Darbo objektas - reklamos parodija ir jos kūrimo būdai. Tikslas: nustatyti reklamos daromą įtaką žmogaus psichologijai ir ištirti juoko kūrimo principus reklamų parodijose. Išsikelti uždaviniai: aprašyti reklamos kūrimo būdus bei atskleisti reklamos ir jos parodijos daromą įtaką individui; remiantis anketavimo būdu aprašyti visuomenės požiūrį į reklamą ir jos parodiją, atskleisti anekdotų ir reklamos parodijų žanrų panašumus bei išskirti personažus būdingus abiems žanrams; nustatyti bendrus literatūrai ir folkloristikai juoko kūrimo principus reklamų parodijose. Rašant darbą naudoti metodai: aprašomasis – analitinis, lyginamoji analizė. Darbą sudaro įvadas bei trys dėstymo dalys. Pirmoje dalyje aptariami reklamos kūrimo būdai bei jos įtaka žmogaus psichologijai, analizuojama, kuo svarbus yra juokas ir kaip per reklamos parodiją sukuriama atsvara profesionaliajai reklamai, taip pat pateikiama autoriaus atliktos apklausos analizė, kurioje atsiskleidžia visuomenės požiūris į reklamą ir jos parodijavimą. Antrojoje dalyje aptariami reklamų parodijų ir anekdotų žanrų panašumai, lyginami populiariausi personažai. Trečioji dalis skirta humoro kūrimo principams reklamų parodijose aptarti. Darbas baigiamas išvadomis, literatūros ir šaltinių sąrašu bei priedais. Anketų duomenys rodo, kad reklama ir jos parodijomis domisi didžioji dalis apklaustųjų. Tai lemia informacinė reklamos funkcija bei humoristiškai pateikiamos originalių reklamų parodijos. Reklama individui daro tiek teigiamą... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work - a parody of advertisement and ways to create them. The aim: to determine the impact of advertisement for psychology of human and explore the ways to create laugh in advertising parodies. Tasks: describe the ways of creating advertisement and disclose advertisement and parodies of advertising impact on the individual; based on questionnaires, describe public attitudes towards advertisement and parody; display anecdotes and advertising parodies genres similarities and identify typical characters of both genres; determine typical principles of making laugh in advertising parodies of literature and folklore. In this work are used these methods: a descriptive - analytical, comparative analysis. The work consists of an introduction and three parts. The first part discusses ways to create advertisement and its influence on human psychology, also examines the importance of laugh and how a parody makes a balance in professionally created advertisement, as well layed the author's analysis of the survey, which reveals public attitudes towards advertisement and parody. The second part deals with advertising parodies and jokes genre similarities, comparing the most popular characters. The third part is devoted to discuss the principles of laugh in advertising parodies. The paper ends with conclusions, references and a list of accessories. Data of survey suggests, that the majority of the respondents are interested in advertising and parodies. This... [to full text]

Darbo objektas yra lietuvių pasakojamoji tautosakos kūriniai, kuriuose figūruoja medis. Problema - kokie medžiai ir kaip yra vaizduojami lietuvių pasakojamojoje tautosakoje. Tikslas – išsiaiškinti, su kokiais personažais yra susiję įvairūs pasakojamojoje tautosakoje vaizduojami medžiai bei parodyti senųjų tikėjimų bei papročių įtak�� šių medžių traktuotei. Tikslui pasiekti išsikelti tokie uždaviniai: 1. Aptarti medžių santykį su mitinėmis esybėmis. 2. Atskleisti medžių ryšį su mirusiaisiais bei laidotuvių apeigomis. 3. Pateikti stebuklingų medžių traktuotę. 4. Aptarti kelmo vaidmenį. 5. Išryškinti medžių funkcijas. Rašant darbą naudotasi kompleksine metodologija. Tokį pasirinkimą lėmė įvairus analizuojamosios medžiagos pobūdis. Daugiausia naudotasi lyginamuoju ir interpretaciniu bei aprašomuoju metodais. Be įvado ir išvadų, darbą sudaro keturios pagrindinės dalys: Medžiai ir mitinės esybės lietuvių pasakojamojoje tautosakoje; Medžiai ir mirusieji lietuvių pasakojamojoje tautosakoje; Stebuklingi medžiai lietuvių pasakojamojoje tautosakoje; Medžio kelams lietuvių pasakojamojoje tautosakoje. Pirmojoje darbo dalyje išskiriami ir aptariami tam tikros rūšies medžių santykiai su konkrečiomis vyriškosios bei moteriškosios prigimties mitinėmis esybėmis. Nurodoma, jog medžiai gali atlikti mediatoriaus funkciją, dažnai mitinės būtybės juose lokalizuojamos. Medžio dalimis gali virsti mitinių esybių dovanoti objektai. Taip pat pažymima, kokie medžiai mitinėms būtybės kelia grėsmę... [toliau žr. visą tekstą] / The work aims at analyzing Lithuanian verbal folklore in which the picture of trees is presented. To reveal the role of trees in Lithuanian verbal folklore by distinguishing the most characteristic features of expression. The purpose is achieved by analyzing the aspects of Lithuanian verbal folklore which reveal the cult of secret trees in the most evident way. The substantial aspects of the work are as follows: 1. The Detachment of Main relationships Formation by myths and trees; 2. the Revelation of the Motives of the exequies and their relationship with trees 3. Show the approach of the trees; 4. Show the role of the stump; 5. To develop the trees functions. The work compound with four main parts: Trees and myths in Lithuanian verbal folklore; Tress and death in Lithuanian verbal folklore; Wonder tress in Lithuanian verbal folklore; Tree’s stump in Lithuanian verbal folklore. In the first part of the work, represents the main sorts of the trees and their relationships with myths. It is seen that trees can help people contact with goods. Usually the tree is the living place of myths. Objects, witch man gets from myths can become the parts of the tree. It is also seen which kinds of trees helps mans to protect them self’s from evil. In the second part of the work, main attention is focused in the relationship of trees and death. In the Lithuanian verbal folklore is text which proves, that after death mans soul finds in the trees. It is shown the sorts of this tree... [to full text]

Viena iš pagrindinių visuomenės vertybių yra tautinis identitetas, kultūrinių vertybių puoselėjimas. Viena svarbiausių institucijų padedanti išsaugoti tautos kultūrinį palikimą – tai mokykla. Darbe nagrinėjama etninės kultūros raiška Prienų rajono mokyklose. Jame pristatomas autorės 2008 m. kovo mėn. atliktas anketinis tyrimas, kuriame dalyvavo dešimt Kauno apskrities Prienų rajono mokyklų. Iš viso 126 respondentai (39 pradinių klasių mokiniai ir 21 pedagogas). Etnokultūriniu aspektu Prienų rajono mokyklos buvo tyrinėjamos pirmą kartą. Tai pagrindžia temos aktualumą ir poreikį išanalizuoti etninės kultūros būklę Prienų rajono ugdymo įstaigose. Tyrimo metu atkreiptas dėmesys į etninės kultūros formų įvairovę ugdymo institucijose, kokiais būdais mokiniams perduodamos etnokultūrinio ugdymo tendencijos. Ryškiausi etnokultūrinės raidos aspektai matomi tose mokyklose, kurios yra pasirinkusios etnokultūrinio ugdymo kryptį. Jau pradiniame ugdyme padedami pamatai etnokultūriniam ugdymui. Mokiniai išmoksta vertinti tautos tradicijas, anksti susiformuoja vertybines nuostatas. Būdai, kuriais dažniausiai pasireiškia etnokultūrinis ugdymas yra etnokultūrinių temų, veiklų ir kitų etnokultūrinių reiškinių integravimas į bendrojo lavinimo dalykus. Remiantis anketavimo rezultatais, dažniausiai pasitaikančios etninio ugdymo formos šiose mokyklose – tai etninės kultūros sklaida per lietuvių liaudies dainų, šokių, papročių bei įvairių tradicinių amatų mokymą. Remiantis tyrimo rezultatais... [toliau žr. visą tekstą] / One of the most important values of society is national identity, foster of cultural values. The main institution what helps save cultural heritage is school. In this mental work is analysis abaut ethnic culture in Prienai region schools. Was done questionnaire form of research (March, 2008). In the research took part 10 schools of Prienai region – 105 respondents (39 students of primary classes and 21 teacher). The research in Prienai region school in done for the first time. That it is very important to analyse ethnic cultural condition in Prienai region training institutions. There was turned attention to ethnic cultural forms variety in training institutions and looked for dispositions of giving students ethnocultural training. On that ground results the main forms of ethnic training in school – ethnic culture forms – Lithuanian folk songs, dances, custons and handicrafts. There are a lot of schools where is directions of ethnocultural training. The foundation of ethnocultural training is used in primary training students are taught respect national traditions and form values. Disposition of ethnic culture training is ethnic subjects and activities integration to main training subjects. On that ground results students interest in ethnic culture layer – mythology. Students at schools where is developed ethnic activity have got a need to learn folk songs, dances, customs, rituals, mythology. In the schools where is not developed ethnic activity, students formed negative... [to full text]

Darbo objektas – lietuvių liaudies dainos bei raudos, kuriose vaizduojamas našlių ir našlaičių gyvenimas. Darbe keliamas tikslas – atskleisti našlių ir našlaičių paveikslus bei pateikti jų gyvenimo aplinkybių traktuotę lietuvių liaudies dainose ir raudose. Šio tikslo siekiama analizuojant dainų ir raudų tekstus, labiausiai atspindinčius našlių ir našlaičių nedalią; išskiriant pagrindines našlių ir našlaičių šeimos kūrimo ypatybes; atskleidžiant mirusiųjų kėlimo ir našlių bei našlaičių komunikacijos su jais motyvus; išsiaiškinant našlių ir našlaičių sąsajas su gegute; palyginant našlių ir našlaičių vaizdavimo ypatybes lietuvių liaudies dainose bei raudose. Našlių ir našlaičių nedalios raiška dainose bei raudose atskleidžiama aptariant jų išorę, kuri juos išskiria iš likusios bendruomenės. Sunkios dalios palengvinimui siratos užtarimo ir paguodos dažniausiai ieško gamtoje, nes aplinkiniai žmonės yra atšiaurūs, abejingi jų negandoms. Skausmą ir širdgėlą našlaičiai išreiškia verkdami, tačiau jų ašaros yra nepaprastos – turinčios gyvybinių arba griaunančiųjų galių. Mirusių artimųjų stoka, išreikšta dainose ir raudose, jaučiama įvairiose gyvenimo srityse: tarpusavio santykiuose, materialinėje gerovėje, vaikų auklėjime. Dainose apie šeimos kūrimą atskleidžiamas neigiamas požiūris į vedybinius partnerius našlius. Sakoma, jog jie yra seni, nemokantys darbų dirbti, išdalinę savo meilę, todėl žiaurūs ir pikti. Našlaitės kaip galimos sutuoktinės patrauklumas didinamas idealizuojant jos... [toliau žr. visą tekstą] / The MA Thesis aims at analyzing Lithuanian folk songs and laments in which the life of orphans and widowers is presented. The main purpose of the work is to reveal the role of widows and orphans in Lithuanian folk songs and laments by distinguishing the most characteristic features of expression. The purpose is achieved by analyzing the aspects of Lithuanian folk songs and laments which reveal the infelicity of widows and orphans in the most evident way. The substantial aspects of the work are as follows: the detachment of main peculiarities of family formation by widows and orphans; the revelation of the motives of the resurrection and the role of widows and orphans; widows and orphans’ links with the cuckoo; the comparison of the characteristics of widows and orphans in Lithuanian folk songs and laments. The expression of widows and orphans infelicity in Lithuanian folk songs and folk laments is achieved by analyzing the appearance of widows and orphans; the appearance that distinguishes them from the rest of the community. Widows and orphans usually cry when they want to express pain and grief. However, their tears are supernatural, filled with vital or destructive powers. The grief of loss of close people is felt in all stages of life: in the relationships with each other, in the material welfare, in the children upbringing. Lithuanian folk songs about the family formation reveals negative attitude towards the widowers. According to folk wisdom, such people are cruel and... [to full text]

Šio darbo objektas – pasirengimas vaišėms bei pačios vaišės. Darbo tikslas – aptarti XX a. II pusės – XXI a. pradžios Suvalkijoje ruošiamų vaišių ypatumus. Siekiant šio tikslo, keliami tokie uždaviniai: 1) aprašyti pasiruošimą vaišėms: parodyti, kiek dėmesio moterys skiria savo išvaizdai, kokias dovanas perka, kaip vaišėms puošiama namų aplinka bei vaišių stalas; 2) aptarti samdomų muzikantų kolektyvą, progas, kuriomis jie samdomi, atliekamą repertuarą, muzikantų užmokestį; 3) aprašyti samdomų šeimininkių darbo ypatumus, progas, kuriomis jos samdomos, užsakovų keliamus reikalavimus, šeimininkių atlyginimą; 4) aptarti įvairioms vaišėms patiekiamų patiekalų bei gėrimų asortimentą; 5) palyginti Suvalkijos ir Žemaitijos regionų XX a. II pusės vestuvių puotas. Rašant darbą, daugiausia remtasi pačios darbo autorės surinktais duomenimis. Tam buvo parengtos keturios anketos. Apklausos buvo atliktos 2006 – 2007 metais Suvalkijoje. Darbo pradžioje aptariamas pasirengimas vaišėms. Dėmesys sutelktas į einančiųjų į vaišes proginius drabužius bei aksesuarus. Siekiama išsiaiškinti, kokios dovanos kokiomis progomis yra perkamos bei kiek tam skiriama lėšų. Taip pat kalbama apie vaišių aplinkos bei vaišių stalo puošimą. Iš atsakymų matyti, jog, atėjus šventėms, suvalkiečiai mėgsta puošti savo namų aplinką bei vaišių stalą. Aptariamos samdomų muzikantų pasirinkimą muzikuoti lėmusios priežastys, progos, kuriomis jie samdomi bei darbo sezoniškumas. Nemažai dėmesio skiriama švenčių metu... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the work – the preparation for parties and the parties. The aim of the work – to discuss the parties‘ peculiaritys, which are organized in the second half of the 20th century – in the beginning of the 21st century in Suvalkia. To reach this aim, there are a few tasks: 1) describe the preparation for parties: show how much attention women allow to their appearance, what presents buy, how they for parties decorate surroundings of the houses and of the parties‘ tables; 2) discuss the association of the hired musicians, occasions, when they are hired, repertoire, their payment; 3) describe the work‘s peculiaritys of the hired cooks, occasions, when they are hired, demands, which give clients and their payment; 4) discuss dishes and drinks, which are prepared for various parties; 5) compare the wedding‘s balls in Suvalkia and in Samogitia. The work is written with reference to the information, which was collected by work‘s author. For that reason was prepared four questionnaires. Interviews were done in 2006 – 2007 in Suvalkia. In the beginning of the work it‘s talking about the preparation for parties. Attention is concentrated to the occasional women‘s clothes and other similar things. Author wants to find out, what presents for what occasions people buy and how much money they spend for that. Also it‘s talking about parties‘ surroundings and parties‘ tables decorations. Respondents‘ answers tell, that suvalkiečiai like to decorate their houses‘ surroundings and... [to full text]

Šiame darbe analizuojama kalendorinių švenčių tradicijos kaitos procesai pradedant tarpukariu ir baigiant nepriklausomybės laikotarpiu. Darbe nagrinėjama kaip skirtingais laikotarpiais vienos jų toliau tebešvenčiamos, kitos naujai atsiradusios išnyksta ar sėkmingai prigyja. Atkreipiamas dėmesys į kaitos procesą įtakojančias priežastis. Darbo objektas – teorinė tradicijos samprata ir kalendorinių švenčių tradicijos suvokimo kaita tarpukario, sovietmečio ir nepriklausomybės laikotarpiais. Darbe siekta apžvelgti teorinę tradicijos sąvokos traktuotę filosofiniame, istoriniame kontekstuose bei atlikti kalendorinių švenčių kaitos proceso analizę periodiniuose leidiniuose, remiantis trimis istoriniais laikotarpiais: tarpukariu, sovietmečiu, nepriklausomybe. Nuo XVIII a. iki XX a. šimtmečio tradicija laikyta barjeru, slopinančiu individualaus žmogaus vystymąsi ir kūrybą. Susiformavusi opozicija, galutinai atskyrė „gėrį“ nuo „blogio“, t.y. tradiciją nuo modernybės. Atraminė tradicijos sąvoka daugelio mokslininkų apribojama XVIII-XIX a. Tokie požiūriai į tradiciją, kaip parodė atlikta analizė, nėra išnykęs iki šiol. Kalendorinių švenčių aktualumas nemaža dalimi priklauso ne tik nuo žmonių poreikio, tačiau kartu ir nuo valstybės politinės, ekonominės situacijos. Svarbiausiomis šventėmis laikytos Kūčios, Kalėdos ir Velykos, atkartojančios religines ir etninės kultūros tradicijas, išliko mažiausiai pakitusios, nors religinis turinys stipriai sumenkęs. Toks elgesys „iš tradicijos“ gali... [toliau žr. visą tekstą] / This work analyses the changes of calendar feasts traditions beginning with interwar period and leading to independent period. This work deals with a question of how some feasts are still being celebrated in different eras, when at the same time new one disappear or flourish, circumstances of such a processes are considered. Main topic of work is theoretical understanding of tradition and calendar feasts traditions during periods of interwar, soviet and independence. Work is focused upon theoretical understanding of tradition in philosophical and historical context, as well as trying to accomplish analysis of the changes of calendar feasts in periodical publications by invoking three historical eras: interwar, soviet occupation and independence. Starting from 18th century up until 20th century tradition was thought as barrier suppressing human development and creativity. Such an attitude conclusively distinguished ’’good’’ and ’’evil’’, tradition and modernity. By many scientists, notion of tradition is restricted from 18th century to 19th century. Analysis shows, that suchlike positions are still alive. The importance of calendar feasts depends not only on needs of human beings but just as well on political and economical situation of particular State. Least changes are seen on those feasts which were considered to be the most important, Christmas Eve, Christmas and Easter, although religious content is much weaker. Such behaviour ’’from tradition’’ might be conditioned... [to full text]

Bakalaurinio darbo tema – Tautinio kostiumo gamybos būdų sintezė šiuolaikiniame vestuviniame ansamblyje. Šio darbo problematika - tautiškumo ugdymas. Tikslas – formuoti ir sukurti jaunimo teigiamą požiūrį į tautiškumą šeimoje, pradedant vestuvių ceremonija, per tautinio kostiumo sintezę šiuolaikiniame vestuviniame ansamblyje. Šiame darbe atskleidžiamas lietuviškosios tekstilės vaidmuo bei reikšmė vestuvinėse apeigose, jos paskirtis, detaliai analizuojama ornamentika tautiniame kostiume, apžvelgiami dizainerių kurti drabužiai, panaudojant įvairių šalių tautinius ornamentus, bei dizainerių kurti vestuviniai drabužiai. Čia nagrinėjama, kaip aprangoje atsiskleidžia tradicijos ir mados kryptys tiek lietuviškoje, tiek europietiškoje madoje. Atskleidžiama kūrybinio darbo idėja, pristatomi jo atlikimo etapai. Taikoma tautinio kostiumo gamybos būdų ir ornamentikos sintezė vestuviniame ansamblyje. Atskleidžiamos lietuvių liaudies taikomojo meno, kaip tautiškumo ugdymo priemonės, panaudojimo galimybės technologijų pamokose. Šiame bakalauro darbe parodoma, kad nacionalinis kostiumas gali būti interpretuojamas šiuolaikiškai, kad tradicinė kultūra gali gyvuoti ir toliau vystytis bei pritapti šiuolaikinėje erdvėje ir visuomenėje. Darbo tekstą papildo spalvotos ir nespalvotos fotografijos ir iliustracijos, schemos, eskizai, projektai, brėžiniai, technologiniai brėžiniai. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, literatūros sąrašas ir priedai. / The topic of this bachelor thesis is synthesis of national costume producing techniques in contemporary wedding costume. The core of the problem is rising of the nationality. The main objective – to form and create positive view of young people to nationality in family, starting with wedding ceremony, trough the synthesis of national costume and contemporary wedding costume. This work reveals the role and meaning of the Lithuanian textile in wedding rituals, its purposes. Also ornamentation of national costume is analysed in detail and an overview of clothes, created by designers using ornamentation of traditional national costumes of various countries, and wedding costumes created by designers is presented. It analyses how traditions and trends of fashion are revealed in clothing of both Lithuanian and European vogue. It presents the idea of creative work and the steps of its implementation. Synthesis of national costume producing techniques and ornamentation in wedding costume is applied. It reveals possibilities of using Lithuanian folk art as a measure of forming national identity in technology classes. This thesis proves that national costume can be interpreted in a contemporary way and traditional culture can survive, develop and adapt to modern environment and society. Colourful and black and white photographs, illustrations, diagrams, sketches, drawings and technological drawings complement this work. In the end of the work conclusion, list of sources and... [to full text]

Darbe nagrinėjamos svarbiausios abiturientų šventės: šimtadienis, paskutinis skambutis bei išleistuvės XX a. - XXI a. pr. Darbo objektas – abiturientų švenčių tradicijos 1924 – 2012 m. Darbo tikslas: atskleisti šioms šventėms būdingus bruožus ir nustatyti abiturientų švenčių pokyčius per beveik 90 metų laikotarpį. Uždaviniai: . Palyginti Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse (Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje) vykstančias abiturientų šventes bei jų ypatumus; panagrinėti abiturientų švenčių kilmę ir jų atsiradimo istoriją Lietuvoje; aptarti abiturientų švenčių oficialiųjų ir neoficialiųjų dalių esminius bruožus; palyginti skirtingų laikotarpių (tarpukario, sovietmečio ir atkurtos nepriklausomybės laikotarpio) Lietuvos mokyklų šimtadienių, paskutinio skambučio, išleistuvių tradicijas bei papročius; išsiaiškinti abiturientų švenčių svarbą ir reikšmę moksleivių gyvenime. Darbe naudojami šie tyrimo metodai: aprašomasis, lyginamasis, interpretacinis, analizė. Naudoti medžiagos rinkimo metodai: dalyvaujamasis stebėjimas, interviu ir anketavimas. Per 3 metus (2010 – 2012 m.) anketomis apklausti 239 pateikėjai, atlikti 24 interviu, stebėta 11 abiturientų švenčių, vykusių Kaune, Šakiuose, Vilniuje. Darbą sudaro įvadas, 3 dalys ir išvados. Pirmojoje darbo dalyje „Abiturientų šimtadienio folkloras“ aptariamos abiturientų šventės įvairiais laikotarpiais: tarpukariu, sovietmečiu bei po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Antrojoje dalyje „Abiturientų paskutinio skambučio šventė“ aprašomi XX a... [toliau žr. visą tekstą] / The paper analyses the most important school-leavers’ celebrations such as 100-days party, the last bell, seeing-off party in the 20th and 21st centuries. The paper object is traditions of school-leavers‘ celebrations from 1924 to 2012. The aim of the paper is to reveal characteristic features of the celebrations mentioned and identify changes of school-leavers‘ celebrations in a period of 90 years. The objectives are as follows: to compare school-leavers‘ celebrations that take place in Lithuania and neighbouring countries, namely Latvia, Poland, Russia, and their peculiarities, to analyse the origins and development history of these celebrations in Lithuania, to discuss the main features of formal and informal parts of school-leavers‘ celebrations, to compare traditions and customs of Lithuanian school 100-days party, the last bell and sending-off parties; to find out the significance of school-leavers‘ celebrations in pupils‘ life. The following methods are employed in the paper: descriptive, comparative, interpretational, analytical. The data was collected by using active observation, interviews, and the questionnaire. In a period of 3 years (from 2010 to 2011) 239 respondents were questioned, 24 interviews were taken,11 school-leavers‘ celebrations in Kaunas, Šakiai and Vilnius were observed. The paper consists of introduction, three body parts and conclusion. The first part „Folklore of school-leavers‘100-days party“ describes school-leavers‘ celebrations in different... [to full text]

The skinhead subculture is a global phenomenon – like many other youth subcultures.. Thus, the research question arises – which features of a skinhead’s identity emerge in the local environment of the Lithuanian society, and in which manner? Is the identity of a Lithuanian skinhead exceptional? The aim of the research was to reveal the peculiarities of right-wing skinheads’ identity, the motivation for choosing such identity, and the character of skinheads’ social activity. The work is based on empirical material collected during 2004–2013. The methods included an in-depth interview, a questionnaire survey, an integrated observation, and collecting visual material (photo and video) revealing the expressions of the subculture. The visual material presented in skinheads’ Facebook accounts was analyzed. The study was conducted by applying the induction technique where issues and individual and group aspects of identity and behavior characteristic of the skinheads were obtained from the available data. The study showed that the ideas characteristic of Lithuanian right-wing skinhead ideology are patriotism, nationalism, racial nationalism, as well as racism and neo-Nazism. Masculine values – strength, courage, fortitude and physical resilience, and ability to defend one’s ideas with force – occupy an important position on the list of skinheads’ values. In addition to characteristic internationally used elements, Lithuanian skinheads’ subcultural style is complemented with local –... [to full text] / Skinhedų subkultūra, kaip ir daugelis kitų jaunimo subkultūrų, yra globalus reiškinys. Pastebėta, jog ši subkultūra reflektuoja lokalios visuomenės problemas. Kyla klausimas –kokie ir kaip skinhedo tapatybės bruožai atsiskleidžia lokalioje Lietuvos visuomenės aplinkoje? Šio Tyrimo tikslas – atskleisti dešiniųjų skinhedų tapatybės bruožus, jos pasirinkimo priežastis ir skinhedų socialinio aktyvumo pobūdį. Tyrimas grindžiamas 2004 – 2013 m. surinkta empirine medžiaga. Buvo imami giluminiai interviu, pasitelktas klausimynas, integruotas stebėjimas; surinkta vaizdinė medžiaga, atskleidžianti subkultūros išraiškas (nuotraukos, filmai), analizuota socialinio tinklapio „Facebook“ paskyrose pateikta vizualinė medžiaga. Tyrimas buvo atliekamas indukciniu metodu, kai skinhedams būdingos problemos ir įvairūs jiems būdingi individualūs ir grupiniai tapatumo bei elgesio aspektai iškeliami iš duomenų. Tyrimas atskleidė, jog Lietuvos dešiniųjų skinhedų ideologijai būdingos patriotizmo, nacionalizmo, rasinio nacionalizmo, o taip pat rasizmo, neonacizmo idėjos. Svarbią reikšmę skinhedų vertybinėje skalėje užima maskulinistinės vertybės: jėga, drąsa, psichologinis ir fizinis tvirtumas, gebėjimas jėga apginti savo idėjas. Skinhedų subkultūrinis stilius be tarptautiniam stiliui būdingų elementų, Lietuvoje papildomas vietinės kilmės – nacionaliniais atributais. Visų trijų identiteto bruožų – ideologijos, maskulinistinių vertybių, ir skinhedų stiliaus visuma – apibūdina asmenį kaip dešiniosios... [toliau žr. visą tekstą]

A dissertação realiza uma comparação entre etnografias que analisam o tema dos casamentos entre índios e brancos nas terras baixas sul-americanas, voltando-se ainda a outros trabalhos em etnologia que debatem o parentesco e as relações com não indígenas na região. A leitura comparada do material levantado demonstra que a interpretação etnológica desses casamentos leva em conta dois movimentos inversos: o virar branco e a domesticação dos brancos, aos quais frequentemente se acrescentam o virar índio e a domesticação dos índios. Esses movimentos são debatidos, por toda a dissertação, à luz das contribuições da etnologia americanista contemporânea. / The dissertation compares ethnographies that analyse the theme of marriages between indians and whites in south american lowlands, also turning itself to other works that debate kinship and relations with nonindigenous in the region. The compared analysis of the material demonstrates that the ethnological interpretation of these marriages take into account two inverse movements: becoming white and domestication of whites, to which are frequently added the movements becoming indian and domestication of indians. These four movements are debated in the light of current contributions of contemporaneous americanist ethnology.