SANTRAUKA Tiek teisė kreiptis į teismą, tiek ir nuosavybės teisė yra vienos pagrindinių žmogaus teisių, kurias gina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Ir Lietuvos Respublikos CK, ir CPK įtvirtina tarptautinės teisės prioriteto prieš vidaus teisę principą. Lietuvos Respublikai ratifikavus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, ji tapo sudėtine Lietuvos teisės sistemos dalimi, todėl teismai Lietuvos vidaus teisę turi aiškinti ir taikyti šios Konvencijos kontekste ir, esant vidaus teisės ir Konvencijos nuostatų kolizijai, suteikti prioritetą Konvencijos nuostatoms. Tokia išvada neabejotinai inspiruota Konstitucijos 135 straipsnio. Jame sakoma, kad Lietuva pripažįsta visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus. O vienas iš tokių yra tarptautinės teisės viršenybės prieš nacionalinę teisę principas. Todėl sprendžiant klausimus, susijusius su asmens teise kreiptis į teismą, pirmiausia reikia remtis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis ir Europos žmogaus teisių teismo praktika, kuri yra labai svarbi, nes plečiamai aiškina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Būtent Europos žmogaus teisių teismo ir Lietuvos nacionalinių teismų praktika, sprendžiant klausimus, susijusius su asmens teisės kreiptis į teismą nagrinėjama šiame darbe. Darbą sudaro įvadas, keturi skyriai, kurie... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The right to apply to court and private ownership are the main human rights that are defended by Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. The civil code and civil procedure code of the Republic of Lithuania consolidates the principle of priority of international law over national law. When Lithuania ratified the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, it became the part of national law system that is why Lithuanian courts should interpret and apply national law in the context of this Convention, and in the case of collision between national law and the provisions of Constitutions give priority to the attitudes of Convention. This conclusion is undoubtedly inspired by the 135 article of the Constitution, which firms that the Republic of Lithuania shall follow the universally recognised principles and norms of international law. And one of them is the supremacy of international law over national law. Therefore solving questions related with the persons right to apply to court foremost must quote the 1 part of the 30 article of the Constitution of the Republic of Lithuania, the attitudes of the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms and practice of the European Court of Human Rights which is very important because expansively interprets the attitudes of the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. Exactly the European Court of Human Rights and... [to full text]

Šio magistro darbo analizė vyksta trimis kryptimis: pirmiausia autorė apžvelgia tarptautinės teisės ir nacionalinės baudžiamosios teisės sąveikos problematiką. Atkreipiamas dėmesys į tarptautinių sutarčių vietą Lietuvos teisėje, koncentruojantis ties tokių sutarčių poveikiu nacionaliniam baudžiamajam įstatymui; siekiama nustatyti tiesioginę tokių sutarčių taikymo galimybę baudžiamojoje teisėje. Autorė prieina išvadą, jog tarptautinės sutartys, reglamentuojančios klausimus, svarbius baudžiamajai justicijai, turi būti perkeliamos į nacionalinius įstatymus. Kitoje darbo dalyje tiriamas visuotinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos sutarčių, tokių kaip Visuotinės žmogaus teisių chartijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) bei Jungtinių Tautų Organizacijos priimamų konvencijų reikšmė Lietuvos baudžiamajai teisei. Autorė nesiekia nustatyti konkrečių normų reikšmės nacionaliniam baudžiamajam įstatymui, bet išskiria poveikio nacionalinei baudžiamajai teisei kryptis. Analizuodama EŽTK autorė pabrėžia šios tarptautinės sutarties specifiškumą, be to, atkreipia dėmesį į Lietuvos baudžiamajame įstatyme konstruojamų blanketinių dispozicijų ir Konvencija garantuojamo principo nullum crimen sine lege sąveikos problemą. Magistro darbe prieinama išvada, kad Lietuva baudžiamosios teisės požiūriu, tarptautinius teisės aktus, garantuojančius asmens teisių apsaugą, įgyvendina pakankamai tiksliai. Paskutinioji darbo dalis skirta Europos Sąjungos (ES) teisės... [toliau žr. visą tekstą] / Analysis of this Master’s Paper is developed in three directions: firstly, the author summarized the issues of the international and national criminal law. Attention is drawn to the place of the international treaties in the Lithuanian law, focusing on the national criminal law implications of such treaties; attempting to determine the possibility of direct application of the treaties in the criminal law. The author concludes that international treaties regulating the matters that are relevant to criminal justice should be transferred to national laws. The second part of the Paper analyses the significance of the treaties on the protection of universal human rights and freedoms, such as the Universal Charter on Human Rights, the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms (ECPHRFF) and of the conventions adopted by the United Nations Organization in general, to the criminal law of Lithuania. The author does not aim at defining the importance of the particular rules of law to the national criminal law, and distinguishes instead the trends of the national criminal law implications. Analyzing the ECPHRFF, the author emphasizes the special character of this international treaty also drawing attention to the problem of interaction between the blanket dispositions constructed in the Lithuanian criminal law and the principle of nullum crimen sine lege guaranteed by the Convention. The Master’s Paper concludes that implementation of the... [to full text]

Magistro darbo objektas - Europos Komisijos komunikacijos generalinio direktorato veikla Europos Sąjungos komunikacijos strategijos kontekste. Darbo tikslas - atskleisti Europos Sąjungos komunikacijos strategijos kūrimo esminius bruožus ir įvertinti Europos Komisijos komunikacijos generalinio direktorato veiklą, įgyvendinant šią strategiją. Pagrindiniai darbo uždaviniai - apžvelgti Europos Sąjungos komunikacijos strategijos atsiradimo prielaidas, jos tikslus ir raidą bei pristatyti EK Komunikacijos generalinio direktorato veiklą; atskleisti EK Komunikacijos generalinio direktorato Europos Sąjungos kumunikacijos strategijos priemones. Darbo tikslo siekiama naudojantis aprašomuoju ir lyginamosios analizės metodais. Darbe daromos išvados, jog siekiant sumažinti komunikacijos deficitą Europos Sąjungoje, reikalinga nuosekli komunikacijos strategija, kurios įgyvendinime išvien dalyvautų Europos Sąjungos institucijos, valstybių narių vyriausybės, vietos valdžia, pilietinės visuomeninės organizacijos ir visos suinteresuotos šalys - pati viena Europos Komisija nėra pajėgi pašalinti atotrūkio tarp Europos Sąjungos ir jos piliečių. EK Komunikacijos generalinio direktorato įgyvendinamos ES komunikacijos strategijos priemonės dalinai prisideda prie ES komunikacijos strategijos tikslų įgyvendinimo, tačiau vien jų neužtenka, norint užtikrinti visapusišką piliečių informavimą, konsultavimąsi su jais bei jų dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose. Įgyvendinant vieną iš esminių Europos... [toliau žr. visą tekstą] / Communication is an important part of the European Union democracy. European citizens have a right, as the intended beneficiaries of policy and as active participants in the democratic system, to impartial, objective and full information on the European Union in all official languages. Furthermore, the information that is being distributed should show citizens the specific advantages in their daily lives belonging to the European Union. However, the recent Eurobarometer results show that the citizens are not much aware of the European Union and its institucions and do not feel they have opportunities to express their opinion in the decision making. The purpose of the master thesis is to reveal the main features of the European Union communication strategy and to assess the activities of the Directorate General of Communication in the implementation of this strategy. The main tasks of the master thesis are to describe the preconditions of the European Union communication strategy, its purposes and evolution, and to reveal the means of communication implemented by the Directorate General of Communication. With the help of methods of descriptive and comparative analysis a conclusion was made that in order to remove the communication deficit, a comprehensive communication strategy is needed with the involvement of the institutions of the European Union, the governments of the Member States, local authorities, civil society organisations and all stakeholders. The European... [to full text]

ES valstybėmis narėmis šiuo metu yra 27 šalys, tačiau visos valstybės, nepaisant jų skirtumų, turi atskirą teisminę, vykdomąją ir įstatymų leidžiamąją valdžią. ES yra unikali sąjunga: jos valstybės narės yra įsteigusios bendras institucijas, kurioms perduoda dalį savo suvereniteto, kad tam tikri konkretūs bendro intereso klausimai galėtų būti naudingai sprendžiami Europos lygmeniu, taip pat egzistuoja atskira teismų sistema. ES teisės sistema nėra visiškai savarankiška, formaliai ES ir jos teisės sistema išlieka pagrįsta nacionalinėmis konstitucijomis ir yra priklausoma nuo nacionalinių institucijų tiek ES teisės kūrimo, tiek jau priimtos ES teisės įgyvendinimo ir taikymo aspektu. Valstybių narių teisinių sistemų grupavimas (iš pradžių į bendrosios teisės ir kontinentinės (civilinės) teisės) padeda pastebėti jų tarpusavio panašumus ir skirtumus bei daromą įtaką ES teisinei sistemai. Kontinentinė teisė dar skirstoma į: prancūzų, germanų, Skandinavijos šalių šeimos grupes. Pagrindiniai skirtumai tarp bendrosios teisės ir kontinentinės yra: sprendimų priėmimas, teisės aktų kalba, civilinių procesų, įstatymo aiškinimo metodai. Panašumai: kontinentinės teisės nei vienoje valstybėje nėra formaliai įteisinto teisinio principo, kuris įpareigotų teismą laikytis aukštesnio teismo sprendimo, tačiau praktikoje tokio principo daugelyje šalių visgi laikomasi, o štai bendrojoje teisėje vis ryškesnis siekis unifikuoti teisę. Kalbant apie Skandinavijos šalių teisę, tai jos vieningumui buvo... [toliau žr. visą tekstą] / There are 27 Member States in European Union (EU), and all of them are based on separate legislative, executive and judiciary power. EU is a unique union, which Member States established common institutions, for which they transfer a part of their sovereignty, for the purpose that common questions would be usefully solved at European level. Moreover, there are also separate judiciary system. Actually, EU legal system is not independent, formally EU and its legal system is based on national constitutions and depends on national institutions in creation of EU law, and also depends on realizing of already legislated EU law. Assorting legal systems of Member States is useful, because it helps to see their differences and similarities and also the impact of them to EU legal system. Firstly, dividing legal systems to common law and continental law groups. Latter is divided into French, German and Scandinavian law groups. Basic differences between common law and continental law are: making the decisions, the language of laws, civil process, methods of interpreting law. Similarity is that, nevertheless there are not in continental Europe states officially established principle for lower courts to follow the decision of higher court, but in practice this principle is acknowledged. Another similarity is that in common law there are obvious purpose to unify law with the help of legislator. As to the Scandinavian law, so for this unity of law there were favourable circumstances: common... [to full text]

Bendrosios arba vidaus rinkos pagrindas yra keturių pagrindinių laisvių garantija. Laisvė teikti paslaugas yra viena pagrindinių laisvių. Pagrindinės paslaugų judėjimą vidaus rinkoje reglamentuojančios nuostatos įtvirtintos EB Sutartyje. Ši nuostata suteikia garantiją EB įmonėms įsisteigti ir laisvai teikti paslaugas kitos šalies, negu yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, teritorijoje. Laisvo paslaugų judėjimo principas buvo aiškinamas ir vystomas Europos Teisingumo teismo daugelio metų praktikoje. Tačiau, nežiūrint į tam tikrus pasiekimus atskiruose paslaugų sektoriuose, paslaugų vidaus rinka nefunkcionuoja taip, kaip turėtų. Šios darbo tikslas yra atskleisti teisės laisvai teikti paslaugas teisinį turinį nagrinėjant naujausią Europos Teisingumo teismo praktiką laisvo paslaugų judėjimo srityje bei analizuojant EB Sutarties nuostatų, reguliuojančių laisvą paslaugų judėjimą, interpretaciją ankstesniuose sprendimuose. Paslaugų teikimas Europos Sąjungoje yra dinamiška ir sparčiai besivystanti ekonominė veikla, kuri sąlygoja ir Europos Teisingumo teismo praktikos laisvo paslaugų judėjimo srityje kitimą. Naujausioje Europos Teisingumo teismo praktikoje įvardinta daug teisinių, administracinių bei praktinių kliūčių laisvam paslaugų judėjimui. / The very core of the common or internal market was and it is guarantee of the four fundamental freedoms. The freedom to provide services is one of the fundamental freedoms. The central principles governing the internal market for services are set out in the EC Treaty. This guarantees to the EU companies the freedom to estblishe and freedom to provides services on the teritory of another Member state other than the one in which they are established. The principles of free movement of services have been clarified and developed over years through the case law of the European Court of Justice. However, despite progress in some specific service sectors, the overall internal market for services is not working as well as it should be. The aim of this Paper is to disclose the legal content of the EU provision by examining the recent case law of the European Court of Justice on free movement of services and analysing interpretation of the EU Treaty provisions the freedom to provide services in it‘s early judgements. Provision of services within EU is very dinamyc and fast developing economic activity, that is a reason for developing the European Court of justice case law on free movemet of services. Many legal, administrative and practical obstacles were identified in recent case law of European Court of Justice.

Tarptautinei sistemai esant anarchiškai, dominuoja šalys turinčios didžiausią galią ir Lietuvos, kaip mažos ir turinčios mažai galios, šliejimasis prie supervalstybės JAV yra visiškai logiškas elgesys. Tuo pačiu Lietuvą su JAV sieja ir bendras identitetas, susiformavęs JAV nuosekliai nepripažįstant Lietuvos okupacijos 1940 ir 1944 metais, remiant Lietuvos nepriklausomybės atgavimą, puoselėjant ir padedant lietuvių emigrantus. Todėl Lietuvos atveju reiktų taikyti abi šias teorijas norint nagrinėti paramą JAV, NATO ir dalyvavimą jų rengiamose karinėse užsienio misijose. Kadangi po šaltojo karo pasaulis iš bipoliarinio, vienų autorių nuomone tapo multipoliariniu, o kitų – unipoliariniu (jame dominuoja JAV), todėl toks Lietuvos šliejimasis prie didžiausią galia turinčio polio (abiem atvejais tai yra JAV) tampa suprantamu ir atspindinčiu neorealizmo idėjas, todėl iš daugelio egzistuojančių tarptautinių santykių teorijų mano manymu tinkamiausios paaiškinti Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse misijose yra Neorealizmas ir Konstruktyvizmas. Nors jos savo pagrindinėmis koncepcijomis prieštarauja viena kitai, bet Lietuvos atveju papildo viena kitą. Lietuvos šliejimasis prie JAV galios yra Neorealizmo teorijos veikimo lauke, o bendra vertybių sistema su Vakarų šalimis (labiausiai su JAV) – konstruktyvizmo ir istorinės patirties santykiuose su Rusija. Nagrinėjant karines Lietuvos užsienio misijas negalima apsiriboti tik tarptautinių santykių teorijomis, taip pat reikia suvokti geopolitinį... [toliau žr. visą tekstą] / It has been known for several decades that a constantly growing asymmetry of the military power between the US and their NATO allies complicates transatlantic security relations. If allies cannot communicate in military terms, the risk of political split appears. Therefore one of the main priorities is the necessity to ensure that the allies are able to make their substantial military contribution. Lithuania also contributes to it by taking part in missions together with its allies. Missions are of military (using weapons, executing military operations and performing police functions) and civil character (providing help in case of natural disasters, sending humanitarian aid to voluntary soldiers). This paper focuses mainly on military missions. The subject of the paper: The participation of Lithuania in foreign military missions. The relevance of the topic: More and more often articles appear in Lithuania and abroad criticising the participation of the Western countries in peace missions, including Afghanistan; casualties, moral validity of these missions and heavy expenses are questioned; a more and more prevailing idea of Neorealism is mentioned. The goals of the paper: • To introduce the main trends of the theories of international relations; • To analyse the participation of Lithuania in foreign military missions with reference to the theories; • To introduce a geopolitical context of the participation of Lithuania in foreign missions; • To review Lithuanian foreign... [to full text]

Akcizas – vienkartinis netiesioginis mokestis, kuriuo apmokestinamos tam tikros teisės aktų nustatytos prekės, išleistos vartojimui. Siekiant sukurti efektyvią Bendrijos vidaus rinką, kur vyktų laisvas prekių judėjimas, o rinkos santykių neiškreiptų skirtingas valstybių narių taikomas apmokestinimas, būtina akcizų mokestį Bendrijoje harmonizuoti. Šis procesas vyko dviem kryptimis: reglamentuojant bendrą mokesčio taikymo tvarką bei atskirų mokesčio objektų struktūrą ir tarifus. Dideli tam tikrų objektų tarifų skirtumai valstybėse narėse yra viena iš priežasčių, skatinančių nelegalią prekybą. Kita vertus, net ir suderinus tarifus valstybėse narėse, kontrabanda neišnyksta, jei ekonominės sąlygos jose išlieka nevienodos. Vykdydama stojimo į Europos Sąjungą įsipareigojimus, Lietuva suderino nacionalinius teisės aktus su Bendrijos reikalavimais, o tam tikrus jos nustatytus tarifus turi pasiekti per pereinamąjį laikotarpį konkretaus akcizų objekto atžvilgiu. Akcizų reglamentavimas Europos Sąjungoje netiesiogiai padeda įgyvendinti ir kitus tikslus: skatinant alternatyvius produktus, riboti neatsinaujinančių gamtos išteklių vartojimą ir saugoti aplinką nuo taršą ir klimato kaitą sukeliančių medžiagų. / Excise duty is a one-off indirect tax levied on specific goods produced for consumption. Having as an aim the creation of effective single market of the European Community with free movement of goods and market relations undistorted by the differences in the taxation systems between the member states, it is necessary to harmonize the excise duty in the Community. This has been achieved by regulating general rules of the use of the excise tax and by setting structure and rates of certain taxable objects. One of the reasons that promote the illegal market is related to great differences in the rates of certain taxable objects in member states. On the other hand, smuggling does not come to an end having approximated tax rates if economic conditions still are not of equal base. Due to its legal commitments under the burden of the European Union, Lithuania has implemented Community law given the permission to reach the minimum excise rates in transition periods. The regulation of the excise duty in the European Union is the indirect way to implement other objectives too: by setting the system of exemptions from excise taxation regarding bio-alternatives, the European Union seeks to limit the use of natural resources and to preserve the environment from substances causing climate change and pollution.

Šio darbo pagrindinis tikslas – įvertinti filantropijos teisinį reglamentavimą valstybėse – ES narėse bei jos teisinę aplinką Europos Sąjungoje siekiant nustatyti kaip ši aplinka galėtų būti pagerinta ateityje. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Visų pirma, apibrėžiama filantropijos samprata ir sąryšis su kitomis teisės aktuose naudotinomis sąvokomis. Toliau pateikiama bendra, sisteminta informacija apie pagrindinius filantropijos subjektus, jos santykį su mokestinėmis lengvatomis bei jai valstybių nustatomus ribojimus. Antrojoje dalyje nuodugniai vertinami atskirų valstybių narių teisiniai rėžimai, daugiausiai mokestinio pobūdžio, kurie savo ruožtu sudaro filantropijos nacionalinius rėžimus. Iš pradžių aptariama nacionalinės bei tarpvalstybinės filantropijos reglamentavimo status quo valstybėse narėse, galiausiai yra apžvelgiamos kokios yra tokio reglamentavimo tendencijos bei galimos priežastys. Trečioji darbo dalis – kurioje analizuojama filantropijos teisinė aplinka Europos Sąjungoje – apima du aspektus. Pirma, ieškoma nacionalinių teisinių rėžimų sąsajų su Europos Bendrijų teise, antra – gilinamasi į procesus, kurie jau vyksta ar dar tik galėtų vykti kuriant palankią teisinę tarpvalstybinei filantropijai aplinką ES mastu. Dėl tokio plataus pobūdžio analizės, analizuojamos ES materialinės, institucinės, konstitucinės bei konkurencinės teisės normos. Bendrai, darbe yra daug dėmesio skiriama ne pelno juridinių asmenų vietai tarp kitų ūkio subjektų bei jų... [toliau žr. visą tekstą] / This paper aims to discuss trans-national philanthropy‘s regulations in the EU member states, as well as legal environment for this phenomenon in the whole European Union. This leads to defining its legal perspectives and naming possibilities how the environment just mentioned could be improved. The paper is constructed of free major parts. Firstly, it provides the legal definition of philanthropy and establishes its connection in comparison with other similar legal terms. Further on, the characterization of trans-national philanthropy and its parties is given, whereas these are followed by conceptual analysis of tax exemptions relevant to philanthropy and its legal limits, established by the state. Second part of the paper is all intended to analyze legal regimes of member states, mostly those of fiscal origin. It starts with the analysis of the current situation both within the regulation of national and transnational philanthropy. It continues by stressing the tendencies for regulations that are present in the analyzed states and trying to name the reasons why the philanthropy nowadays is “landlocked”. Third part –analysis of EU legal environment in this field – is conducted in two major ways. To start with, it gives characteristics of national philanthropy regimes in accordance to the EC law. Further on, it talks about the processes that are going on and might be going on in the EU, in order to create the enabling legal environment. As the analysis is overwhelming and... [to full text]

Iki šiol, nėra spręsta problema, ar kompiuterinėmis sistemomis ir internetu besinaudojantys, su vaikais dirbantys asmenys žino ir moka tinkamai apsaugoti duomenis, kompiuterinę programinę ir aparatūrinę įrangą bei vaikus, naudojančius minėtas kompiuterines sistemas. Todėl labai naudinga sukurti naują sertifikavimo programą, kurios atsiradimas leistų su vaikais dirbančių organizacijų atstovams ir norintiems gauti sertifikatą tėvams patvirtinti savo žinias atitinkamo sertifikato išlaikymu. Tokio pobūdžio sertifikavimas ECDL / ICDL organizacijoje nebuvo sukurtas. Apie kitų pasaulinių sertifikavimo organizacijų sukurtas tokios klasės sertifikavimo programas (susijusias su saugiu darbu kompiuteriu ir vaikų apsauga) informacijos nerasta. Todėl palyginti ir išanalizuoti informaciją apie padarytus darbus nėra galimybės. Dar vienas šio magistrinio darbo naujumas yra suformuluotas siūlymas ECDL fondui modifikuoti produktų patvirtinimo standartus automatizuoto testavimo atvejui. Šio darbo objektas - vaikų saugumo internete užtikrinimo įgūdžių sertifikavimo sistema, apimanti taip pat ir bendrus informacijos saugos įgūdžius. Darbo tikslas - anglų kalba sukurti vaikų saugumo internete užtikrinimo įgūdžių sertifikavimo programą e-Guardian, turint tikslą ją autorizuoti ECDL fonde. Darbo tikslui pasiekti suformuluoti tokie uždaviniai: • Išnagrinėti esamas ECDL sertifikavimo programas orientuojantis į specializuotų programų turinį. • Išnagrinėti naujų ECDL programų kūrimo standartus. • Sukurti... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of the paper is to develop a certification programme on Skills ensuring children safety using Internet. In order to acheve this goal, five tasks were formed: • Explore current ECDL certification programmes aiming to specialized programmes. • Explore the standards of new ECDL programmes developement. • Develop the e-Guardian programme syllabus which would be as much hardware platform and software independent as possible. • Develop the e-Guardian certification programme questions test base for automotive testing. • Place the e-Guardian certification programme questions test base on the ECDL-Lithuania testing system. • Examine ECDL Foundation quality management requirements of the e-Guardian syllabus and AQTB. To achieve these tasks such research methods as nonfiction analysis and summation, expert and user surveys, observation, experiments, statistical analysis were used. The theoretical part explores ECDL certification programmes, ECDL programme development standards, e-Guardian programme part among the ECDL Foundation products. The methods for developing ECDL programmes are described in second part. These methods include ECDL Foundation product authorization standards, certification programme syllabus and questions test base development. Third part includes descriptions of the two researches. e-Guardian syllabus and questions test base are developed in the first of them and corrections for the test base questions are made in the second research by making a... [to full text]

Higher education institutions during the recent economical, social and demographical changes have been experiencing some difficulties. The important question now is how to preserve the balance between the traditional values of higher education and an extremely dynamic environment, the ever-changing needs of society, which never fail to give new priorities for higher education institutions. The aim of the thesis – to examine the typical interaction processes and their characteristics between the expansion of the potential of higher education institutions and the of regional socio-economic development; to formulate theoretic conception of the expansion of the potential of higher education institutions in the context of social economic evolution, which could be applied in Lithuania and other European Union countries. The thesis aims to examine managerial profile research perspectives related with of the expansion of the potential of higher education institutions in the context of regional socio-economic evolution; to define the expansion of the potential of higher education institutions in the context of regional socio-economic evolution and to indicate topicalities and concerns in this area researches. This thesis proposes a new theoretical conception, which allows studying, assessing and controlling the processes the expansion of the potential of higher education, while taking into account the socio-economical factors of regional development. / Šiuo metu vykstant dideliems ekonominiams, socialiniams ir demografiniams pokyčiams aukštosios mokyklos išgyvena sudėtingus laikus. Svarbus klausimas, kaip išsaugoti pusiausvyrą tarp aukštųjų mokyklų tradicinių vertybių ir labai dinamiškos aplinkos, greitai besikeičiančių visuomenės poreikių, kurie iškelia aukštosioms mokykloms naujus veiklos prioritetus. Darbu siekiama išnagrinėti aukštųjų mokyklų potencialo plėtrai ir regionų socialinei ekonominei raidai būdingų procesų sąveiką bei jos ypatumus ir parengti perspektyvią teorinę aukštųjų mokyklų potencialo plėtros regionų socialinės ekonominės raidos kontekste koncepciją, skirtą taikyti Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Darbe pasiūlytas naujas perspektyvus teorinis aukštųjų mokyklų potencialo plėtros regionų socialinės ekonominės raidos kontekste modelis, pagal kurį aukštųjų mokyklų potencialo ir įvairių regioninių sistemų sąryšiai įvertinami atsižvelgiant į regionų hierarchiją.