Darbe aptariama verslo žurnalistikos genezė pasaulyje, analizuojamos jos atsiradimo prielaidos bei vystymosi tendencijos. Apžvelgiami Lietuvos verslo leidiniai nuo pat jų atsiradimo iki šių dienų. Plačiau aptariama verslo žurnalistikos ideologija – santykis su viešuoju interesu, pagrindinės funkcijos, žurnalistų profesionalizacijos problemos bei nevieningas terminijos vartojimas. Pristatoma jos sąveika su praktika – čia analizuojami verslo žurnalistikos, kaip galios įrankio poveikiai, kapitalo įtaka verslo leidiniams, leidėjams bei verslui skirtų leidinių funkcijų kitimas – komercializacija. Praktinėje darbo dalyje atskleidžiamas verslo leidinių komercializacijos mastas bei verslo organizacijos UAB „AG Group“ pozicionavimas juose. Darbas paremtas kiekybiniais ir kokybiniais tyrimais. Įvairiais aspektais analizuojamos publikacijos, susijusios su verslo objektu keturiuose skaitomiausiuose verslo leidiniuose Lietuvoje – laikraštyje „Verslo žinios“ bei žurnaluose „Versus“, „Verslo klasė“ ir „Valstybė“. Pusiau struktūruotuose interviu su organizacijos komunikacijos skyriaus darbuotojais pristatomos verslo objekto komunikacijos skyriaus pagrindinės strategijos, tikslai, uždaviniai bei įmonės pozicionavimas verslo leidiniuose. Tyrimas atskleidė, kad verslo leidiniuose dominuojančios temos apie įmonę - produkcijos pozicionavimas. Didžioji dalis šių publikacijų neturi autorių arba turi vieną šaltinį – tai užsakomųjų straipsnių požymis. Tokios tendencijos, kad verslo struktūros... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis presents the genesis of business journalism, also known as economic or financial journalism. The main discussion concerns the ideological principles of business journalism – relations with public interest, problematical questions about the professionalization of journalists and the use of terminology. The result of interaction between ideology and journalism - businees journalism is presented like a tool of power in the media field. The negative influence of capital to publications and publishers, media commercialization and the radical change of journalism functions are the main goals of discussion in this chapter. The investigative part of the thesis contains quantitative and qualitative analysis. In the first one there are analized four business-oriented publications: „Verslo žinios“, „Versus“, „Verslo klasė“ and „Valstybė“. The analysis presents different aspects of positioning an international company „AG group“. The qualitative analysis is made with help of an deep-cored interview with the employess of the communication department of the company. The results unveils us large scale of things like main strategies, goals of the communication department. The result of the investigation - the main themes in the publications are commercial and they are not objective. The goals of department of public communication differs from those, which are presented in the business media. The company affects the business media.

Magistro darbu siekiama apibūdinti tiesioginių užsienio investicijų įtaka regionų plėtrai bei ekonominei situacijai Lietuvoje. Mokslinės literatūros, atliktų tyrimų, teisės aktų analizė parodė, kad yra daug priežasčių skatinančių siekti kaip įmanoma didesnio tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo, tačiau turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad tiesioginės užsienio investicijos ne tik skatina ekonomikos augimą, bet gali jį ir stabdyti. Atlikta tiesioginių užsienio investicijų pasiskirstymo regionuose pagal ekonominės veiklos rūšis analizė parodė, kad užsienio investicijų į Lietuvos regionus kiekvienais metais pritraukiama vis daugiau, tačiau jų pasiskirstymas regionuose yra labai netolygus. / This master‘s final paper is up to character the influence of foreign investment for regions growth and economic situation in Lithuania. The analysis or nonfiction literature, researches’ and acts of law showed, that here are many reasons which stimulates the in draft of foreign direct investments. But country must consider that foreign direct investment not only influence the growth of economy, but can also block it. The analysis of foreign direct investment distribution by the sort of economic activity in the regions unfolded, that amount of investment growth every year, but their distribution in regions is uneven.

Šio magistro baigiamojo darbo tema nagrinėja pastaraisiais dešimtmečiais makroekonominėje užsienio literatūroje itin populiarią žmogiškojo kapitalo koncepciją ir tiria žmogiškojo kapitalo, kaip ekonomikos augimo veiksnio įtaką Lietuvos ekonomikos augimui 2004-2011 m. laikotarpiu. Darbas susideda iš trijų dalių. Pirmojoje apžvelgiamas ekonomikos augimo veiksnių ir žmogiškojo kapitalo ištirtumas mokslinėje literatūroje, antrojoje pateikiami žmogiškojo kapitalo makroekonominių tyrimų bendrieji bruožai, apribojimai bei detaliai aprašoma bei pagrindžiama šio darbo tyrimo metodologija. Trečiojoje dalyje pateikiami statistinio tyrimo duomenys, interpretuojami jo rezultatai, apibrėžiami ribotumai. Rezultatai parodo aukštojo išsilavinimo darbo jėgos svarbą Lietuvos ekonomikos vystymosi procesuose. / This paper focuses on the the concept of human capital that has been a major topic in modern economic literature in the last few decades. The paper consists of three parts. Firstly, the paper provides with an overview of the human capital discussion in the economic literature. The second part consists of brief summary of methodological and empirical findings of human capital empirics followed by a complete description of this paper‘s statistical model and data. The third part shows the results and thoroughly specifies the econometric model.

Magistro darbo objektas – nacionalinė Lisabonos strategija, jos užimtumo, mokslo ir švietimo politikos uždaviniai bei žinių ekonomikos strategavimo kriterijai. Darbo tikslas – išanalizuoti ar Lisabonos strategijos užimtumo skatinimo, mokslo ir švietimo politikų iškelti uždaviniai atitinka žinių ekonomikos strategavimo kriterijus. Magistrinio darbo tikslui įgyvendinti keliami tokie uždaviniai: išskirti žinių ekonomikos ir industrinės ekonomikos skirtumus; aprašyti strateginės vadybos svarbą žinių ekonomikai; pateikti Lisabonos strategijos atsiradimo motyvus bei įgyvendinimo perspektyvas; apibūdinti atnaujintos Lisabonos strategijos atsiradimo priežastis; aprašyti Lisabonos strategijos įgyvendinimo perspektyvas Lietuvoje; išanalizuoti Lisabonos strategijos užimtumo, mokslo ir švietimo politikos užsibrėžtų uždavinių įgyvendinimą žinių ekonomikos aspektu. Naudojant bendruosius analitiniai ir specialiuosiu metodus, prieita išvada, kad Lisabonos strategijos iškelti uždaviniai tik iš dalies atitinka žinių ekonomikos strategavimo kriterijus. Labiausiai žinių ekonomikos strategavimo kriterijus atitinka švietimo ir mokslo politikos iškelti uždaviniai. Kai kurie iškelti uždaviniai dubliuojasi, įtraukiama ir kitų sričių veiklos objektų, trūksta aiškumo, konkretumo. Ne visuomet iškarto suprantama, ką norima tuo tikslu pasakyti. Strategijoje siūlomi uždaviniai dažnai yra skirtingo pobūdžio, apima ir veiksmus, ir jų rezultatus bei norimas pasekmes. Magistro darbo tema yra aktuali, nes... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of the master thesis is topical for the whole Europe and Lithuania as well. The future of the European Union is related to the establishement of the society and economy based on knowledge. Therefore, it means that the major problems which require strategic decisions are the problems of the establishment of the knowledge based society and economy, the problems which are particularly important to Lithuania. Object of the master thesis – the National Lisbon Strategy, its goals of employment, science and education policy as well as the criteria of knowledge economy strategy. Purpose of the thesis – to analyse if the Lisbon Strategy goals of employment stimulation and the goals established by science and education policy correspond with the criteria of economy strategy. The following goals have been established to fulfil the purpose of the master thesis: to highlight the differences between knowledge economy and industrial economy; to explain the importance of strategic management to knowledge economy; to present the causes for the origin of the Lisbon Strategy and its implementation prospect; to present the causes for the origin of the revised Lisbon Strategy; to describe the prospect of the Lisbon Strategy implementation in Lithuania; to analyse the achievement of the employment, science and education policy goals of the Lisbon Strategy in the aspect of knowledge economy. The following common analytical and special methods of research have been employed while writing... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjamas institucinės aplinkos poveikis ekonomikai, taip pat atsižvelgiant į tarptautinės prekybos ir geografinius veiksnius. Paminėti veiksniai mokslinėje literatūroje įvardijami kaip „gilieji“ ekonomikos augimo ir plėtros veiksniai, lemiantys tiesioginius augimo veiksnius: investicijas, žmogiškąjį kapitalą, technologijas. Pagrindinis tyrimo objektas yra institucinės aplinkos poveikis šalių ekonomikai. Pagrindinis disertacijos tikslas – remiantis teoriniais teiginiais bei empiriniais tyrimais pagrįsti institucinės aplinkos poveikį šalių ekonomikai, atlikti poveikio vertinimą ir palyginimą skirtingos institucinės aplinkos šalių grupėse. Pagrindiniai darbo uždaviniai: atskleisti institucijų funkcijas ir pasireiškiantį poveikį ekonomikai; susisteminti empirinių institucijų poveikio ekonomikai tyrimų rezultatus, išskirti pagrindinius diskusinius klausimus, atskleisti taikytų tyrimo metodikų trūkumus; sudaryti institucinės aplinkos poveikio ekonomikai vertinimo modelį ir jį patikrinti skirtingos institucinės aplinkos šalių grupėse. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, rezultatų apibendrinimas, naudotos literatūros ir autorės publikacijų disertacijos tema sąrašai ir 16 priedų. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation investigates the impact of institutional environment on economics, considering the impact of international trade and geography factors as well. Aforementioned factors are called “deep determinants” of economic development, as they influence proximate determinants of economic growth – investments, human capital, and technology. The main object of research is the impact of institutional environment on countries’ economics. The primary aim is to reason the impact of institutional environment on economics by means of analysis of theoretical and empirical studies and to evaluate and compare this impact between countries where institutional environment is different. The major tasks: to explain the function of institutions and its impact on economics; to summarize the results of empirical studies on the impact of institutions on economics, to highlight the main debatable questions, to reveal the main shortcomings of the applied methodology; to create a model for the evaluation of the impact of institutional environment on economics and to test it in groups of countries where institutional environment is different. The dissertation consists of three parts including Introduction, 3 chapters, Conclusions, References and 16 Annexes. The introduction reveals the investigated problem, importance of the thesis and the object of research and describes the purpose and tasks of the paper, research methodology, scientific novelty, the practical significance of the results and... [to full text]

The dissertation investigates the impact of institutional environment on economics, considering the impact of international trade and geography factors as well. Aforementioned factors are called “deep determinants” of economic development, as they influence proximate determinants of economic growth – investments, human capital, and technology. The main object of research is the impact of institutional environment on countries’ economics. The primary aim is to reason the impact of institutional environment on economics by means of analysis of theoretical and empirical studies and to evaluate and compare this impact between countries where institutional environment is different. The major tasks: to explain the function of institutions and its impact on economics; to summarize the results of empirical studies on the impact of institutions on economics, to highlight the main debatable questions, to reveal the main shortcomings of the applied methodology; to create a model for the evaluation of the impact of institutional environment on economics and to test it in groups of countries where institutional environment is different. The dissertation consists of three parts including Introduction, 3 chapters, Conclusions, References and 16 Annexes. The introduction reveals the investigated problem, importance of the thesis and the object of research and describes the purpose and tasks of the paper, research methodology, scientific novelty, the practical significance of the results and... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamas institucinės aplinkos poveikis ekonomikai, taip pat atsižvelgiant į tarptautinės prekybos ir geografinius veiksnius. Paminėti veiksniai mokslinėje literatūroje įvardijami kaip „gilieji“ ekonomikos augimo ir plėtros veiksniai, lemiantys tiesioginius augimo veiksnius: investicijas, žmogiškąjį kapitalą, technologijas. Pagrindinis tyrimo objektas yra institucinės aplinkos poveikis šalių ekonomikai. Pagrindinis disertacijos tikslas – remiantis teoriniais teiginiais bei empiriniais tyrimais pagrįsti institucinės aplinkos poveikį šalių ekonomikai, atlikti poveikio vertinimą ir palyginimą skirtingos institucinės aplinkos šalių grupėse. Pagrindiniai darbo uždaviniai: atskleisti institucijų funkcijas ir pasireiškiantį poveikį ekonomikai; susisteminti empirinių institucijų poveikio ekonomikai tyrimų rezultatus, išskirti pagrindinius diskusinius klausimus, atskleisti taikytų tyrimo metodikų trūkumus; sudaryti institucinės aplinkos poveikio ekonomikai vertinimo modelį ir jį patikrinti skirtingos institucinės aplinkos šalių grupėse. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, rezultatų apibendrinimas, naudotos literatūros ir autorės publikacijų disertacijos tema sąrašai ir 16 priedų. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema... [toliau žr. visą tekstą]

Finansų krizė, kuri prasidėjo 2007 m. vasarą JAV, parodė, kad problemos, užgriuvusios vieną banką, gali išplisti visame finansų sektoriuje ir toli peržengti vienos šalies ribas. Bankai yra vieni pagrindinių dalyvių finansų sistemoje ir, kai jie nebegali atlikti savo pagrindinių funkcijų, ekonomikos augimas komplikuojasi. Bankų krizių aktualumas nemenksta jau seniai. Tai iš dalies sąlygoja šių krizių dažnumas. Kita vertus, ne mažiau aktualus ir jų tyrinėjimas. Yra suvokiama, jog praeitų krizių scenarijų supratimas gali šalims padėti pasimokyti iš praeities klaidų, išvengti krizių pasikartojimo ateityje. Atskirų šalių bankų krizių atvejų nagrinėjimai padeda geriau suprasti ryšį tarp bankų veiklos ir ekonomikos raidos. Bankų krizių įtaką šalies ekonomikai būtina išsiaiškinti užtikrinant bankų sektoriaus stabilumą, taip pat bankų krizių įtakos analizė padeda geriau nustatyti, kurie ekonomikos sektoriai krizės metu yra labiau pažeidžiami ir įgalina imtis prevencinių priemonių. Darbe sprendžiama problema – ar bankų krizės vienodai veikia skirtingo išsivystymo lygio šalių ekonomikos augimą? Tyrimo objektas: Atskirų Centrinės Europos atskirų šalių bankų krizės 1990-1998 m. poveikis ekonomikos augimui. Tyrimo tikslas: Įvertinti bankų krizės poveikį ekonomikos augimui, analizuojant atskirų šalių krizės padarinius. Siekiant įgyvendinti tyrimo tikslą, išsikelti šie uždaviniai: 1. Apžvelgti krizės teoriją ir taikomuosius tyrimus; 2. Išskirti bankų krizės atsiradimo priežastis bei jų... [toliau žr. visą tekstą] / The financial crises that began in USA 2007 summer has showed that the problems appeared in one bank can spread throughout the financial sector and far beyond the limits of one country. Banks are key players in the financial system and, when they can no longer perform its basic functions, economic growth becomes complicated. Banking crises is the most popular issue. This is in part determined by the frequency of crises. It is known that understanding of last crises scenario can help countries to learn from past mistakes how to avoid recurrence in future crises. Studies of individual countries experience related with banking crises helps to understand relationship between banks‘ activity and economic development. It is necessary to clarify banking crises impact on economic in case to ensure the stability of the banking sector as well as to determine which sectors of the economy during the crisis are more vulnerable and it enable to take prevention measures. Main problem of final master’s work – do bank crises similar influence economic growth of countries with different development level? The object of research: banking crises in 1990-1998 impact on economic growth in selected Central Europe countries. The purpose of work: to evaluate banking crises impact on economic growth by analysing crises consequences appeared in individual countries. Tasks of the work: 1. To overview crisis theory and research. 2. To distinguish the causes and consequences of banking crises. 3. To... [to full text]

In this dissertation, the experience of Estonia, Latvia and Lithuania during the crisis in 2008-2010 is analysed. Its aim is to find out why the Baltic countries chose and were able to implement the strategy of “internal adjustment”, i.e. kept fixed exchange rates and achieved fiscal sustainability via fiscal consolidation. Furthermore, it asks why Estonia was able to handle the crisis most successfully. Based on the theories of currency crises and fiscal consolidation, a theoretical model is constructed. The empirical investigation relies on both qualitative and quantitative (statistical) methods. It is found in the dissertation that conventional theories cannot adequately explain the Baltic situation during the crisis. Therefore, non-conventional factors are investigated. The Baltic willingness to defend the fixed exchange rates can be attributed to certain economic factors (high flexibility and indebtedness in foreign currencies), continuity in economic policy, causal beliefs, and non-economic functions of fixed exchange rates. The implementation of a very large fiscal consolidation package was possible due to weak trade unions, a high degree of centralization, causal beliefs about appropriate economic policies, weak interest groups and lack of societal mobilization capacity. Estonia’s better performance was due to better informal institutions, namely a higher trust in government, which allowed Estonia to collect more taxes during the crisis than Latvia and Lithuania. / Disertacijoje nagrinėjama Estijos, Latvijos ir Lietuvos patirtis per ekonominę krizę 2008–2010 metais. Siekiama atsakyti, kodėl Baltijos šalys pasirinko ir sugebėjo įgyvendinti „vidinio prisitaikymo“ strategiją, t.y. išlaikė fiksuotą valiutos kursą bei taupymo būdu atkūrė fiskalinį tvarumą. Taip pat klausiama, kodėl Estija sugebėjo susitvarkyti su krize sėkmingiausiai. Remiantis valiutos krizių ir fiskalinės konsolidacijos teorijų įžvalgomis, disertacijoje konstruojamas vidinio prisitaikymo teorinis modelis. Empirinėje dalyje derinami kokybiniai ir kiekybiniai (statistiniai) metodai. Atskleidžiama, kad Baltijos valstybių situacijos adekvačiai negali paaiškinti vyraujančios politinės ekonomijos teorijos ir jų siūlomi veiksniai. Todėl atsižvelgiama į papildomus, nekonvencinius kintamuosius. Baltijos valstybių politikų norą išsaugoti fiksuotą valiutos kursą didino ekonominės struktūros ypatumai (lankstumas ir įsiskolinimas užsienio valiuta), ekonominės politikos tęstinumas, idėjiniai įsitikinimai, ne ekonominės fiksuoto valiutos kurso funkcijos. Itin didelę fiskalinės konsolidacijos programą pavyko įgyvendinti dėl silpnų profesinių sąjungų, didelės centralizacijos, vyraujančių idėjų apie tinkamą politiką, silpnų interesų grupių, menkos visuomenės mobilizacijos. Estijos didesnę sėkmę gali paaiškinti kokybiškesnės neformalios institucijos, ypač pasitikėjimas valdžia, dėl kurio šioje valstybėje per krizę mokestinės pajamos krito mažiau nei Latvijoje ir Lietuvoje.

Disertacijoje nagrinėjama Estijos, Latvijos ir Lietuvos patirtis per ekonominę krizę 2008–2010 metais. Siekiama atsakyti, kodėl Baltijos šalys pasirinko ir sugebėjo įgyvendinti „vidinio prisitaikymo“ strategiją, t.y. išlaikė fiksuotą valiutos kursą bei taupymo būdu atkūrė fiskalinį tvarumą. Taip pat klausiama, kodėl Estija sugebėjo susitvarkyti su krize sėkmingiausiai. Remiantis valiutos krizių ir fiskalinės konsolidacijos teorijų įžvalgomis, disertacijoje konstruojamas vidinio prisitaikymo teorinis modelis. Empirinėje dalyje derinami kokybiniai ir kiekybiniai (statistiniai) metodai. Atskleidžiama, kad Baltijos valstybių situacijos adekvačiai negali paaiškinti vyraujančios politinės ekonomijos teorijos ir jų siūlomi veiksniai. Todėl atsižvelgiama į papildomus, nekonvencinius kintamuosius. Baltijos valstybių politikų norą išsaugoti fiksuotą valiutos kursą didino ekonominės struktūros ypatumai (lankstumas ir įsiskolinimas užsienio valiuta), ekonominės politikos tęstinumas, idėjiniai įsitikinimai, ne ekonominės fiksuoto valiutos kurso funkcijos. Itin didelę fiskalinės konsolidacijos programą pavyko įgyvendinti dėl silpnų profesinių sąjungų, didelės centralizacijos, vyraujančių idėjų apie tinkamą politiką, silpnų interesų grupių, menkos visuomenės mobilizacijos. Estijos didesnę sėkmę gali paaiškinti kokybiškesnės neformalios institucijos, ypač pasitikėjimas valdžia, dėl kurio šioje valstybėje per krizę mokestinės pajamos krito mažiau nei Latvijoje ir Lietuvoje. / In this dissertation, the experience of Estonia, Latvia and Lithuania during the crisis in 2008-2010 is analysed. Its aim is to find out why the Baltic countries chose and were able to implement the strategy of “internal adjustment”, i.e. kept fixed exchange rates and achieved fiscal sustainability via fiscal consolidation. Furthermore, it asks why Estonia was able to handle the crisis most successfully. Based on the theories of currency crises and fiscal consolidation, a theoretical model is constructed. The empirical investigation relies on both qualitative and quantitative (statistical) methods. It is found in the dissertation that conventional theories cannot adequately explain the Baltic situation during the crisis. Therefore, non-conventional factors are investigated. The Baltic willingness to defend the fixed exchange rates can be attributed to certain economic factors (high flexibility and indebtedness in foreign currencies), continuity in economic policy, causal beliefs, and non-economic functions of fixed exchange rates. The implementation of a very large fiscal consolidation package was possible due to weak trade unions, a high degree of centralization, causal beliefs about appropriate economic policies, weak interest groups and lack of societal mobilization capacity. Estonia’s better performance was due to better informal institutions, namely a higher trust in government, which allowed Estonia to collect more taxes during the crisis than Latvia and Lithuania.

Pastarąjį dešimtmetį kilusios problemos dėl ekonomikos raidos bei mokesčių vaidmens šiuolaikinėje ekonomikoje skatino diskusijas apie fiskalinės politikos poveikį konkurencingumui. Tyrimai stokoja vertinimo argumentacijos, dauguma vertinimų grindžiamos tik BVP kitimo tendencijomis, kurios nerodo socialinių pokyčių. Mokslinė problema: kaip įvertinti mokesčių naštos ir ekonomikos konkurencingumo sąveiką socialinės aplinkos kontekste? Mokesčių naštos poveikio ekonomikos konkurencingumui vertinimas socialinės aplinkos kontekste modelis sudarytas, vadovaujantis teorinėmis, istorinėmis ir praktinėmis mokesčių kitimo ir įtakos ekonomikos, konkurencingumo, socialinio aplinkos lygio raidai bei valstybės dalyvavimo ekonominėje veikloje vertinimui ir yra argumentuotas instrumentas, tinkamas vertinti mokesčių vaidmenį ekonomikos konkurencingumo formavime socialinės aplinkos kontekste. Atlikti mokesčių naštos lygio ekonomikos aplinkos pokyčiams tyrimo rezultatai rodo, kad mokesčiai yra svarbi ekonomikos vystymosi aplinkybė, kuri šiuolaikinėje aplinkoje turi būti vertinama plačiau, ne tik valstybės dalyvavimo ekonomikoje lygio aspektu. Mokestinės naštos poveikį aktualu įvertinti ekonominio potencialo, konkurencingumo, socialinės aplinkos lygio ir viešųjų išlaidų poreikio kontekste. Kompleksinis mokesčių vertinimas leidžia atskleisti mokesčių naštos poveikį ne tik ekonomikos pokyčiams, bet parodo ir mokestinių pajamų perskirstymo vaidmenį ekonomikos konkurencingumo ir socialinės aplinkos... [toliau žr. visą tekstą] / Over the last decade, problems with the economic development and role of taxation in the modern economy, encouraged debate on fiscal policy impact on competitiveness. Studies lack reasoning, most estimates are based only on the GDP change trends, which do not reflect social changes. The scientific problem: how to assess the interaction of tax burden and economic competitiveness in the context of social environment? The model “Assessment of the tax burden impact on competitiveness of economy in context of the social environment” was created in accordance with the theoretical, historical and practical taxation changes and their impact on assessment of economy, competitiveness, social environment development level and state participation in economic activities. The model is reasoned assessment tool, suitable for evaluation of the role of taxation in the formation of economic competitiveness in social environment context. Results of the performed study of tax burden impact on economic environment changes show that taxes are an important factor in economic development, which in today's environment must be regarded as more, than just a level of state involvement in the economy. It is relevant to assess impact of tax burden in the context of economic potential, competitiveness, social environment level and public expenditure need. Complex assessment of taxes allows not only to reveal the impact of tax burden on changes in the economy, but also shows the role of tax revenue... [to full text]