2003 m rugsėjo 11 d. Lietuvos Respublikos vyriausybė patvirtino „Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją“, kurioje įsipareigojo teikti paramą atsinaujinantiems energijos šaltiniams, tarp jų ir hidroenergetikai. Žymaus elektros gamybos padidinimo iš atsinaujinančių energijos šaltinių siekia ir ES, priėmusi Elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, skatinimo direktyvą (Directive on the promotion of the Use of Energy from Renewable Sourses; RES, 2009/28/EB). Tačiau Bendrosios vandens politikos direktyvos (Water Framework Directive; WFD, 2000/60/EC) vykdymas reikalauja pasiekti gerą būklę visuose vandens telkiniuose 2015 metais, o tai tampa kliūtis naujų hidroelektrinių statymui bei visos hidroenergetikos vystimuisi. Geriausia galima išeitis – hidroelektrinių sertifikavimas. Hidrojėgainės, kurios atitiktų aplinkosauginius reikalavimus, gautų žaliosios elektros energijos žymą. Šis darbas skirtas įvertinti užsienyje esamų žaliųjų sertifikavimo sistemų pritaikomumą Lietuvos sąlygomis. / In September 2003 Lithuanian Government approved the “National Sustainable Development Strategy“ in which committed to provide support for alternative energy sources, including hydropower. Approving Directive on the promotion of the Use of Energy from Renewable Sources, EU is seeking significant increase in electricity produced from renewable sources. However Water Framework Directive requires achieving good status in all water bodies in 2015. This is an obstacle to constructions of new hydroelectric power plants ant to whole hydropower development. Hydropower certification is the best possible solution. Hydropower plants, that will meet environmental requirements, will receive green label. This work is intending to evaluate adaptability of existing foreign green certification systems in Lithuanian conditions.

Bakalauro baigiamajame darbe atliekamas Pabaltijo šalių darnaus vystymosi įvertinimas. Teorinėje dalyje teoriniu aspektu apžvelgta darnaus vystymosi samprata, koncepcijos raida, įvertinta darnaus vystymosi vieta Pabaltijo šalyse, supažindinta su Europos Sąjungos bei Pabaltijo šalių regionine politika bei apžvelgta Lietuvos ir užsienio autorių sukurti darnaus vystymosi sisteminimo modeliai. Pabaltijo šalių darniam vystymuisi įvertinti atrinkta rodikliai, pateikta jų apžvalga bei supažindinta su šių rodiklių įvertinimo metodais. Analitinėje-tiriamojoje baigiamojo darbo dalyje atliktas Pabaltijo šalių pažangos darnaus vystymosi srityje įvertinimas, analizuojant ekonominius, socialinius bei aplinkos rodiklius, naudojant tarpusavio priklausomybės ryšio glaudumo tyrimą, darnaus vystymosi barometro bei kompaso metodus. Darbo pabaigoje atliktas gautų rezultatų, taikant skirtingus metodus Pabaltijo šalių pažangai, darnaus vystymosi srityje, įvertinimas: iš nagrinėtų Pabaltijo šalių, geriausia padėtis darnumo atžvilgiu yra Estijos, o blogiausia – Lietuvos. Analizės metu buvo nustatyta, jog gauti rezultatai neatspindi tikrosios Pabaltijo šalių darnaus vystymosi situacijos, o darnaus vystymosi barometro bei kompaso metodus, norint taikyti praktikoje, dar reikia tobulinti. / Baltic countries sustainable development was evaluated by this bachelor's final work. At the theoretical part the theoretical meaning of sustainable development is overviewed, evolution of conception, the place of sustainable development in Baltic countries was evaluated, introduced with the European Union and the Baltic countries regional policy and systematization models of sustainable development created by Lithuanian and foreign authors are overviewed. Sustainable development of Baltic countries is evaluated by selected indicators, provided an overview and introduced with the characteristics of indicators selected. At the analytical-exploratory part of this final work the progress of the sustainable development at the Baltic countries was evaluated, analyzing economical, social and enviromental indicators, using the examination of the dependency links between each other, sustainable development barometer and compass methods. Baltic countries progress at the sustainable development was evaluated at the end of the work using different methods evaluating progress at the sustainable development sphere: reviewing examined Baltic countries and the best situation according the sustainability aspect is in Estonia, but the worst situation is in Lithuania. Through the analysis it was found that the results obtained do not reflect the true sustainable development situation at the Baltic countries, the barometer and compass of the sustainable development needs to be improved to be... [to full text]

Darbo tikslas – atlikti Lietuvos autotransporto sektoriaus rodiklių analizę darnaus aplinkos būklės, ekonominio ir socialinio vystymosi aspektais 2000–2011 m. Vykdant išsikeltus darbo uždavinius buvo renkami, grupuojami, ir analizuojami statistiniai duomenys susiję su transporto sektoriaus darniu vystymusi ir apimantys šio sektoriaus aplinkosauginius, ekonominius bei socialinius aspektus. Analizuojamas laikotarpis apima 2000 – 2010 metus. Per šį laikotarpį Lietuvos transporto sektorius labai vystėsi.. Kelių transporto priemonių skaičius 2000 – 2006 padidėjo 40 %. Vėliau šis augimas nebuvo toks ryškus. Kuro sunaudojimas transporto sektoriuje per analizuojamą laikotarpį išaugo 50 proc. Kuro suvartojimas transporto sektoriuje sumažėjo dabartinės ekonominės krizės metu. Vis didesnę dalį krovinių ir keleivių apyvartos užima kelių transportas. Keleivių vežimas viešojo naudojimo autobusais iki 2008 metų padidėjo 22 %. Transporto sektoriaus sukuriama BVP dalis 2000 – 2008 metų periodu augo 25 %. Darbuotojų skaičius transporto sektoriuje per 2000 – 2010 metų laikotarpį sumažėjo 16 %, tai rodo, kad net ir maža dalis dirbančiųjų transporto sektoriuje sukuria gan didelę dalį bendrojo Lietuvoje sukuriamo BVP. Bendras kelių tinklas išaugo 10 %. Lietuvoje gyventojų mirtingumas dėl transporto įvykių sumažėjo 54 %. Krovinių vežimas visomis transporto rūšimis iki 2008 metų augo, vėliau pastebimas sumažėjimas dėl finansų krizės. Ir tik nuo 2009 metų pastebimas pervežamų krovinių skaičiaus... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose - to carry out motor Lithuania sector analysis of indicators of sustainable environmental, economic and social aspects of development in 2000-2011. The performance targets set for itself were collected, grouped and analyzed statistical data related to the transport sector and the sustainable development of the sector covering the environmental, economic and social aspects. The analysis covers the period 2000 - 2010 years. During this period the Lithuanian transport sector is very developed .. Road vehicles 2000 - 2006 increased by 40%. Later, the increase was less pronounced. Fuel consumption in the transport sector during the analysis period increased by 50 percent. Fuel consumption in the transport sector dropped in the current economic crisis. An increasing share of freight and passenger turnover of road transport occupies. Passengers carried by public buses by the year 2008 increased by 22%. Transport sector in the GDP of 2000 - 2008 season increased by 25%. Number of employees in the transport sector during 2000 - 2010 the period decreased by 16%, suggesting that even a small proportion of workers in the transport sector creates a relatively large part of total GDP generated in Lithuania. The total road network grew by 10%. Lithuania mortality rate of traffic accidents decreased by 54%. Freight transport by all modes of transport by the year 2008 to grow at appreciable reduction of the financial crisis. It is only since the year 2009 appreciable increase... [to full text]

Norint įvertinti esamą šalių situaciją, lyginti praėjusius laikotarpius ir įvardinti ateities prognozes, darnų vystymąsi reikia formalizuoti, t.y. jį reikia išreikšti kiekybinių ir kokybinių rodiklių kompleksu – darnaus vystymosi indeksais. Vienas iš paprastesnių įvertinimo būdų yra sudėtinis darnumo indeksas. Šio darbo tikslas ir yra įvertinti Lietuvos ir kitų ES šalių darnaus vystymosi pokyčius 2004 - 2010 m., naudojant sudėtinį indeksą. Norint pasiekti šį tikslą buvo išanalizuoti pagrindiniai ekonomikos, socialinio vystymosi ir aplinkos rodiklių pokyčiai ES15, Baltijos šalyse bei Lenkijoje ir Čekijoje. Pastarosios šalys buvo pasirinktos, nes visos į ES įstojo 2004 m. ir jų praeitis buvo panaši, o jų vystytmasis lyginamas su ES senbuvėmis šalimis. Sudėtiniui indeksui apskaičiuoti buvo naudota OECD metodika „Handbook on constructing composite indicators methodology and user guide“ (2008). Taip pat buvo apskaičiuoti subindeksai ir bendras darnumo indeksas. Išanalizavus duomemis paaiškėjo, kad naujų ES narių dauguma rodiklių, pvz., BVP, eksportas, energijos ir medžiagų intensyvumas, kūdikių mirtingumas, skurdas ir kt., pagerėjo analizuotu laikotarpiu. Taip pat nustatyta, kad ekonomikos subindeksas geriausias yra ES15, o aplinkos – Lietuvoje ir Latvijoje. Tuo tarpu sudėtinis darnumo indeksas 2004 ir 2010 m didžiausias buvo ES15 ir siekė 55,6 ir 57,9 balus atitinkamai. 2004 m mažiausias darnumo indeksas buvo Lenkijoje - 39,05 balai, o 2010 m – Latvijoje 45,7. Lietuvos darnumo... [toliau žr. visą tekstą] / Wanting to evaluate present country situation, compare past and predict forecast, harmonious progress needs to be formalized (it needs to be expressed as quantitative and qualitative index integrate – harmonious growth progress). One of the simplest evaluation methods is harmonious integrate index, which shows country harmony. This job object is to evaluate Lithuania‘s and other EU country harmonious growth alteration of year 2004-2010, applying integrate index. To achieve this goal main growth and environmental index changes of ES15 have been analyzed in Baltic States, Poland and Czech Republic. These countries were selected because they all joined EU in 2004 and their past was similar and results are compared with countries that have been longer in EU. ‘Handbook on constructing composite indicators methodology and user guide’ (2008) were used OECD methodology to calculate integrate index. Sub-indexes and total coherence indexes were also calculated. After analyzing information of countries, which recently joined EU, it has become clear that their indexes like GDP, export, energy and material intensity, children death, poverty etc. have become better after they joined EU. Also, it was estimated that economy sub-index ES15 is the best and environment – in Lithuania and Latvia. Meanwhile, integrate harmony index ES15 became biggest in 2004 and 2010 and accordingly reached 55, 6 and 57, 9 points. Smallest harmony index was in Latvia – only 39, 09 in 2004 and 45, 7 in 2010... [to full text]

This master thesis analyses the need and the purpose of pedestrian areas (PA), their significance for the environment, social sphere and for the system of communication. Main problems, related to increasing urban traffic and congestion are described and impact on the quality of city life is identified. Possibilities for development of pedestrian area in modern cities; social, economical, ecological effect of PA. Main issues (Physical and Functional Qualities; Sociability and Public Life; Human comfort and Needs), emerging in the course of planning new PA and analyzing existing ones, evaluation of their quality and success are reviewed. On the base of posed criteria, analyze is done as regards main pedestrian territories of biggest cities` centers (Vilnius, Kaunas), proposals are made. After the analyze of theoretical and practical aspects of PA development is done, the conclusions and proposals of the thesis are provided. The thesis consists of 6 parts: introduction, automobilization in cities, PA, pedestrian areas in Lithuanian cities` centers, conclusions and proposals, list of literature. The volume of the thesis is 105 pages of text, 22 pictures, 82 bibliography sources. Appendix to the thesis are included.

Lietuva, pastaraisiais metais pasižymėjo aukštu ekonominio augimo lygiu bei atskirų sričių vystymųsi. Augant ekonomikai didėja visuomeniniai poreikiai, gamybos apimtys, auga vartojimas. Natūralu, kad tokiomis sąlygomis iškyla grėsmė aplinkai, t.y. kad spartus ekonominis vystymasis bus pasiektas aplinkos sąskaita. Pagrindinis šio darbo tikslas – remiantis teoriniais ekonominio augimo bei darnaus vystymosi pagrindais, išanalizuoti ir įvertinti pastarųjų metų Lietuvos ekonominį augimą darnaus vystymosi kontekste. / Lithuania, as well as other two Baltic states, could be characterized by a high level of economic growth and development in various fields in previous years. Naturally, threats to environment emerge under such conditions, i. e. the intense economic development is pursued at the expense of the environment. The main goal of the paper is analyse and evaluate the tendencies and perspectives on economic growth in Lithuania of the recent years, based on the theoretical principles of economic growth and sustainable development.

Propagation of the ideas of sustainable development started 36 years ago. It was at the conference of the United Nations that took place in Stockholm in 1972 when a provision that economic development shall proceed by utilising the natural resources as effectively as possible and considering the environmental impact was clearly formulated. The concept of sustainable development is being applied in different fields and its definition varies. The main idea is that everything what we have must be saved so that we have what to leave for the future generations. The quality of living in a city can be analysed by defining the city within sustainability framework. Cities of sustainable development should be healthier and offer wider perspectives for city dwellers. Sustainability of residential areas of the city is defined taking into consideration the following main aspects: environmental, social, cultural, technical and engineering and economical. Good living quality, open public spaces, pure air and water, green areas and low-level criminality are just a few impartial factors that describe a sustainable residential area. At present the tendency of building more and more dwelling and high-rise buildings in Lithuania is noticed. Such buildings density the existing residential areas and leave no space for green areas, playgrounds for children, etc. Such tendency utterly contravenes with the concept of sustainable city development and is harmful both to the city and its dwellers... [to full text] / Istoriškai miestai yra komercijos, kultūros, žinių, mokslo ir naujovių centrai. Žmogus, nutaręs gyventi mieste, renkasi jam patinkančią vietovę ir būstą toje vietovėje, t. y. žmogus kelia gyvenamajai vietai tokius reikalavimus: vieta – gyvenamasis rajonas; būstas – būsto kokybė. Darnaus vystymosi sąvoka yra labai aktuali šiomis dienomis. Šią sąvoka bandoma taikyti įvairiose srityse bei savaip ją apibrėžti. Tačiau pagrindinė mintis – viską, ką turime, reikia tausoti, kad turėtumėme ką palikti ateinančioms kartoms. Vertinant gyvenimo mieste kokybę, pirmiausia susitelkiama ties sveikatos apsaugos problemomis, socialinėmis sąlygomis, galimybėmis šias problemas spręsti gerinant planavimą ir perstatymą. Visos šios problemos yra sprendžiamos įtraukiant miesto apibrėžimą į darnos rėmus. Darniai besivystantys miestai turėtų tapti sveikesni, su didesnėmis perspektyvomis miesto gyventojams. Taikant darnos sąvoką miesto gyvenamųjų rajonų darnai apibrėžti išskiriami keli pagrindiniai aspektai: ekonominiai, aplinkosauginiai, socialiniai, techniniai-inžineriniai, kultūriniai. Darniai vystomas miestas taip pat padeda saugoti rajonų, iš kurių miestas ir susideda, darną. Darni bendruomenė mieste, rajone yra akcentuojama darnaus miesto ar rajono apibrėžimuose. Gera gyvenimo kokybė, atviros viešosios erdvės, švarus oras ir vanduo, žalieji plotai, nedidelis nusikalstamumas – tai tik keletas objektyvių rodiklių, kurie apibūdina darnų gyvenamąjį rajoną. Miesto gyvenamasis rajonas – tai miesto... [toliau žr. visą tekstą]

Šio diplominio darbo tikslas yra išanalizuoti organizacijų konkurencinio pranašumo didinimo galimybes per ekologinio marketingo komplekso instrumentų intensyvinimą. Magistro baigiamasis darbas susideda iš trijų dalių: problemos teorinės analizės, situacijos analizės bei projektinių sprendimų trečiojoje darbo dalyje. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjama ekologinio marketingo koncepcija ir rėmimo instrumentai darnaus vystymosi kontekste. Pagrindinis dėmesys skiriamas darnaus vystymosi, kaip organizacijų strategijos konkurencinio pranašumo kriterijaus, svarbai. Pagal teorinę analizę ir pasirinktus tyrimo metodus atlikta ekologiškos produkcijos rėmimo instrumentų analizė Lietuvos didžiuosiuose prekybos centruose bei vartotojų apklausa, tiriant ekologiškų produktų rėmimo instrumentų poreikį ir poveikį pirkėjų įpročiams. Trečiojoje dalyje sukurta nauja ekologiško rėmimo strategija ir rėmimo instrumentų alternatyvos ekologiškiems produktams. / The aim of this project is to analyse the prospects of promotional instruments in order to increase the demand of ecological production, which should become a criterion of the competitive advantage of the organizations. Master‘s project consists of three parts: theoretical analysis of the problem, the analysis of the situation and the projected solutions. In the first part the theoretical aspects of green marketing‘s concept and promotional instruments in the framework of sustainable development are presented. Fundamental attention is granted to the growing importance of sustainable development as a criterion of competitive advantage of organizational strategy. According to the theoretical studies and defined research methods the largest Lithuanian retail supermarkets and their promotional instruments are presented together with the social research determining the altitude of consumers to the eco-immage of supermarkets and the effectivness of eco-products‘ promotion. In the third part, the new eco-promotional strategy and the alternative promotional instruments for ecoproducts are presented.

Magistro darbe nagrinėjamas Šiaulių miesto ir rajono darnaus vystymosi strateginis valdymas, remiantis mokslinės literatūros, teisės aktų, strateginių ir kitų dokumentų turinio, statistinių duomenų analizės ir interviu metodais. Tyrimą sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje atskleistas teorinis darnaus savivaldybių vystymosi strateginio valdymo diskursas, apimantis darnaus vystymosi ypatumus savivaldoje (atliekant darnaus vystymosi koncepcijų sisteminę analizę, pagrindžiant kitų iššūkių svarbą savivaldybių plėtrai, nagrinėjant proceso metodologinius aspektus), strateginio valdymo ypatumus viešojo sektoriaus organizacijose (nustatant strateginio valdymo teorines prielaidas ir metodologijos pasirinkimo svarbą, atskleidžiant darnaus vystymosi strateginio valdymo aspektus), bei parengiant miesto ir rajono savivaldybių darnaus vystymosi strateginio valdymo teorines kryptis 2014-2020 metams. Antroje dalyje: nustatytas Šiaulių miesto ir Šiaulių rajonų savivaldybių strateginių plėtros planų atitikmens darnaus vystymosi principams, lygis pasitarnaus papildomais argumentais ir padės išvengti panašaus pobūdžio klaidų rengiant kitus strateginius dokumentus; Integruoto darnaus vystymosi indekso, jo sudedamųjų indeksų – Ekonominio ir Socialinio vystymosi, Aplinko būklės – bei jų rodiklių apskaičiavimas ir palyginimas ne tik tarp Šiaulių miesto ir Šiaulių rajonų savivaldybių, bet ir Lietuvos savivaldybių vidurkio kontekste, padės tolimesniame darnaus vystymosi strateginiame savivaldybių... [toliau žr. visą tekstą] / This Master's thesis analyses the Siauliai city and region's sustainable development in strategic management, based on scientific literature, legislation, strategic and influential documents, statistical data analysis and interviews. The study consists of two parts. In the first part is revealed the theoretical development of sustainable municipal strategic management covering sustainable development which features: self-government (in the concept of sustainable development systematic analysis of the importance of the support of the other challenges of municipal development, the process of examining the methodological aspects); strategic management in public sector organizations (by setting the strategic management theoretical assumptions and methodological importance of choice, revealing the sustainable development of the strategic aspects of management); and the development of the city and its district municipalities for sustainable development under the strategic management theoretical direction for 2014-2020. In the second part, the Siauliai's city and district strategic development plans match the principles of sustainable development, this section presents additional arguments and avoids similar errors in the preparation of other strategic documents. Attention is also made to the integrated sustainable development index and its component indices - economic and social development, environmental degradation - and their calculation and comparison not only between... [to full text]

Implementation pecularities of waste clearing, regulated by European Union law acts, are described in this postgraduate work. In the first section the main reglamented acts of European Union are discussed. They satisfy acts of the Respublic of Lithuania. In the second section „Public waste clearing plan in Silute district“ is analysed. Its transfered rules and administrative actions are compared with „Requirements of national strategic plan“. Currently waste avoidance, usage, and safe removal rules are not implemented in Silute district. Municipality foreknows to start it from year 2007. They will launch a campaign against littering educating local inhabitants. Also they plan to establish waste sorting system. The regional dumping ground is set up with the aim to remove waste safely.The postgraduate work analysis showed the weakest point of waste clearing plan. It is public education.The hypothesis was supported. In the third section author‘s research results are presented and done in Silute district. 399 homes were questioned including Silute town and district pupils. Research results assure that inhabitants of Silute region realize waste problem and are ready to reduce it. In the fourth section recommendations are offered to the programme which solves the problems related with public education of waste clearing.