Darbe atskleidžiamas žinių vadyba paremtas požiūris į darnų vystymąsi, pabrėžiantis, kad darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimas globaliu mastu, turi būti pradėtas nuo lokalių pokyčių, kurių sėkmingumą lemia sugebėjimas naudotis vienu iš svarbiausių lokalinių išteklių – žiniomis, nes daugelio procesų variklis žinių visuomenėje yra išsilavinęs ir kompetetingas žmogus. Įvertinus darnaus vystymosi ir žinių vadybos sampratų problematiką, suformuota tokia darnaus vystymosi koncepcija, kuri leistų darnaus vystymosi globaliame, regioniniame ir organizaciniame kontekste siekti per išplėstą žinių vadybos sampratos aprėptį. Atlikta Lietuvos vykdomosios valdžios dokumentų turinio analizė, akcentuoja, kad, siekiant darnaus žinių visuomenės vystymosi, būtina šalies švietimo politiką orientuoti ne tik į socialinę gerovę bei ekonominį konkurencingumą, bet atsižvelgti ir į ekologinio visuomenės švietimo svarbą. Skirtingose valstybėse veikiančių organizacijų darnaus vystymosi idėjų įgyvendinimo per žinių vadybą tyrimas parodė, kad visos organizacijos privalo tobulinti žinių vadybos procesus bei priemones, atsižvelgdamos į savo šalies gamtinius, ekonominius, socialinius skirtumus, kad šie kuo efektyviau prisidėtų prie darnaus vystymosi organizacijos viduje, šalyje ir pasaulyje įgyvendinimo. / The work describes the standpoint of sustainable development upheld by knowledge management, ephasizing that implemetation of sustainable development regulations at the global level needs to be started from local changes which fortune depends on the ability to use one of the most important local resources – knowledge, because the engine of the most processes in the knowledge society is an educated and competent individual. The problem-oriented analysis of sustainable development and knowledge management structures the concept of sustainable development that aims for sustainable development in the global, regional and organizational context through extended knowledge management conception. The content analysis of Lithuanian executive‘s documents reveals that, aiming for the sustainable development of knowledge society, country‘s education policy has to be oriented not only to social welfare and economical competitiveness, but also to the importance of ecological education. The research of sustainable development through knowledge management in the organizations in three different countries signifies that all organizations must improve their knowledge management processes and means in regard to their national natural, economical, social differences so that they would contribute to the implementation of sustainable development in the organization, the country and the world.

Po industrializacijos periodo buvo pastebėtas vis didėjantis neigiamas poveikis aplinkai, kuris nebuvo kiekybiškai apskaičiuojamas ir įtraukiamas į ekonomines sąskaitas. Aplinka ir ekonomika yra glaudžiai susijusios. Aplinka turi ekonominę vertę, kuri yra itin svarbi ir reikšminga visai ekonomikai, gamintojams ir vartotojams. Tik prieš šimtmetį pradėtas analizuoti ekonominės veiklos neigiamas poveikis aplinkai, kurį būtina valdyti, įtraukti į ekonominius skaičiavimus ir kaip galima labiau minimizuoti. Šio darbo tikslas - atlikti dviejų ekologinę mokesčių reformą įgyvendinusių šalių lyginamąją analizę ir pateikti rekomendacijas Lietuvai dėl galimos ekologinių mokesčių reformos įgyvendinimo plėtros. Pirmoje darbo dalyje analizuojama ekologinių mokesčių koncepcija: jų atsiradimo priežastys, tikslai, privalumai ir trūkumai, taip pat įtaka darniam šalies vystymuisi. Antroje dalyje apžvelgiamos ekologinių mokesčių reformos Švedijoje ir Vokietijoje, taip pat aprašomas šių reformų palyginimo bei Lietuvos esamos situacijos analizės šioje srityje metodologinis pagrindimas. Paskutinėje darbo dalyje atlikta lyginamoji reformų Švedijoje ir Vokietijoje rezultatų analizė įtraukiant ir Lietuvos aplinkos situacijos bei mokesčių vertinimą, taip pat pateikiamos rekomendacijos aplinkos mokesčių reformos plėtrai Lietuvoje. / Following industrialization, negative environmental impact, which previously had not been evaluated quantatively and was not included in economic accounts, was taken into account. Economics and the environment are closely related disciplines. The environment has economical value which is very relevant to the whole economy, producers and consumers. Only a century ago negative economic impact on the environment began to be analyzed and included in calculations with the aim of minimizing environmental impact as much as possible. The aim of this work is to undertake a comparable analysis of two countries which have already carried out eco-tax reform, and to propose recommendations about eco-tax reform introduction and development in Lithuania. The first part of this work examines the concept of eco-taxes: their causes, goals, strengths and weaknesses, as well as their impact on sustainable development. The second part is an overview of eco-tax reform in Sweden and Germany, and description of methodology of comparable analysis of eco-tax reform in Sweden and Germany, and of estimation of the tax situation in Lithuania. The last part includes comparable analysis of those 2 countries and Lithuania, as well it finishes with recommendations for eco-tax reform‘s possible results in Lithuania.

Pagrindinis vykdomos ES sanglaudos politikos tikslas - skirtumų tarp senųjų ir naujųjų narių gyvenimo lygio mažinimas. Sparti ES šalių konvergencija lėmė ne tik naujųjų ES narių spartesnį ekonomikos augimą, bet ir spartų vartojimo didėjimą, kuris kelia didelę grėsmę aplinkos kokybei. Todėl Lietuvos nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje yra suformuluotas bendras strateginis uždavinys, kad augant ekonomikai, poveikis aplinkai turi augti bent perpus lėčiau nei gamyba ir vartojimas. Darbo tikslas - išanalizuoti ES šalių socio-ekonominių ir aplinkosauginių rodiklių konvergencijos procesus, nustatyti Lietuvos socio-ekonominių veiksnių įtaką vartojimui ir įvertinti vartojimo pokyčių poveikį aplinkai bei gyventojų elgsenos palankumą aplinkai lemiančius veiksnius. Darbe kompleksiškai išanalizuoti ES šalių socio-ekonominių bei aplinkosauginių rodiklių konvergencijos procesai. Nustatyta, kad Lietuva pagal visus socio-ekonominius rodiklius artėjo ES senbuvių link, tačiau pagal rūgštinančių medžiagų emisijas net viršijo jų lygį. Spartus išlaidų augimas lėmė esminius vartojimo struktūros pokyčius, kai išlaidos prabangos prekėms augo itin sparčiai ir tai sumažino išaugusio vartojimo poveikį aplinkai. Tiesioginis vartojimo poveikis aplinkai augo žymiai lėčiau (išskyrus transporto taršą) nei vartojimas arba išvis neaugo. Žmonių elgsenos palankumą aplinkai lemia jų bendrųjų vertybių pripažinimas, pagrindinių aplinkos problemų svarbos vertinimas bei pasiryžimas prisiimti atsakomybę už... [toliau žr. visą tekstą] / The most important objective of the ES cohesion policy is the convergence of lifestyle of new and old EU member states. The fast convergences of the EU countries determine not only the fast economic growth in the new members, but also the fast boost in consumption, which endanger the environment. Therefore in Lithuanian national strategy for sustainable development is stated the goal, that in the case of economy growth, the environmental impact should grow at least twice slower than production and consumption The aim of the research - to analyze the convergence of socio-economic and environmental indicators in the EU, to estimate impact of socio-economic factors’ to consumption and to assess environmental impact of consumption and the determinants of environmentally friendly behaviour. In the work were there complexly analyzed the convergence of the socio-economic and environmental indicators in the EU countries. There was evaluated, that Lithuania was catching-up the old EU member states by all investigated socio-economic indicators, however according to emission of acidifying compounds it even exceeded the level of EU15. The fast increase of disposable income determined the changes in Lithuanian consumption structure, when the consumption expenditure for luxury goods grew very fast and it slowed down the growth in environmental impact of increasing consumption. The environmental impact of consumption (except transport) increased considerably slower than consumption or it... [to full text]

The most important objective of the ES cohesion policy is the convergence of lifestyle of new and old EU member states. The fast convergences of the EU countries determine not only the fast economic growth in the new members, but also the fast boost in consumption, which endanger the environment. Therefore in Lithuanian national strategy for sustainable development is stated the goal, that in the case of economy growth, the environmental impact should grow at least twice slower than production and consumption The aim of the research - to analyze the convergence of socio-economic and environmental indicators in the EU, to estimate impact of socio-economic factors’ to consumption and to assess environmental impact of consumption and the determinants of environmentally friendly behaviour. In the work were there complexly analyzed the convergence of the socio-economic and environmental indicators in the EU countries. There was evaluated, that Lithuania was catching-up the old EU member states by all investigated socio-economic indicators, however according to emission of acidifying compounds it even exceeded the level of EU15. The fast increase of disposable income determined the changes in Lithuanian consumption structure, when the consumption expenditure for luxury goods grew very fast and it slowed down the growth in environmental impact of increasing consumption. The environmental impact of consumption (except transport) increased considerably slower than consumption or it... [to full text] / Pagrindinis vykdomos ES sanglaudos politikos tikslas - skirtumų tarp senųjų ir naujųjų narių gyvenimo lygio mažinimas. Sparti ES šalių konvergencija lėmė ne tik naujųjų ES narių spartesnį ekonomikos augimą, bet ir spartų vartojimo didėjimą, kuris kelia didelę grėsmę aplinkos kokybei. Todėl Lietuvos nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje yra suformuluotas bendras strateginis uždavinys, kad augant ekonomikai, poveikis aplinkai turi augti bent perpus lėčiau nei gamyba ir vartojimas. Darbo tikslas - išanalizuoti ES šalių socio-ekonominių ir aplinkosauginių rodiklių konvergencijos procesus, nustatyti Lietuvos socio-ekonominių veiksnių įtaką vartojimui ir įvertinti vartojimo pokyčių poveikį aplinkai bei gyventojų elgsenos palankumą aplinkai lemiančius veiksnius. Darbe kompleksiškai išanalizuoti ES šalių socio-ekonominių bei aplinkosauginių rodiklių konvergencijos procesai. Nustatyta, kad Lietuva pagal visus socio-ekonominius rodiklius artėjo ES senbuvių link, tačiau pagal rūgštinančių medžiagų emisijas net viršijo jų lygį. Spartus išlaidų augimas lėmė esminius vartojimo struktūros pokyčius, kai išlaidos prabangos prekėms augo itin sparčiai ir tai sumažino išaugusio vartojimo poveikį aplinkai. Tiesioginis vartojimo poveikis aplinkai augo žymiai lėčiau (išskyrus transporto taršą) nei vartojimas arba išvis neaugo. Žmonių elgsenos palankumą aplinkai lemia jų bendrųjų vertybių pripažinimas, pagrindinių aplinkos problemų svarbos vertinimas bei pasiryžimas prisiimti atsakomybę už... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame magistro darbe, remiantis teoriniais darnaus vystymosi pagrindais, buvo analizuojamas ir vertinamas pastarųjų devynių metų Lietuvos socialinis - ekonominis augimas ir nuosmukis bei aplinkos būklės kitimas pagal darnaus vystymosi koncepciją, aptariant ir išanalizuojant situaciją apibūdinančius darnaus vystymosi rodiklius. Buvo apžvelgti darnaus vystymosi teoriniai aspektai, išanalizuoti bei palyginti pagrindiniai Lietuvos ekonominiai, socialiniai ir aplinkos būklės rodikliai Europos Sąjungos bei Baltijos šalių kontekste. Atlikti metodologiniai darnaus vystymosi rodiklio skaičiavimai, įvertintos Lietuvos ekonominio socialinio ir aplinkos būklės darnumo tendencijos ir šių sričių tarpusavio sąveika, o taip pat patvirtinta iškelta hipotezė, kad tradicinių ekonominės - socialinės plėtros rodiklių nepakanka matuoti šalies ekonominį – socialinį darnumą. / In this master's thesis, based on a theoretical basis for sustainable development, has been analyzed and evaluated last nine years Lithuania’s social economic growth and recession and changes in environmental sustainability, discussing and analyzing the situation characterizing the sustainable development indicators. In this work was reviewed the theoretical aspects of sustainable development, analyzed and compared the main Lithuania's economic, social and environmental indicators in the European Union and the Baltic countries context. By calculating methodological sustainable development indicator’s, evaluated Lithuania’s economic, social and environmental sustainability trends and confirmed the hypothesis of this work – that traditional development indicators is not enough to measure countries economic – social sustainability.

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas, 65 puslapiai, 16 paveikslų, 14 lentelių, 67 literatūros šaltiniai, 1 priedas, lietuvių kalba. PRASMINIAI ŽODŽIAI: visuomenės gerovė, žemės ūkis, darnus žemės ūkio vystymasis, žemės ūkio daugiafunkciškumas. Tyrimo objektas – žemės ūkio reikšmė visuomenės gerovei. Tyrimo tikslas – atskleidus žemės ūkio reikšmės ir poveikio visuomenės gerovei vertinimo problematiką, įvertinti žemės ūkio reikšmę visuomenės gerovei. Uždaviniai: 1) atskleisti žemės ūkio poveikio visuomenės gerovei vertinimo galimybes, remiantis žemės ūkio daugiafunkciškumo ir darnaus žemės ūkio vystymosi koncepcijomis; 2) pagrįsti žemės ūkio vaidmens ir jo reikšmės visuomenės gerovei vertinimą per ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę dimensijas; 3) įvertinti žemės ūkio reikšmę visuomenės gerovei Lietuvoje per socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę dimensijas. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros loginės analizės ir sintezės, statistinių duomenų analizės, grafinis vaizdavimo būdas. Tyrimo rezultatai: • pirmojoje darbo dalyje pateikti žemės ūkio reikšmės visuomenės gerovei socialiniai, ekonominiai, aplinkosaugos aspektai. Pateiktas įvairių organizacijų ir mokslininkų, tyrėjų požiūris į žemės ūkio reikšmę visuomenės gerovei; • antrojoje darbo dalyje identifikuoti rodikliai, naudojami vertinant žemės ūkio reikšmę visuomenės gerovei; • trečiojoje darbo dalyje įvertinta Lietuvos žemės ūkio reikšmė visuomenės gerovei per ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę dimensijas... [toliau žr. visą tekstą] / The final work of University Postgraduate studies, 65 pages, 16 pictures, 14 tables, 67 referencies, 1 annex, Lithuanian language. KEY WORDS: public welfare, agriculture, sustainable agricultural development, multifunctionality of agriculture. Research object: agricultural value to public welfare. Research aim: assess agricultural value to public welfare. Objectives: 1) to reveal assessment possibilities of the effects of agriculture on public welfare based on multifunctionality of agriculture and sustainable agriculture development; 2) to reason the assessment of agriculture and its importance to public welfare through the economic, social and environmental dimensions; 3) to asssess the significance of the agricultural value to public welfare in Lithuania by social, economic and environmental dimensions. Research methods: logical analysis and synthesis of scientific literature, visualization, statistical data analysis. Study results: • The first part presents social, economic and environmental aspects of the agricultural value, describes the approach of organizations, scientists and researchers to agricultural value to the public welfare; • The second part of the paper presents indicators that are used to assess the agricultural value to public welfare; • The third part assess Lithuanian value of the agriculture to public welfare through economic, social and environmental dimensions. Due to the multiplicity of the public welfare and abudance of agricultural functions... [to full text]

Research object – the management of private forest. Research aim – to determine the type of decision-making and factors, affecting the decision–making in private forest estate. Objectives: 1. To determine the conception of private forest management and sustainable development, to describe the process of private forestry and to traverse the theory of decision–making. 2. To examine and traverse the management of private forestry in Lithuania. 3. To describe the characteristic’s of private forest owner and his private forest estate, the decisions of private forest owners’. 4. To prepare a model of decision–making in private forestry in order to support sustainable development of the country. Research methods – scientific literature analysis and synthesis, questionnaire, induction and deduction, dispersive analysis, comparative analysis, methods of logical thinking, graphic modeling, and other methods. While studying Lithuanian and other countries authors’ scientific works, periodical literature about management of decision-making, there are examine, traverse and describe the type and factors affecting of decision-making in private forest estate.

Magistro darbe analizuojami socialinio kapitalo elementai ir jų raiška Lietuvos kredito unijose. Tinklai, pasitikėjimas ir normos, kaip ir tinklų veikėjų dalyvavimas yra neatsiejama kasdieninės Lietuvos kredito unijų veiklos dalis, tačiau šie elementai ir jų įtaka kredito unijoms nebuvo analizuota socialinio kapitalo plotmėje. Lietuvos kredito unijos savo veiklą pradėjo 1994-1995 metais, tačiau jų rinkos dalis bankiniame sektoriuje yra labai menka ir sudaro 0,97% aktyvų rinkos. Vienok, Lietuvos kredito unijų tinklas yra antras pagal dydį šalyje, jungiantis 67 kredito unijas ir 104 nutolusias kasas bei vienijantis beveik 95000 narių. Tokiu būdu yra svarbu analizuoti socialinio kapitalo teikiamas naudas, kuriomis gali pasinaudoti kredito unijos ir jų nariai tam, kad galėtų didinti tinklo eksploataciją ir narystę. Darbo tikslas – išsiaiškinti pagrindinius socialinio kapitalo elementus Lietuvos kredito unijose ir kaip socialinio kapitalo raiška gali prisidėti prie darnaus kredito unijų vystymosi bei palyginti dabartinę socialinio kapitalo raišką su išvystytų šalių kredito unijų judėjimais Airijoje, Lenkijoje ir Italijoje. Tyrimo hipotezė - Lietuvos kredito unijose socialinio kapitalo raiška yra silpnesnė nei Vakarų Europos šalių kredito unijų tinkluose. Tam, kad patvirtinti ar paneigti hipotezę, nuo 2009 m. kovo iki 2009 gegužės buvo atliekama Lietuvos kredito unijų vadovų ir Lietuvos centrinės kredito unijos vadovybės apklausa bei interviu. Pagrindiniai empirinio tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / The master graduation paper analyses social capital elements and their expression within Lithuanian credit unions. Networks, trust and norms as well as participation are ultimate parts of everyday Lithuanian credit unions' corporate life however it has never been analysed in terms of social capital and its impact to activities of credit unions. Credit unions in Lithuanian started their operations in 1994-1995, however the share in Lithuania banking sector is very low 0,97% of the banking industry assets market. However in terms of network outlets credit unions are the second largest financial network in Lithuania having 67 credit unions, 104 branches and nearly 95000 members. Therefore it is vital to analyse the benefits of social capital it may provide to credit unions and their members and to further increase the network usage and membership. The purpose of the graduation paper is to find out what are key elements of social capital in Lithuania credit unions and how social capital may influence sustainable development of credit unions in Lithuania and to compare its current expression with the developed credit unions' movements in Ireland, Poland and Italy. The hypothesis of the research: the social capital expression in Lithuanian credit unions is weaker than in European credit unions networks. In order to approve or reject the hypothesis, empirical research was carried out from March, 2009 till May 2009 with the management of Lithuanian credit unions that are members of... [to full text]

The decision-making model was developed that allows solving multi-attribute problems of derelict buildings management from the perspective of sustainable development and under uncertainty. The model deals with the problem of developing the derelict buildings’ redevelopment variants and choosing the most rational one. Planning and technical components of an effective model in conformity with the main principles of sustainable development were proposed. The model of the sustainability indicator system for management of derelict buildings was designed. The developed system was applied to multi-attribute decision-making. A comparative analysis of the results was developed. The model was adjusted for modelling and evaluating the rational management of derelict rural buildings in Lithuania. The facilities of GIS for a spatial decision-making were adjusted to the analyzed problem of sustainable revitalization of derelict buildings.

The object of study was state forest resources of Mažeikiai state forest enterprise. Purpose of study - define, if the forest management of Mažeikiai forest enterprice compile with the requirements of sustainable forest management. It was used data comparison method, according to the system of criteria and indicators, accepted in Ministerial conference, in 1998, Lisbon.For the evaluation of indicators and criteria, dataof forest inventories of 1982, 1998 were used. It was also used data for comparison, obtained from State forest survey service for the year of 2004. The results of analysis showed that restitution process of land has interrupted the continuous run of sustainable forest management, but the conditions of forest are improving. The decline of forest sanitary state was caused by abiotic factors and followed by insect invasion, which reduced resistance of forests. As a negative factor, the increase of spruce stands is determined. It will reduce stand resistance more and it is not favourable for conservation of biodiversity.