Pasaulio mokslininkai domėjosi šalių ekonominiu augimui, kas lemia jos gyventojų gerovės kilimą, todėl mokslinėje literatūroje ekonominiam augimui ir jį lemiančių veiksnių analizei skiriama nemažai dėmesio. Ekonomikos teorija daro prielaidą, jog ekonominis augimas turėtų būti susijęs su investicijomis (Čiburnienė ir Pabijanskas, 2002). Investicijos, ypač tiesioginės užsienio investicijos, iki šiol vertinamos kaip vienas iš esminių faktorių, nulemiantis ekonominę konkrečios šalies pažangą, atskirų pramonės šakų gyvybingumą bei potencialaus augimo galimybes, o taip pat atskirų kompanijų finansinius rezultatus bei veiklos perspektyvs. Todėl sekdami šia teorija daugelis autorių (Hall ir Jones, 1999; Klenow ir Rodriguez – Claire, 1997; Pye, 1998; Meyer ir Estrin, 1998, Meyer, 2002) tikrino priežastinius ryšius tarp ekonomikos augimo ir investicijų. Užsienio (Dunning 1977, 1981; Dunning ir Narula, 1996; Oman, 2000; Brainard 1997 ir kt.) bei Lietuvos (Samuolis, 2001; Darškuvienė ir Kačergiūtė, 2004) autorių darbuose akcentuojama investicijų nauda, dėl šios priežasties šalys visokeriopai skatino ir skatina tarptautinio kapitalo atėjimą. Tačiau ar tikrai visada tiesioginės užsienio investicijos užtikrina ūkio plėtrą? Darbo objektas – Tiesioginių užsienio investicijų įtaka Lietuvos ekonomikos plėtrai. Darbo tikslas – Ištirti tiesioginių užsienio investicijų poveikį Lietuvos ekonomikos plėtrai. Darbo uždaviniai: 1. Remiantis mokslinės literatūros analize, atskleisti tiesioginių užsienio... [toliau žr. visą tekstą] / The object of search work – to investigate the impact of foreig direct investment in Lithuania`s economic development. The goals of the work: • Based on analysis of scientific literature, to reveal the impact of FDI on economic development. • Analyze Lithuania, Estonia and Slovenia, the dynamics of foreign direct investment and distribution business segments. • Carried out on foreign direct investment in the theoretical work and empirical analysis based on a study of foreign direct investment affect economic development model for the study. • Identify the impact of foreign direct investment in Lithuania's GDP and employment growth and the results compared with Estonia and Slovenia, the results obtained. The main results of the research. Analysis of foreign direct investment, released a two-fold impact on growth: positive and negative. FDI increases economic growth, as the host country's production process incorporating new resources and technologies, but investment in the host country can receive and the adverse effect of foreign investment may lead to confusion in the country's agricultural economy. The strong dependence of the country from foreign investors show the dependency of the country, the loss of material and human resources to control the market. The structure and largeness of work. The search work consists of introduction, three parts and conclusions. The main working materials described on 78 pages, including 10 charts and 21 pictures. The list of literature... [to full text]

Magistro darbe „Religinio pasirinkimo ekonominis “pamatas“ bandomos atskleisti šiuo metu pasaulyje labai populiarėjančios religijos ekonomikos metodologinių ir iš dalies teorinių nuostatų ištakos bei galimos aptariamos koncepcijos taikymo ribos. Akcentuojant metodologines klausimo prielaidas, išgryninama idėja apie naudos/prasmės perskyrą ekonominiuose tyrimuose, kai neproporcingai pabrėžiant naudos dimensiją slepiama ar net naikinama prasmės plotmė, neišvengiamai apimanti ir religinį komponentą. Naudos/prasmės perskyros metodologinės ištakos aptinkamos vyraujančioje ekonomikos pamato ir jos metodo koncepcijoje, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas racionalaus ekonominio individo sampratai bei pozityviosios ir normatyvinės ekonomikos perskyrai. Parodoma, kaip racionalaus individo koncepcijos vidinis prieštaringumas bei pozityvios/normatyvinės ekonomikos atskyrimas gimdo fakto/vertybės skirtį, itin giliai įsišaknijusią tiek ekonominėje politikoje, bet ir pačioje modernios ekonominės teorijos pamate. Aptariant populiarėjančią religijos ekonomikos koncepciją, demonstruojama, kaip nuostata religijos klausimus matyti iš išimtinai ekonomikos perspektyvos naikina esmines religijos dimensijas, o pastanga religijos ir ekonomikos sankirtų ieškoti pirmiausiai besirenkančio subjekto laikysenoje nepanaikindama fakto/vertybės skirties, ją transformuoja į naudos/prasmės perskyrą. Darbe parodoma, kaip fakto/vertybės ir atitinkamai, naudos/prasmės, skirtys, užvaldžiusios ekonomikos... [toliau žr. visą tekstą] / The master‘s thesis The Economic Ground of Religious Choice portrays an attempt to divulge the origins of the methodological and, in part, theoretical principles of the economics of religion, a concept which is presently gaining great popularity throughout the world. The work also demonstrates possible limits of application concerning the concepts under consideration. In highlighting the methodological assumptions of the issue, economic studies expose the notion of distinction between utility and meaning: by disproportionately emphasizing the utility dimension, the plane of meaning is hidden or even eliminated, inevitably incorporating the religious component as well. Methodological origins of the utility/meaning distinction are encountered in the prevailing concept of economic basis and means, where particular consideration is given to the comprehension of a rational, economic individual, as well as to the distinction between positive and normative economies. This demonstrates how the internal contradiction of a rational individual’s comprehension and the distinction of positive/normative economy give rise to fact-value distinction that is particularly deeply rooted not only in economic policy, but also in the very foundation of mainstream economic theory. Deliberation of an economics of religion concept, a concept that is gaining popularity, demonstrates how the principle of viewing religious issues exclusively from an economic perspective destroys essential religious... [to full text]

Pastaruoju metu ekonomikos perkaitimas tapo daugumos ekonomikos analitikų svarstoma tema. Šio mokslinio darbo pagrindinis tikslas – patikslinti ekonomikos perkaitimo apibrėžimą ir pasiūlyti prie apibrėžimo adaptuotą ekonomikos perkaitimo vertinimo metodiką. Pirmoje šio mokslinio darbo dalyje, remiantis ekonomikos mokslinės literatūros analize, atskleistas nepakankamas ekonomikos perkaitimo problematikos ištyrimo lygis – trūksta ekonomikos perkaitimo konkretaus apibrėžimo ir jo vertinimo tikslumo. Šios problematikos sprendimo sritys bus tobulinamos tolesniuose šio darbo skyriuose. Antroje šio mokslinio darbo dalyje pagal pirmoje darbo dalyje išanalizuotas ekonomikos perkaitimo metodikas pasirenkami perkaitimo rodikliai, susiję su paklausa, atliekama naujausia jų analizė ir įvertinama Lietuvos ekonomikos perkaitimo grėsmė. Perkaitimo rodiklių analizės eigoje atskleistas nepakankamas ekonomikos perkaitimo įvertinimas, nes akcentuojami tik paklausos veiksniai, netiriamas pasiūlos vaidmuo. Atsižvelgiant į ekonomikos perkaitimo problematikos ištyrimo lygį ir neįvertintą pasiūlos vaidmenį, paskutinėje šio mokslinio darbo dalyje pateikiamas ekonomikos perkaitimo mechanizmas pasiūlos aspektu ir pasiūlomas pakoreguotas ekonomikos perkaitimo metodas, kurio pagalba įvertinama Lietuvos ekonomikos perkaitimo grėsmė. / The economic overheating recently became a topic of discussions among majority of economic analysts. The purpose of this scientific work is to present the definition of economic overheating in the aspect of supply and to propose the evaluation methodic of economic overheating. In the first part of this work, referring to the analysis of scientific literature, the insufficient level of investigation of economic overheating topic is revealed – there is a lack of concrete economic overheating definition and it‘s precise evaluation. The fields of solutions for these topics will be developed in further chapters. In the second part of this scientific work according to the analyzed economic overheating methodology in the first part the overheating indexes, bounded to demand, are chosen, the newest analysis of these indexes is implemented and the evaluation of economic overheating risk in Lithuania is done. In the progress of analysis of economic overheating indexes the insufficient evaluation of economic overheating is revealed, because only the demand‘s factors are being highlighted, the impact of supply was not investigated. Taking into consideration the level of economic overheating problem‘s evaluation and the fact that the supply‘s impact was not estimated, in the last part of this scientific work the economic overheating mechanism in the aspect of supply is presented and the improved economic overheating method is offered, with which help the evaluation of economic... [to full text]

Darbe aptariama ekonomikos, verslo ir finansų žurnalistikos samprata, problemiškas terminijos vartojimas. Pristatomos skirtingos specializacijos atmainos, ekonominės tematikos ribas formuojančios temų kategorijos. Apžvelgiama verslo žurnalistikos raida, atsiradimo prielaidos ir vystymosi tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje, sąryšis su aprašomuoju objektu. Išskiriama verslo žurnalistikos specifika: reikalavimai verslo žurnalistams, augantis ekonominės tematikos naujienų poreikis, įtaka sprendimų priėmimui. Nagrinėjamos pagrindinės ekonomikos temų nušvietimui būdingos problemos – teorinio pagrindo silpnumas, ekonominės informacijos suvokimo barjerai, žurnalistų profesionalizacijos, rašinių kokybės klausimai, kapitalo interesai ir įtaka turinio kokybei. Praktinėje darbo dalyje įvairiais aspektais tiriamas ekonominių temų pateikimas nacionaliniuose dienraščiuose „Lietuvos rytas“ ir „Lietuvos žinios“ 1998 metų Rusijos krizės ir 2008 metų pasaulio ekonomikos krizės pradžioje. Darbas paremtas kiekybine ir kokybine turinio analize. Tyrimas atskleidė, kad ekonominei tematikai laikraščiai skiria mažiau dėmesio nei politikai, kriminalams ar sportui, o panašiai kaip kultūrai ar regionų naujienoms. Dienraščiuose dominuoja plataus spektro finansų temos, 2008 metų išskirtinumas – asmeniniai finansai ir orientacija į vartotojams aktualias temas. 1998 metais pastebėta didesnė temų, originalių publikacijų įvairovė, mažesnė reklamos užsakovų ir kito kapitalo įtaka turiniui. Kritiniais... [toliau žr. visą tekstą] / The paper covers the conception of economic, business, and financial journalism as well as use of problematic terminology. It also introduces to the variety of specializations as well as categories of themes that form the ambit of economic topic. The paper reviews the development of business journalism, background and development tendencies in the world and Lithuania, as well as relation to the descriptive subject-matter. The distinguished specifics of business journalism are as follows: requirements for business journalists, increasing need for economy news, impact on decision-making. The paper also covers the research on the main problems, characteristic to coverage of economic topics – weakness of theoretical basis, economic information perception barriers, professionalism of the journalists, composition quality matters, capital interests, and impact on quality of the content. The practical part of the paper covers different aspects of research on presentation of economic topics in the national daily newspapers Lietuvos rytas and Lietuvos žinios in the beginning of the Russian financial crisis in 1998 and global economic crisis in 2008. The paper is maintained with the quantitative and qualitative content analysis. The research revealed that the newspapers give less attention to the economic topic than to the politics, criminals, or sports, but similar as to the culture or regional news. Wide spectrum financial topics prevail in the daily newspapers; particularity in 2008... [to full text]

Iki ekonominės krizės visuomenėje vyravo vartotojiškas požiūris, gauti kuo didesnes pajamas, noras turėti kuo daugiau, tačiau toks besaikis vartojimas pasaulį privedė prie finansinės krizės ir sukrėtė vyraujantį ekonominį modelį iki pat pamatų. Nepaisant technologinių pasiekimų, keičiantis gamybos ir vartojimo tempams kinta ir išteklių naudojimas bei aplinkos tarša. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje (toliau NDVS) (2009) iškeltas tikslas, kad Lietuva pagal ekonomikos lygį ir išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius iki 2020 m. turi pasiekti 2003 m. ES–15 šalių vidurkį, o pagal aplinkos taršos rodiklius – neviršyti ES leistinų normatyvų, todėl labai svarbu žinoti, kaip siekiant šių tikslų gali keistis aplinkos būklė ir, ar pasiseks įgyvendinti darnaus vystymosi strategijoje numatytus aplinkosauginius tikslus. Darbo tikslas – išanalizuoti pagrindinius aplinkos sektoriaus darnaus vystymosi rodiklius ir nustatyti jų priklausomybę nuo ekonomikos pokyčių 2000–2020 m. Lietuvoje. Darbe buvo analizuojami pagrindiniai Lietuvos darnaus vystymosi ekonominiai, socialiniai ir aplinkosauginiai rodikliai 2000–2010 m., taip pat nustatyta aplinkos kintamųjų priklausomybė nuo ekonomikos (ne)augimo ir įvertintos galimos aplinkos kintamųjų tendencijos bei galimybės įgyvendinti iškeltus tikslus, pagal tris galimus ekonomikos vystymosi scenarijus 2010–2020 m. laikotarpiu. Sudarius tris galimus ekonomikos vystymosi scenarijus rezultatai parodė, kad jei šalies ūkis vystytųsi pagal pirmą (16... [toliau žr. visą tekstą] / Consumeristic approach to maximize income, the desire to have more has dominated in societies before the economic crisis, but that excessive consumption of the world has led to the financial crisis witch has shaken dominant economic model to the foundation. Despite technological achievements, changing production and consumption rates influence use of resources and environment pollution. The main aim of the National Sustainable Development Strategy (2009) is to achieve the average development level of EU15 in year 2003 according to the indicators of economic and social developments as well as to the efficiency in consumption of resources and to stay within the EU’s allowable limits by 2020. The aim of the study is to examine main sustainability indicators of environmental sphere and to assess their dependence from economic (GDP) changes over 2000–2020 periods in Lithuania. The main changes of indicators of sustainable development over 2000–2010 period were assessed in Lithuania. Also dependence of environment variables from economic (de)growth was examined and possible tendencies of environmental variables and opportunities to achieve foreseen targets, according to three possible scenarios for economic development over 2000–2020 periods were evaluated. Three possible scenarios for economic development has shown that if country’s economy develops according to the first (16 % GDP growth) or second (zero GDP growth) scenario, the aim set by NSDS (2009) to decouple the... [to full text]

Viešojo sektoriaus ekonomikos magistro darbo tema yra ypatingai aktuali tiek valstybei, tiek šalies gyventojams. Kiekvienoje valstybėje yra labai svarbu garantuoti socialinę apsaugą kiekvienam jos piliečiui, todėl socialinio draudimo fondo biudžetas turi būti planuojamas itin atidžiai. Įvairiais ekonomikos vystymosi etapais atsiranda socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo problemų, kurios ypatingai aktualios esant ekonominiam nuosmukiui, nes susidaro didžiausia problema – Valstybinio socialinio draudimo deficitas. Socialinės išmokos ir užtikrintas jų gavimas, kai netenkama pajamų yra labai svarbus, tačiau esant dideliam biudžetui deficitui atsiranda pavojus, kad išmokų mokėjimas gali sutrikti arba išmokos mažėti. 2008 m. atsiradęs didžiulis biudžeto deficitas kelia nerimą net tik socialinio draudimo valdybai, kuri atsakinga yra už jo vykdymą, bet ir gyventojams, nes tai gali paliesti kiekvieną iš jų. Dėl šios priežastys svarbu tirti Valstybinio socialinio draudimo biudžetą ir pateikti rekomendacijas, kaip jį subalansuoti. Pagrindinė tyrime analizuojama problema – VSDF biudžeto deficitas, kuris susidaro ekonomikai vystantis cikliškai. Tyrimo objektas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas. Tyrimo tikslas – atkleisti Valstybinio socialinio draudimo fondo priklausomybę nuo ekonominių ciklų ir pateikti siūlymus kaip sumažinti jų neigiamą poveikį socialinio draudimo biudžetui. Šiame moksliniame darbe iškeltam tikslui pasiekti yra nustatomi šie uždaviniai:... [toliau žr. visą tekstą] / This master's thesis in Public Sector Economics is particularly relevant to both the state and the country's residents. Ensuring social protection is very important for each citizen so the Social Insurance Fund budget must be planned very carefully. During the economic development various problems of the social insurance fund budget appear which are particularly relevant during economic downturn. In this period the main problem is the state social security fund budget deficit. To ensure benefits when there is the loss of income is very important, but when the budget has deficit the social payments can be irregular, o social benefits may go down. The budget deficit in 2008 is a matter of concern not only for State social Insurance Fund border but also for every citizen, because reduction of benefits can affect everyone. For this reasons it is important to investigate the state social insurance fund budget and set recommendations on how to balance it. Deficit in State social Security Fund budget resulting from the cyclical economy is the main problem analyzed in the study. The object of investigation - the State Social Insurance Fund budget. The goal of this research – to discover State Social Insurance Fund's dependence on economic cycles and provide advice to minimize negative impact due to cyclical fluctuations on the social security budget. The objectives of the research: to describe the concept of social security its history, social policy Lithuania, to describe and... [to full text]

Pasibaigus ekonomikos nuosmukiui didžioji dalis organizacijų yra priverstos keisti savo veiklos modelius, komunikacijos strategijas bei ieškoti naujų komunikacijos išraiškos būdų, kad pasiektų tikslinį vartotoją jam priimtinais kanalais. Keistis kartu su besikeičiančia aplinka yra svarbu, nes išgyvenusių tokį stiprų ir reikšmingą ekonomikos nuosmukį vartotojų, konkurentų, tiekėjų ir netgi savos organizacijos darbuotojų lūkesčiai ir elgsena yra tiek pasikeitusi, tad svarbu tas ypatybes numatyti ir stengtis prisitaikyti prie naujų iššūkių ir galimybių. Šio darbo tikslas yra pateikti konkrečius pasiūlymus ir rekomendacijas, kurių pagalba būtų galima pagerinti AB SEB banko komunikaciją su vartotojais ekonomikos atsigavimo laikotarpiu. Šiame darbe pirmiausia pristatoma mokslinėje literatūroje pateikta integruotos marketingo komunikacijos sampratos genezė bei priemonės. Taip pat palyginami integruotos marketingo komunikacijos skirtumai ekonomikos nuosmukio metu ir po jo. Antroje darbo dalyje pristatomas didžiausias komercinis bankas Lietuvoje - AB SEB bankas. Analizuojant interviu, antrinių informacijos šaltinių ir anketinės apklausos metu gautus duomenis, aptariama AB SEB banko naudojama integruota marketingo komunikacija ekonomikos nuosmukio metu ir po jo. Galiausiai įvertinus tyrimo metu gautus duomenis, pasiūlomos koreguojančios priemonės, reikalingos norint pritaikyti AB SEB banko komunikaciją prie pasikeitusios ekonominės aplinkos. / After the economic downturn is over most organizations are forced to change their business models, communication strategies and to look forward for new ways of communication expressions she could reach target consumers through the channels which are acceptable to them. To change step by step with changing economic environment is important because after surviving such a powerful and significant economic downturn consumers, competitors, suppliers and even organizations’ employees expectations and behaviour has changed a lot so it is important to predict these points and try to adapt to new challenges and opportunities. The purpose of this paper is to make proposals and recommendations which could help to improve SEB Bank’s communications with its consumers during the economic recovery. In this study I overlook at the integrated marketing communication tools and concept genesis which are presented in scientific literature. Also I compare differences between integrated marketing communication during an economic downturn and after. In the second part of this study I‘m representing the biggest commercial bank in Lithuania – AB SEB bank. The second part contains of analysis of scientific literature and findings which are received after making questionnaire surveys. Finally, after evaluating the findings of the study, some offers which are needed to adapt SEB Bank’s communication to the changed economic environment are proposed.

Investuotojai, siekdami efektyviau skirstyti investavimui skiriamus išteklius, visada ieško geriausio jų derinio, garantuojančio idealų kontroliuojamos rizikos ir didžiausio pelningumo kombinaciją. Efektyvus šios problemos sprendimas – tai vertybinių popierių portfelis, kuris formuojamas atsižvelgiant į ekonomikos ciklus. Akcijų rinkų ciklai vyksta nuolat, kaip ir ekonomikoje, jie yra tvirtai įrodyti, juos patvirtina istoriniai duomenys, daugybė tyrimų. Todėl tokio portfelio formavimas būtų efektyvus instrumentas, siekiant investicinių tikslų. Tyrime nagrinėjama ekonomikos ciklų įtaka vertybinių popierių pelningumui. Analizuojama ekonomikos ciklų struktūra, taip pat kaip skirtingose ciklo stadijose kinta ekonomikos aktyvumas ir kaip tie pokyčiai veikia pasirinktų investicijų pelningumą. Atsižvelgiant į pasirinktus ekonominius rodiklius, bandoma prognozuoti būsimą ekonomikos aktyvumą. Siekiant suformuoti optimalų portfelį, analizuojama, kokie vertybiniai popieriai bei finansiniai instrumentai atspariausi ekonomikos nuosmukiams. Atlikus ekonomikos ciklų analizę ir nustačius, kokie veiksniai lemia vertybinių popierių pelningumą, toliau analizuojami skirtingi akcijų sektoriai. Tuomet pasirenkama investavimo strategija, apsibrėžiamos investavimo ribos. Nagrinėjamas pirmaujantis indeksas, kuris sudarytas iš 10 pirmaujančių makroekonominių rodiklių. Pagal šį indeksą prognozuojamas būsimas ekonomikos aktyvumas. Tyrime nagrinėjami 20 metų JAV istoriniai duomenys, bandoma įžvelgti tam... [toliau žr. visą tekstą] / The variety of investment’s instruments in contemporary stock market and changeable economical environment requires to be aware of those instruments and cycles of markets to be able to control the risk. When creating optimal portfolio of stock it is mandatory to create a strategy based on analyzes of change, investing period and the possible risk. This research analyses the influence of economical cycles on stock profitability. Also strategies of creating portfolio from various financial instruments are presented. The structure of economical cycles is analyzed according to economical changes in different sessions of the cycle. When creating optimal portfolio the resistance of stock and financial instruments during economical recession are discussed. After revealing what factors influences stock profitability, various industry sectors are sifted trough. The strategy of investment is being chosen and the boundaries of investment limits are shown. This analyses orients around the main macroeconomic indexes: GDP, unemployment‘s level and interest rate. These indexes are being equalized, their relations with obligations, stock and commodities are presented. Leading index which consists of 10 leading macroeconomic indexes is being analyzed. Future economic activity can be anticipated according to this index. The main aspects are optimization of portfolio structure including alternative investments as gold and the crude oil which secure the stability of portfolio. Stocks of most... [to full text]

Verslumo įgūdžiai reikalingi kasdien ir visose gyvenimo srityse: ieškantis darbo, dirbant, kuriant verslą bei priimant svarbius spendimus kasdieniniame gyvenime. Svarbu, kad mokyklose būtų kuriama verslumą ugdanti aplinka, skatinanti mokinių iniciatyvumą, keičianti mokytojo vaidmenį iš dominuojančio į patariantį, diegiamas projektinis mokymas, stiprinamas ryšys tarp teorijos ir praktikos, lanksčiau organizuojamas mokymas ir mokymasis. Tyrimo objektas – X-XI klasių mokinių verslumo ugdymas Šiaulių miesto gimnazijose ir vidurinėse mokyklose. Tyrimo tikslas – atskleisti moksleivių verslumo kompetencijos ugdymo galimybes ekonomikos ir verslumo pamokose. Tyrimas atliktas Šiaulių miesto gimnazijose ir vidurinėse mokyklose. Tyrimui paruoštos 2 anketos, atskirai moksleiviams ir pedagogams. Tyrimo metu iš viso buvo apklausta 100 mokinių ir 15 pedagogų. Išanalizavus tyrimo duomenis galima teigti, kad siekiant ugdyti verslumo kompetenciją, pedagogai naudoja įvairius aktyviuosius metodus, moksleiviai yra motyvuoti ir nori išbandyti vis naujus metodus. Visi moksleiviai suvokia, kokių jiems trūksta žinių ir gebėjimų bei su kokiomis problemomis jie galėtų susidurti. Trečdalis moksleivių pripažįsta, kad norėtų kurti savo verslą. / Entrepreneurial skills are needed on a daily basis in all areas of life: seeking employment, working, building a business and making important decisions in everyday life. It is important that schools have developed entrepreneurial environment, encouraging student initiative, replacing the role of the teacher from the dominant to the advisor, implemented design training, strengthening the link between theory and practice, a more flexible organization of teaching and learning. The object of research - X-XI grade students entrepreneurship education in Siauliai city gymnasium schools and secondary schools. The aim - to reveal the students' entrepreneurial excellence in economic education and entrepreneurship classes. The study was conducted in Siauliai city in gymnasiums and secondary schools. In the study were prepared two questionnaires separately for students and educators. The study were interviewed a total of 100 students and 15 teachers. Upon analysis of the data suggests that in order to develop entrepreneurial competence, teachers use a variety of active methods, students are motivated and willing to try out new techniques. All the students understand what they lack knowledge and skills as well as what problems they could encounter. One third of the students recognized that they would like to create their own business.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama viena opiausių šių dienų ekonominių ir socialinių problemų – spartus nedarbo augimas ir gyventojų užimtumo mažėjimas. Tokius ryškius darbo rinkos pokyčius sąlygojo pasaulinė ekonominė ir finansų krizė ir ją lydintis ekonomikos nuosmukis. Teoriniu aspektu atskleista darbo rinkos samprata, ją sudarantys elementai, nedarbo pokyčius lemiančios priežastys. Taip pat, remiantis kitų šalių patirtimi, atskleista, kaip ekonominiai svyravimai įtakoja darbo rinką, užimtumą ir nedarbą, koks ryšys egzistuoja tarp ciklinio ekonomikos svyravimo ir nedarbo lygio. Empirinėje darbo dalyje įvairių statistinių metodų pagalba įvertinta ir atskleista situacija Šiaulių apskrities darbo rinkoje. 1999-2009 m. laikotarpiu analizuojama Šiaulių apskrities nedarbo lygio ir BVP augimo tempo dinamika, vyrų, moterų ir jaunimo nedarbo bei struktūriniai darbo rinkos pokyčiai. Vertinamas Šiaulių apskrities užimtųjų ir bedarbių skaičiaus kitimas Lietuvos Respublikos kontekste. Atlikus Šiaulių apskrities darbo rinkos analizę, buvo statistiškai įvertintos 2010-2012 m. optimistinės, pesimistinės ir labiausiai tikėtinos darbo rinkos perspektyvos. / Bachelor Final work examines one of the most delicate economic and social problems of nowadays – the rapid growth of unemployment growth and employment declining. Such sharp changes of labour market were caused by global economic and financial crisis and the consequence of this crisis is economic downturn. Theoretical aspect disclosed the concept of labour market, its composition and determining causes of unemployment. It is also based on experience of other countries. Theoretical part of the work shows what influence the economic fluctuations have on the labour market, employment, unemployment, and basically what kind of relationships can be reflected between cyclical economic fluctuations and unemployment. A variety of statistical methods were used to identify and disclose the actual situation of Šiauliai region labour market in empirical part. During the period between in 1999-2009, the analysis of Šiauliai region unemployment rate and GDP growth rate dynamics, men, women and youth unemployment and the structural changes in the labour market was accomplished. It identified the changes in numbers of employed and unemployed people of Šiauliai region in the context of the Republic of Lithuania. After the analysis of Šiauliai region labour market, the optimistic, pessimistic and most likely labour market prospects based on statistical in 2010-2012 were evaluated.