Prokuratūros vieta valstybės institucijų sistemoje Šis darbas – mėginimas susivokti Lietuvos prokuratūros konstitucinio-teisinio statuso vystimosi peripetijose. Dabartiniame etape ne bus per drąsi išvada, kad valstybinio mechanizmo teisėtumo užtikrinimo srityje prokuratūros vieta nėra nustatyta pakankamai tiksliai. Be abejo, nėra pagrindo abejoti, kad pamatiniai principai egzistuoja, ir konceptualiuose klausimuose prokuratūros pozicijos yra tvirtos. Magisrto darbo naujumas pasireškia tuo kad, nagrinėjant prokuratūros vietos valstybės institucijų nustatymo problematiką, apžvelgiama ne tik Lietuvoje šiuo metu veikiančią prokuratūros sistemą, bet ir kiek įmanoma platesnį šio klausimo istorinį ir erdvinį kontekstą. Toks mokslinės analizės metodas pasirinktas neatsitiktinai, o pagrįstai manant, kad tai leidžia suvokti ir analizuoti prokuratūros institucijos paskirtį ir vieta valstybiniame mechanizme ne tik per Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatyme, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso kodekse, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, prizmę. Darbe analizuojami ir lyginami atskirų prokuratūros institutų formavimavimąsis, kaitą, šiuolaikinio reguliavimo specifiką, atsiveria platesnes veiklos ir organizavimo principų suvokimo, tam tikrų nuomonių susiformavimo ir jų pagrindimo galimybės tiek teoriniu aspektu, tiek ir konkrečioje praktinėje veikloje. Nagrinėjant prokuratūros konstitucinio teisinio statuso specifiką lengviau atskleisti ir suvokti jį... [toliau žr. visą tekstą] / Public Prosecutor’s Office in the State Institutional System A disussion concerning the legal constutional status of the Public Prosecutor’s Office in still continuing. The major issues under discussion are related to the organization and functions of Public Prosecutor’s Office. The unsolved points of discussion concern the effectiveness of the system and structure of the principles, the limits of the power of Public Prosecutor’s Office at its present stage; its position in the system of national institutions; the relation between the safeguarding of the enforcement of the legal powers of the Public Prosecutor’s Office and the independence of the legal organs of government; the experience of analogous institutions of other countries and the extent to which it should be taken into account. To better understand the specific chracteriscs of the constitutional legal status of the Public Prosecutor’s Office, they are contrasted with the constitutional regulations concerning the institution of the Public Prosecutor’s Office of other countries. The metods scholarly-literary, historical and comparative-legal analysis are applied. The Public Prosecutor’s Office system of Lithuania is contrasted with that operating in other European countries, such as Italy, Spain, Belgium, Malta, Cyprus and Poland. Suggestions are made as to which principles functioning in the above mentioned countries could be applied to Lithuania’s model of the Public Prosecutor’s Office. Certain different... [to full text]

Magistro darbo įvade trumpai pristatoma teismo baudžiamojo įsakymo (toliau – baudžiamasis įsakymas) instituto kilmė, istorija, Europos šalių baudžiamųjų procesinių įstatymų įtaka Lietuvos baudžiamuosiuose procesiniuose teisės aktuose įvirtintam baudžiamojo įsakymo institutui. Taip pat atskleidžiami kai kurie tinkamo teisinio reguliavimo nustatymui taikytini teisėkūros principai, teisėkūros juridinės technikos reikalavimai (toliau – Reikalavimai), kuriais remiantis, Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Seimo Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintas baudžiamojo įsakymo institutas. Keliama hipotezė, kad teisėkūros principus, Reikalavimus pažeidžiantys nustatyti baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso teisiniai reguliavimai kelia baudžiamojo įsakymo instituto taikymo problemas. Tam, kad patikrinti hipotezę, tyrime pristatoma baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso samprata, identifikuojami galimai teisėkūros principus, Reikalavimus pažeidžiantys baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso teisiniai reguliavimai (4 teisės normos / teisės normų grupės), konstatuojami pažeidimai, nepažeidimai. Konstatavus pažeidimus, ieškomos ir pristatomos tinkamus teisinius reguliavimus sudarančios teisės normos kai kurių LR BPK nuostatų papildymui / pakeitimui. Pirmajame skyriuje, pateikiant baudžiamojo įsakymo instituto sampratą, apžvelgiama baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso eiga, išskiriant esminius jos bruožus. Antrajame skyriuje (4 poskyriuose) atliekamas galimai probleminių baudžiamojo... [toliau žr. visą tekstą] / An origin, an history of an institute of the court‘s penal order (hereinafter – penal order) (a form of a simplified criminal process‘es model), an influence of the European criminal procedure laws on the criminal code of procedure (hereinafter – the CCP) of the Republic of Lithuania is briefly presented within an introduction of the Master‘s thesis (hereinafter – Thesis). In addition, some principles of legal regulation and the requirements of legal technique (hereinafter – Requirements) are represented. An hypothesis is then formed that legal regulations of the penal order‘s issuing process (regulated in the CCP of Lithuania) that violate the principles, Requirements raise problems of applying the institute of the penal order. In order to test the hypothesis, a concept of the penal order‘s issuing process is represented and the most possibly problematic legal regulations identified in the research. Furthermore, there are ascertained which identified legal regulations conflict with the principles, Requirements; proper legal regulations is then proposed to alter or supplement some provisions of the CCP of Lithuania. The structure of the Thesis includes 2 chapters, 4 paragraphs, conclusions and recommendations for the legislator. In the first chapter (the analysis of the concept of the penal order‘s issuing process), the penal order issuing process, which is similar in whole jurisdictions, is briefly presented highlighting it‘s essential features. The second chapter consists... [to full text]

The dissertation analyses a new theme which has not yet been analysed in Lithuanian research and makes an attempt to reveal the theoretical foundations of the institute of reopening a criminal case. The object of the dissertation is the nature of the institute of the reopening of criminal proceedings, the historical development of this institute, the purposes, features, the existing grounds for the reopening of a case, types, specialness of the types, procedure for the reopening of a criminal case, and the place of the reopening of a criminal case among other forms of control over court judgments. The research has been carried out along two directions.. The first has analysed the theoretical grounds of the institute of reopening a criminal case. The second has evaluated both the norms of the Code of Criminal Procedure which regulate the reopening of a criminal case and the resultant court practice, the analysis of which has determined some of the theoretical conclusions. The research has conformed the hypothesis that the appropriate conception of the reopening of a criminal case as an extraordinary form of control over court judgment and the facultative stage of criminal process enables to safeguard both the lawful expectations of the parties to the process and a fair trial. A comprehensive analysis of the institute of reopening of a criminal case has also determined a more general proposition that a balanced system of the forms of control over a court judgment is dependant... [to full text] / Daktaro disertacijoje tyrinėjamas iki šiol Lietuvoje netyrinėtas baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas, bandoma išgryninti ir atskleisti šio instituto sampratą. Disertacinio tyrimo objektas – baudžiamosios bylos atnaujinimo instituto teisinė prigimtis, istorinė raida, tikslai, požymiai, pagrindai, dėl kurių atnaujinama byla, rūšys, rūšių ypatumai, atnaujinimo procedūra bei baudžiamosios bylos atnaujinimo vieta kitų teismų sprendimų kontrolės formų sistemoje. Mokslinis tyrimas atliktas dviem kryptimis. Pirma, analizuoti baudžiamosios bylos atnaujinimo instituto teoriniai pagrindai. Antra, vertintos baudžiamosios bylos atnaujinimą reguliuojančios Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos ir jų pagrindu besiklostanti teismų praktika, kurios analizė vėlgi leido atskleisti ir suformuoti kai kurias teorines išvadas. Tyrimo metu pasitvirtino hipotezė, kad tinkamas baudžiamosios bylos atnaujinimo kaip išimtinės (ekstraordinarinės) teismų sprendimų kontrolės formos ir išimtinės (neprivalomos) baudžiamojo proceso stadijos suvokimas leidžia užtikrinti teisėtus proceso šalių lūkesčius bei sąžiningą baudžiamąjį procesą. Kompleksinė baudžiamosios bylos atnaujinimo instituto analizė nulėmė ir bendresnį teiginį, kad teismų sprendimų kontrolės formų sistemos harmoningas funkcionavimas priklauso nuo to, kaip yra, konstruojant teisės normas, derinamos tarpusavyje visos esamos baudžiamajame procese teismų sprendimų kontrolės formos: nei viena iš jų neturi dubliuoti ar perimti kitos formos... [toliau žr. visą tekstą]

SANTRAUKA Tiesa kaip įrodinėjimo tikslas baudžiamajame procese Autorės magistriniame darbe analizuojama svarbiausia baudžiamojo proceso dalis – įrodinėjimas, kuriuo siekiama pagrindinio tikslo – nustatyti tiesą. Pateikiama įrodinėjimo proceso samprata, kuri atskleista istoriniu požiūriu, taip pat pateikiant palyginimą su kitų valstybių įrodinėjimo procesais. Įrodinėjimas baudžiamajame procese palygintas su įrodinėjimu civiliniame procese ir administraciniame. Iškelta problema dėl galimo tyrėjo nešališkumo įrodinėjimo procese. Įrodinėjimo procesas atskleistas etapais: ikiteisminio tyrimo stadijoje ir bylos nagrinėjimo teisme. Aptarti pagrindiniai tikslai, kurie siektini kiekviename įrodinėjimo etape, renkant, pateikiant ir fiksuojant reikšmingus duomenis, juos tikrinant. Atskleistas surinktų pateiktų ar teismo išreikalautų duomenų tyrimas teismo proceso metu ir duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas. Darbe išskirti įrodinėjimo tikslai - greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas; demaskuoti asmenis, įtariamuosius padarius nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus; užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą; sudaryti reikiamas sąlygas išnagrinėti baudžiamąją bylą teisme. Suformuluotas pagrindinis įrodinėjimo tikslas – nustatyti tiesą, kuris apima visus įrodinėjimo proceso metu siekiamus tikslus. Pateikta tiesos samprata ir pagrindinės tiesos, reikšmingos įrodinėjimo procese: mokslinė, materialioji, formalioji, objektyvioji, teisminė... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The truth as proving purpose in the criminal process The most important part of a criminal process is proving process the main aim of which is to ascertain the truth. The main tendencies, structure and other factors related to truth are analyzed in the work. The definition of proving process, which is disclosed not only in historical point of view, is presented. The comparison of proving process of Lithuania with proving processes of other countries is presented. The proving process in a criminal process is compared with proving process in civil and administrative processes. The problem of a possible impartiality of investigators in proving process is defined. The proving process is revealed in stages: before-the-trial stage and investigation of a case in a court. Main aims, which should be gained in every proving process while gathering, presenting fixing and checking important data, are discussed. An investigation of gathered, presented or demanded and obtained by a court data during a judicial process, and recognition of data as evidences and estimation of evidences is disclosed. The aims of proving process are marked out in this work – to reveal and investigate offences as fast as possible; to define persons, suspects in making crimes or misdemeanor; to ensure a reimbursement of damage, made by a crime; to create necessary conditions for a case investigation in a court. The main aim of proving process was formulated – to ascertain the truth, which includes all the... [to full text]

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 309 straipsnis “Disponavimas pornografinio turinio dalykais“ nustato baudžiamąją atsakomybę už pornografijos gaminimą, platinimą, reklamavimą ir viešą demonstravimą. Straipsnis skiria pornografiją į pilnamečių asmenų ir vaikų pornografiją. Nors ši veika yra kriminalizuota, praktikoje LR BK 309 straipsnis taikomas retai dėl keblumų, kylančių internetinėje erdvėje – fiziniai ir juridiniai asmenys gali lengvai išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, jog beveik pusė interneto vartotojų ieško pornografinio turinio dalykų bei tai, kad juos gauti galima ir lietuviškose interneto svetainėse, kyla klausimas ar yra būtinumas drausti suaugusių asmenų pornografiją, juolab, kad LR BK disponavimą pornografinio turinio dalykais priskiria prie nusikaltimų dorovei, o šios samprata keičiasi kartu su visuomene skirtingais jos gyvavimo tarpsniais. Taip pat JAV pornografiją priskiria žodžio laisvei ir numato, kad ją gina Pirmoji Konstitucijos pataisa. Analogiškai tokią laisvę numato ir LR Konsitucija, todėl pilnamečių asmenų pornografijos draudimas riboja ir varžo visai ne pornografiją, o piliečių moralinės nepriklausomybės laisvę. Be abejo, kartu su pornografijos legalizavimu atsiranda pareiga užtikrinti tinkamą nepilnamečių asmenų apsaugą nuo neigiamos informacijos. Lietuvos įstatymai tinkamai neapibrėžia vaikų pornografijos sąvokos – Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintame pornografinio pobūdžio informacijos apibrėžime... [toliau žr. visą tekstą] / The 309 article of the Lithuanian Criminal code, “Possesion of pornographic content”, determines criminal liability for the possession, production, distribution, advertising and public exposure of pornographic material. Although this behavior is criminalized, the beforementioned article is rarely put into practice because of problems with the online space - natural and legal persons can easily avoid criminal liability. Given the fact, that nearly half of Internet users are looking for pornographic material and that this content can be found on Lithuanian websites, a question arises whether there is a need to prohibit aldult pornography, especially that the Lithuanian Criminal code classifies possesion of pornographic content as crimes agains morality but the concept of morality is understood depending on the society and the way it changes in different periods of time. The United States attribute pornography to the freedom of expression and it is protected by the First Amendment. The same way Lithuanian Constitution describes a feedom of expression, so the prohibition of adult pornography does not actually prohibit pornography - it prohibits moral independency and freedom of speech. Of course, along with the legalization of pornography, there is an obligation to ensure adequate protection of minors from harmful information. Lihuanian law does not have a proper definition of child pornography. The definition of pornographic information established in the Public Information... [to full text]

In dieser Arbeit werden wesentliche Verletzungen des Strafprozesses, ihre Uhrsachen, die Merkmalen, unterscheidende wesentlichen Prozessverletzungen von anderen Verletzungen des Strafprozesses, die Ordnung der Anerkennung als wesentlich, und auch die Folgen, analysiert.

Šiame magistro darbe išsamiai nagrinėta baudžiamojo proceso paskirtis įtvirtinta Lietuvos Respublikos BPK pirmame straipsnyje. Siekiant kuo išsamiau atskleisti baudžiamojo proceso paskirties esmę, pirmojoje darbo dalyje buvo aptariama baudžiamojo proceso sąvoka, funkcijos, tipai (formos), stadijos. Taip pat atskleidžiamas pats baudžiamojo proceso, kaip atskiros teisės šakos reikalingumas bei jos sąryšis su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais principais. Lietuvos baudžiamojo proceso samprata palyginama su Jungtinių Amerikos Valstijų bei Vokietijos teisės doktrinose suformuota koncepcija. Aptariant proceso funkcijas, tipus bei stadijas, jos konkrečiai siejamos su nagrinėjma tema ir atskleidžiama kaip jos tiesiogiai padeda įgyvendinti baudžiamojo proceso paskirtį. Antrojoje magistro darbo dalyje išsamiai išanalizuoti konkretūs principai, kurių visetui esant, yra tinkamai pasiekiama baudžiamojo proceso paskirtis. Aptariami žmogaus ir piliečio, visuomenės bei valstybės teisių gynimo, proceso greitumo, išsamaus nusikalstamų veikų atskleidimo, tinkamo įstatymo pritaikymo bei nusikalstamą veiką padarusio asmens tinkamo nubaudimo ir reikalavimo, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas principų įgyvendinimas. Pateikiami Konstitucinio, Europos žmogaus teisių bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismų sprendimai bei išaiškinimai minėtų principų taikymo aspektais. Analizuojama teisės doktrina. Magistro darbo autorius pateikia išvadas bei pasiūlymus kaip įgyvendinant principus galima... [toliau žr. visą tekstą] / The subject matter of the article is to reveal the purpose of criminal procedure which is consolidated in the criminal procedure code of Lithuania. The concept, functions, forms, stages of the criminal procedure are discussed in the first part of the article on purpose to demystify circumstantial purpose of criminal procedure. It is asserted the need of criminal procedure, as a separate type of law, and its connection with the principles which are consolidated in the Constitution of Lithuania. Lithuaniain conception of criminal procedure is compared with the concept which is settled in the United States of America and Germany. Taking in consideration functions, forms and stages they are associated with the pending subject and it is revealed how they assist to implement the purpose of criminal procedure. Particular principles, which completeness helps to obtain the purpose of criminal procedure, are rationalised and explained in the second part of the article. The aspects of the defence of human, citizen, society and state rights, the quickness of process, comprehensive detection of crimes, proper use of legislation, proper punishment of a man who commited a crime and a demand that an innocent man would not be punished are considered. Some judgements and explications of Constitutional Court, Supreme Court and Europen Court of Human Rights are introduced which reflect the use of mentioned principles. The doctrine of law is analised. The author of the article makes conclusions... [to full text]

Darbe nagrinėjamas baudžiamojo proceso dalyvis, kuris pagal įstatymus materialiai atsako už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą. Pateikiama jo samprata ir įtraukimo į bylą pagrindai bei sąlygos. Jam taikoma atsakomybės rūšis. Analizuojamos jo teisės, jų turinys, apimtys bei realizavimo galimybės baudžiamojo proceso stadijose. Tokių teisių užtikrinimo mechanizmas. Įvardijami galimi asmenys, kurie gali būti baudžiamajame procese civilinės atsakomybės subjektais ir privalo atlyginti kito asmens nusikalstama veika padarytą žalą. Darbe pateikiamas kitų šalių teisės normų reglamentavimas, sprendžiant su civiliniu atsakovu susijusius klausimus. Tai pat teisinės literatūros autorių skirtingos nuomonės dėl civilinio atsakovo sampratos, jo teisių turinio, esamos problemos ir jų sprendimo būdai. Aptariama baudžiamojo proceso naujovė – civilinio atsakovo dalyvavimas kasacinės instancijos teisme. Darbas užbaigiamas išvadomis, kuriuose trumpai reziumuojamos, atskleidžiamos civilinio atsakovo dalyvavimo procese teigiamosios pusės ir baudžiamojo proceso įstatymo tobulinimo variantai. / This thesis court – examination participant of civil claim, which on law financial responsible suspected accused damage incurred by the criminal act. This thesis describes his damage, the bases and conditions of involving in business. To it a kind of responsibility applied. Its rights their maintenance volume and opportunities of realization are analyzed at a stage in Penal proceedings. The mechanism of maintenance of such rights. Possible persons who can be involved in criminal trial as subjects of a civil liability are specified and are obliged to compensate harm of other persons caused by criminal act In work the regulation of rules of law of the different countries is given, solving questions connected with questions of the civil respondent. Also separate opinions of different authors on concepts of the civil respondent, their legal maintenance, having problems and ways of their decision. Novelty of criminal trial – participation of the civil respondent in court of cassation instance is discussed. The thesis is completed with conclusion that shortly resumes it. Also the positive sides as well as problems of the civil claim initiated in the criminal procedure are revealed.

Teorijos bei praktikos analizė leido pažvelgti į kaltinimo formų pakeitimą probleminiu aspektu. Teisės doktrinoje kaltinimo formų pakeitimo baudžiamajame procese problemos nekeliamos, tačiau tiek praktinė medžiaga, tiek patys praktikai išduoda, jog šiai temai turėtų būti skiriamas dėmesys – pirmiausiai iškeliant problemas į dienos šviesą, o po to jas sprendžiant. Praverstų tiek šiuo metu galiojančių teisės normų, susijusių su privačiai viešo ir ypač su privataus kaltinimo institutais, peržiūrėjimas, detalesnis reglamentavimas ar bent jau išaiškinimas, tiek bandymas formuoti kitokią praktiką. Šiame darbe analizuojamos Lietuvos, Vokietijos, Norvegijos bei Rusijos baudžiamuosiuose procesuose įtvirtintos kaltinimo formos. Detaliai aptariami jų požymiai bei sąlygos, leidžiančios vieną kaltinimo formą pakeisti kita. Tokia teorinė analizė atveda prie praktinių problemų, kurios apribojamos Lietuvos baudžiamuoju procesu. Daug dėmesio skiriama „visuomeninio intereso“ neapibrėžtumui bei formuluotės „dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų“ traktavimui, svarstomas privačiai viešo bei privataus kaltinimo veikų tinkamumas ir vertinamas nuoseklus baudžiamojo proceso vykdymas dviem kaltinimo formomis. / Theory and practice‘s analysis let aproach to a change of prosecution form in a problematic aspect. In the law doctrine the problems of a change of a prosecution form are not imposed, but as a practical matter, both issued by practitioners themselves, that this topic should focus on - primarily by bringing problems to light, and then solving them. Useful for both the current law relating to private public and especially the private prosecution institutions review, more detailed regulation, or at least the interpretation, and attempt to shape a different practice. This work examines Lithuanian, German, Norwegian and Russian prosecution forms enshrined in criminal proceeding. Discussed in detail the characteristics and conditions for a change of prosecution form. This theoretical analysis leads to practical problems that are limited by the Lithuanian criminal proceeding. Much attention is paid to an uncertainty of "public interest" and treatment of "unability to defend one‘s legitimate interests for valid reasons". Public private and private prosecution acts are under consideration and the appropriateness of criminal proceeding in two prosecution forms consistently is assessed.

It is the first Lithuania's steps towards legal state and that is why it is particulary important for the criminal procedure law and legal practise to clear out what kind of suspect right's procedural safeguards are settled in Criminal Procedural Code of Lithuania Republic and how efective and fulfilling the minimal standards,reflecting European countries traditions, they are.According to the above mentioned information, the objective of this work is to find out optimal suspects fundamental rights procedural safeguards.