Šiame darbe skiriami ir nagrinėjami keturi konstitucinio reguliavimo raidos etapai arba konstitucijų raidos bangos. Pirmasis konstitucinio reguliavimo etapas apima laikotarpį nuo XVIII a. pabaigos iki Pirmojo Pasaulinio karo pabaigos, antroji – laikotarpį tarp dviejų pasaulinių karų, trečioji – laikotarpį nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki XX a. devintojo dešimtmečio pabaigos, ketvirtoji – laikotarpį nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigos iki šių dienų. Tyrimas aktualus konstitucinio reguliavimo raidos aspektu. Europos valstybių konstitucijų analizė istoriniu požiūriu sudaro sąlygas išskirti esminius Europos valstybių konstitucijų raidos ypatumus bei nustatyti pagrindinius jų raidos dėsningumus. Tik atsižvelgiant į istorines - politines konstitucijų priėmimo aplinkybes ir jose įtvirtintą teisinį reguliavimą, lyginant jas tarpusavyje, galima išsamiau suprasti, kodėl būtent viena ar kita nuostata įtvirtinta konstitucijose. Tai taip pat leidžia pažvelgti į Lietuvos valstybės konstitucijų raidą kitų Europos valstybių konstitucijų raidos kontekste. Tyrimo originalumas tas, kad tyrimo metu pateikiama lyginamoji įvairių Europos valstybių konstitucijų lyginamoji analizė, žvelgiant į konstitucijas per žmogaus ir piliečio teisių ir laisvių bei valstybės valdžios organizavimo ir funkcionavimo santykių istorinės raidos perspektyvą. Šio tyrimo pagrindinis tikslas yra aptarti pagrindines šiuolaikines Europos valstybių konstitucijas Europos konstitucinio reguliavimo raidos etapų... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis determines and analyzes four stages of constitutional regulation or waves of constitutional development. The first stage of constitutional regulation covers period from the end of 18th century to the end of World War I, second stage – period between the two world wars, the third stage – period from the end of World War II to the end of nineties in the 20th century and the fourth stage – period from the end of 20th century to nowadays. The research is relevant in respect of development of constitutional regulation. Historical analysis of the constitutions of European states allows to determine essential attributes of development of constitutions of European states and identify the main tendencies of the development. Only by taking into account historical-political circumstances of adoption of the constitutions and legal regulation established in them, by comparing them with each other it is possible to clearly understand why certain provisions are provided in the constitutions. It also allows to examine development of Lithuanian state constitutions in the context of development of constitutions of other European states. Analysis is original because the research provides comparative analysis of constitutions of different European states by analyzing constitutions through perspective of historical development of individual and civil rights and freedoms and relations of state government organization and operation. The main objective of this research is to discuss the... [to full text]

Magistro darbo objektas – Europos Sąjungos (ES) fondų remiamų aplinkosauginių projektų viešinimas, visuomenės informavimas spaudoje aplinkosaugos tematika. Darbo tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos fondų remiamų aplinkosuginių projektų viešinimo vaidmenį aplinkosaugos komunikacijoje remiantis straipsnių spaudoje analize. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apibrėžti aplinkosaugos komunikaciją, pažvelgti kas jai būdinga, išanalizuoti modelius; apžvelgti ES fondų remiamų projektų informavimo ir viešinimo programas; atlikti spaudos analizę aplinkosaugos tematika; palyginti ES fondų remiamų projektų viešinimo vaidmenį su kitais aplinkosaugos tema pasirodžiusiais straipsniais. Remiantis mokslinių straipsnių ir dokumentų analize bei atliktu tyrimu, prieita prie išvados, kad aplinkosaugos komunikacijos terminus dažniausiai galima aptikti socialinės komunikacijos, rizikos, nelaimių sektoriuose. Vienas iš ekologinės komunikacijos tyrimo būdų yra pažvelgti kaip praktiškai, kokiomis priemonėmis yra perduodamos žinios aplinkosaugine tematika visuomenei, su kokiomis kitomis komunikacijos priemonėmis tai siejasi. Prieita prie išvados, kad aplinkosaugos komunikacijos modeliai dažnai nėra veiksmingi, nes aplinkosaugos komunikacija yra kompleksinė. Atlikus spaudos analizę aplinkosaugos tematika matomi skirtumai tarp aplinkosauginių projektų informavimo straipsnių bei tarp kitos su aplinkosauga susijusios informacijos. Taisyklių buvimas ES fondų remiamų straipsnių viešinimui ne tik drausmina... [toliau žr. visą tekstą] / In this global world environmental issues and communication are one of the priorities these days. Environmental communication is the planned and strategic use of communication processes and media products to support effective policy making, public participation and project implementation geared towards environmental sustainability. The object of the present paper is the information ard publicity of the environmental projects supported by European Union Funds. The goal of this paper is to analyze the conception of environmental communication, to discuss the institutions that are related to ES funds and environmental objects. Also to make the analysis and research what is the role of the articles that shows the use of the environmental projects supported by ES Funds in Lithuanian newspapers. The main goals of this paper are to discuss the show what the environmental communication is, what it is common to it, analyze its models. Also to discuss programs and the rules for information and publicity measures concerning the activities of the ES Funds, to make the analysis of the articles of the environmental issues in newspapers, compare it with the articles that are written to inform about environmental projects that are supported by ES funds. According to the articles and documents analysis, results showed that environmental communication is very complex and its vertical and horizontal models should be used in a relation t oeach other to achieve better results. Article analyses... [to full text]

The doctoral thesis explores accessibility of adult learning in the context of education policy of the European Union. On the political level, both in the European Union and Lithuania it has been increasingly recognized that in order to achieve the objectives set out in the Lisbon strategy lifelong learning is to become a reality only if the increasing demands of a multicultural society are taken into consideration. The thesis seeks to provide answers to the following research questions: How does accessibility of adult learning influence involvement in adult learning activities? What is the political context in the EU and Lithuania as regards accessibility of adult learning? To what extent factors of accessibility are influenced by cultural differences? Answers to these and other related questions highlight the basic guidelines of adult learning policies as reflected in the relevant legal documents of the EU and Lithuania. The thesis also analyzes interaction between adult learning and socio-economic environment. A thorough investigation of the literature in the field has served as a reliable means for singling out basic factors determining accessibility of adult learning. These factors are classified into subjective and objective, with further division of the latter group into socio-economic, individual, exclusion and cultural factors. / Disertacijoje analizuojamas suaugusiųjų mokymo(si) prieinamumas Europos Sąjungos politikos kontekste. Europos Sąjungos ir Lietuvos politiniame lygmenyje pradedama aiškiai suvokti, kad norėdami pasiekti Lisabonoje užsibrėžtų tikslų turime mokymąsi visą gyvenimą paversti tikrove įvertindami šį procesą įtakojančių veiksnių raišką daugiakultūrėje visuomenėje. Disertacijoje ieškoma atsakymų į tokius klausimus: kaip suaugusiųjų mokymo(si) prieinamumas įtakoja jų dalyvavimą švietime; koks yra politinis Europos Sąjungos ir Lietuvos kontekstas suaugusiųjų mokymo(si) prieinamumo atžvilgiu; kaip suaugusiųjų mokymo(si) prieinamumo veiksnius įtakoja kultūriniai skirtumai. Disertacijoje, remiantis išsamia tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos teisinių dokumentų analize yra išryškinamos pagrindinės suaugusiųjų švietimo politikos gairės. Disertacijoje nagrinėjama suaugusiųjų mokymo(si) ir socioekonominės aplinkos sąveika. Remiantis moksline literatūra išskiriami veiksniai, lemiantys suaugusiųjų mokymosi prieinamumą. Jie skirstomi i subjektyviuosius ir objektyviuosius, o pastarieji į politinį, socioekonominį, individualųjį, atskirties ir kultūrinį veiksnius. Atlikti empiriniai tyrimai parodo kokią svarbą vienam ar kitam veiksniui suteikia Lietuvos gyventojai bei pagrindžia kultūrinio veiksnio būtinybę. Pateikiamos išvados apibendrinančios suaugusiųjų mokymo(si) prieinamumą lemiančius veiksnius.

Membership in the European Union – this is not a final result, but only one of the many steps. Lithuania, as any other country having become a member of the European Union, further faces different social, economic and political transformations. This is reflected in changes of societies opinion on European Union and internal policy as well. Lithuanian economic commitments to the European Union is crucial regarding support of Lithuanian society to the integration policy. Successful and what the most important, on time Lithuanian entering into Economic and monetary union – most significant step of economic integration. Membership in Economic and monetary union, for which Lithuanian is being prepared and which is being planned for the start of 2007, will mean cancellation of the council of currency and introduction of the new rules on monetary policy. It could be considered that joining of the Economic and monetary union is one of the most significant questions of the agenda of economic policy. Even though Lithuania has an obligation to become a member of euro zone as it set out in the agreement on entering the EU, and in this respect has no such a possibility to choose as United Kingdom or Denmark, the principal question on strengths and weaknesses of euro zone to compare with currently existing system is widely discussed in Lithuanian society. It has to be stressed that on this beforehand mentioned question the opinions of Government and society are the most different, so that... [to full text]

Šiame darbe atliktas ES teisės viršenybės principo pripažinimo tyrimas ES teisėje ir valstybių narių nacionalinėje teisėje, taip pat Lietuvos Respublikos teisėje. Pirmoje šio darbo dalyje atliktas ES teisės viršenybės principo ES teisėje tyrimas. Atskleista ES teisės viršenybės principo prigimtis ES teisėje, aptarta ETT praktika plėtojant ES teisės viršenybės principo koncepciją ir suformuluota ES teisės viršenybės principo ES teisėje samprata šiandien, parodanti ES teisės viršenybės principo pripažinimo valstybėse narėse maksimalią apimtį. Antroje šio darbo dalyje atliktas ES teisės viršenybės principo pripažinimo valstybių narių nacionalinėje teisėje tyrimas ir nustatytas ES teisės viršenybės principo pripažinimo lygis tiriamosiose valstybėse narėse. / This is research of European Union (EU) law's supremacy principle and fulfilled analysis nature of this principle and development of EU law's supremacy in EU and recognizing it on domestic law systems of member states and in Lithuania’s law system. EU law's supremacy principal acknowledging process of member states indicates that the constitutional basis of EC law supremacy principle should be on the basis of national constitutional law by the members of the EU, and the main actors who invoke this principle are national courts, especially Constitutional Courts of member states. The research of this job shows what level of acknowledging process took place in some member states. This level is result of assessment national constitutional provisions and judicial practice. One group of member states have a good constitutional basis and recognizing practice in the national courts i.e. United Kingdom, Sweden and Finland. Another group of member states have sufficient constitutional basis and recognizing practice in the national courts i.e. Austria, Netherlands and Greece and. Next group of member states have satisfactory or insufficient constitutional basis and recognizing practice in the national courts i.e. Belgium and Luxemburg Member countries of the same group like, Slovenia ant Portugal have satisfactory constitutional basis but partly recognizing judicial practice. Lithuania is taking a special place between Luxemburg or Belgium and Czech Republic, because Lithuania has a... [to full text]

Sportinės veiklos teisinis reguliavimas Europos Bendrijoje yra nedaug nagrinėta ir gana menkai žinoma tema. Dėl žymių pokyčių, kurie ištiko sporto pasaulį po to, kai Bendrija pripažino sportinę veiklą didžiąja dalimi esant ekonomine veikla ir ėmė taikyti jai vieningos rinkos nuostatas, sportinės veiklos teisinis reguliavimas EB ilgai buvo neapibrėžtas, ne visada pagrįstas ir susilaukiantis daugiau kritikos nei pritarimo tiek iš sporto visuomenės, teisės žinovų, tiek iš eilinių Europos piliečių. Ilgai kvestionuojama, visų pirma, buvo Bendrijos kompetencija apskritai teisinėmis priemonėmis reguliuoti sportinės veiklos realybę. Šito priežastis paprasta – Bendrijų steigimo sutartyje nėra nė vieno straipsnio, kalbančio apie Bendrijos teisę vykdyti sportinės veiklos reguliavimą. Vėliau, sporto pasaulio visuomenei susitaikius su tokia Bendrijos pozicija ir suvokus, kad pastaroji neketina atsižadėti parodytos savo iniciatyvos, buvo imta vertinti Bendrijos taikomo teisinio reguliavimo pobūdį. Kaip vėliau paaiškėjo, sportinės veiklos reguliavimo pradžioje Bendrijos užimta pozicija buvo klaidinga: sporto vertinimas kaip grynai ekonominio pobūdžio veiklos reiškė nepagrįstą socialinės – kultūrinės jo prigimties ignoravimą. / Sporting activity regulation in the European Community is a topic which has not been widely analyzed and still needs great attention. After the seismic changes in the world of sport which were determined by the ECJ acknowledging sporting activity being a subject to EC law in so far as it constitutes an economic activity, the situation in the world of sport was characterized by considerable confusion and great legal uncertainty. The right of EC to implement legal regulation of sport was widely discussed while proving that its policy involvement in sport extends beyond legal regulation. At the end the EC regulatory policy interest in sport was justified of its commitment to protect the legal foundations of the Single Market, but it has not reduced the negative attitude towards the EC. Later on the primary regulation of sport as an economic activity has proved to be wrong because of EC paying lack of attention to the social and cultural significance of sport which was agreed to be essential. Because of this the EC and ECJ have both received a great criticism from the society of sport, various sporting organizations and common people of the united Europe. While sporting activity being just one of many others (in which the EC had its own interests) but a very sensitive one in which the negative image of EC was taking its tall, the EC has therefore faced many problems concerning slow integration. This negative experience has forced EC to revalue its policy towards many areas... [to full text]

At the moment European Union (EU) consist 25 countries. The main this work „Lithuania foreign trade with European Union countries: state and perspective“ purpose is overlook Lithuania foreign trade with EU countries and assess eurointegration influence and possibility compete in foreign trades market‘s. After analysis and researches can make that conclusions: In all analyse period 1995-2004 Lithuania foreign trade balance was minus. 2004 export was 25728,0 mlrd.Lt, import 34096,0 mlrd.Lt., balance minus 8368 mlrd.Lt. At the moment (2004) EU is the bigest Lithuania foreign trade partner. It consist 67 % Lithuanian export and 63 % import. NVS countries consist 27 % export and with ELPA countries 7 % export, 2 % import. The main export partners among EU countries 2004 years was: Germany (West European country) -2633,7 mln.Lt., Latvija (Medial European country) - 2588,0 mln.Lt., France (West European country) -1624,2 mln.Lt. The main export partners among EU countries 2004 years was: Germany (West European country) -5760,3 mln.Lt., Poland (Medial European country) - 2579,2 mln.Lt, Holland (West European country) -1345,4 mln.Lt.. After eurointegration export grow in: the West European countries: Holland, France, Germany: the Medial European countries: Estonia, Latvia, the North European countries: Denmark and Sweden, the South European countries: Spain, Italy. Export turn down in the West European countries: United Kingdom, the North European countries: Finland. After... [to full text]

Ekonomikos globalizacija, ES plėtra, statybos verslo perprodukcija ES šalyse, Lietuvos integracija į ES bendrąją rinką priverčia statybos įmonių vadovus ir savininkus siekti naujų tikslų. Pasikeitusi išorinė aplinka pakeičia ir vidinę statybos įmonės aplinką, o tai sąlygoja naujų tikslų siekim�� ir naujų strategijų atsiradimą. Šio darbo mokslinių tyrimų objektas yra strateginio valdymo modelio kūrimas. Darbo tikslas - išanalizuoti strateginio valdymo statyboje modeliavimą, integruojantis į Europos Sąjungą, ir įvertinti verslo perspektyvas, pasikeitusioje išorinėje aplinkoje. Darbas atliktas remiantis šiais mokslinio tyrimo metodais: statistine analize; SWOT analize; modeliavimu. Teoriniai darbo rezultatai: 1. Išanalizuotas strateginio valdymo teorinis pagrindas. 2. Pateikta SWOT analizės struktūra. 3. Išnagrinėti strateginio valdymo modelių variantai. 4. Parengta tyrimo rezultatų analizė. Praktiniai darbo rezultatai: 1. Atlikta statybos verslo dalyvių išorinės aplinkos analizė 2. Išanalizuota statybos įmonės UAB „Elidonas“ veikla, valdymo struktūra, veiklos plėtros kryptys. 3. Įvertinta įmonės išorinė ir vidinė aplinka, atlikta SWOT analizė. 4. Išnagrinėtas statybos proceso rizikingų sprendimų valdymas, atlikta UAB „Elidonas“ rizikingų sprendimų analizė – ANTI SWOT. 5. Suprojektuotas UAB „Elidonas“ strateginio valdymo modelis. 6. Išnagrinėtos SWOT analizės rezultatų realizavimo perspektyvos, parengtas UAB „Elidonas“ strateginis valdymo planas ir jo tikslų medis. / Secularization of economy, development of European Union, overproduction of construction business in European Union countrys, integration to common market of European Union force the heads and owners of construction companies reach new goals. Varied external environment shifts the internal environment of construction company, so reaching new goals and the rise of new strategies are necessitated by thies changes. The object of this work scientific research is creating the model of strategic management. The aim of this work is to analyse the modelling of strategic management in construction integrating to European Union and estimate business perspectives in varied external environment. The work was completed using thies methods of scientific research: statistical analysis; SWOT analysis; modelling. Theoretical work’s results: 1. Theoretical foundation of strategic management was analyzed. 2. The structure of SWOT analysis was presented. 3. The versions of strategic management models were analysed. 4. Analysis of research results was elaborated. Practical work’s results: 1. The analysis of external environment business partners was done. 2. The activity and management structure of construction company ELIDONAS and the directions for the company development were analysed. 3. The evaluation of internal and external environment of the company was performed and the SWOT analysis was provided. 4. The management of risky decisions in construction process was analyzed and the... [to full text]

Magistriniame darbe, naudojant mokslinės literatūros, aprašomąjį analitinį, teisės aktų ir dokumentų analizės metodus bei pusiau struktūruotą interviu, analizuojamas ES bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimas linininkystės sektoriuje pasirenkant ir ištiriant konkretų probleminį Lietuvos atvejį. Siekiant atsakyti į išsikeltus uždavinius, pirmojoje darbo dalyje ES bendroji žemės ūkio politika bei Lietuvos prisijungimas prie jos aiškinami tarpvyriausybiškumo teorijos kontekste, aptariant sąlygiškumo nuostatą ir panagrinėjant ES interesų grupių įtaką sprendimų priėmimui. Antrojoje darbo dalyje analizuojami svarbiausi ES bendrosios linų rinkos teisiniai dokumentai, išskiriami buvę ir esami paramos šiam sektoriui modeliai, nagrinėjama kaip linininkystė reguliuota ir subsidijuota Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu iki prisijungiant prie ES ir po 2004 m. Trečiasis darbo skyrius skirtas Lietuvos linininkystės sektoriaus vystymosi, administravimo ir finansavimo aptarimui. Išsiaiškinta, jog linų ūkio sektoriaus regreso tendencijos Lietuvoje pastebėtos dar prieš prisijungimą prie ES. Ketvirtajame svarbiausiame šio darbo skyriuje, atlikus pusiau struktūrinį interviu, pasitelkus Lietuvos linų sektoriaus atstovų ir ekspertų nuomones, nusakomos giluminės linininkystės krizės priežastys analizuojant, kodėl šio sektoriaus prisijungimas prie ES bendrosios žemės ūkio politikos sukėlė negatyvius padarinius. Identifikuojama, jog Lietuvos linininkystės sektoriaus krizinė situacija... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis, using the scientific literature, descriptive analytical and document analysis methods as well as semi-structural interview, analyses the implementation of the common agriculture policy of the EU in the sector of flax culture choosing a particular case in Lithuania. Seeking to fulfill the set tasks, the first part of the theoretical part of the thesis, the common agriculture policy of the EU as well as the joining of Lithuania to it are explained in the intergovernmental theory context, discussing the provisions of conditionality and analyzing the influence of the EU interest groups upon the decision making. The second part of the thesis analyses the most important legal documents of the common linen market of the EU, the former and present models of the support for this sector are distinguished, the analysis is provided on how the flax culture was regulated and subsidized during the period of independence of Lithuania till the accession to the EU and after the year of 2004. The third sector of the thesis is devoted to the discussion of the development, administration and financing of the flax culture sector of Lithuania. The conclusion was made that the tendencies of the regress of the flax culture sector were distinguished before the accession to the EU. The fourth sector, with the help of the opinions of the representatives and experts of the flax sector of Lithuania, the deeper reasons of the linen market crisis of Lithuania are outlined, after... [to full text]

Magistriniame darbe aptariami laisvo paslaugų judėjimo iššūkiai Europos Sąjungos Bendrojoje rinkoje, susiejant juos su laisvo paslaugų judėjimo direktyva bei jos įgyvendinimu. Visose Europos Sąjungos valstybėse narėse paslaugų sektorius ir jo administravimas yra reikšmingas – sudaro 60-70 proc. veiklos. Siekiant sukurti tolydžią bei konkurencingą rinką, laisvas paslaugų judėjimas yra ne mažiau svarbus nei laisvas asmenų, kapitalo ar prekių judėjimas. Kartu paėmus ir pilnai įgyvendinus, šios keturios laisvės sudaro vieningos rinkos pagrindą. Laisvą paslaugų judėjimą siekiama užtikrinti panaikinant šiam judėjimui kylančias kliūtis. Tačiau tų kliūčių šalinimas nėra lengvai įgyvendinamas dėl valstybių narių siekio apsaugoti savasias rinkas. 2004 m. Europos Komisija pateikė Paslaugų direktyvos projektą, kuriuo buvo siekiama panaikinti administracines kliūtis, kylančias paslaugų teikėjams, norintiems teikti paslaugas kitoje valstybėje narėje. Šiame projekte numatytas šalies kilmės principo taikymas, kuriuo remdamiesi paslaugų teikėjai kitoje valstybėje narėje paslaugas gali teikti vadovaudamiesi savo šalyje galiojančių teisės aktų nuostatomis. Pasiūlytame direktyvos projekte šalies kilmės principas, “vieno langelio” principu veikianti kontaktinė institucija susilaukė daug diskusijų ir vertinimų tarp šalių narių ir jų atstovų Europos Parlamente. Direktyvos oponentai teigė bijantys atviros rinkos pigiai darbo jėgai ir nekokybiškoms paslaugoms. Po ilgai trukusių diskusijų 2006 m... [toliau žr. visą tekstą] / This master‘s theses discuss the idea of free service movement challenges in the common market of European Union, linking them with the directive of free service movement and its implementation. Service sector and its administration in all states of European Union is very significant and it makes 60-70% of activity. Trying to achieve gradual and competative market, free service movement is not less important than free movement of persons, capital and goods. Taking all them together and implementing, these four subjects form united basis of market. Free service movement is warranted by eliminating arising obstacles for it. However the elimination of obstacles can not be easily implemented because state members are trying to protect their markets. In 2004 European Committee represented the project of Service directive, with the help of this project administrative obstacles were tried to be eliminated for people who want to give service in the other member state. This project includes application of country origin‘s principle, according to it service provider can suggest services in another country, following the law acts obtained in his country. In the suggested directive project country origin‘s principle, „one window“ principle in acting contact institution received a lot of discussions and evaluations among members and their representatives in Europarliament . The opponents of directive afirmed that they were afraid of open market for cheap manpower and nonqualitative... [to full text]