Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo riziką turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų atmintis SANTRAUKA Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra vienas iš labiausiai tyrinėjamų ir sukėlusių labai daug diskusijų klausimas. Ankstyvas ADS požymių turinčių vaikų atpažinimas bei žinios apie jų kongnityvinių funkcijų ypatumus ikimokykliniame amžiuje gali padėti kuo anksčiau atpažinti vaikus, turinčius šių sunkumų, ir tokiu būdu užtikrinti savalaikę pagalbą vaikui. Pagrindinis šio tyrimo tikslas yra palyginti vaikų, turinčių ADS riziką, ir vaikų, kurie šio sutrikimo neturi, atminties ypatumus (regimoji trumpalaikė atmintis, informacijos atgaminimas, girdimoji atmintis). Lietuvoje iki šiol nebuvo tyrinėta ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių aktyvumo ir dėmesio sutrikimo požymių, atmintis. Šis tyrimas gali duoti pagrindo tolesniems tyrimams, kurie geriau diferencijuotų patį ADS sutrikimą, analizuojant ikimokyklinio amžiaus vaikų atminties ypatumus. Tyrime dalyvavo 49 ikimokyklinio amžiaus (32 - 74 mėn.) vaikai. Atminčiai matuoti buvo skirtos trys užduotys. Regimosios trumpalaikės atminties matavimui buvo skirta metodika „Įsiminti piešinius“ (Немов, 1995; Luszcz, Bacharach, 1980; Brown, Scott, 1971;). Užduotis „Eilėraščio išmokimas“buvo skirta įvertinti informacijos įsiminimo ir atgaminimo ypatumus (Политика, 2006); „Nurodymų sekos atlikimas“ buvo naudojamas girdimosios atminties matavimui (Admur, Mainland, Parker, 1984)... [toliau žr. visą tekstą] / Memory in Preschool Children with Attention Deficit Hyperactivity Disorder (ADHD) SUMMARY Attention Deficit Hyperactivity Disorder has attracted a large amount of research interest in recent years. Symptoms of ADHD diagnosed in the early years of preschool and understanding of cognitive functions peculiarities can help to diagnose children with ADHD and secure children against this disorder. The purpose of the research was to compare memory peculiarities (visual short-term memory, conscious recollection and auditory memory) in children with and without ADHD. Thus far, the researches in ADHD domain have not focused on memory in preschool children with attention deficit hyperactivity disorder. There are no studies examining memory in a similar context, focusing on memory in ADHD. Suggestions are made for future research that might differentiate ADHD, analyzing peculiarities of preschoolers’ memory. The research has been conducted on 49 children. All the children were aged between 32 and 74 months. Three tasks were used to assess memory. Analyzing visual short-term memory the methodology to memorize pictures was used (Nemov, 1995; Luszcz, Bacharach, 1980; Brown, Scott, 1971). In order to assess the peculiarities of storage and recollection of information the children were asked to memorize the poem (Politika, 2006). To assess auditory memory the children were asked to follow sequence order (Admur, Mainland, Parker, 1984). The items of the CBCL for ages 1 to 5 (CBCL/1 ½ -5) and... [to full text]

Psichologai turi daug skirtingų atsakymų į tai, kuris psichikos procesas yra svarbiausias vystantis vaikui jaunesniame mokykliniame amžiuje. E.Rybalko (1990) teigia, jog psichologijoje šiam periodui skiriamas didelis dėmesys, nes šis laikotarpis yra kokybiškai naujas laikas žmogaus psichologiniame subrendime. Nėra atlikta daug tyrimų, nagrinėjančių veiksnius, galinčius turėti įtakos dėmesio vystymuisi. Darbo teorinėje dalyje siekiama atskleisti dėmesio sampratos problemą psichologijoje, kaip kito padėtis metų bėgyje ir kokia yra dabartinė situacija. Išskiriamos dėmesio savybės, nagrinėjama žaidimo, kaip pagrindinės veiklos reikšmė vaiko psichikos vystymuisi ikimokykliniame amžiuje. 2008 metų kovo – balandžio mėnesiais Kauno mieste buvo atliktas tyrimas, kuriuo buvo bandoma išsiaiškinti, nuo ko priklauso dėmesio ypatumai septintais vaiko gyvenimo metais. Šiame tyrime panaudota specialiai šiam tikslui sukurta (Tambiev A., 2003) ir pritaikyta kompiuterinė programa. Kompiuterinės programos paketą „ZOO“ sudaro trys testai, skirti matuoti dėmesio intensyvumą, patvarumą bei perkėlimą. Tyrime dalyvavo 123 tiriamieji, lankantys Kauno ikimokyklines ugdymo įstaigas. Šiame tyrime dėmesio savybių priklausomybė nebuvo lyginama priklausomai nuo amžiaus, nes tyrime dalyvavusieji visose ugdymo įstaigose lankė priešmokyklines grupes. Kalbant apie skirtingo ugdymo turinio ir dėmesio savybių (intensyvumo, patvarumo ir perkėlimo) ryšį, statistiškai reikšmingų skirtumų nors ir nebuvo gauta... [toliau žr. visą tekstą] / Psychologists provide various answers to the question which psychic process is the most important for child’s educational process in elementary school age. E. Rybalko (1990) claims that psychology pays a great attention to this period, as this spell of time is qualitatively new time in human’s psychological maturation. There are very few researches scrutinizing the factors influencing the development of concentration. The theoretical part of the paper aims to disclose the concept of concentration in psychology, to show the change of the subject matter and to elucidate the present situation. There were discriminated characteristics of attention and analyzed game playing as the main meaning of activity in child’s psychic development during elementary school age. The research carried out in March – April 2008 aimed to find out on what factors attention peculiarities of a child depend during his seventh year of life. A special methodology developed by Tambiev (Tambiev A., 2003) and the software specially adapted were used in this research. The software package ‘Zoo’ consists of three tests to measure the intensity of attention, endurance and transference. 123 respondents participating Kaunas pre-elementary educational institutions took part in the research. The dependence of attention qualities were not compared subject to the age in this research because all respondents participated pre-elementary school in all polled educational institutions. Talking about the link between... [to full text]

Ignoravimo sindromas yra neuropsichologinis sutrikimas dėl kurio ligonis nereaguoja ar neatsako į stimulus iš priešingos nei pažeidimas pusės, dažniausiai jis atsiranda po galvos smegenų insulto. Šį sindromą turi nuo 10% iki 82% pacientų, persirgusių dešiniojo smegenų pusrutulio insultu. Ignoravimo sindromas dažniausiai atsiranda po dešiniojo galvos smegenų insulto, tačiau pasitaiko ir po kairiojo. Diplominio darbo tikslas yra įvertinti ignoravimo sindromo gydymo metodikų efektyvumą persirgusiems galvos smegenų infarktu. Darbo uždaviniai: 1. Palyginti pacientų, turinčių ignoravimo sindromą, savarankiškumą prieš ir po ergoterapijos, abiejuose grupėse. 2. Palyginti ignoravimo sindromo gydymo metodikų įtaką savarankiškumui priklausomai nuo lyties. 3. Išsiaškinti kuri gydymo metodika yra efektyvesnė šalinant ignoravimo sindromą po galvos smegenų infarkto. Tyrimas atliktas Všį Kauno apskrities ligoninėje. Tirti 44 asmenys, iš jų 22 moterys ir 22 vyrai, patyrę dešiniojo galvos smegenų pusrutlio infarktą ir turintys ignoravimo sindromą, gydyti stacionare 2006m. rugsėjo mėn. – 2008m. Gegužės mėn. Ligoniai, kuriems pasireiškė ignoravimo sindromas, buvo suskirstyti į dvi grupes: pirmą – gydytų rankos aktyvavimo metodu ir antrą – gydytą dėmesio lavinomo metodika. Tyrime dalyvavę pacientai ergoterapeuto buvo testuojami reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje naudojant: 1. Ignoravimo sindromo įvertinimo testus; 2. Funkcinio nepriklausomumo testą (FNT); 3. Protinės būklės mini... [toliau žr. visą tekstą] / Unilateral neglect (or "neglect") is a common behavioural syndrome in patients following stroke, it is characterized by the failure to report or respond to people or objects presented to the side opposite a brain lesion. The reported incidence of unilateral neglect varies widely from 10% to 82% following right – hemisphere stroke. The purpose of this study was to evaluate the use of 2 approaches to reduce unilateral neglect in people who have had strokes. The tasks of this research was: to evaluate effectiveness of occupational therapy for patients with unilateral neglect (1), to investigate influence of the patients sex for effectiveness of occupational therapy (2), find out influence of neglect for functional independence of patients (3). Research was made at Všį Kauno apskrities ligoninė. Examined people with unilateral neglect after right side stroke of the brain. There were analyzed forty four patients. They were separated into two groups: first - who received limb activation and second - who received scanning treatment strategy. Methods. All patients before and after occupational therapy interventions were tested with these tests: 1. Unilateral neglect tests; 2. Functional independence measure (FIM); 3. Mini – mental test examination (MMSE). Conclusions: 1. After occupational therapy interventions, results of functional independence had increased in patients who had neglect (p<0, 05). 2. Effectiveness of unilateral neglect treatment is independent of patients... [to full text]

Šiame tyrime yra pateikiamas darbo su padidėjusio aktyvumo vaiku modelis. Tai svarbu kiekvienam dirbančiam bendrojo lavinimo mokykloje, nes turbūt kiekvienoje klasėje esti padidėjusio aktyvumo vaikų, o žinių trūkumas trukdo tinkamai organizuoti ugdymo procesą. Tyrimo problema – kaip gerinti darbą su padidėjusio aktyvumo vaiku, kad vyktų normalus ugdymo procesas? Tyrimo tikslas – pateikti darbo su padidėjusio aktyvumo vaiku pradinėje mokykloje modelį. Tikslui pasiekti buvo įgyvendinti šie uždaviniai: apibrėžta padidėjusio aktyvumo samprata ir padidėjusio aktyvumo atsiradimo priežastys, apibūdinta socialinės aplinkos įtaka padidėjusio aktyvumo vaiko ugdymui, aprašyti padidėjusio aktyvumo vaiko ugdymo mokykloje aspektai, atskleistas mokytojų vaidmuo, siekiant palengvinti ugdymo procesą. Tyrimo objektu buvo pasirinktas padidėjusio aktyvumo vaiko ugdymas. Tyrimas atliktas pasitelkus kokybinį tyrimo metodą – standartizuotą interviu. Tyrimas buvo atliktas 2008 m., kovo mėnesį. Tyrime dalyvavo 8 mokytojos dirbančios pradinėse klasėse, Šėtos vidurinėje mokykloje. Apibendrinant, galima teigti, kad padidėjusio aktyvumo vaiko ugdymas priklauso nuo gebėjimo tinkamai organizuoti ugdymo procesą. Dirbti su padidėjusio aktyvumo vaiku trukdo nesugebėjimas susikaupti, trukdymas dirbti kitiems vaikams, netinkamas elgesys, nekantrumas, tėvų požiūris. Darbo kokybės geras vertinimas motyvuojamas papildomo laiko skyrimu padidėjusio aktyvumo vaikui, vaisingu darbu su tėvais. Darbo kokybė pagerėtų... [toliau žr. visą tekstą] / This research presents a model of the work with the children of enlarged activeness. It is important for everyone who works at school. I presume, such children we can meet in every school and the lack of knowledge bothers us to organize the process of teaching properly. The problem of researching is how to improve the work with a child of enlarged activeness that the process of teaching would be progressive. The aim of my research is to present a model of the work with the child of enlarged activeness in primary school. My goals in this aim were some researches: an explicit conception of enlarged activeness and the reasons of the origin of it, describing of the influence of social environment for teaching a child with enlarged activeness and the aspects of the work with them at school, disclosing the role of the teachers, trying to make easier the process of teaching. The object of my research is the child of enlarged activeness. I used a quality research method – a standard interview. The research was made in March, 2008. Eight teachers who work in Seta secondary school took part in this research. In summary, I have to say that teaching the child of enlarged activeness depends on our ability to organize the process of teaching properly. The quality of the work mainly depends on the child‘s ability to concentrate his attention in class. He hasn‘t to disturb other students. These children often are badly-behaved and impatient. It is very important parents attitude to them and... [to full text]

Bakalauro darbe nagrinėjamos aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčių mokinių bendravimo problemos. Bakalauro darbo tikslas - išnagrinėti aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčių mokinių bendravimo problemas patiriamas mokykloje. Anketinės apklausos metodu tirta mokinių nuomonė apie mokyklą ir savijautą joje, buvo siekiama išanalizuoti mokinių bendravimo problemas. Apklausiant pedagogus, siekta nustatyti pedagogų reakcijas į nepageidaujamą mokinių elgesį, jų tarpusavio bendravimo su aktyvumo ir dėmesio sutrikimų turinčių vaikų ypatumus, efektyviausias nepageidaujamo elgesio valdymo priemones.Tyrimo metu nustatyta, jog aktyvumo ir dėmesio sutrikimų turintys mokiniai nesijaučia turintys didelių bendravimo problemų. Bendravimą su mokytojais jie vertina teigiamai, labiausiai jie nerimauja, kai reikia pradėti pokalbį ar išsakyti savo nuomonę, nes mano, kad jų niekas nesupranta. Bendraudami su bendraklasiais, jie jaučia kitų mokinių nenorą bendrauti ir mano, jog su jais sutaria tik kai aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčių mokinių elgesys būna geras. Daţniausia mokinių nesutarimų su bendraamţiais prieţastis yra patyčios. Dauguma mokytojų neturi neigiamo poţiūrio į aktyvumo ir dėmesio sutrikimų turinčius mokinius. Bendravimo su mokiniais, turinčiais aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, nesklandumus mokytojai sprendţia pozityviomis priemonėmis, o efektyviausios, mokytojų teigimu, elgesio valdymo priemonės – pokalbiai su tokiais mokiniais ir nuolatinis mokinių uţimtumas. / In the bachelor work were analysed pupil with attention deficit hyperactivity disorder communication problems having at school. Work purpose – to find out pupils with attention deficit hyperactivity disorder communication problems at school. The biggest part of schoolteachers do not have negative view to pupils with attention deficit hyperactivity disorder. Because of pupils negative behaviour, shoolteachers solve communication problems by positive methods. Most effective methods of behaviour control – conversations and full employment.

Magistro baigiamajame darbe siekiama patyrinėti hiperaktyvumo reiškinį ikimokykliniame amžiuje ir darbo su minėtąjį sutrikimą turinčiais vaikais galimybes, remiantis aktualia teorine literatūra bei tyrimais valstybinėse Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Darbe pateikiamos įžvalgos bei rekomendacijos gali būti naudingos pedagogams praktikams, susiduriantiems su anksčiau pateiktąją problema kasdienio darbo metu. Tyrimo tikslas — sukurti ikimokyklinio amžiaus hiperaktyvių vaikų ugdymo modelį (laisvojo ugdymo paradigmos ribose) ir įvertinti jo taikymo galimybes pagal hiperaktyvių vaikų ugdymo situaciją ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Iškelta hipotezė, kad metodinėse rekomendacijose pateikiamų ir valstybės numatomų ugdymo paslaugų teikimą hiperaktyviems ikimokyklinio amžiaus vaikams riboja konkrečių ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenės narių domėjimosi darbo su hiperaktyviais vaikais būdais stoka. Naudojami metodai yra literatūros šaltinių analizė, anketinė apklausa, pedagoginis stebėjimas, aplinkos stebėjimas, pokalbis su pedagogu, empiriniu tyrimu gautų duomenų statistinė analizė ir sintezė. Tyrimas atliktas 7 skirtingo amžiaus vaikų grupėse iš 6 Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigų: viso tyrime dalyvavo 25 pedagogai ir 102 vaikai, tarp kurių numanomai hiperaktyvūs — 9. Teigiama, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra visuotinai pripažįstamas kaip realiai egzistuojantis neurobiologinis sutrikimas, kuris turi būti diagnozuojamas ir gydomas įvairiomis... [toliau žr. visą tekstą] / In final master thesis a research on the phenomena of hyperactivity in an early childhood and the possibilities of educational work with children having the above-mentioned disorder is made on the basis of topical theoretical literature and scientific inquiry, made in public early education institutions in city of Vilnius. Discoveries and recommendations given can be serviceable for practicing educators confronting with the above-mentioned problem at their daily work. The aim of the work is to create a model of early education of children having ADHD (within the purview of paradigm of liberal education) and to evaluate the possibilities of its application according to the situation of education of hyperactive children in the early education institutions. Hypothesis of the work: the delivery of the education services proposed by methodical recommendations and provided in national laws for hyperactive children of early age is limited due to a low interest of members of communities of concrete early education institutions in ways of educating hyperactive children. The methods used for the investigation are: analysis of theoretical literature, questionnaire, pedagogical observation, examination of the educational environment, conversation with an educator, statistical analysis and synthesis of the data provided by the empirical investigation. The investigation was carried out in 7 groups of children of various age in 6 early education institutions in city of Vilnius, including 25... [to full text]

The aim of the study- to examine the children who have hyperactive symptoms, their emotional and behavioral problems. Children of Baisogala secondary school primary forms and Baisogala kindergarten- primary school (N= 115), their teachers and parents were asked to fill the questionnaire. Disturbance of attention- deficit/ hyperactivity disorder ADHD was stated by Conners (1997) CADC the evaluations received in teachers’ questionnaire. If the participants who received the evaluation T ≥ 50 were determined as having hyperactive symptoms. The level of emotional and behavioral problems was determinated according Achenbach’s (1991) Child Behavior Checklist. The level of emotional problems was stated according Naglier (1988) the Drawing of a Human: The Procedure of Selection of Emotional Problems. ADHD was determined for 42,6% of examined children in primary classes. The difference among boys was 10,2 % higher than among girls. The most characteristic internal scale problems among hyperactive children were withdrawal (p=0,008), social problems (p= 0,000), intellection (p= 0,036), attention (p= 0.000). External scale problems were: delinquent behavior (p= 0,000) and aggressive behavior (p= 0,000). It was determined that somatic complaints (p= 0,753) and worry/ depression (p= 0,902) are typical for hyperactive children and for these who have symptoms of hyperactivity. The level of emotional problems of hyperactive children is not higher in comparison to... [to full text]

ADHD is a neuro-biological disorder which is characterized by the child’s levels of attention concentration, absentmindedness and impulsiveness inadequate to the natural development. This is one of the most frequently occurring psychical disorders among children (APA, 1994). Although doctors described ADHD many years ago, its wide spreading has been acknowledged only recently. There is no exact data, but it is considered that from 3 to 10 per cent of pre-schooling age children and from 4 to 5 per cent adults have ADHD. ADHD is frequently related to learning disorders in reading, writing and doing calculations; other behavioral disorders are also possible (Wender, 2000). In Lithuania, in almost any group of any kindergarten there are one or more impulsive or/and hyperactive children. It has been observed that such children are hard to teach, they do not react the way other children do and frequently disturb work. It is understandable that children with officially recognized attention disorders and hyperactivity (ADH) cause multiple problems to their parents and pedagogues. The available information on ADHD is not sufficient presently. Besides, it is frequently controversial (Sinkevičienė, 1998). Scientists exploring the area of applied physical activity face difficulties in planning explorations and analyses dealing with the motoric activity of children with ADHD. There is little information on proper exploration methods usable when analyzing the applied physical activity of... [to full text]

The factors of psychological training of athletes are researched not sufficiently enough. Many authors underline that psychological training of athletes is a complicated process, without which the development of modern sports is impossible. The problem of study is that data, which would reveal the influence of psychological training program on psychological skills that, are: imagery creation skills, stress management skills, management of mental energy, concentration skills, self confidence and goal setting skills. The purpose of this study is to establish the influence of psychological training program on the psychological skills of basketball players. Objectives: to establish level of psychological skills before and after psychological training program. Data were obtained from a sample of 14 basketball players competing in Lithuanian basketball “A” league. Effectiveness of psychological training program was evaluated through (a) Training experiment (the psychological training program), (b) the psychological tests, and (c) mathematical statistics. The results indicated an increase in all investigated psychological skills. Although not all results showed a reliable difference, but stress management, self confidence and goal setting skills managed to show a reliable difference between two cases. Results confirmed that even a minimal psychological training program is effective for athletes all over the world.