Dittmar, Drury (2000), Hausman (2000), Giraud (2001), Kacen, Lee (2002), Zhou, Wong (2003), Luo (2004), Parboteeah (2005) teorinių ir empirinių tyrimų rezultatai parodė, kad impulsyvus pirkimas yra viena iš sudėtingiausių vartotojų elgsenos sričių. Literatūros analizė atskleidžia skirtingus mokslininkų impulsyvaus pirkimo aiškinimus ir rodo, koks sudėtingas ir įdomus yra impulsyvaus pirkimo fenomenas. Mokslinės literatūros analizė parodė, kad impulsyvus pirkimas dažnai tapatinamas su kitomis neplanuoto pirkimo rūšimis bei kompulsyvaus ir besaikio pirkimo tipais, kurie gali būti vaizduojami kontinuume, kur vienoje pusėje impulsyvus pirkimas, kitoje – nenugalimo įpročio arba kompulsyvus pirkimas. Apibendrinant galima teigti, jog vartotojų impulsyvaus pirkimo elgsena tampa svarbiu marketingo tyrimo objektu. Kita vertus, pažymėtina tai, kad šioje srityje stokojama kryptingumo ir vientisumo, siekiant identifikuoti veiksnius, turinčius įtakos impulsyviam pirkimui. Darbo objektas – veiksniai turintys įtakos vartotojų impulsyviam pirkimui. Darbo tikslas – parengti vartotojų impulsyvaus pirkimo ypatumų ekonomikos nuosmukio laikotarpiu teorinį modelį ir jį empiriškai patikrinti kasdieninio vartojimo prekių pavyzdžiu. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti vartotojų elgsenos konceptualią esmę; 2. Išanalizuoti impulsyvaus pirkimo konceptą vartotojų elgsenos teorijoje; 3. Identifikuoti ir apibendrinti veiksnius, turinčius įtakos vartotojų impulsyviam pirkimui; 4. Remiantis mokslinės literatūros... [toliau žr. visą tekstą] / Impulsive buying is one of the most complicated fields of consumer behavior. The analysis of the scientific literature has showed that the impulsive buying is often identified with other kinds of unplanned buying, as well as compulsive and excessive purchasing types, which can be depicted in a continuum with impulsive buying on its one end and the irresistible habit or compulsive purchasing on the other one. In conclusion, the impulsive consumer buying behavior is becoming an important object of the marketing research. On the other hand, it should be noted that this field is lacking in purposefulness and integrity when aiming to identify the factors that influence the impulsive buying. The object of the paper is factors which influence the impulsive consumer buying. Paper tasks are: 1. To reveal the conceptual nature of consumer behaviour; 2. To analyze the concept of the theory of impulsive buying behaviour; 3. To identify and summarize the factors that influence the impulsive consumer buying in economic downturn; 4. Create a theoretical model of impulsive consumer buying; 5. To analyze the impact of economic downturn to impulsive buying; 6. With reference to methodological approaches, accomplish an empirical study of impulsive consumer’s buying in economic downturn and summarize the results; 7. Empirically verify the created model of impulsive consumer buying. The final work for Master consists of three parts. In the first part, the conceptual nature is revealed of consumer... [to full text]

BANEVIČIŪTĖ, Vaiva (2010) Tiesioginių Užsienio Investicijų Kauno regionu. MBA Magistro baigiamas darbas. Kaunas: Kauno Humanitarinis fakultetas, , Vilniaus Universitetas. 68 p. SANTRAUKA Tiesioginės užsienio investicijos yra laikomas kaip vienas iš svarbiausių šalies augimą ir vystymąsi skatinančių veiksnių. Tai yra efektyvi priemonė skatinti gamybą, eksportą, kurtis darbo vietas bei padedanti įmonėms sėkmingai konkuruoti laisvos rinkos sąlygomis. Baigiamojo darbo objektas yra tiesioginės užsienio investicijos Kauno regione. Pagrindiniai uždaviniai, iškelti tikslui pasiekti: įvertinti tiesioginių užsienio investicijų įtaką ir reikšmę šalies ekonomikos vystymuisi; atkleisti tiesioginių užsienio investicijų tyrimams naudojamus modelius; įvertinti tiesioginių užsienio investicijų dinamiką Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse pateikiant ekonomines interpretacijas; empiriškai patikrinti įvairių veiksnių poveikį tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui į Kauno regioną ir jais remiantis atlikti prognozę. Baigiamasis darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmojoje darbo dalyje yra teoriškai analizuojamas tiesioginių užsienio investicijų poveikis regiono vystymuisi.; antrojoje darbo dalyje vertinama tiesioginių užsienio investicijų ir joms įtaką darančių veiksnių kitimas, daugiau dėmesio skiriant Lietuvai; trečiojoje darbo dalyje empiriškai tikrinamas tiesioginių užsienio investicijų ir jas veikiančių rodiklių ryšys. Darbą sudaro: 68 puslapiai, 19 paveikslų, 21 lentelė ir... [toliau žr. visą tekstą] / BANEVIČIŪTĖ, Vaiva (2010) The Perspectives of Foreing Direct Investment in Kaunas Region. MBA Graduation Paper. Kaunas: Kaunas Faculty of Humanities, Vilnius University. 68 p. SUMMARY Foreign direct investment is cosidered as one of the main factors influencing economic growth and development of a particular region. The object of the paper work is foreign direct investment in Kaunas region. The main tasks that were held in order to reach the target: to evaluate the influence and importance of foreign direct investment in development of country‘s economy; to reveal the models that are used in research of foreign direct investment; to estimate quantitative changes of foreign direct investment in Lithuania and other Baltic states providing economic interpretations; to perform an empirical study on main factors infuencing foreign direct investment in Kaunas region and make a forecast based on most inportant factors. Paper consists of three main parts. In the first part influence of foreign direct investment on development of a country and region is being analyzed; the second part consists of statistical analysis of foreign direct investment and it’s factors in Baltic states pointing out Lithuania’s case; the third part includes empirical analysis or factors influencing foreign direct investment in Kaunas region. Paper volume: 68 pages, 19 tables, 21 figures and 63 references used. Empirical research revealed that the most important factors influencing foreign direct investment in... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamos Lietuvos 2007 – 2013 metų Europos struktūrinės paramos panaudojimo II – sios prioritetinės krypties – Konkurencinga ekonomika – perspektyvos. Magistro baigiamąjį darbą sudaro dvi dalys. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu analizuojama konkurencingos ekonomikos koncepcija, apibūdinama Lietuvos ekonomikos konkurencingumo stiprybes, silpnybes, grėsmes, galimybes šalies ekonomikos konkurencingumo didinimui ir jos plėtotei. Antroje darbo dalyje, apžvelgiama Lietuvos 2004–2006 m. ir 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų parama ir prioritetinės kryptys, Konkurencingos ekonomikos prioritetinės temos ir finansavimas iš ES struktūrinių paramos fondų. Sugretinama Lietuvos, Estijos ir Rumunijos ES struktūrinių fondų finansinė parama prioritetui – Konkurencinga ekonomika. Numatomos Lietuvos ekonomikos konkurencingumo perspektyvos panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. / Perspectives of the second strategy‘s priority – Competitive economy – for the year 2007 – 2013 of Lithuanian EU Structural support usage are analysed in master‘s final work. Final master‘s work consists of two parts. In the first part of the work conception of Competitive economy is analysed. As well as Lithuanian Competitive economy‘s streangths, weaknesses, threats and opportunities for country‘s economy competitivenes increasement and development are analysed. In the second part of the work, EU structural support, its priorities, Competitive economy priority themes and financing of Lithuania for the year 2004–2006 and 2007–2013 are described. Lithuania, Romania and Estonia‘s EU Stuctural funds support for priority Competitive economy is compared. Lithuania Competitive economy‘s perspectives are forseen after using EU Structural support.

Šiame darbe nagrinėjama kokie pagrindiniai makroekonominiai rodikliai stipriausiai įtakoja ekonomikos augimą. Ekonomikos augimas čia matuojamas bendrojo vidaus produkto augimu. Teorinėje darbo dalyje analizuojama Lietuvos ir užsienio autorių ekonomikos augimo veiksnių teoriniai ir praktiniai tyrimai. Analitinėje - tiriamojoje dalyje naudojami statistiniai - ekonometriniai (regresijos, elastingumo, koreliacijos koeficientų skaičiavimas, A. Okuno dėsnis), detalizavimo metodai, ekspertų vertinimai ir prognozės. Pasitvirtina autoriaus suformuluota fipotezė apie tai, kad A.Okuno dėsnis susiejantis nedarbo lygį su BVP praradimu Lietuvos ūkio sąlygomis 2001 – 2007 m. įgyja kitą santykį nei 1:2,5. Atliekant tyrimą naudoti statistiniai duomenys, paimti iš Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos laisvosios rinkos instituto, komercinių bankų ūkio apžvalgų, Europos statistikos departamento, Lietuvos vyriausybės, finansų, ūkio ministerijų. / In this study is analyzed which macroeconomic indicators stronger influence economic growth. Economic growth is realized as the growth of the gross domestic product. In the first part of this study are analyzed practical and theoretical researches of the factors of economic growth of Lithuanian and foreign authors. In the analytic part of the study there is used statistical – econometrical (regression, elasticity, corral, method of Okun), methods of detail, evaluation of expert. There is confirmed the hypothesis, that the method of Okun in period of 2001 – 2007 years gets another relation than 1: 2,5. There is used statistical data which is used from Department of Lithuanian Statistics, Lithuanian Free Market Institute, commercial banks annual reports, Euro stat, Lithuanian government and ministers.

Lietuvoje šešėlinės ekonomikos augimas pastaraisiais metais sulėtėjo, tačiau šešėlinės ekonomikos pozicijos mūsų šalyje yra pakankamai tvirtos ir daro neigiamą įtaką valstybės ekonomikos vystymuisi. Svarbu ištirti teorinius ir praktinius šešėlinės ekonomikos vertinimo, prevencijos aspektus, kadangi Lietuvoje nėra atliekamas pastovus šešėlinės ekonomikos vertinimas, o kova su šešėline ekonomika vykdoma naikinant pasekmes, bet ne priežastis, neužtikrinant efektyvios prevencijos. Magistro darbo tikslas išnagrinėti šešėlinės ekonomikos būklę ir įvertinti šešėlinės ekonomikos prevencijos priemones Lietuvoje. Tuo tikslu naudojant bendramokslinį loginės, sisteminės analizės, statistinės informacijos loginės analizės, lyginamosios analizės metodus, atskleista šešėlinės ekonomikos samprata, išnagrinėti šešėlinės ekonomikos Lietuvoje funkcionavimo mechanizmo ypatumai, pateikta šešėlinės ekonomikos vertinimo metodika, išanalizuoti šešėlinės ekonomikos Lietuvoje pokyčiai ir priemones jai mažinti. Darbą sudaro keturios pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje aptariama šešėlinės ekonomikos samprata, išnagrinėjami įvairūs sampratos aspektai. Antrojoje darbo dalyje atskleidžiami šešėlinės ekonomikos funkcionavimo mechanizmai – priežastys, kodėl šešėlinė ekonomika susiformuoja, ją sąlygojantys veiksniai, pasekmės valstybės ekonominiam gyvenimui. Trečiojoje darbo dalyje nagrinėjami metodai, kurie įvairiose šalyse naudojami šešėlinei ekonomikai identifikuoti ir įvertinti. Ketvirtoje darbo dalyje... [to full text] / The growth of shadow economy has recently slowed down in Lithuania, but the shadow economy still forms a great part of economy and is a loss for the society. It is important to analyze theoretical and practical aspects of shadow economy evaluation and prevention, because Lithuania’s government does not make periodical researches of shadow economy; the fight against the shadow economy is mostly against its results, not the reasons, not assuring efficient prevention of shadow economy. The aim of this Master Paper is to analyze measures and means of shadow economy minimizing. Seeking for this aim, and using the method of logical, systemic analysis, statistical information analysis, comparative analysis the shadow economy concepts, functional aspects, were analyzed, as well as the methods of shadow economy evaluation, the results of shadow economy in Lithuania and abroad, and means to minimize it. The Master paper contains four main parts. The first part analyzes theoretical and practical aspects of the concept „shadow economy”. The second part of the Paper presents the functional mechanism of shadow economy, theoretical theories describing the reasons and results of shadow economy. The third part analysis methods for shadow economy evaluation and measurement. The forth part of the Paper presents the research of shadow economy results in Lithuania and foreign countries; this part disuses means of shadow economy prevention used in Lithuanian and abroad. At the end of the forth... [to full text]

This master’s final paper analyses divergent economic development in Lithuanian regions and its causes. Given that objective I reviewed works where the main interest is in economic convergence – divergence process in regions. It also presents β and σ convergence and classical methods of inequality measurement. The paper presents a detailed analysis of differences in spatial economic activity described by territorial disparity of active economic subjects, investment in tangible fixed assets and foreign direct investment in regions. Estimation of the rate and speed of uneven growth is grounded on spatial disparity measurement of GDP per capita and GDP per worker. This paper assesses relationship between regional specialization, comparative advantage in main economic sectors and divergence process. The hypothesis is formulated as follows: “the source of increasing spatial differences in Lithuanian regions is cumulative causation process” is confirmed. Political intervention in promoting workplace training programs and accumulation of human capital stock is necessary to defeat this causation process.

Darbuotojų motyvavimo klausimas yra aktualus ne tik viešojo, bet ir privačiojo sektoriaus organizacijoms. Vis dažniau akcentuojamas darbuotojų motyvavimo trūkumas, kas sąlygoja mažesnį veiklos efektyvumą, o tuo pačiu ir viso sektoriaus efektyvumą. Darbo tikslas – Remiantis apklausos duomenimis, įvertinti kaip keitėsi motyvavimo priemonių taikymas finansų sektoriaus įmonės darbuotojams ekonomikos nuosmukio metu. Darbą sudaro dvi pagrindinės dalys. Pirmojoje darbo dalyje atskleidžiama darbuotojų motyvacijos samprata, reikšmė, apžvelgiamos pagrindinės motyvacijos teorijos bei pagrindinės darbuotojų motyvavimo priemonės. Antrojoje darbo dalyje atliktas finansų sektoriaus įstaigos darbuotojų nuomonės tyrimas apie ekonomikos nuosmukio poveikį motyvavimo priemonių taikymo kaitai. Atlikus kiekybinį empirinį tyrimą, kurio instrumentas – anketa, statistiškai apdorojus duomenis Microsoft Excel statistiniu paketu, remiantis sisteminimo metodu, t. y. grupuojant atsakymus, sudarant lenteles, atvaizduojant visus rezultatus grafiškai ir pateikus išvadas, paaiškėjo, jog didelė dalis respondentų yra patenkinti savo darbu finansų sektoriaus įmonėje. Klausimas, ar darbuotojai yra patenkinti savo darbu yra sietinas su pakankamu/nepakankamu jų motyvavimu. Taigi, galima teigti, kad darbuotojai yra pakankamai motyvuojami. Nustatyta, kad labiausiai darbu patenkinti respondentai, kurie įmonėje yra išdirbę 8 ir daugiau metų. Taip pat išsiaiškinta, kad kuo aukštesnes pareigas užima darbuotojas, tuo jo... [toliau žr. visą tekstą] / Employees‘ motivation question is actual not just for public sector. It is actual for private sector organizations too. Increasingly, the lack of emphasis on employee motivation, which leads to reduced performance while at the same time the efficiency of the whole sector. The main aim of this work is to evaluate how economic recession influenced for financial sector organization‘s employees‘ motivation measures applicability. The work consists of two parts: theoretical and research (empirical) part. The theoretical part describes the employees’ motivation concept and analyzes the main issue in the modern theory of motivation. It also identifies methods, how to motivate workers in private sector. In the empirical part of work present the results of the research. After statistical analysis to supply present conclusions and recommendations. When research was done, it shows that a big part of respondents are satisfied for their job in financial sector organization. Question “Are employees satisfied for their job?” is associated with enough/insufficient their motivation. So, employees are motivated enough. It was found that most respondents satisfied with the work that the company has worked for eight years or more. It also found that the employee holds a senior position, at his job satisfaction is higher. Basically, it can be said that the economic ressesion had the greatest negative impact on the material means of motivation and their applicability.

The purpose of this study is to examine economic growth impact on financial sector development in the Baltic States by investigating interrelation between indicators of these two economic areas. Research is based on scientific literature and empirical analysis. Statistical data is collected mostly from World Bank database in the period between 1994-2009. Indicators like liquid liabilities to GDP and private credit to GDP ratio are used to measure the financial sector size and activity. Economic growth is analyzed throughout total production and factors which are suggested by three economic growth theories. Analysis of GDP is made by expenditure approach. Statistical data showed positive financial sector development in Baltic States during the research period. Estonia had highest developed financial sector, then followed Latvia and Lithuania. The main reason for strongest financial performance in Estonia can be explained by highest export and import activity, financial capital accumulation and lowest real interest rates, unemployment and population. Financial sector development in Latvia was supported by high education expenditure and capital formation in the private sector. Lowest performance of financial activity in Lithuania can be justified by greatest unemployment, population and lowest financial capital attraction. This work confirms Patrick's (1966) demand-following hypothesis which states that growing economy leads to increasing demand of financial services and so... [to full text] / Šių studijų tikslas yra ištirti ekonomikos augimo įtaką finansinio sektoriaus plėtrai Baltijos šalyse, nagrinėjant tarpusavio ryšį tarp šių dviejų ekonominiu sričių vystymosi rodiklių. Tyrimas remiasi moksline literatūra ir empirine analize. Statistiniai duomenys yra surinkti daugiausiai iš Pasaulio Banko duomenų bazės 1994-2009 metų laikotarpyje. Indikatoriai kaip likvidţių įsipareigojimų santykis su BVP ir privačių kreditų santykis su BVP yra naudojami matuojant finansinio sektoriaus dydį ir aktyvumą. Ekonomikos augimas analizuojamas per bendrą produkciją ir indikatorius, kurie buvo pasiūlyti trijų ekonomikos augimo teorijų. BVP analizuojamas išlaidų metodu. Statistiniai duomenys parodė pozityvų finansinio sektoriaus vystymąsi Baltijos šalyse tiriamajame laikotarpyje. Estija turėjo labiausiai išvystytą finansinį sektorių, po jos sekė Latvija ir galiausiai Lietuva. Stipri finansinė padėtis Estijoje gali būti paaiškinama dėl aukšto eksporto ir importo aktyvumo, finansinio kapitalo akumuliacijos ir ţemos palūkanų normos, ţemo nedarbo ir populiacijos. Finansinio sektoriaus plėtra Latvijoje buvo paremta didelėmis švietimo išlaidomis ir kapitalo formavimu privačiame sektoriuje. Silpnesnį finansinį sektorių Lietuvoje greičiausiai sąlygojo didţiausias nedarbas, populiacija, ir maţiausias finansinio kapitalo pritraukimas. Šis darbas patvirtina Patricko (1966) paklausos-sekimo hipotezę, kuri teigia, kad ekonomikos augimas veda prie didėjančios finansinių paslaugų paklausos ir taip... [toliau žr. visą tekstą]

Darbe pateikiamas teorinis modelis, kuris leidžia nagrinėti demokratijos ir ekonomikos augimo ryšį, remiantis tarptautine dimensija. Jeigu politinio režimo tipas turi įtakos šalies tarptautiniams ekonominiams santykiams, jis turi įtakos ir ekonomikos augimui. Tokia situacija susiklosto, kai tarptautiniai veikėjai siekia ginti demokratiją konkrečioje šalyje, taikydami ekonomines sankcijas demokratijos normų pažeidimo atveju. Tam reikia, kad egzistuotų trys sąlygos. Pirma, tarptautiniai veikėjai turi siekti ginti demokratiją šalyje. Antra, demokratijos gynimo nauda turi būti didesnė negu tokio veiksmo kaštai. Trečia, demokratijos gynimas turi būti įgyvendinamas ekonominėmis užsienio politikos priemonėmis. Be to, darbe pateikiami veiksniai, nuo kurių priklauso neigiama sankcijų įtaka ekonomikai. Tai šalies „adresato“ ekonomikos atvirumas, tarpusavio ekonominė priklausomybė su sankcijas „siunčiančiomis“ šalimis, galimybės diversifikuoti tarptautinius ekonominius ryšius, šalies ekonomikos struktūra. Be to, sankcijų poveikis ekonomikai priklauso nuo jų taikymo trukmės. Tarptautinės aplinkos pokyčių, įvykusių Lotynų Amerikoje po Šaltojo karo, analizė atskleidžia, kaip tarptautinė dimensija gali paveikti demokratijos ir ekonomikos augimo ryšį. Šaltojo karo metu demokratijos regione neturėjo ekonominio pranašumo, žvelgiant iš tarptautinės perspektyvos. Lotynų Amerikos Šaltojo karo istorija buvo stipriai veikiama strateginės JAV ir Sovietų Sąjungos kovos. Pagrindinis JAV tikslas buvo... [toliau žr. visą tekstą] / The paper suggests a conceptual framework for analyzing the relationship between democracy and economic growth based on the international dimension. In essence, democracy positively effects economic growth in a given country when international actors seek to promote democracy in that country by punishing violations of democratic norms with economic sanctions. The paper specifies conditions under which violation of democratic norms gets punished with economic sanctions. First, foreign actors must have an interest in defending democracy in a given country. Second, the costs of defending democracy must not outweigh its benefits. Finally, economic sanctions must be employed as a tool for the defense of democracy. Furthermore, factors that affect the negative impact of economic sanctions on economic growth in the ‘target’ country are specified in the paper. They are as follows: economic openness of the ‘target’ country, extent of economic interdependence with sanctioning countries, as well as the structure of the economy and opportunities to diversify economic relations with other foreign actors. Besides, the impact of sanctions on growth depends on the duration of their application. Further, the paper illustrates the logic of the conceptual framework with the empirical example of Latin America. During the Cold War, democracies in the region did not face any economic advantages with regard to international factors. Latin America’s Cold War history was highly influenced by the... [to full text]

Darbo objektas - žmonių gerovės ir laimės sąryšis Darbo tikslas - ištirti žmonių gerovės kilimo ir laimės sąryšį Lietuvoje. Darbo uždaviniai: Ištirti ir susisteminti mokslinę teorinę ir empirinę literatūra, nagrinėjančią gerovės ir laimės ryšius. Remiantis literatūros analize, suformuluoti tyrimo metodiką, bei pateikti jos pagrindimą. Išnagrinėti žmonių gerovę lemiančius veiksnius ir išanalizuoti žmonių laimės indeksą labiausiai įtakojančius faktorių dinamiką Lietuvoje bei palyginti su kitų šalių duomenimis. Išstudijavus gerovę ir laimę lemiančius veiksnių dinamiką išnagrinėti jų tarpusavio sąryšį, taikant statistinės analizės metodus; Atlikti gyventojų anketinę apklausą, siekiant nustatyti veiksnius, įtakojančius jų laimės pojūtį bei įvertinti jų poveikį laimės pojūčiui užsibrėžtoje skalėje. / Work item - the people's welfare and happiness, and the relationship between them. The aim - to explore people's welfare and happiness, and relationship between them in Lithuania. Job tasks: 1. Investigate scientific, theoretical and empirical literature dealing with the welfare and happiness. 2. Based on the literature analysis, create formulation of research methodology, and to provide its justification. 3. Examine human welfare and to analyze the determinants of human happiness index of the factors influencing the dynamics of Lithuania, and compared with data from other countries. 4. Examination welfare and happiness of the determinants of factors to examine the dynamics of their relationship, the application of statistical methods of analysis; 5. Make survey questionnaire, in order to identify the factors that influence people sense of happiness and to assess their impact on the feelings of happiness's scale. Hypothesis - people's feeling of happiness in Lithuania are directly dependent on their economic welfare. The work will contain three parts. The first part is an overview of scientific information, scientific articles related to the path of prosperity and happiness, and relationships. The second part will present the study methodology and its rationale, as well as analysis of the key indicators of well-being and happiness a sense of the determinants of the trend in Lithuania and statistically assess the relationship between them. The third section will present... [to full text]