Darnus vystymasis — tai XX a. paskutiniame dešimtmetyje pradėtas įgyvendinti siekis. Darnaus vystymosi teorija akcentuojama jau keletą dešimtmečių ir nagrinėjama ne tik vidaus politikos, bet ir globaliu mastu. Atkreipiamas dėmesys į vidaus ir tarptautinės politikos svarbą ir suderinamumą, siekiant vieningo tikslo: patenkinti poreikius šiandien su mažiausiais galimais kaštais ir poveikiu aplinkai. Siekiant Lietuvos darnaus vystymosi, yra svarbu pasirinkti tinkamas priemones darnaus vystymosi išmatavimui. Tai įgyvendinti padėtų su Lietuvos politikos tikslais suderintas darnaus vystymosi rodiklis. Darbo objektas — Lietuvos ekonomikos vystymasis darnumo kontekste. Siekiant įgyvendinti pagrindinį darbo tikslą, formuluojami tokie darbo uždaviniai: apžvelgti literatūroje pateikiamus darnaus vystymosi teorinius aspektus; išanalizuoti pagrindinius Lietuvos ekonominius, socialinius ir aplinkos rodiklius Europos Sąjungos bei Baltijos šalių kontekste; atlikus palyginamąją ekonominių, socialinių ir aplinkos rodiklių analizę; įvertinti Lietuvos ekonomikos tendencijas darnaus vystymosi kontekste; atlikus metodologinius darnaus vystymosi rodiklio skaičiavimus, įvertinti Lietuvos darnaus vystymosi tendencijas. Darbo struktūra: pirmojoje darbo dalyje analizuojami teoriniai darnaus vystymosi aspektai; antrojoje darbo dalyje atliekama pasirinktų rodiklių statistinė palyginamoji analizė, vertinant Lietuvos padėtį Europos Sąjungos bei Baltijos valstybių kontekste; trečiojoje darbo dalyje... [toliau žr. visą tekstą] / Sustainable development is a goal which was started to implement the last decade of the twentieth century. Sustainable development theory was emphasized for several decades and it is being examined not only domestically, but also globally. Attention is paid to relevance and coherence of the domestic and international policies in order to achieve united purpose: to meet the today‘s needs with the lowest possible cost and environmental impact. To achieve the sustainable development of Lithuania, it is important to choose the correct development policy and for evaluation it is important to select appropriate measures for sustainable development. In order to reach this goal, new sustainable development indicator, which is consistent with development policy, is needed. The object of the study is economic development of Lithuania in the context of sustainability. In order to achieve the main objective of the study, the following tasks were formulated: to review the literature on the theoretical aspects of sustainable development; to analyze the main Lithuania’s economic, social and environmental indicators in the context of the European Union and the Baltic countries; after fulfilling comparatively analysis of the economic, social and environmental indicators, to evaluate economic development of Lithuania in the context of sustainability; based on methodological calculations of sustainable development indicator, to evaluate trends of sustainable development of Lithuania. Work... [to full text]

Transporto sektorius sukuria apie 7 % Europos BVP ir jame dirba apie 5 % visų ES dirbančiųjų. Jis pats savaime yra svarbus ūkio sektorius, o be to labai prisideda prie Europos ekonomikos veikimo. Tačiau transportui taip pat sunaudojama viena didžiausių neatsinaujinančių gamtos išteklių dalis, transporto priemonės į atmosferą išmeta apie 21 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Visoje Europoje dėl miestų centruose didėjančio transporto srauto susidaro nuolatinės spūstys, kurių pasekmės sugaištamo laiko ir aplinkos taršos požiūriu yra labai neigiamos. Dėl minėtų priežasčių Europos ekonomika kasmet netenka apie 100 mlrd. EUR, t. y. 1 % ES BVP. Oro tarša ir triukšmingumas kasmet didėja. Miesto transporto sukeliama tarša sudaro apie 40 % viso išmetamo CO2 ir 70 % kelių transporto išmetamų kitų teršalų. Be to, beveik visa transporto naudojama energija gaminama iš naftos, o ES yra labai priklausoma nuo jos importo. Prognozuojama, kad 2000–2020 m. laikotarpiu krovinių transporto apimtys ES-25 augs 50 % (pagal km). Todėl jei nebus imtasi poveikio mažinimo priemonių, šios problemos tik gilės. Todėl vienas iš svarbiausių uždavinių Europos Sąjungos narėms senbuvėms ir naujokėms – užtikrinti, kad transporto sistemos atitiktų visuomenės ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos poreikius. Šiam tikslui įgyvendinti, būtina efektyvi darnaus transporto plėtros vertinimo sistema. Darbo tikslas – sukurti transporto sistemos darnumo vertinimo metodiką ir ją pritaikyti Lietuvos transporto... [toliau žr. visą tekstą] / Transport is of fundamental importance to human society, providing mobility and facilitating economy growth and trade. Access to people, goods and services has been, and remains, vital to economic development. However, some have questioned whether transportation’s share of GDP necessarily translates into improved societal welfare, especially given the many uncovered externalities such as air and noise pollution, accidents, land-take, and loss of productivity through congestion. For the reasons indicated above, a sustainable transport system is required for achieving major goals of sustainable development. The purpose of sustainable transport policy is to create the transport systems that would correspond to economic, social and environmental control needs. The main purpose of this paper is to model the methods of sustainable transport development evaluation and adapt them for Lithiania transport sector in order to evaluate the sustainability. The objectives of this paper are: 1) to analyse the theoretical aspects of sustainable transport development evaluation; 2) to analyse the main tasks for sustainable transport development in EU and Lithuania; 3) to explore the evaluation methods of sustaibanle transport development and to prepare one for Lithuania transport sector, which would be besed on sustainable transport development indicators; 4) to adapt the created model for Lithuania transport system and to prepare recommendations for more effective sustainable transport... [to full text]

Darbo temos aktualumą lemia tai,kad neformalusis darnaus vystymosi švietimas vieno rajono savivaldybės lygmeniu dar mažai tyrinėtas. Kadangi pokyčiai visose gyvenimo srityse reikalauja atitinkamų išsilavinimo pkyčių, švietimo sistemos institucijos turi siekti naujos tiek formaliojo, tiek neformaliojo ugdymo kokybės.Darbo tikslas – išanalizuoti neformalų ugdymą Mažeikių rajono švietimo institucijose darnaus vystymosi kontekste. Nagrinėjama tema nėra kol kas teoriškai pakankamai pagrįsta: nėra tinkamos tyrimo metodikos, kuri leistų nustatyti neformaliojo ugdymo kokybę ir jo tiekėjų kompetenciją. Darbe bandoma pagrįsti neformaliojo ugdymo uždavinius, stiprybes ir galimybes ekonominio sunkmečio sąlygomis. Galiausiai išryškinamos silpniausios neformaliojo ugdymo sritys ir pabrėžiama, kad daug dalykų būtina pakeisti tam, kad netolimoje ateityje neformalusis švietimas taptų pripažinta visos švietimo sistemos sritimi. / The relevance of the work is determined by the fact that non-formal and proportional development of education has not been explored enough on the level of municipality of only one district. Since the changes in all spheres require variations of appropriate background, education institutions must aspire after new training of both formal and non-formal quality. The goal of the work is to investigate the process of informal education and to reveal the factors that determine its quality and expansion. Unfortunately, the analyzed theme is not motivated enough in the abstract: there are not any appropriate methodology of providing the research that enable to estimate the quality of informal training and the competence of its providers as well. Moreover, according to the circumstances of this economical crisis, the problems, positive sides and potentialities of non-formal training are attempted to validate in brief in this research. Finally, the weak areas of non-formal training are clearly defined and it is emphasized that plenty of things should be changed in purpose to admit that informal education must become an established part of all education system in the nearest future.

Baigiamojo darbo aktualumą lemia tai, kad kiekvienam iš mūsų turi rūpėti kaip mūsų žmonės ir valstybė gyvens ateityje. Tai nusako darnaus vystymosi 3 lygiaverčiai komponentai (aplinkos apsauga, ekonominis bei socialinis vystymasis). Darnaus vystymosi principai bei darnaus vystymosi švietimo idėjos mokykloms visai naujas dalykas. Tyrimo tikslas – išanalizuoti, kaip darnaus vystymosi švietimo programa suprantama ir įgyvendinama Mažeikių rajono bendrojo lavinimo mokyklose. Darbe atskleisti strateginio planavimo principai, darnaus vystymosi koncepcijos esmė, darnaus švietimo vystymosi idėjos ir įvertinta Mažeikių rajono bendrojo lavinimo mokyklų įtraukimo į darnaus švietimo vystymosi strateginio planavimo procesą svarba. Mokyklų strateginiai planai buvo kuriami dažniausiai taip, kaip kam suprantama, neatsižvelgiant į kokybę ir tikrąją paskirtį. Paskutiniais metais buvo atkreiptas dėmesys į strateginio planavimo kokybę. Tyrimo rezultatai rodo, kad mokyklos palaipsniui įsijungia į darnaus vystymosi švietimo strateginio planavimo procesą. Mokyklose turi dirbti kompetetingi mokytojai, o mokiniai turi žinoti savo pareigas. Mokytojai mano, kad numatytos darnaus vystymosi švietimo nuostatos iki tikimosi laiko 2015 metų bus iš dalies įgyvendintos. Apibendrinant galima teigti, kad darnaus vystymosi švietimo principai ir konkretūs jų raiškos būdai dar nepakankamai veiksmingi ar tik pradedami taikyti Mažeikių rajono bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo procese. / The relevance of this work is determined by the fact that every one of us must be concerned on how our people and state are going to act in the future. It is defined by three sustainable components of equal value (environmental protection, economical and social development). The concepts of sustainable development and educational ideas of sustainable development for schools are totally new for them. The goal of the research is to analyze how the program of sustainable development of education is understood and put in practice at comprehensive schools in Mažeikiai district. The concepts of strategy planning, the core of sustainable development of conception and the ideas of sustainable development of education are discussed in this work. The strategy planning at schools was mostly generated how it was individually understood ignoring its quality and the real purpose. The attention to the quality of strategy planning has recently been made. The results of the research indicate the fact that schools integrate gradually into the process of sustainable development of education of strategy planning. Qualified teachers should work at schools and students must know their obligations well. Teachers consider that the guidelines of sustainable development of education will partly have been realized by 2015. In summary, it is possible to maintain that sustainable development of educational principles and the concrete way of their expression are not effective enough or they are only being... [to full text]

Lietuva, pastaraisiais metais pasižymėjo aukštu ekonominio augimo lygiu bei atskirų sričių vystymųsi. Augant ekonomikai didėja visuomeniniai poreikiai, gamybos apimtys, auga vartojimas. Natūralu, kad tokiomis sąlygomis iškyla grėsmė aplinkai, t.y. kad spartus ekonominis vystymasis bus pasiektas aplinkos sąskaita. Pagrindinis šio darbo tikslas – remiantis teoriniais ekonominio augimo bei darnaus vystymosi pagrindais, išanalizuoti ir įvertinti pastarųjų metų Lietuvos ekonominį augimą darnaus vystymosi kontekste. / Lithuania, as well as other two Baltic states, could be characterized by a high level of economic growth and development in various fields in previous years. Naturally, threats to environment emerge under such conditions, i. e. the intense economic development is pursued at the expense of the environment. The main goal of the paper is analyse and evaluate the tendencies and perspectives on economic growth in Lithuania of the recent years, based on the theoretical principles of economic growth and sustainable development.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimas institucinės dimensijos aspektu, remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau - LHMT) atvejo analize. Pagrindiniai darbe nagrinėjami probleminiai klausimai: Kokie yra Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos ypatumai? Kokios yra institucinės Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo prielaidos? Koks yra LHMT vaidmuo Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo kontekste? Probleminiams klausimams atsakyti nagrinėjami darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo teoriniai aspektai, kurie atskleidžiami apibūdinant darnaus vystymosi koncepciją viešojo valdymo kontekste bei identifikuojant strateginio valdymo vaidmenį jai. Taip pat probleminiams klausimams atsakyti buvo atliekamas Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo institucinės dimensijos aspektu tyrimas. Tyrimas atliktas remiantis kokybiniu dokumentų turinio analizės metodu, pasitelkiant lyginimo, sisteminimo, apibendrinimo ir grupavimo metodus. Darbe pateikiami Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimas institucinės dimensijos aspektu tyrimo rezultatai. Pagrindiniai empirinio tyrimo informaciniai šaltiniai – tarptautiniai bei nacionaliniai dokumentai, kurių pagalba buvo atskleisti Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos ypatumai, pateikta instituciniai darnaus vystymosi strategijos tikslai ir įgyvendinimo struktūra. Remiantis teisės... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor's thesis has investigated the implementation of the National Sustainable Development Strategy in the aspect of the institutional dimension based on the study of the case of the Lithuanian Hydro Meteorological Service under the Ministry of the Environment (LHMS). The main work dealt with problematic issues: What are the peculiarities of the National Sustainable Development Strategy? What are the preconditions for the implementation of the institutional National Sustainable Development Strategy? What is the role of the LHMS in the context of the National Sustainable Development Strategy implementation? To answer all the issues the theoretical aspects of the implementation of the sustainable development strategy are investigated and disclose the concept of sustainable development in the context of public management and identifying strategic management role for her. Also, to answer all the problematic questions the research of implementation of the National Sustainable Development Strategy in the aspect of institutional dimension was carried out. The research was based on the qualitative analysis of content of documents through comparison, systematization, generalization and grouping. The thesis presents the survey results of the implementation of the National Sustainable Development Strategy in the aspect of the institutional dimension. The main empirical information sources are international and national documents, which helped to reveal the National Sustainable... [to full text]

Darnaus vystymosi švietimas (DVŠ) – tai visą gyvenimą trunkantis procesas ir yra daug platesnis negu formalusis švietimas, apimantis formalųjį, neformalųjį švietimą ir savišvietą. Darnaus vystymo švietimas remiasi integraliu aplinkosaugos, ekonominės plėtros ir socialiniu visuomenės vystymosi požiūriu. Mokyklai tenka didelė atsakomybė parengti mokinius gyvenimui, suteikti jiems žinių, įgūdžių ir vertybių kurti darnią ateitį, išlaikant galimybę ir ateinančių kartų gerovei. Darbo tikslas – atskleisti darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo prielaidas Lietuvos švietime. Pagrindiniai tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo prielaidas švietimui, sukuriant jų įgyvendinimo mokykloje modelį. 2. Išanalizuoti ir palyginti vidurinės mokyklos pedagogų ir švietimo ekspertų požiūrį ir pasirengimą įgyvendinti darnaus vystymosi strategijos nuostatas. Tyrimo metodai: darnaus vystymosi strateginių dokumentų analizė, mokslinės literatūros analizė, švietimo dokumentų analizė, anketinė apklausa, interviu, statistinė duomenų analizė. Tyrime remiamasi darnaus vystymosi strateginėmis nuostatomis „Darbotvarkė 21“ ir Rio deklaracija (1992), Jungtinių Tautų Europos Ekonomikos Komiteto Darnaus vystymosi švietimo strategija (2005), Nacionaline darnaus vystymosi strategija (2003). Šiame kontekste analizuojama darnaus vystymosi koncepcija. / Education for sustainable development (ESD) becomes a lifelong learning process which continues all the lifetime and incorporates formal, non-formal education and informal learning. Education oriented to sustainable development is grounded by integral attitute to social and economic development as well as environment. A huge responsibility goes to school and teachers who have to prepare the pupils for life increasing their awareness, knowledge, skills and values needed to create sustainable future and well-being for the future generations. The principal purpose of this paper is to reveal the preconditions of Sustainable Development strategy implementation in Lithuanian school. The main research tasks are: • To carry out the analysis of the concept of Sustainable development on the basis of ES and Lithuanian strategical documents study. • To determine teachers’ point of view on SD, their readiness and competence to apply SD ideas into the curriculum. Later the points of view of teachers’ and the experts of education were compared. The following methods were applied in this paper: • Literature and document analysis; • Empirical survey; • Theoretical modelling. The paper is based on the scientific literature analysis, main strategical documents of ES and Lithuania analysis as well as documents of Lithuania’s Education analysis. On this basis a questionnaire of research is being modelled. The empirical research is carried out to determine the teachers’ point of view on SD and... [to full text]

Darbe yra analizuojama Lietuvos demografinė situacija ir kokią įtaką tai daro darnaus vystymosi politikos įgyvendinimui šalyje. Autorius prieina prie išvados, kad yra daug įvairių priežasčių, kodėl Lietuvoje įsivyravo nepalanki demografinė padėtis. Tačiau darnaus vystymosi požiūriu, spręsti problemą ar bent minimizuoti jos neigiamas pasekmes valstybei turi tapti svarbiausiu prioritetu. Šiuo požiūriu valstybė turi prisiimti visą atsakomybę dėl situacijos gerinimo ir vengti dėl padėties kaltinti visuomenės elgesį, kuris neatitinka darnaus vystymosi reikalavimų. Tokia pozicija negali duoti teigiamų rezultatų ir negali būti neveiklumo pateisinimas. Pripažindamas valstybės pagrindinį vaidmenį įgyvendinant darnaus vystymosi koncepcijos reikalavimus, autorius pastebi, kad tradicinis, teisinis-administracinis viešosios valdžios organizavimo modelis sukelia kliūčių sudaro labai daug kliūčių priimant adekvačius strateginius sprendimus ir juos įgyvendinant. Todėl siūloma įvesti keletą naujų viešojo valdymo procedūrų, kurios leistų tas kliūtis įveikti; tuo pačiu vengti keisti institucinę struktūrą, nes tokios reformos yra politiškai sudėtingos ir nepraktiškos. Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos Visuomenės sveikatos skyriaus analizė paremia teiginius, kad dabartinės politinės priemonės nesudaro prielaidų įveikti demografinį iššūkį. / The paper is analyzing the demographical situation in Lithuania and what does it mean to the implementation of the sustainable development policies in the country. The author reaches the conclusion that there is a variety of reasons why the demographic situation in the country is complicated and hard to manage. Yet, solving the problem or at least minimizing the negative consequences of the ongoing depopulation is an absolute priority from the perspectives of sustainable development. In this respect the state must take all the responsibility for the situation as blaming the society for not behaving in a sustainable way is no excuse for inaction, neither is such a stance productive. In recognizing the central role of the state in the paradigm of sustainable development the author suggests that the traditional legal-administrative system of public governance acts as an impediment to reach adequate strategic decisions and later implement them. It is therefore suggested to introduce a different set of procedures to remedy the situation; however the institutional structure should be left intact, because such reforms are politically complicated and impractical. The analysis of the chapter of Public health of the Lithuanian National strategy for sustainable development supports the claims that current policies do not meet the countries demographical challenge.

Atliekų problema šiuo metu yra pripažinta svarbiausia ir sudėtingiausia aplinkos apsaugos sritimi. Atliekų surinkimas ir pirminis rūšiavimas daugiausia priklauso nuo visuomenės narių geranoriškumo ir sąmoningumo, todėl čia ypač svarbus visuomenės švietimas ir mokymas. Atsižvelgiant į tai, kad sėkmingo atliekų rūšiavimo prielaida yra aplinkosauginis švietimas, galima teigti, jog viena iš priemonių jam įgyvendinti yra mokyklų vykdomos iniciatyvos. Tačiau išryškėja problema, jog dėmesys jų įgyvendinimui nėra pakankamas, nes mokyklų atliekų rūšiavimo iniciatyvos nėra vertinamos ir analizuojamos, siekiant nustatyti jų veiksmingumą. Darbe remiantis mokslinės literatūros analize ir empirinio tyrimo duomenimis ši problema išspręsta. Nustatytas darbo tiklas – išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos mokyklų atliekų rūšiavimo iniciatyvas. Darbo pirmame skyriuje aptartas aplinkosauginio švietimo vaidmuo, siekiant ugdyti asmenį sąmoningai suvokiantį atliekų rūšiavimo svarbą. Išanalizuoti Lietuvos ir užsienio autorių mokslo darbai. Panaudoti lyginimo ir apibendrinimo metodai bendroms tendencijoms ir įžvalgoms pateikti. Antrame skyriuje, reminatis Tarptautinių, Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktų analize, išanalizuotas aplinkosauginio švietimo teisinis reglamentavimas ir nustatytas teisinis pagrindas atliekų rūšiavimo iniciatyvų vykdymui Lietuvos mokyklose. Trečiame skyriuje naudojant duomenų analizės metodą nustatytos ir išanalizuotos Lietuvos mokyklose vykdomos atliekų rūšiavimo... [toliau žr. visą tekstą] / The waste problem is now recognized as the most important and difficult area of environmental protection. Waste collection and initial sorting depends largely on the goodwill and awareness of society, so education and training of society are very important. In respect that the environmental education is an assumption for a success of waste sorting, it can be argued that one of the tools to implement it is schools’ initiatives. However, there is a problem that the focus on the implementation of these initiatives is not sufficient because the schools’ waste sorting initiatives are not evaluated and analyzed in order to determine their effectiveness. In this paper this problem is solved on the basis of scientific literature and data of empirical study. In the first section of paper it is discussed the role of environmental education on a purpose to educate a person consciously understanding the importance of waste sorting. Scientific works of Lithuanian and foreign authors’ were analyzed. The comparison and summary methods were used in order to submit the common trends and providences. In the second section on the basis of International, European Union and Lithuanian legislation analysis, legal regulation of environmental education was analyzed, and a legal basis to implement waste sorting initiatives at schools of Lithuania was identified. In the third section using the method of data analysis the waste sorting initiatives implemented by Lithuanian schools were identified... [to full text]

Darnaus vystymosi švietimo prielaidos BPD 2.4 priemonės projektuose. Raktiniai žodžiai: darnus vystymasis, darnaus vystymosi švietimas, BPD 2.4 priemonė, mokymasis visą gyvenimą. Darnaus vystymosi siekis – užtikrinti tinkamą asmens gyvenimo kokybę, siekti visuomenės gerovės ir saugumo, išmintingai derinant ekonomikos, socialinės raidos bei aplinkos apsaugos uždavinius. Išsilavinimas yra vienas svarbiausių faktorių, nuo kurio priklauso žmogaus ir visuomenės pasirengimas ir motyvacija spręsti daugialypes darnaus vystymosi problemas. Švietimui, visuomenės informavimui, įvairių sričių specialistų kvalifikacijos tobulinimui čia tenka ypatingas vaidmuo. Kadangi visuomenės darnaus vystymosi koncepcija yra dinamiška, jos įgyvendinimo modeliai yra nuolat plėtojami priklausomai nuo įgytų žinių ir patirties: darnus vystymasis yra nuolatinio mokymosi vyksmas. Todėl visos veiklos, prisidedančios prie mokymosi visą gyvenimą kokybės gerinimo, sykiu kuria prielaidas darnaus vystymosi nuostatoms įgyvendinti. Magistro baigiamasis darbas susideda iš keturių dalių dalių: Pirmoje dalyje apibrėžiamas švietimo vaidmuo įvairaus lygmens darnaus vystymosi strateginiuose dokumentuose. Antroje - nagrinėjamos mokymosi visą gyvenimą strateginės nuostatos, atskleidžiamos jų sąsajas su Lietuvos švietimo prioritetais. Trečioje - nurodomi tyrimo metodai ir suformuluojami tyrimo kriterijai. Ketvirtoje – pateikiami BPD 2.4 priemonės „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ projektų paraiškų analizės... [toliau žr. visą tekstą] / Prerequisites for sustainable development of education in the projects of SPD 2.4 facility. Key words: Sustainable Development, Education for Sustainable, SPD 2.4 Facility, Lifelong Learning. The goal of sustainable development is ensuring the proper quality of individual life, seeking for public safety and welfare by wisely coordinating economic, societal development and environmental tasks. Education is one of the key factors determining the preparation and motivation of individual and society on solving the multifaceted problems of sustainable development. Education, public notification, and qualification improvement of specialists in various fields here plays a special role. As the concept of sustainable development of society is dynamic, its models of implementation are being continuously advanced depending upon the level of gained knowledge and experience: sustainable development is a process of continuous learning. Therefore every activity contributing to the quality improvement of lifelong learning likewise generates prerequisites for implementation of sustainable development provisions. The Master Final Thesis consists of four parts: The first part contains a description of education in strategic documents of sustainable development of different levels. The second part contains the analysis of strategic provisions of lifelong learning and their links with Lithuanian educational priorities. Methods of research and research criteria are specified in the third part... [to full text]