Disertacijos pagrindinis tikslas – išanalizavus valstybės pagalbos neprieštaraujančios bendrajai rinkai reguliuojančias Bendrijos ir nacionalines teisės normas, taip pat nustatant šių normų aiškinimo ir praktinio taikymo neatitikimus bei atskleidžiant ir įvertinant jų aiškinimo ir taikymo problemas, pateikti siūlymus ir rekomendacijas dėl šio reguliavimo tobulinimo, taip pat palankių prielaidų sudarymo esamos praktikos korekcijai. Tyrimo objektas – Europos Sąjungos Europos Bendrijos ir nacionalinės teisės normos, reguliuojančios Europos Sąjungos paramai taikytiną teisę, o dalykas – Bendrijos valstybės pagalbos neprieštaraujančios bendrajai rinkai, kuri tradiciškai patenka į Bendrijos konkurencijos teisės sistemą, regioninės paramos reguliavimo sistema, reguliavimo pagrindai ir jų sąveika su Lietuvos Respublikos teisine sistema. Į šio tyrimo objektą patenka tik konceptualūs ir probleminiai paramos teisinio reguliavimo Bendrijos sistemoje ir šią sistemą sudarančių teisės normų aiškinimo ir praktinio taikymo aspektai. Disertacijoje naudojamas sisteminės analizės metodas leido nagrinėti Europos Sąjungos struktūrinių fondų teisinio reguliavimo sistemą, kaip Bendrijos teisės sistemos sudėtinę dalį; indukcinis – dedukcinis metodas taikytas naudojant atskirus šio sistemos tyrimų duomenis, formuojant ir pateikiant apibendrinimus; lyginamasis metodas taikytas analizuojant įvairių Vidurio ir Rytų šalių teisinio reguliavimo bazę; naudojant istorinį lyginamąjį metodą atskleista Sanglaudos... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the dissertation research is the European Community and national rules of law, which regulate the law applied to the support of the European Union, the support provided by the state consistent with the single market is the sub-institute of the Community competition law, which is comprised of both of the rules of law, regulating the changes in the market structure, and the rules of law, regulating the influence of the support of the European Union to the united market. The main task and the aim of the research is to provide the proposals and recommendations for the improvement of the regulation by performing the complex analysis of the state support not inconsistent with the Community and national rules of law regulating the single market, also by establishing discrepancies in interpreting and practical application of these rules of law and by disclosing and assessing their interpretation and application problems, and also for the creation of beneficial assumptions for the correction of the current practice. The subject matter of the dissertation includes the regional support regulation system of the Community state aid not inconsistent with the single market, which is traditionally included in the system of the Community competition law, and also the common fundamentals of the European Union regional support regulation and their interaction with the legal system of the Republic of Lithuania. The relevancy of the work and the tasks established herein determined... [to full text]

Dissertation focuses on qualitative aspects of EU communication strategies applied in two new EU member states, young democracies – Lithuania and Estonia. The overall goal of the research was twofold: to gain a better understanding about the reasons that determine implementation of EU Communication Policy in different national contexts as well as to propose possible solutions how to reshape and adapt it to specific cultures and conditions. Dissertation deals with the normative approach, that EU communication can provide a basis for the formation of the European public sphere and can help to bridge the ‘gap‘ between EU institutions and citizens on the national level. Generally, this comparative study performed in two Baltic countries has shown that while analysing European political communication, it is crucially important to examine strategic-organisational, as well as contextual factors (socio-cultural, political, economic conditions, local particularities of histories and traditions of communication) and values of those communicating (institutional communication officers and journalists) that influence their relationship (political communication culture) and have an impact on messages produced. / Disertacijoje analizuojama, kaip vyksta politikos komunikacijos sistemų europeizacijos procesai naujosiose narėse, jaunos demokratijos valstybėse (Lietuvoje ir Estijoje), apie kurių kontekstą ir patirtis Europos moksliniame diskurse pernelyg mažai yra žinoma. Mokslinė problema formuluojama tokiu klausimu: kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis galima būtų užtikrinti efektyvią politikos komunikaciją tarp ES lygmens bei nacionalinių institucijų ir piliečių, ir taip pasiūlyti efektyvių sprendimų, kaip institucinė ES komunikacijos politika, pritaikyta prie skirtingų ES šalių narių ar jų grupių (tokių kaip Baltijos šalys) kontekstų, galėtų padėti spręsti ES demokratijos stygiaus problemą bei paspartinti bendros politinės viešosios erdvės formavimąsi Europoje? Darbe siekta parodyti, kad veiksniai, lemiantys Europos viešosios erdvės formavimąsi, yra daugialypiai bei kompleksiški. Remiantis Lietuvos ir Estijos atvejo analize galima daryti prielaidą, kad ES komunikacijos politikos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu ir viešosios erdvės europeizacijos galimybes „iš viršaus“ apsprendžia bent trys skirtingos grupės veiksnių: strateginiai-organizaciniai, politikos komunikacijos kultūros (politikos-žiniasklaidos santykio) ir sociokultūriniai (priklausomybė nuo politinio, ekonominio, socialinio ir kt. konteksto).

Magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes Europos Sąjungos bendrosios pinigų politikos sukūrimas bei funkcionavimas yra ypatingai svarbus žingsnis Europos integracijoje, atveriantis kelią galutiniam politiniam valstybių narių suartėjimui. Todėl detali šios Europos Sąjungos politikos srities studija yra būtina siekiant pažinti ateities integracinių procesų galimybes bei iššūkius. Paskutinė euro zonos plėtra įvyko 2009 m. sausio 1 d., kuomet Slovakijoje įvesta euro valiuta. Europos Bendrijos valiutą naudojančių ES valstybių narių skaičius padidėjo ik šešiolikos. Nors Estija kol kas dar nėra pasiekusi visiškos integracijos EPS procese, tačiau 2010 m. gegužės mėn. Europos Komisija oficialiai pasiūlė Estijai nuo ateinančių metų sausio 1 d. prisijungti prie euro zonos. Tyrimo tikslas – įvertinti Slovakijos ir Estijos ekonominę ir teisinę konvergenciją. Atsižvelgiant į tyrimo tikslą ir iškeltus uždavinius, darbe teoriniu aspektu apžvelgiami Europos ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo etapai, išryškinami dalyvavimo ekonominėje ir pinigų sąjungoje privalumai ir trūkumai; išanalizuojama Europos centrinio banko bei kitų Europos Sąjungos institucijų politika euro zonos plėtros procese; įvertinamas Slovakijos ir Estijos makroekonominių rodiklių atitikimas Mastrichto konvergencijos kriterijams bei Europos Sąjungos ir šių šalių nacionalinės teisės harmonizavimas, bei pateikiamas Slovakijos naudos euro zonoje įvertinimas ir Estijos pasiruošimas prisijungti prie ekonominės ir pinigų... [toliau žr. visą tekstą] / Subject of the final master’s thesis is topical, because development and functioning of the common European Union monetary policy is especially important step in European integration, opening the way for final political approach of the member states. Thus a detailed study of this sphere of the European Union politics is necessary striving to cognize possibilities and challenges of the future integration processes. The last expansion in the Euro-area happened on 1 January 2009, when the euro was introduced in Slovakia. A number of the EU member states that use the currency of the European Union increased up to sixteen. Though Estonia still hasn’t reached complete integration in the EMU process, yet in May 2010 European Commission officially suggested Estonia to join the Euro-area from 1 January 2011. Objective of the research is to assess Slovakia’s and Estonia’s economic and legal convergence. Considering the objective of the research and set tasks, stages of development of the Economic and Monetary Union in Europe are covered in the work in theoretical aspect, advantages and disadvantages of participation in the Economic and Monetary Union are highlighted; policy of the European Central Bank and other institutions of the European Union in the process of euro-area expansion is analysed; conformity of Slovakia’s and Estonia’s macroeconomic indices to criteria of Maastricht convergence and harmonization of the European Union Law and national law of the mentioned countries and... [to full text]

Šis darbas yra skirtas atskleisti Europos Sąjungos teisės įtaką nacionalinei baudžiamajai teisei, nagrinėjant Europos Sąjungos teisės aktų ypatumus, jų įtvirtinimo nacionalinėje teisėje mechanizmus ir principinius įgyvendinimo žingsnius. Darbo autorė apžvelgia Europos Sąjungos teisės aktų tipus ir nagrinėja jų tiesioginę įtaką nacionalinei baudžiamajai teisei. Pirmojoje darbo dalyje apžvelgiamas Europos Sąjungos teisės aktų priėmimo mechanizmas, jų rūšys ir tai, kokią įtaką kokie teisės aktai daro Lietuvos Respublikos nacionalinei teisės sistemai. Šioje dalyje aptariama, kokia Europos Sąjungos teisės aktų reikšmė nacionalinės teisės leidybai, paminimi aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį derinant nacionalinę teisę su Europos Sąjungos keliamais reikalavimais. Antrojoje darbo dalyje tiesiogiai žvelgiama į pirminių ir antrinių Europos Sąjungos teisės aktų įtaką nacionalinės baudžiamosios teisės sistemai. Kreipiamas dėmesys į teisės aktų inkorporavimą bei tiesioginį poveikį nacionalinei teisei. Apžvelgiamos tam tikros konvencijos, turinčios įtaką nacionalinės baudžiamosios teisės formavimui. Trečiojoje darbo dalyje autorė tiesiogiai paliečia nacionalinės baudžiamosios teisės institutus, kuriems didelės reikšmės turi Europos Sąjungos teisė; tai tokie institutai kaip fizinių ir juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė, nusikalstamos veikos stadijos, bendrininkavimas. Nagrinėjama, kaip Europos Sąjungos teisės aktai įgyvendinami konkrečiose nacionalinio baudžiamojo įstatymo... [toliau žr. visą tekstą] / In this work the author aspires to fully explore the importance of European Union law for the national criminal law. This is done by taking a closer look at the European Union law and how it is incorporated into national law. Author is analyzing different types of European Union legal acts and how they directly influence national and national criminal law. The first part of this paper is dedicated to the European Union legal acts types, their adoption procedures and how they influence Lithuanian legal system. It is analyzed how European Union law is influencing national legislation and the author mentions some aspects that should be taken into consideration when national law is being harmonized with European Union law requirements. In the second part of the work a direct look is taken at the primary and secondary European Union legal acts influence for the national criminal law system. Moreover, it is analyzed how European Union law is incorporated into national law and what influence it has. Finally, some of international conventions are reviewed, precisely the ones that have influence for national criminal law formation. In the final part of the paper particular institutes of national criminal law are examined. These are the institutes that are highly influenced by European Union legal acts, such as liability of natural an legal persons, stages in the commission of crime, aiding and abetting. The author analyses how European Union legal acts regarding the mentioned... [to full text]

Bendroji temos charakteristika ir darbo aktualumas. Šio darbo temą padiktavo ES institucijų vis labiau pabrėžiama ir žingsnis po žingsnio įgyvendinama nuostata didinti pilietinės visuomenės vaidmenį ES valdyme ir su tuo susijęs klausimas, koks vaidmuo ES valdyme tenka VRE valstybių pilietinei visuomenei. Darbas atliktas studijuojant doktorantūroje Mykolo Romerio universitete ir dalyvaujant dviejuose tarptautiniuose doktorantų tinkluose, priklausančiuose Europos valdymo problemoms skirtai CONNEX programai (angl. The Network of Excellence CONNEX („Connecting Excellence on European Governance“)), kuri savo ruožtu priklauso ES 6-ajai Bendrajai tyrimų programai: "Pilietinės visuomenės įtraukimas į Europos valdymą" Vokietijoje, Manhaimo Europos Socialinių Tyrimų Centre (Universität Mannheim, Mannheimer Zentrum für Europäische Sozialforschung MZES), vadovė prof. Beate Kohler-Koch, ir „Viešosios politikos europeizacija Rytų Europos valstybėse“ Prancūzijoje, Paryžiaus Europos mokslo studijų centre (Centre d’études européennes de Sciences-Po), vadovas dr. François Bafoil. Darbas buvo rašomas taip pat stažuočių Lundo universitete Švedijoje ir Vroclavo universitete Lenkijoje metu. Darbo tiriamoji problema formuluojama įvertinus ES valdymo principą, pagal kurį svarbus vaidmuo ES sprendimų priėmime suteikiamas pilietinei visuomenei, ir siekiant ištirti, kiek šis principas palankus Vidurio ir Rytų Europos valstybėms. Darbas grindžiamas metodologine nuostata, pagal kurią šiuolaikinės... [toliau žr. visą tekstą] / Following the enlargement in 2004 and 2007, the European Union (EU) has been made of Western states of old democracy, as well as of post-communist countries of the Central and East Europe (CCEE), the latter counting less than two decades of democratic development. These two parts of Europe differ significantly with regard to the historical and political experience, cultural traditions, the level of economic and social development. The EU, however, functions as an integrated political and economic community. The key sign of the EU integration is the decision-making at the EU level. Decisions are taken after consultation with the member states, as well as with civil society. The topic of the research has been inspired by the EU governance reform which designates a greater role to consultations with civil society in the decision-making at the EU level. The Turin European Council in 1996 provided the Intergovernmental Conference negotiating the Treaty of Amsterdam with the mandate “to bring the EU closer to its citizens”. The guidelines of the European governance reform were presented in the European Commission’s White Paper “European Governance” in 2001 . The White Paper provided for a significant role of civil society. The research has been conducted during PhD studies at Mykolas Romeris University (Vilnius, Lithuania) and while participating in two PhD networks of the Network of Excellence CONNEX (“Connecting Excellence on European Governance”), a project funded by the EU... [to full text]

Magistriniame darbe, naudojant mokslinės literatūros, aprašomąjį analitinį, teisės aktų ir dokumentų analizės metodus, analizuojamas ES Laisvo darbo jėgos judėjimo principo įgyvendinimas, apibrėžiama laisvo darbo jėgos judėjimo sąvoka, jos taikymo sritis, išskiriami pagrindiniai trukdžiai laisvam asmenų judėjimui ir įsteigimo laisvės įgyvendinimui. Siekiant atsakyti į iškeltus uždavinius pirmoje darbo dalyje pristatomos Europos integracijos teorijos: neofunkcionalizmas, liberalusis ir realistinis tarpvyriausybiškumas, taip pat paaiškinamos viršvalstybiškumo ir tarpvyriausybiškumo sąvokos. Antroje darbo dalyje supažindinama su sąvokos “darbuotojas” taikymo sritimi, jos apibrėžimu ir apžvelgiama kaip laisvas darbo jėgos principas apibrėžtas Europos Sąjungos teisės aktuose. Šioje darbo dalyje taip pat plačiau pristatoma Bosmano byla, kuri panaikino visas kliūtis profesionalių sportininkų iš Europos Sąjungos narių valstybių judėjimui bei taip pakeitė profesionalų sportą. Trečioje darbo dalyje apžvelgiami Europos Teisingumo Teismo sprendimai bylose, kuriose buvo įvardinamos pagrindines laisvės veikimo sritį pažeidžiančios, diskriminuojamosios priemonės, neutralios priemonės, apskritai trukdančios patekti į rinką, pristatomos problemos, kylančios iš valstybių teisės skirtybių. Ketvirtoje darbo dalyje apžvelgiamos socialinės apsaugos nuostatos, jų taikymas ir veikimo sritys. Pristatomi pereinamieji laikotarpiai naujoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, jų taikymo sąlygos, taip... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis, using the scientific literature, descriptive analytical and document analysis methods analyses the implementation of the principle of free movement of workers in the EU, describes „free movement“ notion, its fields of action, excepts the most important disturbances for its implementation. Seeking to fulfill the set tasks, in the first part of the theoretical part are presented theories of European integration: neofunctionalism, liberal and realistic intergovernmental theories. In the second part is discribed „employee“ notion and its use, also is presented legislation of the EU, which controls the implementation of the principle of free movement of workers. In this part also is presented Bosman case. This case changed football transfer markets, because football players from the EU members are allowed play where they want without any limitation. In the third part are presented verdicts of the European Court of Justice which related with discrimination of workers from others members of the EU. In the fourth part are discribed social policy of the EU, its use and fields of action. In this part also are presented the National measures to new members of the EU, its fields of action and mechanism how contries can instal the National measures, its terms. Regulation of free movement of workers in the EU is very specific, because are important verdicts of the European Court of Justice, Treaty of Rome and other legislation of the EU.

The thesis contain analysis of judgments of the European Court of Human Rights in cases related to conflicts caused by information disseminated in media. Analysis is presented by the main criteria used by the European Court of Human Rights while giving judgments in cases related to the restraints of the freedom od media.The contents of the freedom of media, as one of the parts of the freedom of expression protected by the European Convention of Human Rights, is specified on the basis of numerous examples of the judgments of the European Court of Human Rights.

Globalizacija, labai sparti informacijos ir ryšių technologijų, elektroninių ryšio paslaugų bei Interneto plėtra ir išplitimas lėmė, kad šiuolaikinis pasaulis susiduria su nuolatiniais aplinkos pokyčiais. Permainos vyksta taip greitai, kad tai, kas šiandien yra nauja, rytoj gali būti antikvaras, todėl toks dinamiškas ir intensyvus gyvenimo tempas lėmė, kad informacijos ir žinių faktoriaus vaidmuo tampa lemiamas visose sferose. Informacijos ir ryšių technologijų raida leidžia vis labiau efektyviai ir greitai skleisti informaciją bei žinias. Jas priimti, apdoroti ir perduoti, turint tinkamus įgūdžius, tampa labai paprasta ir efektyvu, nes informacijos ir žinių tinkamas naudojimas suteikia konkurencinio pranašumo. Toks spartus gyvenimas, nepastovumas ir greiti pokyčiai skatina dinamiškumą ir permainas socialinėje bei ekonominėje aplinkoje, todėl atsiranda poreikis kurti naują Informacijos visuomenę, kuri sugebėtų efektyviai veikti tokioje dinamiškoje aplinkoje ir tinkamai išnaudoti informacijos bei IRT potencialą. ES supratimu informacijos visuomenės terminas apibūdina ekonominius, socialinius pokyčius, kuriuos sukelia IRT plėtra ir intensyvus jų naudojimas Nuolatinė IRT plėtra leidžia pastoviai kurti naujas elektronines paslaugas ir produktus, bei sudaro sąlygas naujiems informacijos ir žinių naudojimo ir pritaikymo būdams, kurie užtikrina konkurencingumą ir skatina ekonomikos augimą. Kiekviena valstybė privalo to siekti ir investuoti į inovacijas IRT sektoriuje, tačiau turėtų... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY: EU's Information Society Programmes in the Context of Knowledge Economy Globalization and rapid Information and Communication Technology (ICT) development are main reasons for information and knowledge becoming of a great importance. In the present day market scenario of intense competition, every country needs to know what they know and be able to leverage on its information and knowledge base to gain competitive advantage. Because of the rapid information use in the society’s everyday life, every country has to create new information society, which is able effectively use information and ICT. One of the European Union (EU) objectives is to make sure that Europe's business, governments and citizens continue to play a leading role in shaping and participating in the global knowledge and information based economy The world economy is moving from a predominantly industrial society to a new set of rules - the information society. What is emerging is often referred to as the new economy. It has tremendous potential for growth, employment and inclusion. Yet Europe is not fully exploiting this potential as it is not moving fast enough into the digital age. The underpinning dynamics of the new economy are strong. Digital technologies make accessing, processing, storing and transmitting information increasingly cheaper and easier. The sheer scale of information available creates huge opportunities for its exploitation through the development of new products and services... [to full text]

Rusijos įtaka, formuojant Europos Sąjungos energetikos politiką ir Europos energetinį saugumą yra vienas iš svarbiausių ir aktualiausių klausimų. Kadangi, Rusija yra viena iš didžiausių energetinių išteklių tiekėjų į Europos Sąjungą, Rusija gali įtakoti sprendimų priėmimą Europos Sąjungoje, kurie yra susiję su energetikos politika. Europos Sąjunga yra valstybių narių asociacija, kuri veikia vieningai daugelyje sričių, tačiau atsižvelgiant į energetikos sektorių, kiekviena valstybė energetikos problemas sprendžia atskirai ir turi savo interesus. Europos Sąjunga neturi vieningos energetikos politikos, todėl Rusijai yra lengviau įtakoti politinius sprendimus Europos Sąjungoje, naudojantis energetiniais ištekliais. Magistrinio darbo tikslas – pažvelgti koks yra Rusijos vaidmuo, formuojant Europos Sąjungos energetikos politiką ir energetinį saugumą. Siekiant įgyvendinti tikslą, darbe analizuojama Europos Sąjungos energetinių išteklių priklausomybė nuo Rusijos, aptariama Rusijos vykdoma politika ir strategija Europoje, analizuojami Europos Sąjungos energetikos politikos tikslai, energetinis saugumas, nagrinėjamas Rusijos ir Europos Sąjungos energetinis dialogas, aptariami energijos tiekimo šaltinių pagrindiniai diversifikavimo projektai ir jų trūkumai, o taip pat remiantis ekspertų interviu analizuojami Rusijos įtakos tikslai ir veiksmai Europos Sąjungos energetikos politikoje. Magistriniame darbe keliama hipotezė - Europos Sąjungos energetikos politika yra priklausoma nuo Rusijos... [toliau žr. visą tekstą] / Russian influence in shaping European Union energy policy and energy security in Europe is one of the most important and pressing issues. Since, Russia is one of the largest suppliers of energy resources to the European Union. Russia is able influence decision-making in the European Union, with regard to energy policy. The European Union is an association of members, which acts unanimously in many areas, but given the energy division of European energy sectors, each country's energy problems are dealt with separately and follow their own interests. The European Union does not have a single energy policy, so it is easier for Russia to influence political decisions in the by using its energy resources to gain political concessions. The Masters aim is to look at the role Russia plays in forming the European Union's energy policy and energy security. In order to achieve the objective of the work the European Union’s energy resources and dependence on Russia are analyzed, in addition to Russia’s policy and strategy in Europe, the European Union's energy policy objectives concerning energy security, the issue of Russia and the European Union energy dialogue. The main sources of energy supply diversification projects and their deficiencies as well as expert interviews are analyzed on the basis of Russia’s declared objectives and actions toward the European Union's energy policy. Master work in assuming – the main conclusion that the European Union energy policy is dependent on... [to full text]

Jovita Trukšinaitė Strėvos miško Europinės svarbos buveinių tyrimai Magistro darbo Aplinkotyros ir aplinkotvarkos studijos. Vadovas doc., dr. Vytautas Oškinis Strėvos miškas – ekologinio tinklo Natura 2000 dalis. Tirtos teritorijos plotas - 257 ha. Strėvos miškas – Aukštadvario regioninio parko Spindžiaus kraštovaizdžio draustinio dalis. Šiame plote inventorizuota 10 Kertinių miško buveinių (KMB), nustatytos 2 augalų rūšys įrašytos į Buveinių direktyvos II priedą (Cypripedium calceolus ir Pulsatilla patens), auga kitos retos ir nykstančios augalų rūšys. Darbo tikslas – įvertinti Strėvos miško, kaip buveinių apsaugai svarbios teritorijos dalies, Europinės svarbos buveinių būklę. Tyrimų metu nustatytas Europinės svarbos pelkių ir miškų buveinių paplitimas, įvertinti Strėvos miško teritorijoje įvykę pokyčiai (1935 – 2010 m), nustatyti ryšiai tarp kertinių miško buveinių ir Europinės svarbos buveinių, priskiriamų ekologiniam tinklui Natura 2000 ir pasiūlytos praktinės gamtotvarkinės priemonės, palaikančios palankią natūralių buveinių ir saugomų augalų rūšių apsaugos būklę. Tyrimai atlikti 2008 metu spalio mėnesį, 2009 m. gegužės – rugsėjo mėnesiais ir 2010 m. balandžio mėnesį. Tyrimas buvo atliekamas naudojant lauko studijas ir GIS metodu. Po teritorijos išžvalgymo buvo nustatytos potencialios buveinės. Tada sudaryti 51 tyrimų laukeliai (10x10m miškuose) ir pažymėti teritorijos žemėlapyje tolimesniėms tyrimams. Strėvos miške nustatytos 5 Europinės svarbos buveinės: Tarpinės... [toliau žr. visą tekstą] / Jovita Trukšinaitė Research of the habitats of European importance in the Strėva forest Master's Thesis in Environmental Studies and Management / supervisor doc., dr. Vytautas Oškinis Strėva forest is one of Natura 2000 sites. The territory where was made a researches taken around 257 ha. Streva forest is a part of Aukstadvaris Regional Park of Spindžius Landscape reserve. In this are inventoried around 10 cornerstones forests habitat (KMB) 2 species of plants were found which are recorded into Habitats Directive Annex II (Cypripedium calceolus and Pulsatilla patens), as well grows other rare and endangered pieces of plant. The object of this master’s thesis is evaluating natural habits of European importance in Strėva forest. On the researches time was determined swaps and forest habitats prevalence of European importance, evaluated changes in Strėva forest from 1935 to 2010, establish link between cornerstones habitat and habitats of European importance, belonging to the Natura 2000 ecological network. Researches were carried on October in 2008, from May to September in 2009 and on April in 2010. The research was carried using field studies and GIS methods. After the exploration of the territory, the potential habitats were identified. Then 51 squares (10x10 m in forests) in a territory map were marked for further investigation. 5 European Community Importance were determinate in the forest of Strėva: 91D0 *Bog Woodland, 9050 Grass-rich spruce, 9010 *Western taiga, 7160... [to full text]