Darbo tikslas: atskleisti socialinio darbuotojo vaidmenis, ugdant vaikų, gyvenančių NVGN “Vilniaus SOS vaikų kaimas“ socialinius įgūdžius. Uždaviniai: Išnagrinėti socialinių darbuotojų vaidmenys ir vaikų socialinių įgūdžių raišką mokslinėje literatūroje. Išanalizuoti NVGN „Vilniaus SOS vaikų kaimo“ socialinių įgūdžių ugdymo praktiką. Atskleisti socialinių darbuotojų vaidmenis, jų raišką NVGN „Vilniaus SOS vaikų kaime“ ugdant vaikų socialinius įgūdžius. Tyrimu buvo siekta atskleisti/nustatyti socialiniu darbuotoju vaidmenis SOS vaikų kaime, ugdant globotinių socialinius įgūdžius. Siekiant darbo tikslo buvo tirta NVGN „Vilniaus SOS vaikų kaime“ gyvenantys 10 – 15 m. amžiaus globotiniai (29 ), globos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai (11). Tokia imtis pasirinkta pagal tokio amžiaus vaikų skaičių įstaigoje, ir jis padės išsiaiškinti bendras vaikų reprezentatyvines nuostatas. Tyrime dalyvaujančių socialinių darbuotojų skaičių lėmė įstaigoje dirbančių socialinių darbuotojų skaičius. Tokiu būdu, siekiama įtraukti į tyrimą tiek socialinius darbuotojus, tiek vaikus. Šie tyrimo metodai pasirinkti todėl, kad: kiekybinis (vaikų) - išsiaiškinti bendras vaikų nuostatas, požiūrį, tarpasmeninių santykių su darbuotojais tendencijas bei jų lūkesčius į darbuotojus; socialinių darbuotojų pusiau struktūruotas interviu – kokybinis tyrimas, pasirinktas tikslu išsiaiškinti šios grupės požiūrį į socialinį darbą, nuostatas ir vaidmenų suvokimą, socialinio ugdymo turinį bei svarbą ugdomojo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study is to reveal the social worker's role in raising children living in non-governmental foster care home „NVGN Vilnius SOS Children's Village“ social skills. There were raised three tasks: 1. To study the scientific literature and examine roles of social workers and children's social skills. 2. To analyse social skills training practice in „NVGN Vilnius SOS Children's Village“. 3. To reveal the roles of social workers in developing children's social skills, and to so see how these roles display in „NVGN Vilnius SOS Children's Village". The study was aimed to determine the role of social worker in developing the social skills of foster children in the „SOS children's village“. For this purpose 29 at the age of 10 – 15 years old foster children and 11 social workers of „NVGN Vilnius SOS Children's Village“ were investigated. This match of participants was taken according to the number of this age children and the number of workers in „Vilnius SOS Children's Village“ and was find enough to reflect the main tendencies of institution. There were chosen two methods for this study – quantitative and qualitative. The quantitative method was used to investigate foster children attitudes, interpersonal relationships with employees, their expectations to the staff. The qualitative method was used as a semi-structured interview to clarify social workers attitude to social work, the perception of social role, the attitude to the content of social education and... [to full text]

Šios dienos darbo rinkoje vis aktualesnis klausimas: Koks būdas pats patikimiausias ieškant darbuotojo ir kaip ieškantysis darbo lengviausiai gali jį rasti? Koks personalo paieškos komunikacijos modelis sėkmingai padėtų išspręsti šį klausima? Darbo tikslas – nustatyti naudojamą personalo paieškai komunikacijos modelį (-us): dalyvių (darbdavio ir darbuotojo) tikslus bei apsikeitimą informacija. Siekiant darbo tikslo nustatomas personalo (darbdavio bei darbuotojo požiūris) kompetencijos modelis - „sėkmingo darbuotojo“ modelis, susietas su esminėmis kompetencijos sritimis bei personalo paieškos komunikacijos modelio dalyvių pageidavimais bei lūkesčiais. Pagrindiniai darbo uždaviniai: nustatyti reikalavimus personalo kompetencijai Lietuvos darbo rinkoje iš darbdavių bei iš darbuotojų pusių, atlikti šių reikalavimų palyginamąją analizę, nustatyti personalo poreikius LR bei ES šalyse bei nustatyti ir išanalizuoti Lietuvos darbuotojų bei studentų išvykimo iš Lietuvos į ES šalis priežastis. Sprendžiant darbo uždavinius, darbe nustatomi bei analizuojami darbuotojo ir darbdavio kompetencijos modeliai. Analizuojant gautus darbuotojo ir darbdavio kompetencijos modelius, nustatoma kaip sutampa darbuotojų ir darbdavių komunikacija, nagrinėjamos komunikacijos nesutapimo priežastys bei siūlomos darbuotojo ir darbdavio kompetencijos modelių suderinimo būdai. Darbe analizuojama žmogiškųjų išteklių Lietuvoje problema, analizuojami esami ir būsimi žmogiškųjų išteklių poreikiai Lietuvoje bei ES... [toliau žr. visą tekstą] / Today, many organizations meet the problems of shortage of suitable employees and employees’ migration. There is a large amount of job offers in the press, there are plenty of them in the internet, and staff recruitment companies are also submerged with orders. In today labour market, the questions of what staff searching method is the most reliable and of how the job seeker could find a place are becoming more vital. What communication model of staff searching would help to successfully resolve this problem? The object of this master thesis work is requirements for staff competences indicated in the recruitment advertisements. The requirements for staff competences are analyzed on the basis of information of search and selection companies (recruitment advertisements, research, publications on employment, recommendations about estimation of staff competencies, and other information). The purpose of the work is to find out a communication model being used for staff searching: communication members (employer and employees) intentions and information exchange. While achieving the purpose of the work, a „successful employee“ model, related to the essential spheres of competence and desires and expectations, is found. The main tasks of the work are the following: to establish staff competence requirements in Lithuanian labour market on the part of employer and employee; to implement comparative analysis of the said requirements; to establish staff demand in the Lithuanian Republic... [to full text]

Magistro darbe išanalizuota ir susisteminta įvairių Lietuvos ir užsienio autorių teoriniai ir praktiniai metodai apie personalo reikšmės didėjimą organizacijoje bei adaptavimo formos, etapai ir procesai. Aprašyta Šiaulių miesto draudimo paslaugų įmonių vadybinio personalo adaptacijos situacija ir problemos. Šiam tikslui pasiekti atlikta temos operacionalizacija ir vadybinio personalo adaptacijos ir problemų Šiaulių miesto draudimo paslaugų įmonėse anketinės apklausos analizė. Parengtos tyrimo išvados ir pateiktos rekomendacijos. Patvirtinama autoriaus suformuluota mokslinio tyrimo hipotezė, kad Šiaulių miesto draudimo įmonių vadybinis personalas susiduria su adaptacijos problemomis. Magistro darbo apimtis 76 puslapiai, jame yra 9 lentelės ir 14 paveikslai. / This Master work is analyzing and systemizing various Lithuanian and Foreign countries authors’ theoretical and practical methods of increasing personal meaning and forms, stages and process of adaptation. Managerial staff adaptation‘s situation and problems of service of Siauliai insurance companies are described in this master work. To realize the purpose of Master work was made operationalization and managerial staff adaptation and problems analysis by the method of questioning, made Master work findings and recommendations. Hypothesis that there are problems of staff adaptation in managerial staff adaptation system in insurance companies in Siauliai, was confirmed. Amount of Master work is 76 pages, with 9 tables and 14 pictures.

Ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokyklų įstaigose vyksta pedagogų kaita. Geri specialistai išeina į pensiją, atsiranda poreikis priimti naujus asmenys. Dažniausiai į laisvą vietą yra priimami jauni, neseniai mokslus baigę specialistai, turintys mažai patirties. Pradėjus dirbti paaiškėja, kad neretam trūksta įgūdžių, jie nežino kaip perteikti turimas žinias. Tad pedagogų kaita yra problema, kuri reikalauja atitinkamų sprendimo priemonių. Siekiant pagrįsti problemą, naudota mokslinės literatūros analizė, parengtas tyrimo instrumentarijus – anketa, atlikta statistinė duomenų analizė, koreliacinių ryšių analizė. Tyrimo tikslas – ištirti darbuotojų kaitos valdymo ypatumus. Tikslui pasiekti iškeliami šie uždaviniai: 1. Duomenų analizė, naudojant aprašomosios statistikos procentinius dažnius; 2. Remiantis teoriniu modeliu, išanalizuoti gautus duomenis, palyginti ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir bendrojo lavinimo mokyklų vadovų nuomonę. 3. Remiantis teoriniu modeliu, išanalizuoti duomenis apie savybes, reikalingas darbui švietimo įstaigoje ir darbo specifika, ieškant koreliacinių ryšių. Tyrime dalyvavo: Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų (lopšelių – darželių) bei bendrojo lavinimo mokyklų (progimnazijų, pagrindinių, vidurinių, gimnazijų) vadovai, jiems neesant pavaduotojai arba pavaduotojai ugdymui, turintis skirtingą vadovavimo stažą. Apibendrinant surinktus duomenys galima teigti, kad pagrindinėmis darbuotojų kaitos priežastimis yra mažas atlyginimas bei... [toliau žr. visą tekstą] / In the kindergartens and comprehensive schools staff turnover appears. Good specialists retire on a pension and thus arises the need to hire new employees. Frequently the vacancies are filled with young, just graduated after their studies and having little experience specialists. Not rarely just after start of the job appears that they are missing skills, they don’t know how to transfer their knowledge. Therefore the turnover of staff is a problem, which needs appropriate solutions. In order to substantiate the problem, the analysis of literature sources was performed, the instrument of the research was prepared – poll, statistical data analysis and analysis of correlations was conducted. Purpose of the research – to find out and explore the specificities of staff turnover management. In order to achieve the purpose, the following tasks were set: 1. Data analysis using the percentage frequencies; 2. Based on theoretical model, the analysis of the collected data, the comparison of views of the leaders (directors) of kindergartens and comprehensive schools; 3. According theoretical model, to analyze the collected data regarding employee personal features, necessary for the work in education institutions and the specificities of work,to find out the related correlations. Participates of the research - leaders (directors) or deputy directors of Vilnius city kindergartens and comprehensive schools, who have different extents of leadership experience. Summarizing the collected... [to full text]

Darbo sutartis yra viena pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo teisinių formų. Sutarties turinį sudaro jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas. Teisės norminiai aktai nustato daugumą privalomų sąlygų, būtinų aptarti darbo sutartyje, nustato sąlygų minimumą. Taip pat nustatoma laisvė aptarti kitas sąlygas, tačiau sutarties laisvę apriboja taip pat teisinės taisyklės, kurios apima beveik kiekvieną darbo sutarties aspektą. Teisės norminiai aktai užtikrina minimalių darbo standartų laikymąsi, nustato draudimus, apribojimus, įpareigojimus, siekiant išvengti kurios nors šalies piktnaudžiavimo įstatymo suteikta galimybe, suteikiant teisę darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl darbo sutarties sąlygų, apsaugančių darbuotojo socialines teises. Pažeidus minimalių, draudžiamų darbo standartų laikymąsi – pažeidžiamos įstatymų nuostatos ir darbo sutarties sąlygos tampa prieštaraujančios įstatymams. Prieštaraujančius įstatymams santykius privaloma nedelsiant keisti arba nutraukti. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato darbo sutarties prieštaravimų įstatymams pašalinimo tvarką. Prieštaravimų pašalinimas – tai darbo sutarties pakeitimas. Konstatuojami ir nepašalintini prieštaravimai, kurių teisiniai padariniai yra dvejopi: darbuotojo perkėlimas jo sutikimu į kitą darbą arba darbo sutarties nutraukimas. Darbo sutarties prieštaravimas įstatymams, esant tam tikrai juridinei sudėčiai (faktui) sudaro savarankišką darbo sutarties nutraukimo... [toliau žr. visą tekstą] / Employment agreement is one of the main legal forms of actualizing a person’s right to employment. The content of the agreement consists of the provisions negotiated by the parties, which define the rights and obligations of the parties. The prevailing legal norms and acts regulate most of the obligatory conditions of an employment agreement and define the minimal requirements. There is room left for free discussion of unregulated conditions, yet, the free room is also limited by legal norms, which cover almost every aspect of an employment agreement. Legal norms and acts ensure compliance to the minimal employment standards, define insurance rates, and settle the limitations and obligations in order to prevent any of the parties from being legally abused by the other party and in order to provide the employer and the employee with a possibility to negotiate such employment conditions which would protect the social rights of the employees. When the minimal restricted employment standards are violated, the provisions of the associated legal acts are violated alongside, and the conditions of such employment agreements come to be in contradiction to the prevailing law. The contract which is in contradiction to law should be immediately amended or terminated. The Labour Code of the Republic of Lithuania defines the order of elimination of the employment agreement provisions which are in contradiction with the law. Elimination of such provisions means changing the employment... [to full text]

Šiame magistriniame darbe yra lyginamas darbuotojo ir savarankiškai dirbančio asmens teisinis statusas. Darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys yra užimti gyventojai. Darbuotojams yra artimi valstybės tarnautojai (tiek plačiąja, tiek ir siaurąją prasme), nes visa ši grupė asmenų priskiriami prie samdomų asmenų. Prie savarankiškai dirbančių asmenų priskiriami individualių įmonių savininkai, tikrųjų ūkinių bendrijų bei komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, stambesnių ūkių ūkininkai ir besiverčiantys individualia veikla asmenys (tarp - jų advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, pagal verslo liudijimą dirbantys asmenys). Uždarųjų akcinių bendrovių ir akcinių bendrovių akcininkų, žemės ūkio bendrovių narių ir pajininkų bei kooperatinių bendrovių narių teisinis statusas yra ganėtinai artimas individualiųjų įmonių savininkų bei tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių teisinei padėčiai, kadangi šie asmenys yra svarbūs įmonių dalyviai, gali samdytis asmenis darbui. O savarankiškai dirbančiais asmenimis paprastai laikomi asmenys, dirbantys už atlyginimą sau, nebent epizodiškai samdantys kitus asmenis. Apskritai darbuotojų teisinis statusas yra detaliau sureglamentuotas, nei savarankiškai dirbančių asmenų. Tai lemia tiek istoriškai skirtingai susiklosčiusių darbinių santykių dalyvių darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų teisinio statuso reglamentavimo priežastys, tiek darbuotojų bei savarankiškai dirbančių atlyginimo gavimo... [toliau žr. visą tekstą] / In this master thesis compares the employee and the self-employed person's legal status. Employees and self-employed workers are busy people. Civil servants to the broad and narrow sense and employees are similar, and because the whole group of people classified as hired workers. The self-employed persons are self-employed individual business owners, real partnerships and limited partnership real members and persons, engaged in individual self-employed paid activities (including lawyers, lawyers' assistants, notaries, bailiffs and under a business license employed people). The legal status of shareholders in joint-stock companies, shareholders in limited liability companies, agricultural cooperative members and shareholders, of cooperative societies is quite close to the the legal situation of individual business owners and the real members of real or limited partnerships. All these people are ussually hire workers. In general, self-employed persons are generally regarded as people who get salary from clients, work individuali and it should only be occasional hiring more people. In general, the legal status employee is regulated in detal and teh legal status of self-employed person is regulated superficial. This is due to historical reasons of employee as partcicipant in labour relations of staff members and remuneration for work of heart .

Žmogaus sveikata – multidimensinis reiškinys, tai – tarpusavyje susijusių veiksnių: fizinės, emocinės/dvasinės sveikatos, socialinės gerovės, visuma. Todėl integruotos sveikatos priežiūros pagrindas yra visuminė (holistinė) idėja, reikalaujanti reiškinį suvokti kaip tam tikrą visumą, netolygią jos elementų sumai. Siekiant visapusiškai padėti sergančiam žmogui reikia ne tik medicininės srities specialistų pagalbos, tačiau reikalinga ir svarbi tampa sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančio kompetentingo socialinio darbuotojo veikla. Socialinis darbas sveikatos priežiūroje yra pakankamai nauja socialinio darbo sritis Lietuvoje, dėl to susiduriama su: informacijos apie socialinio darbo profesiją, socialinio darbuotojo veiklą ir jo funkcijas, problema. Pastebėta, kad socialinio darbo problematika sveikatos priežiūros įstaigose aktuali, todėl reikalinga sistemingų ir išsamių tyrimų šioje srityje. Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose socialinio darbo profesija nuvertinama, o socialinio darbo specialistai susiduria su įvairiais sunkumai ir problemomis dirbdami medikų apsuptyje. Nors socialinių darbuotojų padėtis sveikatos priežiūros srityje nėra palanki, tačiau profesija reikalinga dėl sveikatos ir socialinių klausimų susietumo bei naujo požiūrio, kad sveikatos priežiūros paslaugos turi būti teikiamos kartu su socialinėmis paslaugomis. Socialinis darbuotojas, remdamasis savo profesine kompetencija, sveikatos priežiūros įstaigose, teikia socialines paslaugas, padeda asmenims... [toliau žr. visą tekstą] / Health is a multidimensional concept. It is a complex combination of a person's physical, mental, emotional and social health factors. Therefore an integrated health care is based on the total (holistic) concept and requires understanding the phenomenon into account and seen as a whole. In order to fully help to sick person need not only medical professionals, necessary and important are qualified social worker’s activities working in health care institutions. Social work in health care is quite new field of social work in Lithuania, therefore faced with: information about the social work profession, social worker’s activities and social worker’s functions, problems. It was noticed that social work issues is relevant in health care institutions and requires systematic and comprehensive research in this social work area. Social work profession is downplayed in health care institutions in Lithuania and social work professionals are facing to various difficulties and problems of working in the medical teams. Although the social worker’s status in the health care sector is not favorable, but the social work profession is necessary for the relationship between health and social issues as well as the new approached that health care services must be providing integrated with social services. In health care institutions, social worker on the basis of the professional competence, provides social services, he helps people with health problems to integrate into society and encourages... [to full text]

Rimantė Mikalajūnienė (d. vadovas Violeta Gevorgianienė). PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ PSICHOSOCIALINIŲ POREIKIŲ TENKINIMAS SLAUGOS SKYRIUJE. Magistrinis darbas V.: VU Socialinio darbo katedra, 2007. 63p. Santrauka Didėjantis pagyvenusių ir senų žmonių skaičius Lietuvoje skatina išsamiau nagrinėti šio reiškinio pasekmes, socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros sistemą senyvo amžiaus asmenų poreikių kontekste. Šio darbo tikslas – išanalizuoti pagyvenusių žmonių psichosocialinių poreikių tenkinimą palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje socialiniais ir psichologiniais aspektais. Tyrimo metodas – kiekybinis aprašomasis. Duomenų rinkimo metodai – struktūruotas interviu ir anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo VšĮ Ukmergės ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus pacientai bei šio skyriaus darbuotojai. Tyrimas parodė, kad palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje pagyvenusių žmonių psichosocialiniai poreikiai tenkinami arba iš dalies tenkinami. Tiek ligoniai, tiek skyriaus personalas nurodė, kad ir toliau reikėtų gerinti paslaugų teikimą bei gydymą. Šiame skyriuje ypač svarbus socialinio darbuotojo vaidmuo, jo pagalba ligoniams, tarpininkavimas sprendžiant įvairias jų problemas. Vertinant gautus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius yra svarbus ir reikalingas pagyvenusiems žmonėms. Tikslinga didinti slaugos skyrių, labiau pritaikyti aplinką ir plėsti paslaugų pagyvenusiam žmogui spektrą. / Rimantė Mikalajūnienė (Academic adviser Violeta Gevorgianienė). Meeting, Psychosocial Needs of Elderly People at Nursing Department. MA paper V.: VU Social Labour department, 2007. 63p. Summary The increasing number of elderly and old people in Lithuania motivates to analyse the consequences of this phenomenon and the system of social security and health care in the context of elderly people needs in more detail. The aim of this work is to analyse how psychosocial needs of elderly people are met in long-term treatment and nursing departments based on social and psychological aspects. Method of the research – quantitative descriptive. Methods of data collection – structural interview and questionnaire survey. Patients and employees of long-term treatment and nursing departments in Ukmerge hospital took part in the research. The results of the research showed that psychosocial needs of elderly people in long-term treatment and nursing departments are met or partially met. Both, the patients and the personnel pointed out that services and treatment should be constantly improved. The social worker’s role, his help and mediation in problem solving are especially important in this department. The results suggest that long-term treatment and nursing department are very important and useful for elderly people. It’s purposeful to enlarge the nursing department, better adjust the environment and expand spectrum of services for elderly people.

Pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti įmonei, įstaigai ar organizacijai arba fiziniam amseniui, kaip darbdaviui, padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. DK 246 straipsnyje įvardytų materialinės atsakomybės sąlygų nustatymas reiškia DK 245 straipsnyje nurodyto materialinės atsakomybės pagrindo – teisės pažeidimo – konstatavimą. Nustačius nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė žalą padariusiam darbuotojui taikoma ir žala turi būti atlyginama nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojas traukiamas drausminėn, administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn. Tik specialiais įstatyme numatytais atvejais darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo visiško žalos atlyginimo, neribojant jo iš anksto nustatytais dydžiais, ir įrodęs reikalavimo pagrįstumą, tokį atlyginimą gauti. Neretai darbo ginčų šalys susiduria su sunkumais, tinkamai kvalifikuodami tarp jų susiklosčiusius atsakomybės teisinius santykius. Pavyzdžiui darbdavio sumokėtos turtinės prievolės, kuri pavadinta „bauda“, sumokėjimas pagal civilines sutartis nesukuria DK 253 straipsnio 3 punkto pagrindu susiklostančių teisinių santykių, o civiliniuose santykiuose sumokėtos baudos samprata negali būti tapatinama su šioje normoje nurodyta bauda, kadangi pastaroji norma yra taikoma išimtinai ginčuose, kilusiuose dėl darbo teisinių santykių. Tuo tarpu VMA sutarties, kaip būdingo darbuotojų materialinės atsakomybės instituto, sudarymas yra... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of material liability in labour relations is to ensure employer the reward of loss and damages. Labour Code of Lithuania sets 6 clauses of material liability. If these clauses are identified, employee is liable by material liability even if he is liable by criminal, administrative or disciplinary liability in the same situation. Employee is fully liable only under particular cases set by law, for example, when there is special contract made by employer and his employee that determines full liability. Labour Code of Lithuania sets some particular cases under which employee is legally liable. When it is about the fine, paid by employer for his employee negligence, employee is liable only in the situation when the fine paid was set under the public law. There are many difficulties in identifying the right kind of director‘s legal liability. Director, who made some negligence in relationship with other business representatives, should be liable in tort. While courts are handling labour cases usually some particular clauses, set in Civil Procedure Code of Lithuania, are recognised in the process. In spite of this legal determination those particular clauses of handling the labour cases are not recognised while handling the labour cases about the loss and damages.