadų suformavimas leidžia atrasti tinkamiausius būdus bei priemones darbo drausmės užtikrinimui įmonėse, įstaigose ar organizacijose. / In Lithuania the discipline of law is regulated using common and local rules of law for fourty years. The legislator had changed many regulations applied to rights and duties of employees and employers during that time but the corpus of discipline of law had not be changed so much. The work procedure in companies, institutions and organizations is established with accepting the discription of work procedure. In that way the employees are obliged to work up to the mustard and be productive with supporting them giving the boosts or schoolings by employers. Consequently that‘s very important to analyse the relations and interest between employees and employers otherwise they will lose the possibility to find a balanse to reach the good results in companies, institutions and organizations. The legislation charge to have right regulations for discipline of law in all the workplaces – to set up the discription of work procedures in legitimate and determinate order ways. If the employees are not doing all the duties they must to do – the employer should award them with the schoolings. Accordingly only the detail and full analysis of legislation, doctrine and court precedents together with having conclutions in the end could help to find all the expedients and implements to guarantee the discipline of law in companies, institutions and organizations.

Įtaigi reklama – tai priemonė, padedanti įmonei išsilaikyti ne tik konkurencijos sąlygomis, bet ir pritraukti bei išlaikyti vartotojus. Tačiau atlikus mokslinės literatūros analizę bei empirinius tyrimus pastebėta, jog labai dažnai tai siekiama įgyvendint panaudojant įvairius stereotipinius moters vaidmenis reklamoje, iš kurių didžioji dalis yra moterį žeminančio pobūdžio, vaizduojantys kvailą, naivią, bejėgę, nuo kitų priklausomą būtybę ar net kaip sekso objektą ir kt. Moters stereotipų taikymas reklamoje nėra naujas būdas prekėms bei paslaugoms populiarinti, tačiau nuolatos auganti tokio tipo reklamų gausa bei pritaikomumas, siekiant populiarinti prekę ar paslaugą seksualinėmis bei žeminančiomis potekstėmis, yra viena didžiausių šių dienų marketingo problemų. Problema nuolatos tampa dar sudėtingesnė tuo, jog žeminančio moters įvaizdžio reklamoje pateikimas turi skaudžias socialines pasekmes visuomenėje, už kurias įmonės socialinės atsakomybės dažniausiai nejaučia. / The expression of woman stereotypes in advertising – is about attracting consumers and reaching effectiveness by using stereotype female roles in advertising. But this way of advertising is not always the best way to improve sales because it can cause negative customer and society feelings. As the science researches show: using female stereotypes in advertising downplay human moral and social values, force women to chagrin of her body, forms perverted society perception and behavior and more other serious psychological and social problems. Companies using such type of advertising do not have any social responsibility for their actions.

Vienas iš dažniausiai padaromų nusikaltimų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio valstybėse – vagystė. Mūsų valstybė šio nusikaltimo kontrolei ir prevencijai skiria nemažą dėmesį, dažnai tobulina ir keičia teisės normas, numatančias baudžiamąją atsakomybę už vagystę. Šios normos ne visada būna tinkamai inkorporuotos į visą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normų sistemą, ir tai sąlygoja praktinio taikymo sunkumus, problemas atribojant panašias nusikalstamas veikas nuosavybei bei nevienodą teismų praktiką tokiose bylose, todėl ši tema aktuali tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektu. Šio darbo tikslas buvo atskleisti vagystės kaip socialinio reiškinio esmę ir išnagrinėti baudžiamosios atsakomybės už ją reglamentavimo problemas Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme. Šiam darbui buvo iškelti šie uždaviniai: panagrinėti baudžiamosios atsakomybės už vagystę sampratos bei ją numatančių įstatymų raidą Lietuvos Respublikoje ir pasaulyje; atskleisti vagystės sudėtį ir pagrindinius jos požymius Lietuvos Respublikoje bei užsienio šalių baudžiamuosiuose įstatymuose; išanalizuoti ir atskleisti vagystę kvalifikuojančius bei itin kvalifikuojančius požymius Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse; aptarti bausmės už vagystę pagrindinius aspektus bei problematiką Lietuvos Respublikoje; atskleisti vagystės ir kitų nusikalstamų veikų nuosavybei skirtumus bei dažniausiai pasitaikančias praktikos problemas, taikant šias veikas reglamentuojančius įstatymus. Rašant šį darbą buvo... [toliau žr. visą tekstą] / Theft is one of the most frequently committed crimes not only in Lithuania, but also in other countries all over the world. Lithuanian legislator pays quite much attention for the prevention and control of this crime, regularly improves and amends the laws, prividing a criminal liability for theft. These legal regulations are not always properly incorporated into the entire system of regulations of the Lithuanian Criminal Code, which leads to difficulties of their practical application, problems disassociating similar criminal acts to property from different judicial proceedings in such cases. That makes this topic relevant for both – theoretical and practical aspects. The objective of this work was to reveal the conception of theft as a social phenomenon and to explore the problems of regulation of criminal liability for theft in the Lithuanian Criminal Code. The main tasks set for this work were the following: to perform the research of development of the conception of penal liability for theft and the laws regulating it in the Respublic of Lithuania and other countries; to reveal the composition of theft, and to compare the similarities and differences of theft composition between criminal laws of the Respublic of Lithuania and foreign countries; to analyse and compare the aggravating features of theft between criminal laws of the Respublic of Lithuania and foreign countries; to discuss the main aspects and problems of sentences for theft in Lithuanian Republic, to reveal... [to full text]

2000 metais priėmus naujuosius Lietuvos Respublikos baudžiamąjį ir Baudžiamojo proceso kodeksą, juose buvo įtvirtintas juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės institutas. Materialiniai juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimai ir tokios atsakomybės teisinio pagrįstumo problemos jau yra nagrinėtos keletoje monografijų bei mokslinių straipsnių. Tuo tarpu procesiniai šio klausimo aspektai lieka tik fragmentiškai paminėti baudžiamojo proceso vadovėliuose, ne itin išsamios ir Generalinio prokuroro rekomendacijos Dėl baudžiamosios atsakomybės juridiniams asmenims taikymo. Pastaruosius dvejus metus sparčiai augantis traukiamų baudžiamojon atsakomybėn juridinių asmenų skaičius bei lakoniškas baudžiamųjų įstatymų reglamentavimas paskatino iš arčiau pažvelgi į proceso dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų eigą, jo ypatumus bei iškelti galimus sunkumus ir problemas, kylančias praktinėje veikloje tiriant šios kategorijos bylas, nagrinėjant jas teisme, priimant nuosprendį bei jį vykdant. Nors bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų procesui taikomos Baudžiamojo proceso bendrosios taisyklės, tačiau specifinis atsakomybės subjektas sąlygoja ir tam tikrų specialiųjų išimčių procese taikymą. Šias išimtis ir specialiąsias taisykles reglamentuoja BPK XXVIII skyriaus normos. Darbe bus nagrinėjama šiose normose reglamentuota proceso tvarka, jo ypatumai lyginant su procesu dėl fizinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų, šių ypatumų reikšmė. / In 2000, the Republic of Lithuania adopted the new Criminal and Criminal Procedure Codes, which have established a criminal liability of legal persons. Various problems of corporate criminal liability are already considered in a number of monographs and scientific articles. However the procedural aspects of this issue remain only fragmentary mentioned in textbooks of criminal proceedings and a few legal acts. A rapidly growing criminal prosecution of legal persons in the past two years and the laconic regulation of this issue led to the closer look at the criminal procedure course against legal persons, it’s characteristics. As a consequence, the potential difficulties and problems arising in practice of investigating this category of cases, examining them in court, the conviction and execution, were raised. For the criminal prosecution of legal persons proceedings are applied general rules of criminal proceedings, but the specific responsibility of the entity causes certain specific procedural exceptions. The paper will examine these special regulations, comparing them with the characteristics of the criminal process against natural persons.

Įmonių socialinės atsakomybės sąvoka bei tradicijos Lietuvoje pradėjo formuotis gana neseniai. Europos Sąjunga skatina ĮSA politikos ir strategijos suvokimą, atskleidžiant, jog ĮSA yra ne tik nauja mada ar šiuolaikinės rinkos būtinybė, mat iki tol, prieš kelis dešimtmečius Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vyravo verslininkų nuostata, jog jų visuomeninis indėlis vien tapus verslininkais, kuriant darbo vietas, mokant įvairius mokesčius ir nieko papildomai nereikalaujant iš valstybės buvo didžiulis ir jokio kito indėlio, jų požiūriu, visuomenei iš jų jau nebereikia. Tačiau pastaruosius kelerius metus ĮSA tema vis plačiau diskutuojama Lietuvoje bei pamažu atsikratoma klaidingo Lietuvos verslininkų požiūrio į ĮSA. Yra suprantama, jog ekonominę bei socialinę įmonių naudą, gaunamas didesnė, abipusė su visuomenė nauda ir sukuriama didesnė pačios įmonės pridėtinė vertė, t.y. didesnis suinteresuotųjų grupių pasitikėjimas, vartotojų lojalumas. Įmonei būti socialia atsakingai naudinga, nes tai santykių stiprinimas su visa visuomene bei su suinteresuotaisiais. Tad būtų galima teigti, jog ĮSA yra viena iš priemonių kurti organizacinį pasitikėjimą, kuris gali dar padidinti verslo pridėtinę vertę, vystimosi galimybes, kurti konkurencingumą. Pasitikėjimo kūrimas tampa tarsi organizacijos strategijos kūrimu. Kaip teigia Mishra (1996) organizacijoje yra svarbu pasitikėjimas, nes tai gerina santykius, pasitikėjimas tampa tarsi prekybos varomieji ratai. Pasitikėjimas organizacija atsiranda... [toliau žr. visą tekstą] / Corporate Social Responsibility (CSR) is a phenomenon, persisting for several decades and involving not only care for the industry as higher profits, but the public interest as well. Foreign countries have already been developing CSR for a long time, but in Lithuania, as elsewhere in the Baltic countries, it is a relatively new phenomenon in the academic literature and still modestly implemented in Lithuanian companies. A few Lithuanian government organizations take care of the realization of this phenomenon, therefore, CSR integration is irregular in Lithuania. Moreover, CSR practices can be noted for their potential to build organizational trust. Organizational trust is very important to organizations as it helps to enhance the loyalty of employees as well as the quality and efficiency of the work and certainly the prestige of the corporation. Consequently, it could be argued that the use of CSR practices in an organization is one of the possibilities of creating organizational trust, which can increase the value of the business, development opportunities and enhance the company's competitiveness in the market in the long run. However, despite the growing interest and numerous discussions of this topic it is still not sufficiently analysed how CSR can reinforce organizational trust in practice. The Master thesis seeks answers how corporate social responsibility practices can strengthen interpersonal organizational trust. The interrelation is explored by using a case study... [to full text]

Derinant investuotojų interesą išlaikyti ribotos atsakomybės taisyklę bei kreditorių interesų apsaugą nuo akcininkų piktnaudžiavimo atsakomybės privilegija, įtvirtintas dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles institutas. Lietuvoje akcininko atsakomybė už bendrovės prievoles gali kilti šiais pagrindais: įstatymo, sutarties, numačius ribotos atsakomybės taisyklės išimtį bendrovės steigimo dokumentuose arba pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinio kodekso) 2.50 str. 3 d., kai bendrovė negali įvykdyti savo prievolės dėl nesąžiningų akcininko veiksmų. Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. numato, jog akcininkas atsako už bendrovės prievoles savo turtu subsidiariai, jei nustatomos tokios sąlygos: 1) bendrovė negali įvykdyti prievolės; 2) negalėjimą įvykdyti prievolės lėmusių akcininko veiksmų nesąžiningumas; 3) priežastinis ryšys tarp bendrovės negalėjimo įvykdyti prievolės ir akcininko nesąžiningų veiksmų. Darbe analizuojamas anksčiau minėtų trijų akcininko atsakomybės sąlygų aiškinimas teisės doktrinoje bei taikymas Lietuvos teismų praktikoje. Darbe aiškinama Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. normos apimtis: akcininko atsakomybė pagal Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. plačiąja prasme bei siaurąja prasme kaip akcininko deliktinės atsakomybės taikymas. Darbe taip pat atkreipiamas dėmesys į įvairius aspektus, kurie gali turėti reikšmės tinkamam Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. taikymui. Teigiama, jog tinkamu atsakomybės subjektu pagal šį straipsnį gali... [toliau žr. visą tekstą] / Seeking to combine the interest of investors to maintain the rule of limited liability protection and protection of creditor’s interests from shareholders abuse of limited liability privilege, the participant’s civil liability under legal person’s obligations is established. Shareholder’s liability under company's obligations can arise according the following grounds in Lithuania: the rule of law, contract, providing an exception of limited liability in the establishment documents of the company and according to the Item 3 of Clouse 2.50 of Civil Code of the Republic of Lithuania (hereinafter – the Civil Code), when the company can not fulfill its obligation as the shareholder acted dishonest. The Item 3 of Clouse 2.50 of Civil Code determines that shareholder is personally liable for company‘s obligations if the following conditions are determined: 1) corporation is unable to fulfill its obligations; 2) shareholder of the company acted dishonestly; 3) shareholder’s dishonest acts caused corporation’s inability to fulfill its obligations. In this paper the above-mentioned three conditions for proving the liability of shareholder are analyzed according to the interpretations in the doctrine as well as to the practice of Lithuanian courts. The application scope of rule specified in the Item 3 of Clouse 2.50 of the Civil Code is explained: shareholder’s liability under company’s obligations as the broaden meaning and the narrow meaning as the shareholder’s tortous liability... [to full text]

SANTRAUKA Materialinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių, kuri darbo teisėje suprantama kaip darbo teisinio santykio šalies prievolė atlyginti padarytą žalą, kurios atsiradimą kitam teisinio santykio subjektui sąlygojo neatlikimas ar netinkamas numatytų pareigų atlikimas. Siekiant užtikrinti darbuotojų ir darbdavių interesų pusiausvyrą, darbo teisėje įtvirtintas diferencijuotas materialinės atsakomybės instituto reguliavimas, atsižvelgiant į darbuotoją, kaip į ekonominiu bei socialiniu požiūriu labiau pažeidžiamą darbo teisinio santykio šalį. Toks diferencijuotas materialinės atsakomybės teisinis reguliavimas sudaro prielaidas riboti darbuotojų materialinę atsakomybę. Sutinkamai su tuo, jog dažniausiai darbo užmokestis darbuotojui yra pagrindinis ir vienintelis pajamų šaltinis, įstatymų leidėjas įtvirtino specialų materialinės žalos atlyginimo darbdaviui mechanizmą. Šiame magistro darbe analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-2011 metų praktika sprendžiant bylas dėl darbuotojų materialinės atsakomybės, išryškinamas teisminės praktikos kryptingumas, nagrinėjant materialinės žalos darbdaviui kompensavimo bylas, aptariami svarbiausi darbuotojų materialinės atsakomybės subinstituto darbo teisėje momentai, indentifikuojami su darbuotojų materialine atsakomybe susiję probleminiai aspektai, pristatomi galimi tokių probleminių klausimų sprendimo būdai, išsamiai analizuojami darbo teisės teoriniai darbai, subinstituto teisinis reguliavimas Lietuvoje... [toliau žr. visą tekstą] / ZUSAMMENFASSUNG Die materiale Verantwontung ist eine von Formen der rechtlichen Verantwortung. Im Arbeitsrecht versteht man sie als Pflicht der Seite der Arbeitsrechtsverhältnisse bei dem Shadenersatz, der wegen des anderen Subjektes der Rechtverhältnisse entstand und das bedingte Unerfüllung oder ungeeignete Erfüllung der Pflichte. Um das Gleichgewicht der Interessen der Bediensteten und der Arbeitsgeber zu versichen, wird im Arbeitsrecht die differenzielle Regulierung der materialen Verantwortung des Instituts verankert. Der Bedienstete wird ökonomisch und sozial als mehr verletzte Seite der Arbeitsrechtsverhältnisse berücksichtigt. Solch eine rechtliche differenzielle Regulierung der materiellen Verantwortung gibt Voraussetzungen sie für die Bediensteten su begrenzen. Betreffend, dass meistens der Arbeitslohn die Haupt – und die einzige Qulle der Einkommen des Bediensteten ist, hat der Gesetzgeber den besonderen Mechanismus der Entshädigung der materiellen Shaden dem Arbeitsgeber verankert. In dieser Magistrerarbeit analysiert man die Praxis des Obersten Gerichtes Litauens 2005-2011 der gerechtlichen Urteile, die mit der materiellen Verantwortung der Bediensteten verbunden sind. Da werden die Tendenz des Rechtspraxis bei den Prozessen der Entshädigung dem Arbeitsgeber der materiellen Verantwortung verdeutlicht, die wichtigsten Momente des Subinstitutes im Arbeitsrecht der materiellen Verantwortung der Arbeiter besprochen. Da werden mit der materiellen Verantwortung... [to full text]