Šiame magistro darbe analizuojamos erdvinės metaforos iš Daiktavardinių frazių žodyno. Jame užfiksuoti statistiniu metodu iš Vytauto Didžiojo universiteto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno atrinkti tipiškiausi žodžių junginiai (arba kolokacijos) ir frazės, kuriose pavartotas bent vienas daiktavardis. Laikomasi nuostatos, kad abstrakčiųjų daiktavardžių kolokacijos yra kalbinių metaforų išraiška. Teorinėje darbo dalyje aptariamos plačios ir įvairialypės kolokacijos ir metaforos sąvokos. Čia kalbinė metafora arba metaforinis pasakymas suprantamas kaip kognityviosios kalbotyros šalininkų aprašomos žmogaus sąmonėje egzistuojančios konceptualiosios metaforos kalbinė išraiška. Pasirinktos erdvinės metaforos – tai tos, kurių žodinėje rai�����koje randama įvairių erdvės elementų įvardijimų. Išsamesnei analizei darbo objektas susiaurintas iki vertikaliųjų metaforų, kuriomis metaforizuojamas objektas (reiškinys) projektuojama vertikalėje. Aprašius atrankos kriterijus ir problemas, sudarytas vertikaliųjų metaforų ir susijusių frazeologizmų sąrašas, tada junginiai suskirstyti į semantines grupes pagal nurodomą vietą vertikalėje ar judėjimą kuria nors jos kryptimi. Aptartos tipiškiausios kiekvienos grupės kolokacijos, sutelkiant dėmesį į vertikalumą žyminčius žodžius ir metaforizuojamus objektus išreiškiančius kolokatus. Apibendrinus dažniausias kolokacijas, duomenys sisteminti, nustatytos ryškiausios konceptualiosios metaforos, kurios rodo analizuotos lietuvių kalbos vartotojų... [toliau žr. visą tekstą] / Present research paper deals with the specific group of conceptual metaphors, derived from the Dictionary of Lithuanian Nominal Phrases. The dictionary is compiled from collocations, automatically extracted from the Corpus of Present Day Lithuanian Language. All collocations contain at least one noun. The dictionary is a suitable source for the extraction of metaphors since it contains a lot of abstract noun collocations that in most cases are metaphorical. The paper presents theoretical approaches towards both issues under analysis, i.e. metaphors and collocations. The specific object of investigation, however, is conceptual, or dead, metaphor. It is defined here as a linguistic expression of a conceptual model of a world view. Following the cognitive approach it is assumed that human conceptual system, comprising cognition, language and memory, is metaphorical in nature. The metaphors under investigation contain nominations space or spacial elements in their linguistic expressions in general and specifically those, that deal with vertical scale and motion along a vertical dimension. After describing the identification criteria and procedures, the outcome of analysis is presented, i.e. the list of metaphorical phrases and idioms that are further subdivided according to the spacial dimensions, specifically the place or direction in the vertical scale. The most typical collocations of every group are discussed paying attention to the semantics of verticality. The most vivid... [to full text]

Darbe nagirnėjami XX a. pabaigos – XXI a. pradžios Lietuvoje pastatytų sakralinių pastatų - katalikų bažnyčių architektūriniai ir konstrukciniai sprendiniai. Aptariama bažnyčių erdvinės - tūrinės kompozicijos, planinės struktūros, urbanistinis kontekstas ir konstrukcinės sistemos. / In thesis of the master analyzing of architectural and structural solutions in sacral buildings of Lithuanian at the end of the 20th - the beginning of the 21th century. The church's are important in architectural and cultural history, they are important of the nation culturally. Sacral buildings represented material and mental valuables of their century, so they are interesting subject of architecture.

Kompiuterinė erdvinė rega - tai erdvinės informacijos gavimas iš skaitmeninių vaizdų. Ši mokslo sritis yra ganėtinai nauja ir jos populiarumas auga. Kompiuterinė erdvinė rega naudojama robotikoje, pramonėje, buityje ir kitose srityse. Pagrindinis magistro darbo tikslas yra išanalizuoti ir palyginti erdvinio vaizdo algoritmus. Šiam tikslui pasiekti yra keliami šie uždaviniai: suklasifikuoti erdvinio vaizdo algoritmus, apžvelgti jų sudarymo metodus, sukurti erdvinio vaizdo algoritmų įvertinimo metodiką ir vadovaujantis ja įvertinti erdvinio vaizdo algoritmus. Vadovaujantis kitų autorių moksliniais darbais, erdvinės regos algoritmai, pagal jų veikimo principus buvo suklasifikuoti ir išskirti i dvi grupės: lokalinius ir globalius. Iš kiekvienos grupės buvo išskirti keli algoritmai, su kuriais ir buvo atliekamas tyrimas. Iš lokalinių buvo išrinktas bazinis lokalinis algoritmas su skirtingais matematiniais sprendimais, o iš globalių buvo paimtas dinaminis programavimas. Išvardintų algoritmų palyginimui buvo sukurta įvertinimo metodika. Pagrindiniai jos kriterijai yra koreliacijos koeficientas ir algoritmo atlikimo laikas. Visi išvardinti algoritmai buvo išbandyti vadovaujantis įvertinimo metodika. Remiantis bandymų rezultatais ir metodika buvo išrinkti geriausi rezultatai. Atliktų eksperimentinių tyrimų rezultatai parodo, kad išbandyti algoritmai nėra tobuli, bet ir jie tinka vartojimui, nors ir su tam tikrais apribojimais. Taip pat algoritmų netobulumas parodo, kad ne... [toliau žr. visą tekstą] / Computer stereo vision is a receiving of stereo information from digital images. This field of science is rather new and its popularity is increasing rapidly. Computer stereo vision is applied in robotics, manufacturing industry, everyday life and other spheres. The aim of the Thesis is to analyze and compare the stereo vision algorithms. In order to achieve the aim of the Research, the following tasks are determined: to classify the stereo vision algorithms, to study the methods of algorithm design, to create the method of assessment of stereo vision algorithms and to assess the stereo vision algorithms basing on the ground of this method. Basing on academic works of various authors, the stereo vision algorithms are classified and divided into two groups in accordance with the modes of their functioning: local and global algorithms. Several algorithms are chosen from each group. A based local algorithm with different mathematical solutions is chosen from the group of local algorithms, and the dynamic programming is chosen from the group of the global algorithms. The chosen algorithms are tested in the course of the Research. To compare the mentioned algorithms, the assessment method is prepared, the main criteria of which are the correlation index and the running time of algorithm. All abovementioned algorithms are tested by the means of the method of assessment. The best results are chosen basing on the method and results of the tests. The results of the conducted... [to full text]

Image analysis is very important because of its usage in many different areas of science and industry. Pattern recognition (classification) is a tool used in image analysis. Statistical pattern recognition, based on Bayes discriminant functions is the object of this work. The main problem is to classify stationary Gaussian random field observation into one off two classes, considering, that it is dependant on training sample ant taking in to account the relationship with training sample. The new supervised classification method, based on Bayes discriminant functions, is proposed and it gives better results comparing with other commonly used Bayes discriminant functions. Method is programmed with R program and investigated experimentally, reconstructing images corrupted by spatially correlated noise. Such situation occurs naturally, for example, during the forest fire smoke covers the remotely sensed image, gathered from the satellite. Also such situation is often during cloudy days. During such situation the incorporation of the spatial dependences into the classification problem is useful. Analytical error rates of Bayes discriminant functions are presented (derived), which are the criterion of these functions. Also, the dependences on statistical parameters are investigated for these error rates. / Vaizdų analizė šiomis dienomis yra labai svarbi dėl plataus pritaikymo daugelyje mokslo ir pramonės sričių. Vienas iš vaizdų analizės įrankių – objekto atpažinimas (klasifikavimas) (angl. pattern recognition). Statistinis objekto atpažinimas, paremtas Bajeso diskriminantinėmis funkcijomis – šio darbo objektas. Sprendžiama problema – optimalus klasifikavimas stacionaraus Gauso atsitiktinio lauko (GRF) stebinio, į vieną iš dviejų klasių, laikant, kad jis yra priklausomas nuo mokymo imties ir atsižvelgiant į jo ryšius su mokymo imtimi. Pateikta klasifikavimo procedūra, kuri Gauso atsitiktinio lauko stebinius klasifikuoja optimaliai. Yra pasiūlytas naujas klasifikavimo su mokymu metodas, kuris duoda geresnius rezultatus, lyginant su įprastai naudojamomis Bajeso diskriminantinėmis funkcijomis. Metodas realizuotas R sistemos aplinkoje ir tikrinamas eksperimentų būdu, atstatant vaizdus, sugadintus erdvėje koreliuoto triukšmo. Tokia situacija pasitaiko natūraliai, pavyzdžiui, degant miškui dūmai uždengia nuotolinio stebėjimo vaizdą, gautą iš palydovo. Taip pat tokia situacija gana dažna esant debesuotumui. Esant tokiai situacijai erdvinės priklausomybės įvedimas į klasifikacijos problemą pasiteisina. Pateiktos (išvestos) analitinės klaidų tikimybių išraiškos Bajeso diskriminantinėms funkcijoms, kurios yra kaip šių funkcijų veikimo kriterijus. Ištirta klaidų tikimybių priklausomybė nuo statistinių parametrų reikšmių.

The main goal of this study was to investigate space structure of pure pine stands, to assess optimal parameters of trees crown depending on stand age. The study was carried out in seven trials of 2 – 8 age classes pine stand. Trees crown horizontal projection area, the overlapping of crown, tree DBH, 5 years increment of diameter, tree developing class was measured of 200 trees in every trial. It was investigated that maximally possible crown projection area makes up from 12,0 thousand m2/ha to 6,5 thousand m2/ha while the age of stands changes from 2 to 8 age class. Depending upon the age of pine stand, maximally possible crown cover area makes up from 8,5 thousand m2/ha to 6,2 thousand m2/ha and decreases with increasing of stand age. The area of inevitable openings comprises 15-38 % of a forest area and increases with increasing of stand age. The overlapping comprises 43-6 % and decreases with increasing of stand age. The area of pine crown increases from 1,2 to 8,8 m2 while the age of stands changes from 2 to 8 age class. In the same age class the area of tree crown depends on tree developing class. The crown area of well-developed trees (class A) is 1.7-1.9 times bigger then crown area of poor-developed trees (class B) and 2.7-4.6 times bigger then crown area of trees being developed in a depressed state (class C). The crown area of vigorously-developed trees (class A’) is 1.8-3.5 times bigger than crown area of well-developed trees (class A). 1 m2 of the crown area... [to full text]

Šio darbo tema – Palazzo tipo rūmai XVI–XVIII a. Vilniaus architektūroje. Pažymėtina, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vilniaus architektūros istoriografijoje rezidencijų klausimui skirta pakankamai daug dėmesio, tačiau tipologiniu atžvilgiu atskiri sostinės rūmai beveik nenagrinėjami. Pagrindiniu šio tyrimo objektu yra Renesanso epochoje susiformavusi miesto rezidencija – palazzo. Savo darbe autorius analizuoja minėto tipo rūmų paplitimo lygį renesansinėje, barokinėje ir klasicistinėje Vilniaus architektūroje, išskirdamas šio modelio bei jo stilistinių formų recepcijos ypatybes. Darbą sudaro trys dalys, iš kurių pirmoji yra įvadinė. Joje suformuluotas darbo objektas, iškelti probleminiai klausimai, nustatyti tikslai ir uždaviniai bei tyrimo metodai. Antroji dalis yra teorinio pobūdžio, joje kalbama apie palazzo reiškinį. Pirmiausia, bandoma išsiaiškinti rūmų fenomeną nuo pačių seniausių laikų iki renesanso, po to nagrinėjamas Renesanso epochos miesto rezidencijos klausimas, išsiaiškinamos socialinės ir ekonominės šios rezidencinės architektūros prielaidos bei analizuojama palazzo raida nuo ankstyviausios renesanso stadijos iki manierizmo. Toliau nagrinėjama įtališkųjų miesto rūmų recepcija bendraeuropiniame kontekste. Pagrindinis pirmojo skyriaus tikslas – parodyti itališkojo tipo rezidencijų specifiką, jų planinę ir erdvinę struktūrą ir būdingiausias eksterjero detales, siekiant pritaikyti bendrus kriterijus, kurie padėtų tipologiškai suklasifikuoti analogiško... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of this paper is palazzo type palaces in Vilnius architecture in the 16th–18th centuries. It should be noticed that in the historiography of the Grand Duchy of Lithuania (henceforth GDL) and Vilnius architecture the question of residences has received sufficient attention. However, from the point of view of typology, separate palaces of the capital are scarcely analyzed. The main object of this research is palazzo – an urban residence, which formed in the Renaissance époque. The author of this paper analyzes the spread of the latter type of palaces in the Renaissance, Baroque and Classicistic architecture of Vilnius. In addition, the peculiarities of this model and its stylistic forms are distinguished. The paper consists of three parts. In the first part the object is formulated, the problematic questions are raised and the aims as well as methods are set. The second part is theoretical. It presents an overview of the phenomenon of palazzo. At first, an attempt to investigate the phenomenon of the palaces from the earliest times till the Renaissance is made. Later on, the question of an urban residence in the époque of Renaissance is examined, social and economical assumptions about this residential architecture are tested, and the development of palazzo from the earliest stage of Renaissance till the Mannerism is analyzed. Further on, the reception of Italian urban palaces in the general European context is analyzed. The basic aim of the first part is to show the... [to full text]

Pilis, dažnai suvokiamas kaip vienas pagrindinių, šalia bažnyčios ir miesto, viduramžių visuomenės ir to laikmečio erdvinės struktūros reprezentantų, nesulaukė pakankamai dėmesio. Visų pirma, pilį reikia pradėti suvokti ne kaip statišką objektą, bet nuolat kintantį dinamišką reiškinį plačiame socioekonominiame ir sociopolitiniame kontekste. Būtent konteksto įsisąmoninimas dažnu atveju leidžia įžvelgti tam tikrus sunkiai identifikuojamus lūžius paties fenomeno viduje. Kita vertus, socialinės transformacijos, susiformavusi tam tikra politinė konjunktūra valstybės viduje neretai sąlygoja ir pačios pilies kaitą. Iš kitos pusės, pačios LDK vidinės struktūros netolygumai, kurie galėtų būti aiškinami tiek erdvinių-regioninių-administracinių valstybės skirčių sąvokomis, tiek ir su tuo koreliuojančiomis socialinėmis formomis, kurių genezė ir formavimasis, aiškintini skirtingos istorinės patirties, o taip pat gana nevienalyčių civilizacinių kelių perskyromis. Taigi, pačios LDK heterogeniškumas iškelia naujus klausimus ir problemas, bandant struktūriškai paaiškinti pilies kaip reiškinio ypatumus LDK. Visa tai, mums leidžia formuluoti pilies kaip struktūriškai kintančio, dažnai sąlygoto įvairių socioekonominių ir sociopolitinių pokyčių, fenomeno koncepciją, turinio ir formos prasme besiskiriančio nuo europinio ir regioninio kontekstų tiek savo raidos keliu, tiek tam tikromis socialinėmis formomis, kurios dažnu atveju atspindi pačios valstybės, mūsų atveju LDK, sąrangos ypatumus. Tuo... [toliau žr. visą tekstą] / The castle is often seen as one of the key, next to the church and the city, the medieval society of that time and spatial structure of representative. First of all, the castle must begin to understand not as a static object, but the constantly changing dynamic phenomenon in a broad socioeconomical and sociopolitical context. It is the context of realizing often allows to see some hard-identified fractures of the same phenomenon within it self. On the other hand, the social transformation, formed a political conjuncture state often leads to the castle changes of it self. On the other hand, the internal imbalances of GDL structure, which could be interpreted as the spatial-regional-administrative state heterogeneous concepts, and the correlation of social forms, the genesis and formation, the interpretation of the different historical experiences, as well as a review of several heterogeneous civilization ways. Thus, the heterogeneity of the GDL raises new questions and problems, trying to explain the structural features of the castle as a phenomenon of the Grand Duchy of Lithuania. All this allows us to formulate the castle as a structural variable, often related by various socioeconomic sociopolitical changes, a phenomenon of the concept, content and form of a difference between European and regional context in its development path, and in certain social forms, which often reflects the same state, in our case, GDL, architecture features. At the same time, the identification... [to full text]